- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- e2A-2022-587/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15906-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
- Atsakovas
- J. B.
Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.2.1; 3.3.1.18.2
2019 m. gruodžio 19 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eA2-7866-1070/2019 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei J. B. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė „Kauno energija“ (toliau – ir AB „Kauno energija“) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1173,29 Eur skolą už šilumos energiją, 40,62 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. 2017 m. gruodžio 27 d. atsakovei už akių priimtu sprendimu ieškovės ieškinys buvo pilnai tenkintas. Atsakovei pateikus prašymą, 2019 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje atnaujintas procesas, byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje.
3. Civilinėje byloje atnaujinus procesą, ieškovė prašė pakeisti sprendimą už akių, ištaisant teismo sprendimo už akių motyvuojamoje dalyje padarytą rašymo apsirikimą dėl buto, kuriam tiekiama šilumos energija, adreso bei paliekant teismo sprendimo rezoliucinę dalį nepakeistą.
Šalies argumentai
4. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:
4.1. ieškovė tiekia šilumos energiją butui, esančiam Kaune, (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro duomenimis ¼ dalis šio buto priklausė P. B., po jo mirties jo palikimo dalį priėmė atsakovė J. B.. Tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinė šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, todėl atsakovės buto daliai šilumos energija tiekiama pagal kompetentingos valstybės institucijos patvirtintą šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašą (toliau – ir Aprašas). Atsakovė neatsiskaitė už ieškovės laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d. tiekiamą šilumos energiją, bendra skola (įskaitant delspinigius) yra 1213,91 Eur, kurią sudaro 1173,29 Eur skola už šilumos energiją patalpų šildymui ir vandens pašildymui bei 40,62 Eur delspinigiai. Ieškovė delspinigius prašė priteisti vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalimi.
4.2. Atnaujinus procesą civilinėje byloje ieškovė pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškinyje bei jo prieduose esanti informacija patvirtina, jog ieškovė prašė priteisti skolą už šilumos energiją, tiektą butui Kaune, (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruodžio 27 d. teismo sprendime už akių nurodytas buto adresas yra rašymo apsirikimas, kuris nekeičia teismo sprendimo už akių esmės, o yra spręstinas patikslinant sprendimo už akių motyvuojamoje dalyje nurodytą buto adresą. Ieškinyje prašoma priteisti skola paskaičiuota proporcingai atsakovei priklausančio buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), ¼ daliai. Buto apyvartos žiniaraštyje nurodyta, jog apmokestinta buto ploto dalis – 11,90 kv. m. (t. y. ¼ dalis buto). Nurodė, kad teisės ir pareigos į paveldėtą turtą pereina nuo palikimo atsiradimo, o ne nuo paveldėjimo liudijimo išdavimo dienos.
5. Atsakovė J. B., po to, kai byloje buvo atnaujintas procesas, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovė kituose procesiniuose dokumentuose nurodė, ji ir jos atstovė teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, paaiškino, kad atsakovė nesinaudojo šilumos energija, tiekiama butui Kaune, (duomenys neskelbtini). Po vyro mirties ji negalėjo patekti į minėtą butą, kitos buto paveldėtojos faktiškai naudojosi butu ir atsakovės neįleido. Šiluma buvo tiekiama ir karšto vandens pašildymui, tačiau atsakovės turimais duomenimis minėtame bute nebuvo karšto vandens. Atsakovė negavo ieškovės siunčiamų sąskaitų. Kaimynė minėjo, kad minėtame bute gyvena nuomininkai. Priimant sprendimą už akių neteisingai buvo nustatyti buto savininkai, nenustatyta, kad iš viso buvo trys buto savininkai. Atsakovė neturėjo nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, todėl nemokėjo už šilumos energiją, tiekiamą butui Kaune, (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. 2019 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-22857-1052/2017 atnaujintas procesas. 2019 m. rugpjūčio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu pakeistas Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimas už akių, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-22857-1052/2017, ir ieškinys tenkintas iš dalies. Teismas ieškovei AB „Kauno energija“ iš atsakovės J. B. priteisė 1173,29 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1173,29 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. rugpjūčio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 77,46 Eur bylinėjimosi išlaidas. Valstybei iš atsakovės priteisė 8,33 Eur bylinėjimosi išlaidas (įmokos kodas 5660), iš ieškovės valstybei priteisė 7,40 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas 5630). Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad:
6.1. atsakovei paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu nuosavybės teise priklauso ¼ dalis buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini). 1773,29 Eur skola paskaičiuota laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d. už buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), 11,90 kv. m. ploto daliai tiektą šilumos energiją. Butas 2011 m. lapkričio mėn. buvo padalintas į 5 ir 5A, atsakovei sukurtas atskiras mokėtojo kodas (24573291) bei priskaitymai skaičiuojami proporcingai nuosavybės teise valdomai ¼ daliai buto (11,90 kv. m.). Teismas konstatavo, kad 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimu už akių, pagrįstai nuspręsta, jog atsakovė yra skolinga ieškovei už buto šildymą, tačiau buvo neteisingai nurodytas buto, kuriam buvo tiekiama šilumos energija, adresas, ir jo dalis, už kurią paskaičiuota skola atsakovei.
