Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) AB „Klaipėdos energija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. birželio 11 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei N. L. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo tenkintas iš dalies ieškovės ieškinys dėl skolos už tiektą šilumos energiją priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Apeliantė, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl nepriteistų delspinigių, išlaidų už teisinės paslaugas ir priteistos mažesnės nei prašė žyminio mokesčio sumos. Su apeliacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka.

Dėl delspinigių priteisimo

9. Apeliantė teigia, kad nors rašytinė energijos tiekimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau šalių valia išreikšta konkliudentiniais veiksmais, todėl tarp šalių yra susiklostę energijos tiekimo vartojimo santykiai. Mano, kad turi teisę reikalauti priteisti delspinigius, nes priešingu atveju nesąžiningai besielgiantys vartotojai, vengiantys pasirašyti rašytinę sutartį, įgytų daugiau teisių už sąžiningus asmenis, sudariusius rašytinę sutartį. Pagal mokesčių paskaičiavimo pažymą už laikotarpį nuo 2014-12-01 iki 2016-12-31 priskaičiuota 24,81 Eur delspinigių skaičiuojant po 0,02 procento už kiekvieną uždelstą dieną, o pagal mokesčių paskaičiavimo pažymą už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31 priskaičiuota 22,12 Eur delspinigių, skaičiuojant po 0,02 procento už kiekvieną uždelstą dieną, iš viso 46,93 Eur, kuriuos apeliantė ir prašo priteisti.

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad nesudarius rašytinės sutarties su šilumos tiekėju dėl nuosavybės teise priklausančio buto, laikytina, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šilumos tiekėjo ir buto, į kurį tiekiama šiluma, savininko nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo datos, iki šalys sudarys šilumos pirkimo–pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009).

11. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, kad rašytinė energijos pirkimo–pardavimo sutartis su atsakove sudaryta nebuvo, tačiau apeliantė tiekė šilumos energiją į atsakovei priklausiusį butą, bet atsakovė 1 461,02 Eur įsiskolinimo už šilumos tiekimą apeliantei nesumokėjo, dėl ko buvo apskaičiuota ir 46,93 Eur delspinigių. Netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalis). Šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja bendrosios visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios CK normos (6.383–6.391 straipsniai) ir specialiosios normos: Šilumos ūkio įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai – Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinės sąlygos ir kt. Pažymėtina, jog Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnyje yra numatytos privalomosios sąlygos šilumos pirkimo–pardavimo sutartyse. Tarp tokių sąlygų, be kitų, turi būti numatytos šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą.

12. Apeliantė yra Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė, todėl jai taikytinas Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“. Šis įstatymas reglamentuoja delspinigius fiziniams asmenims, laiku nesumokėjusiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių. 1995 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (1996 m. spalio 4 d. redakcija) 3.1 punkte numatyta, kad gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu šeimoje nėra darbingo amžiaus asmenų, – 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dieną). Iš minėtos nuostatos matyti, kad šilumos energijos tiekimas priskiriamas prie komunalinių paslaugų.

13. Esant tokiam reglamentavimui ir konstatavus šioje byloje faktą, kad apeliantė savo pareigas atliko tinkamai, atsakovė privalėjo laiku sumokėti už gautą šilumos energiją, o, to nepadarius, ieškovė pagrįstai skaičiavo delspinigius. Nagrinėjamu atveju sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija. Ieškovė užtikrino atsakovės buto šildymą, atsakovė priėmė šilumos energiją ir ja naudojosi, pretenzijų ieškovei neturėjo. Taigi ieškovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl atsakovė privalėjo laiku sumokėti už gautą šilumos energiją, o, to nepadarius, ieškovė pagrįstai apskaičiavo delspinigius Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ pagrindu (CPK 185 straipsnis). Tokios praktikos dėl delspinigių priteisimo analogiškose bylose laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-50-730/2019; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑973‑460/2017; 2017 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑594‑777/2017; 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑477‑730/2017 ir kt.), todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi anksčiau nurodytais kitų teismų sprendimais analogiškose bylose.

14. Iš byloje esančių mokesčių skaičiavimo pažymų nustatyta, kad pateikti tam tikri duomenys apie delspinigių apskaičiavimą, delspinigius skaičiuojant po 0,02 procento už kiekvieną uždelstą dieną: už laikotarpį nuo 2014-12-01 iki 2016-12-31 priskaičiuota 24,81 Eur delspinigių skaičiuojant po 0,02 procento už kiekvieną uždelstą dieną, o pagal mokesčių paskaičiavimo pažymą už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31 priskaičiuota 22,12 Eur delspinigių, skaičiuojant po 0,02 procento už kiekvieną uždelstą dieną, iš viso 46,93 Eur. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad apeliantės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo pagrįstas ir apeliantės apskaičiuoti 46,93 Eur delspinigiai priteistini, dėl to pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo už akių dalis, kuria šis ieškinio reikalavimas atmestas, naikintina ir dėl šio ieškovės pareikšto reikalavimo priimtinas naujas sprendimas tenkinti šią ieškinio reikalavimo dalį.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

15. Apeliantė skundu, be kita ko, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir sumažintas priteistinas žyminio mokesčio dydis. Nurodo, kad apeliantė sudarydama sutartį su advokatu įvertino tai, kad dauguma bylų bus nesudėtingos, panašaus pobūdžio, pagal panašius ieškinius, todėl ir buvo sutartas atlyginimas už visą civilinę bylą mažesnis nei nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro rekomendacijoje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Apeliantės šioje byloje sumokėtas atlyginimas advokatui ne tik neviršija rekomendacijų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“), bet yra itin mažas, net 24 kartus mažesnė už Rekomendacijose nustatytą maksimalią priteistiną sumą, į pateiktus įrodymus, patvirtinančius susidariusią sumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą už akių dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl ši sprendimo už akių dalis keistina. Atsižvelgdama į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų atstovavimo išlaidų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo prašymas priteisti 124 Eur bylinėjimosi išlaidų (34 Eur žyminio mokesčio ir 90 Eur advokato pagalbai apmokėti), patirtų pirmosios instancijos teisme, tenkintinas. Kadangi apeliaciniu skundu patenkinta 100 proc. ieškinio reikalavimų, todėl ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 108 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

16. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias delspinigių priteisimą, ir nepagrįstai nepriteisė apeliantei iš atsakovės 46,93 Eur delspinigių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, naikintina ir priimtinas naujas sprendimas visiškai patenkinti ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, taip pat iki 124 Eur padidintinos ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos; kita sprendimo už akių dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

17. Apeliaciniu skundu prašoma priteisti 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės apeliacinis skundas tenkintas, todėl apeliantei iš atsakovės priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos 15 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 11 d. sprendimą už akių pakeisti iš dalies.

Sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, panaikinti ir dėl šio ieškinio reikalavimo priimti naują sprendimą – priteisti apeliantei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovės N. L. 46,93 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 93 ct) delspinigių.

Padidinti apeliantei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovės N. L. priteistą pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 124 Eur (vieno šimto dvidešimt keturių eurų 00 ct).

Kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Priteisti apeliantei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovės N. L. 15 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.