- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-22
- Bylos Nr.
- eA2-7866-1070/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15906-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Atsakovas
- J. B.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
- Advokatai
- Elena Gylienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka po proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei J. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Kauno energija“ padavė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės J. B. 1173,29 Eur skolos už suteiktą šilumos energiją, 40,62 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (1-4 b. l.).
2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė tiekia šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ duomenimis ¼ dalis šio buto priklauso P. B., po jo mirties jo palikimo dalį priėmė atsakovė J. B.. Tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinė šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, todėl atsakovės buto daliai šilumos energija teikiama pagal kompetentingos valstybės institucijos patvirtintą šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašą. Atsakovė neatsiskaitė už ieškovės laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d. tiekiamą šilumos energiją, bendra skola (įskaitant delspinigius) yra 1213,91 Eur. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės ir delspinigius, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalimi.
3. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-22857-1052/2017 (39, 40 b. l.), ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, priteisiant jai iš atsakovės J. B. 1173,29 Eur skolos, 40,62 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (1213,91 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. rugpjūčio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 80,14 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
4. 2017 m. gruodžio 27 d. sprendime už akių teismas nustatė, kad ieškovė teikė šilumos energiją į atsakovei priklausantį butą (duomenys neskelbtini); nors tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, tačiau ieškovė tiekė šilumos energiją, o atsakovė naudojosi teikiamomis paslaugomis. Teismas laikė, kad tarp šalių sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Atsakovė neatsiskaitė už teikiamą laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d. šilumos energiją 1173,29 Eur. Todėl teismas tenkino ieškovės ieškinį visiškai, priteisdamas nesumokėtą skolą, delspinigius, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. 2019 m. kovo 22 d. teismo nutartimi procesas civilinėje byloje, kurioje buvo priimtas 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimas už akių buvo atnaujintas (72-75 b. l.). Teismas, priimdamas minėtą nutartį, nustatė, kad byloje priimtu sprendimu už akių iš pareiškėjos (atsakovės) J. B. priteista skola už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją, nors ieškinyje buvo prašoma priteisti skolą už buto, esančio (duomenys neskelbtini), daliai tiekiamą šilumos energiją. Sprendime už akių nenurodytos aplinkybės, dėl kurių teismas netyrė aplinkybių, susijusių su skola, susidariusia būtent dėl ieškinyje nurodytai ¼ daliai buto, esančio (duomenys neskelbtini), tiekiamos šilumos energijos. Tai leidžia daryti išvadą, kad teismas, vertindamas ieškinyje nurodytos skolos pagrįstumą, klaidingai nustatė butą, kuriam buvo tiekiama šilumos energija, už kurią pareiškėja galbūt yra neatsiskaičiusi. Teismo sprendimu už akių priteista skola už visam butui tiekiamą šilumos energiją, dėl to darytina išvada, kad teismo priteistos skolos dydis taip pat galėjo būti apskaičiuotas neteisingai. Nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą išvadai, kad teismas, priimdamas 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą už akių, padarė akivaizdžią teisės taikymo klaidą, nenustatęs svarbių ieškinyje prašomos priteisti skolos susidarymo aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
6. Atnaujinus procesą civilinėje byloje ieškovės atstovas į teismo posėdį, kuriame byla buvo nagrinėjama iš esmės, neatvyko, pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant. (87, 88, 192, 193 b. l.). Rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad ieškinyje bei jo prieduose esanti informacija patvirtina, jog ieškovė prašė priteisti skolą už šilumos energiją, tiektą butui (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruodžio 27 d. teismo sprendime už akių nurodytas buto adresas yra rašymo apsirikimas, kuris nekeičia teismo sprendimo už akių esmės, o yra spręstinas patikslinant sprendimo už akių motyvuojamoje dalyje nurodytą buto adresą. Ieškinyje prašoma priteisti skola paskaičiuota proporcingai atsakovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), ¼ daliai. Tai patvirtina teismo pateikto buto apyvartos žiniaraščio duomenys, kur nurodyta, jog apmokestinta buto ploto dalis – 11,90 kv. m. (t. y. ¼ dalis buto). Ieškovė prašė pakeisti sprendimą už akių, ištaisant nurodytus teismo sprendimo už akių motyvavimo trūkumus bei paliekant teismo sprendimo rezoliucinę dalį nepakeistą. Teisės ir pareigos į paveldėtą turtą pereina nuo palikimo atsiradimo, o ne nuo paveldėjimo liudijimo išdavimo dienos.