6.2. Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą, galiojusį sprendimo už akių priėmimo metu (Aprašo redakciją, galiojusią iki 2018 m. sausio 1 d.) sprendė, kad ieškovė neturėjo teisės reikalauti priteisti iš atsakovės 0,02 proc. delspinigius pagal Lietuvos Respublikos įstatymą dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims. Minėtas įstatymas taikomas, nagrinėjant ginčus dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių. Ieškovė nėra valstybinė ar savivaldybės įmonė, prašoma priteisti skola paskaičiuota už buto dalį, priklausančią atsakovei, bet ne savivaldybei ar valstybei. Teismas 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimu už akių priteisė iš atsakovės 40,62 Eur delspinigius, nenurodęs teisinio delspinigių priteisimo pagrindo, neįvertinęs to, kad teismo sprendimo už akių priėmimo metu nebuvo rašytinio ieškovės ir atsakovės susitarimo dėl delspinigių skaičiavimo. Iki 2018 m. sausio 1 d. nebuvo teisės akto, leidžiančio ieškovei skaičiuoti delspinigius už mokesčių nemokėjimą laiku. Sprendė, kad 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimu už akių 40,62 Eur dydžio delspinigiai priteisti nepagrįstai, dėl to yra pagrindas pakeisti byloje priimtą sprendimą už akių ir atmesti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo (CPK 371 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
6.3. Byloje konstatavęs, kad 2017 m. gruodžio 27 d. teismo sprendimu už akių iš atsakovės nepagrįstai buvo priteisti delspinigiai, teismas perskirstė minėtu sprendimu už akių priteistas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Iš atsakovės valstybei priteisė 8,33 Eur šioje byloje valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovei išlaidos sudarė 221 Eur. Patenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, iš ieškovės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (3,35 proc.) priteisė valstybei 7,40 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 96 straipsnio 3 dalis).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
7. Ieškovė AB „Kauno energija“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovės 40,62 Eur delspinigius, perskirstyti šalių byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, priteisiant ieškovei visas ieškovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priteisti ieškovei iš atsakovės visas apeliacinėje instancijoje ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. 1995 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (toliau – ir Nutarimas) 3.1 punktas numato, kad delspinigiai gyventojams, nesumokėjusiems už buto nuomą ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir t.t.), skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,2 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dieną). Nutarime šilumos tiekimas priskiriamas prie komunalinių paslaugų, delspinigių skaičiavimas nėra siejamas su paslaugų teikėjo priskyrimu savivaldybės ar valstybės įmonei, kas reiškia, jog delspinigiai Atsakovės atžvilgu priskaičiuoti pagrįstai.
