Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Šiaulių energija“ ieškinį atsakovei D. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė AB „Šiaulių energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovės D. M. 355,97 Eur skolą už šilumos energiją, tiektą laikotarpiu nuo 2018-04-01 iki 2019-09-30, 8,11 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2019-05-01 iki 2019-10-31 ir bylinėjimosi išlaidas: 20,00 Eur žyminį mokestį. Nurodė, kad ieškovė AB „Šiaulių energija“ centralizuotai tiekia šilumos energiją į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). Laikoma, kad tarp šalių prisijungimo būdu buvo sudaryta sutartis. Ieškovė centralizuotai tiekė šilumos energiją į atsakovės butą, o atsakovė ja naudojosi, tačiau atsakovė už šilumos energiją, tiektą laikotarpiu nuo 2018-04-01 iki 2019-09-30, neatsiskaitė ir liko skolinga 355,97 Eur. Reikalavimą dėl delspinigių ieškovė grindžia Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ nuostata, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Nurodo, kad AB „Šiaulių energija“ yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, todėl ieškovė pagrįstai skaičiuoja delspinigius pagal minėtą įstatymą.

Ieškovės atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį visiškai tenkinti. Nurodė, kad ieškovė centralizuotai tiekia šilumos energiją į namą (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovei priklauso butas. Tarp šalių prisijungimo būdu buvo sudaryta sutartis. Atsakovė privalo sumokėti už tiektą šilumos energiją. Atsakovė paskutinį kartą mokėjo 2019 m. vasarį. Ieškovė kaip savivaldybės kontroliuojama bendrovė turi teisę skaičiuoti Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ numatytus delspinigius už skolą. Ieškovė mokėjimus už tiektą šilumos energiją paskaičiuojama pagal šilumos kiekio apskaitos prietaisus. Name (duomenys neskelbtini), nėra rūsio, todėl šilumos punktas įrengtas kitoje patalpoje. Ieškovės turimais duomenimis, šilumos punktas renovuotas 1999 m. Ieškovė nesutinka su atsakovės teiginiais, kad namas neturi atskiro apskaitos prietaiso. Pastate, kur įrengtas šilumos punktas, yra du atskiri šilumos apskaitos prietaisai, vienas eina į namą (duomenys neskelbtini), kitas eina į namą (duomenys neskelbtini). Negalima sakyti, kad pagal vieną apskaitos prietaisą tiekiama į du namus. Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovės teiginiais, kad paskaičiuodama mokėjimus už šilumos energiją ieškovė prideda nuostolius. Šildymo sezono metu paskaičiuojant mokėjimus vartotojams už panaudotą šilumos energiją, dalis šilumos energijos yra minusuojama pagal šilumos tiekimo vamzdynų nuostolių nustatymo metodiką, įvertinant požeminės trasos ilgį, diametrą, atsiskaitymo laikotarpio oro temperatūrą.

Atsakovė D. M. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jos gyvenamame daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), nėra įrengtas šiluminės energijos vartojimo apskaitos prietaisas. Apskaita vykdoma pagal apskaitos prietaisą, skirtą dviem pastatams (daugiabučiui namui ir pastatui, kuriame įsikūrusios kelios įstaigos), ir kuris yra įrengtas dar trečiame pastate. Ieškovė elgiasi nesąžiningai, atsisako įrengti šiluminės energijos vartojimo apskaitos prietaisą name (duomenys neskelbtini). Ieškovė iš to gauna akivaizdžią naudą. Šilumos tiekimo nuostoliai šilumos tiekėjo įskaičiuojami į šilumos kainą. Tokie šilumos nuostoliai yra ir vamzdynuose, kurie nėra pakankamame gylyje, nėra pakankamai izoliuoti ir žiemos metu ypač akivaizdžiai matomi - vamzdynų buvimo vietose nuo jų skleidžiamos šilumos (šilumos nuostolių) net sniegas būna pratirpęs. Kadangi apskaitos prietaisas stovi trečiajame pastate, vamzdynų, kuriais šiluma patenka į du pastatus, kurių atžvilgiu yra vykdoma apskaita, šilumos nuostoliai yra taip pat apskaitomi ir pateikiami kaip jau pateikta prekė/paslauga ir vartotojai verčiami už tai mokėti pakartotinai, nors tiesiogiai tos prekės/paslaugos negauna. Ieškovė už tuos pačius šilumos nuostolius gauna dvigubą apmokėjimą. Be to, ieškovė nepagrįstai skaičiuoja delspinigius kaip savivaldybės įmonė. 1995-01-26 Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ galimybė skaičiuoti delspinigius yra numatyta tik valstybės ir savivaldybės įmonėms. Kad įmonė yra valstybinė ar savivaldybės yra atitinkamai nurodoma jų pavadinime ir tai yra privaloma sąlyga. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad savivaldybės įmonės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „savivaldybės įmonė“ arba šių žodžių santrumpa „SĮ“. Ieškovas yra ne SĮ „Šiaulių energija“, o AB „Šiaulių energija“. Be to, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad savivaldybės įmonė yra iš savivaldybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Šiuo atveju ieškovė pati nurodo, kad Šiaulių miesto savivaldybė yra pagrindinė, o ne vienintelė akcininkė. AB „Šiaulių energija“ yra akcinė bendrovė, todėl negali naudotis valstybės ir savivaldybės įmonėms įstatymo teikiamomis lengvatomis (b. l. 30-34).