7. Teismo posėdžio metu atsakovė prašė atmesti ieškinį, nurodydama, kad ji nesinaudojo šilumos energija, tiekiama butui (duomenys neskelbtini). Atsakovės paaiškinimais, po vyro mirties ji negalėjo patekti į minėtą butą, nes kitos buto paveldėtojos jos neįleido. Ieškovės dokumentuose nurodoma, kad šiluma buvo tiekiama ir karšto vandens pašildymui, tačiau atsakovės turimais duomenimis minėtame bute nebuvo karšto vandens. Atsakovė negavo ieškovės siunčiamų sąskaitų, išrašytų dėl šilumos tiekimo butui (duomenys neskelbtini). Kaimynė papasakojo atsakovei, kad minėtame bute gyvena nuomininkai.
Atsiliepimas
8. Atsakovės atstovė advokatė Elena Gylienė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko argumentu, dėl kurių ieškinys turi būti atmestas. Priimant sprendimą už akių neteisingai buvo nustatyti buto savininkai, nenustatyta, kad iš viso buvo trys buto savininkai. Atsakovė neturėjo nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, todėl nemokėjo už šilumos energiją, tiekiamą butui (duomenys neskelbtini). Butu faktiškai naudojosi atsakovės mirusio sutuoktinio dukros, o iš atsakovės buvo atimtas raktas nuo buto. Atstovei susipažinus su byloje esančiais įrodymais, paaiškėjo, jog teismas priimdamas 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą už akių, apsiriko, nurodydamas buto, kuriame buvo tiekiama šilumos energija adresą ir dalį, už kurią priteisia skolą.
Motyvuojamoji dalis
9. Teismas išnagrinėjo bylą iš esmės nedalyvaujant ieškovės atstovui, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1 dalimi.
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimas už akių keičiamas, tenkinant ieškinį iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
10. B. K., (duomenys neskelbtini), priklausė atsakovės sutuoktiniui P. B. (157, 158 b. l.), kuris mirė 2010 m. vasario 3 d. (130 b. l.). Po jo mirties į notarą dėl P. B. palikimo priėmimo pagal apyrašą kreipėsi jo dukros D. B. ir I. R. bei sutuoktinė atsakovė J. B. (127-129, 148, 149 b. l.). Atsakovei J. B. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas buvo išduotas 2019 m. sausio 9 d. (184-187 b. l.). Paveldėjimo pagal įstatymą liudijime nurodyta, kad notarė tvirtina, jog mirusiojo įpėdinė J. B. paveldi turtą, kurio savininkas yra P. B., paveldimą turtą sudaro ¼ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2/152 dalys ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), ¼ dalis piniginių lėšų, esančių AB SEB banko sąskaitoje.
11. Buto apyvartos žiniaraščio duomenimis paskaičiuota 1773,29 Eur skola laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d. už 11,90 kv. m. buto, esančio (duomenys neskelbtini), daliai teiktą šilumos energiją (23, 24 b. l.). Atsakovė neginčijo ieškovės nurodomos aplinkybės, kad ji nemokėjo už butui (duomenys neskelbtini), minėtu laikotarpiu tiektą šilumos energiją.
12. Ieškovės 2019 m. vasario 8 d. rašto atsakovei duomenimis (101 b. l.), butas (duomenys neskelbtini), 2011 m. lapkričio mėn. buvo padalintas į 5 ir 5A; įvertinus karšto vandens normatyvų bei delspinigių perskaičiavimą, 2011 m. rugsėjo mėn. atliktus mokėjimus (iš viso – 2544,44 Lt / 736,92 Eur) ir jų korekcijas, skola 2011 m. lapkričio mėn. buvo padalinta proporcingai į dvi dalis: P. B. (¼ dalis buto), D. B. ir I. R. (po 3/8 dalis).
13. Atsakovė kreipėsi į ieškovę 2019 m. gegužės 16 d. pareiškimu, kuriame nurodė, kad jai priklauso ¼ dalis buto (duomenys neskelbtini) (11,90 kv. m.), bei prašė pateikti dokumentus apie šilumos energijos tiekimą minėtam butui, apie buto padalinimą į 5 ir 5A, perskaičiuoti šilumos tiekimo sąnaudas, nurodant atskirai už vandens pašildymą, nurodyti bendrą įsiskolinimą už šilumą visam butui bei laikotarpius, atimti skolą už vandens pašildymą, nes atsakovė nesudarė sutarties su ieškove, nenaudojo karšto vandens (115 b. l.).