7.2. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 6 dalis nustato, kad savivaldybės valdoma įmonė – savivaldybės įmonė, veikianti pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, taip pat akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, kurių vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Šio įstatymo 6 straipsnio 30 punktas nurodo, kad viena savarankiškų savivaldybės funkcijų yra šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas. Atsižvelgiant į tai, jog Kauno miesto savivaldybė valdo 92,84 procentų visų ieškovės bendrovės akcijų, ieškovė pripažintina savivaldybės valdoma įmone, todėl jai taikytinas ir 1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims, įstatymo Nr. I-775.
8. Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
11. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovė neturėjo teisės reikalauti priteisti iš atsakovės 0,02 procento dydžio delspinigius pagal Įstatymą. Pirmosios instancijos teismas šią išvadą padarė įvertinęs teisinį reguliavimą, galiojusį sprendimo už akių priėmimo metu. Teismas pažymėjo, kad Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 37¹ punktas, nurodantis delspinigių skaičiavimo tvarką, įsigaliojo tik nuo 2018 m. sausio 1 d. Ieškovė negalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymu dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims. Nurodė, kad minėtas įstatymas taikomas, nagrinėjant ginčus dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių. Ieškovė nėra valstybinė ar savivaldybės įmonė, prašoma priteisti skola paskaičiuota už buto dalį, priklausančią atsakovei, bet ne savivaldybei ar valstybei. Konstatavo, kad 2017 m. gruodžio 27 d. teismo sprendimo už akių priėmimo metu nebuvo rašytinio ieškovės ir atsakovės susitarimo dėl delspinigių skaičiavimo.
12. Byloje nustatyta, jog ieškovė tiekė šilumą patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti atsakovei nuosavybės teise priklausančiai buto daliai. Atsakovė su ieškove nėra sudariusi rašytinės sutarties dėl šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo. Atsakovė už laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d. už buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), 11,90 kv. m. ploto daliai tiektą šilumos energiją liko skolinga ieškovei 1773,29 Eur.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.384 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir Šilumos ūkio įstatymas) 19 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų 2010 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 (toliau – ir Taisyklės) 27 p. numato, kad standartinės sąlygos šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartims galioja iki šalys individualiai susitaria dėl šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų. Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 4 dalis numato, kad šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintos šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos. Nuo 2012 m. spalio 1 d. įsigaliojo ir šį teisės aktą pakeitė Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-173 patvirtintas Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas. Taisyklių 8 p. numato, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis – sutartis tarp šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo ar juridinio asmens vartojančio šilumą patalpose <...>“. Aprašo 5 p. numato, kad sutartis pagal šį Aprašą laikoma sudaryta nuo buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos. Aprašo 6 p. numato, jog iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami vadovaujantis šiuo Aprašu nustatytomis sąlygomis.
14. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir byloje nustačius aplinkybę, jog atsakovei ieškovė tiekė šilumos energiją, darytina išvada, jog tarp ieškovės ir atsakovės nuo pastato, kuriame yra atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto dalis, šildymo įrenginių prijungimo prie ieškovės šilumos tiekimo įrenginių datos yra sudaryta šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis pagal Apraše nustatytas standartines sąlygas (Aprašo 5–6 p.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nebuvo ieškovės ir atsakovės individualaus rašytinio susitarimo dėl delspinigių skaičiavimo, tačiau sprendžia, kad ši aplinkybė nėra pakankama paneigti ieškovės teisę reikalauti netesybų teisės aktų pagrindu.
15. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Galiojantis teisinis reglamentavimas numato, jog netesybų reikalauti kreditorius gali ir teisės akto pagrindu.
16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė nėra valstybinė ar savivaldybės įmonė, todėl negali reikalauti netesybų Įstatymo pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
17. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 6 dalis nustato, kad savivaldybės valdoma įmonė – savivaldybės įmonė, veikianti pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, taip pat akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, kurių vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Šio įstatymo 6 straipsnio 30 punktas numato, kad viena savarankiškų savivaldybės funkcijų yra šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas. Savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, savivaldybės institucijos ir administracija viešųjų paslaugų neteikia, jas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai (Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis).
18. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė viešai prieinamą informaciją apie tai, kad 92,84 procentus AB „Kauno energija“ akcijų valdo Kauno miesto savivaldybė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ši viešai prieinama informacija yra aktuali, jos pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl teismas priima šį kartu su apeliaciniu skundu pateiktą rašytinį įrodymą ir jį vertina (CPK 314 straipsnis). Konstatuotina, kad ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateikti duomenys ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė nėra savivaldybės įmonė. Atsižvelgiant į tai, jog Kauno miesto savivaldybė valdo 92,84 procentų visų ieškovės bendrovės akcijų, ieškovė pripažintina savivaldybės valdoma įmone. Ieškovė teikia komunalines paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims. Konstatuotina, kad uždelsus atsiskaityti už ieškovės teiktas komunalines paslaugas, skolininkams gali būti taikomas 1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims, įstatymo Nr. I-775. 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimo už akių priėmimo metu šis įstatymas galiojo, todėl sprendimą už akių priimantis teismas turėjo pagrindą juo vadovautis.
19. Aprašo 37¹ punktas, tiesiogiai nustatantis mokėtinų delspinigių dydį – 0,02 procento, įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iki 2018 m. sausio 1 d. nebuvo teisės akto, leidžiančio ieškovei skaičiuoti delspinigius už mokesčių nemokėjimą laiku.
20. Konstatavus, kad ieškovė yra savivaldybės valdoma įmonė, teikianti komunalines paslaugas, konstatuotina, kad iki Aprašo 37¹ p. įsigaliojimo ieškovė teisę prašyti priteisti delspinigius turėjo vadovaudamasi tiek 1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims pagrindu, tiek apeliaciniame skunde nurodyto 1995 sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1. punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad 1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalis numato vartotojui palankesnį delspinigių dydį – 0,02 procento – nei 1995 sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1. punktas – 0,04 procento, ieškovė pagrįstai nagrinėjamu atveju delspinigius prašė priteisti 1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims pagrindu.
21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, nustačius, kad atsakovė laiku neatsiskaitė už jai suteiktas paslaugas, 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimu už akių pagrįstai iš atsakovės buvo priteista 40,62 Eur delspinigių suma, o pirmosios instancijos teismas, atnaujinęs procesą civilinėje byloje, šią sprendimo už akių dalį panaikino nepagrįstai.
22. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias netesybų priteisimą, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, kurį yra pagrindas iš dalies panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas tenkintinas, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas dalyje, kuria atmestas reikalavimas priteisti delspinigius, panaikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas, ieškovei iš atsakovo priteistina 40,62 Eur delspinigių (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš dalies panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pilnai tenkinus ieškovės ieškinį, keistina ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims tvarka. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 80,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, šios ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
24. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. rugpjūčio 2 d. pažyma, kurios duomenimis antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovei išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 221 Eur. Patenkinus ieškovės ieškinį pilnai, iš ieškovės AB „Kauno energija“ valstybei nepriteistinos jos patirtos išlaidos už atsakovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, todėl sprendimas dalyje, kuria valstybei iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos panaikintinas (CPK 96 straipsnis).
25. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant 100 procentų jos išlaidų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 20 straipsnio 1 dalimi, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant civilines bylas. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas iš atsakovės valstybei priteisė 8,33 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikintina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnis).
26. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė turėjo 15 Eur žyminio mokesčio išlaidų (el. byla, t. 2, b. l. 22). Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnis). Apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 7,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 20 straipsnio 1 dalis, CPK 96 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą panaikinti iš dalies ir toje dalyje priimti naują sprendimą, teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant nauja redakcija.
Ieškinį tenkinti pilnai.
Priteisti iš atsakovės J. B., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, 1173,29 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt trijų Eur 29 ct) skolą, 40,62 Eur (keturiasdešimties Eur 62 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (1213,91 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. rugpjūčio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 80,14 Eur (aštuoniasdešimties Eur 14 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės J. B., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, 15,00 Eur (penkiolikos Eur 00 ct) ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.