Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Ražanauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – antstolis A. A., (skolininkas) D. D., B. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, išieškotoja) prašo nustatyti, kad D. D. priklauso ½ dalis B. B. priklausančio turto: piniginių lėšų, esančių UAB Travel Union sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Revolut Bank UAB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); gaunamo darbo užmokesčio iš UAB „RIMI LIETUVA“.

2. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėja gavo antstolio A. A. patvarkymą, kuriuo pareiškėjai pasiūlyta kreiptis į teismą dėl skolininko D. D. turto dalies, esančios bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo. Nustatyta, kad skolininkas D. D. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su B. B.. Antstolis A. A. išsiuntė pasiūlymą skolininkui D. D. per 20 dienų nuo patvarkymo dėl turto dalies, bendros su kitais asmenimis arešto, priėmimo pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, tačiau skolininkas sutikimo nepateikė.

4. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

5. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis).

6. Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe.

7. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).

8. CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

9. Iš vykdomosios bylos medžiagos Nr. 0178/24/02126 matyti, jog antstolis A. A. vykdo 2024-09-13 pareiškėjos sprendimą, kuriuo vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymas, Nr. (23.31-08) 467-238230 dėl skolos priteisimo. Antstolio 2025-04-17 patvarkymu Nr. S-25-178-8901 areštuotas neidentifikuotas turtas – B. B. priklausančios banko sąskaitos Nr.:(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); gaunamas darbo užmokestis ir jam prilygintos pajamos iš UAB „RIMI LIETUVA“. 2025-05-08 turto arešto akto Nr. S25-6290 pagrindu buvo aprašytas areštuotas turtas – minėtose sąskaitose, įskaitant banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančios lėšos bei B. B. gaunamas darbo užmokestis ir jam prilygintos pajamos iš UAB „RIMI Lietuva“.

10. Antstolis 2025-04-17 patvarkymu dėl turto arešto Nr. S-25-178-8902 informavo skolininką D. D., kad jis, vadovaujantis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, pageidaudamas nusistatyti turto dalį arba pasidalinti areštuotą turtą, ne vėliau nei per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos antstoliui turi pateikti užpildytą sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu formą. Kartu su šiuo patvarkymu skolininkui buvo išsiųstas 2025-04-17 Turto arešto aktas, sutikimo dėl turto dalies nustatymo forma, 2025-04-17 vykdymo išlaidų apskaičiavimas.

11. Atsižvelgiant į CPK 604 straipsnio teisinį reguliavimą, antstolio procesiniai dokumentai, vykdymo proceso dalyviams išsiųsti šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje nustatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju skolininkui D. D. 2025-04-17 patvarkymas siųstas 2025-04-17 tiek gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tiek elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad skolininkas su antstoliu bendravo minėto elektroninio pašto adresu (kaip antai 2025-05-26 skolininkas siuntė elektroninį laišką antstoliui). Taigi, remiantis CPK 604 straipsnio teisiniu reguliavimu, patvarkymas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienos nuo išsiuntimo dienos.

12. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad antstolis tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkui pačiam nuspręsti dėl bendro turto pasidalijimo, tačiau skolininkas šia teise nepasinaudojo. 2025-05-08 patvarkymu dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl dalies nustatymo Nr. S-25-178-10601 antstolis pareiškėjai ir kitiems išieškotojams pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

13. Kaip minėta, vadovaujantis CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 2 dalimi, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis), o bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo pasekmė yra ta, kad toks turtas, kaip sutuoktinių pajamos, tampa bendrąja sutuoktinių nuosavybe nuo jų gavimo momento arba nuo reikalavimo teisės į šias pajamas atsiradimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-969/2018).

14. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios; nuo šios prezumpcijos nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnis).

15. CK 3.100 straipsnyje yra numatyti atvejai, kada pasibaigia bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

16. Nustatyta, kad skolininkas D. D. yra sudaręs santuoką su B. B.. Vedybų sutarčių registro duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) vedybų sutartis, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, nesudaryta. Pagal Lietuvos informacinės teismų sistemos Liteko duomenis, santuoka tarp minėtų asmenų nebuvo nutraukta. B. B. taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog santuoka yra nutraukta. Byloje pateiktų duomenų pagrindu nenustatyta, kad skolininko ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė kitais įstatyme numatytais pagrindais. Nesant sudarytos vedybų sutarties, nesant nutrauktai santuokai, nesant teismo sprendimui padalinti bendrą turtą, sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

17. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuoja CK 3.123 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

18. Paneigti sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją ir įrodyti pagrindo nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo egzistavimą tenka sutuoktiniams.

19. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

20. Teismas atkreipia dėmesį, kad CPK 739 straipsnio teisinį reguliavimą, išieškojimas, be kita ko, negalimas iš motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų, taipogi iš išmokų vaikams, mokamų pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą.

21. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Išmokų vaikams įstatymu vaikui teikiamos išmokos paskirties, yra nurodęs, kad ši išmoka skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktas).

22. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti (individualizuoti) skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013; 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015). Bylos dėl skolininko dalies, esančios bendrąja jungtine nuosavybe, nustatymo vykdymo procese pagal CPK 667 straipsnį nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

23. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, darytina išvada, kad suinteresuoto asmens B. B. argumentai apie gaunamas išmokas vaikui bei tai, kad ji ketina išeiti į vaiko priežiūros atostogas, šiuo atveju sprendžiant pareiškėjo pareiškimą neturi reikšmės. Teismas pažymi, kad suinteresuotas asmuo B. B. nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kiek ji su sutuoktiniu augina nepilnamečių vaikų, kad jos dukrai yra nustatytas neįgalumas, taip pat, kad ji gyvena atskirai nuo sutuoktinio (kaip antai, nepateikė duomenų, kur ji šiuo metu gyvena) ir kad nepilnametis vaikas (vaikai) faktiškai gyvena tik su ja, kokie yra finansiniai nepilnamečio vaiko (vaikų) poreikiai. Suinteresuotam asmeniui nepateikus šių duomenų, teismas neturi pagrindo spręsti, jog šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Suinteresuotas asmuo B. B. nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog areštuotose sąskaitose yra asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto (lėšų).

24. Byloje nėra duomenų apie skolininkui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ar kitą turtą. Kelių transporto priemonių registro duomenimis skolininkas transporto priemonių neturi. Nagrinėjamu atveju teismas savo iniciatyva patikrino Sodros duomenis apie skolininko esamas bei buvusias darbovietes. Sodros duomenimis nustatyta, kad skolininkas iki 2025 m. liepos mėnesio gavo pajamas, tačiau jos yra nedidelės. Skolininkas teismui jokių duomenų apie tai, kad ateityje gaunamos pajamos padidės, neteikė.

25. Dėl aukščiau aptartų aplinkybių teismas sprendžia, jog yra pagrindas pareiškėjos pareiškimą tenkinti, nustatant, kad D. D. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine B. B. priklauso ½ dalis B. B. gaunamo darbo užmokesčio iš UAB „RIMI LIETUVA“, piniginių lėšų, esančių UAB Travel Union sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB banko sąskaitose Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); Revolut Bank UAB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB sąskaitose Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 667 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų, esančių UAB Travel Union sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB banko sąskaitose Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); Revolut Bank UAB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, sąskaitose Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas.

Nustatyti, kad skolininkui D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio iš uždarosios akcinės bendrovės „RIMI LIETUVA“, juridinio asmens kodas 123715317.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.