14. Ieškovė 2019 m. gegužės 31 d. atsakyme (116 b. l.) atsakovei nurodė, kad jai sukurtas atskiras mokėtojo kodas (24573291) bei priskaitymai skaičiuojami proporcingai nuosavybės teise valdomai ¼ daliai buto (11,90 kv. m.). Papildomai nurodoma, kad visi klausimai su butui susidariusiais skolos už tiektą šilumos energiją sprendžiami nagrinėjamoje atnaujintoje civilinėje byloje.
Dėl atsakovės pareigos mokėti už šilumos energiją, tiektą butui, kurio dalis jai priklauso
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2014 m. birželio 13 d.) yra nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą.
16. CK 6.383 straipsnio 1 dalies redakcijoje, galiojusioje nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2014 m. birželio 13 d., buvo numatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą.
17. Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Vadovaujantis CK 4.47 straipsnio 2 punktu nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu.
18. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovė J. B., kreipusi į notarą dėl jos sutuoktinio palikimo priėmimo per įstatyme nustatytą terminą, priėmė jo palikimą, t. y. tapo dalies jo turto savininkė. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad atsakovė išsiėmė iš notarės paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, dar kartą patvirtindama, kad ji priėmė mirusio sutuoktinio palikimą iš karto po jo mirties (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu atsakovė tapo ¼ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke (CK 4.47 straipsnio 2 punktas).
19. Atsakovei, tapusiai minėto buto dalies savininke po sutuoktinio mirties, kilo pareiga rūpintis savo turto dalimi bei proporcingai nuosavybės teise valdomai buto daliai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (žr. nutarties 17 punktą).
20. Ieškovė teigia, kad teikė šilumos energiją butui, kurio dalis priklauso ir atsakovei, kadangi šilumos įrenginiai buvo prijungti prie namo, kuriame yra butas. Atsakovė iš esmės neginčijo šių aplinkybių, nurodydama tik tai, kad bute nebuvo karšto vandens. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, būdama buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininke privalėjo mokėti dalį šilumos mokesčių, apskaičiuotų proporcingai jos nuosavybės daliai.
21. Teismas pažymi, kad tai, jog atsakovė negaudavo sąskaitų už šilumos energiją, tiektą butui (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo atleisti jos nuo pareigos mokėti už šią energiją. Atsakovė, būdama buto dalies savininke, turėjo pareigą rūpintis savo nuosavybe ir jos išlaikymu, domėtis dėl paslaugų, tiekiamų šiam butui, ir jų apmokėjimo. Atsakovė teigia, kad ji negyveno bute (duomenys neskelbtini), kadangi mirusio sutuoktinio dukros jos neįleido. Teismo vertinimu, šios atsakovės nurodytos aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos šios bylos nagrinėjimui, nes tai, jog atsakovė faktiškai nesinaudojo šilumos energija, tiekiama butui (duomenys neskelbtini), nepaneigia to, kad butas (kartu ir atsakovei priklausantis jo dalis) buvo šildomas, atsakovė neatsisakė ieškovės teikiamų paslaugų. Todėl priežastys, dėl kurių atsakovė faktiškai negalėjo pasinaudoti šiluma, tiekiama butui (duomenys neskelbtini), bei atsakovės informavimas apie mokesčius, apskaičiuotus proporcingai jos valdomai buto daliai, nėra teisiškai reikšmingos.
22. Teismas, apibendrindamas tai, kad pirmiau pasakyta, konstatuoja, kad teismas, priėmęs 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą už akių, pagrįstai sprendė, jog atsakovė yra skolinga ieškovei už buto, esančio (duomenys neskelbtini), šildymą. Tačiau, įvertinus byloje pateiktus ieškovės įrodymus, darytina išvada, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, neteisingai nurodė buto, kuriam buvo tiekiama šilumos energija, adresą, ir jo dalį, už kurią paskaičiuota skola atsakovei. Teismas vietoje buto (duomenys neskelbtini), nurodė butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei nenurodė, jog skola priteisiama proporcingai atsakovės valdomai nuosavybės daliai (t. y. ¼ daliai buto). Tokia išvada daroma, atsižvelgiant į tai, kad buto apyvartos žiniaraščio duomenimis atsakovei paskaičiuota skola už 11,90 kv. m. (47,62 kv. m./4) buto dalį, kai Nekilnojamojo turto registro duomenimis buto, esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra 47,62 kv. m. (17, 18 b. l.).