Atsakovė D. M. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį buvo informuota tinkamai, atidėti teismo posėdį neprašė. Ieškovė neprašė, atsakovei neatvykus į posėdį, priimti sprendimą už akių. Atsižvelgiant į tai, civilinė byla išnagrinėta iš esmės atsakovei nedalyvaujant teismo posėdyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 str. 2 d.).

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė AB „Šiaulių energija“ centralizuotai tiekia šilumos energiją į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir į šiame name esantį atsakovei priklausantį butą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė už šilumos energiją, tiektą laikotarpiu nuo 2018-04-01 iki 2019-09-30, neatsiskaitė. Ieškovė pateikė skolos ir delspinigių skaičiuokles, kuriose nurodyta, kad atsakovės skola ieškovei sudaro 355,97 Eur, o delspinigiai – 8,11 Eur (b. l. 22, 23).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.383 str. 1 d., abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Atsakovė naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis, todėl sandoris buvo sudarytas vartotojo konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str.). Pagal CK 6.384 str. 1 d. energijos teikimo sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekėjo tinklų. Šiuo pagrindu atsakovei, kaip sutarties šaliai, atsirado prievolė apmokėti už ieškovės tiekiamą šilumos energiją. Ieškovė UAB „Šiaulių energija“ nurodė, kad namas adresu (duomenys neskelbtini) turi atskirą skaitiklį ir detaliai paaiškino, kaip skaičiuoja mokėjimus už suvartotą šilumos energiją (b. l. 49-50). Iš pateikto paaiškinimo ir skaičiavimų pavyzdžio matyti, kad ieškovė, skaičiuodama mokėjimus, pagal įvadinį šilumos apskaitos prietaisą nustato namui adresu (duomenys neskelbtini) patiektos šilumos energijos kiekį, išskaito vamzdynų nuostoliams priskirtą šilumos kiekį, atsižvelgiant į požeminės trasos ilgį, diametrą ir atsiskaitymo laikotarpio oro temperatūrą. Ieškovės pateikti paaiškinimai ir skaičiavimo pavyzdys atitinka atsakovei D. M. 2019 m. kovo sąskaitos duomenis (b. l. 51). Iš teismui pateiktos medžiagos nenustatyta pagrindo manyti, kad ieškovė netinkamai apskaičiuoja mokėjimus. Todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 355,97 Eur skola.

Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 str. 2 d.).

1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius.

1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 1 straipsnis numato, kad šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigius. 1994 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybės įmonė yra iš savivaldybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. 1994 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 6 dalis nustato, kad savivaldybės valdoma įmonė – savivaldybės įmonė, veikianti pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, taip pat akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, kurių vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Atsakovė D. M. teisingai nurodo, kad ieškovė AB „Šiaulių energija“ nėra savivaldybės įmonė, kaip apibrėžta 1994 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje. Kita vertus, ieškovė yra savivaldybės valdoma įmonė (1994 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 str. 6 d.).

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas. Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 (toliau – Aprašas), 37¹ punktas numato, kad nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, buitiniam šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai. Aprašo 6 punktas numato, kad iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami vadovaujantis šiuo aprašu nustatytomis sąlygomis.

1995-01-26 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1. punktas nustato, kad gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną.

Teismų praktikoje priimta aptartų teisės aktų dėl delspinigių nuostatas aiškinti palankiau vartotojui ir laikyti, kad kai šilumos energiją tiekia savivaldybės valdomos įmonės (įskaitant savivaldybės valdomas akcines bendroves), taikytinas 0,02 procento, o ne 0,04 procento delspinigių dydis (pavyzdžiui, žr. Kauno apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-2022-587/2019; Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėse bylose Nr. e2A-835-796/2019, e2A-579-265/2020; Šiaulių apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-36-368/2020; Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-549-432/2020). Ieškovė pagrįstai skaičiavo 0,02 procento delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, todėl ieškovei iš atsakovės priteistini 8,11 Eur delspinigiai.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei AB „Šiaulių energija“, į. k. 245358580, iš atsakovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 355,97 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt penkių eurų, 97 ct) skolą, 8,11 Eur (aštuonių eurų, 11 ct) delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas: 20,00 Eur (dvidešimties eurų) žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.