Dėl atsakovės skolos dydžio
23. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų. Pagal šio straipsnio 5 dalį jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas.
24. Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų, patvirtintų 2003 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. Nr. 4-260 (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. birželio 22 d. iki 2012 m. spalio 1 d.) (toliau – ir Sąlygos), 8 punkte buvo nustatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties pagal šias sąlygas šalys yra: šilumos tiekėjas ir pastato buto savininkas – buitinis šilumos vartotojas. Sąlygų 11 punkte įtvirtinta, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta pagal šias sąlygas tarp 8 punkte nurodytų šalių nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų datos, jeigu iki tol šalys nesudarė šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas.
25. Sąlygų 37 punkte buvo nurodyta, kad šilumos ir (ar) karšto vandens kaina nustatoma pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas Šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikas. Pagal Sąlygų 43 punktą už suvartotą šilumą ir (ar) karštą vandenį šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojas moka šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui pagal ties tiekimo-vartojimo riba įrengto atsiskaitomojo šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaiso rodmenis.
26. Pagal Sąlygų 15 punktą šilumos tiekėjas pagal šiomis sąlygomis sudarytą šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį tiekia (pristato ir parduoda) pastato buto savininkui – buitiniam šilumos vartotojui tik šilumą butui ir kitoms pastato visų vartotojų bendro naudojimo patalpoms šildyti, vėdinti, šaltam vandeniui pašildyti iki teisės aktuose nustatytos karšto vandens temperatūros ir karšto vandens temperatūrai palaikyti. Pagal Sąlygų 48 punktą buitinis šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojas pagal šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo pateiktą mokėjimo pranešimą ar sąskaitą ne vėliau kaip iki kito mėnesio 30 dienos sumoka šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui grynaisiais ar negrynaisiais pinigais.
27. Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173, (galiojusio nuo 2012 m. spalio 1 d.) (toliau – Aprašas), 5 punkte nustatyta, kad sutartis pagal šį Aprašą laikoma sudaryta nuo buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos. Pagal Aprašo 6 punktą iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami vadovaujantis šiuo Aprašu nustatytomis sąlygomis.
28. Aprašo 27 punkte įtvirtinta, kad už suvartotą šilumą buitinis šilumos vartotojas moka šilumos tiekėjui pagal atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis arba Aprašo 21 punkte nurodyta tvarka pagal vartotojui priskirtą suvartotą šilumos kiekį. Aprašo 21 punkte numatyta, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, buitinis šilumos vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam buitiniam šilumos vartotojui.
29. Šioje byloje pateiktame buto apyvartos žiniaraštyje kaip antraštė nurodyta „Šildymas ir vandens pašildymas“. Atsakovė teigia, kad bute (duomenys neskelbtini), nebuvo karšto vandens, todėl iš prašomos priteisti sumos turi būti atimta suma, apskaičiuota kaip šilumos energija tiektą vandens pašildymui.
30. Teismo vertinimu, buto apyvartos žiniaraščio duomenys (antraštė) nesudaro pagrindo teigti, kad šilumos tiekimo mokesčiai buvo skaičiuojami ir už šalto vandens bute (duomenys neskelbtini), pašildymą, nesant suteiktai šiai paslaugai. Visų pirma, vadovaujantis Aprašo 27 punkto reikalavimais, ieškovė turėjo skaičiuoti mokesčius už šilumos energiją pagal atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis arba pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintą metodą (žr. nutarties 25, 28 punktus). Atsakovė neįrodė ir neįrodinėjo, kad ieškovė skaičiavo mokesčius už šilumos energiją, nesilaikydama Sąlygose ir Apraše nustatytos mokesčių skaičiavimo tvarkos, t. y. ne pagal atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, arba nesilaikydama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamų taikyti ar su ja suderintų metodų.
31. Įvertinus tai, kas nustatyta, konstatuojama, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, neteisingai nurodė buto adresą ir nekonkretizavo buto dalies, už kurią prašomą priteisti šilumos mokestį. Ši aplinkybė (įvertinus ieškovės byloje pateiktus paskaičiavimus dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos mokesčių, tenkančių 11,90 kv. m. buto dalies (1/4 dalies) savininkei J. B.) nesudaro pagrindo teigti, kad teismas, priimdamas 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą už akių, neteisingai nustatė, jog atsakovės skola už šilumos energiją, tiektą nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d., yra 1173,29 Eur (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).
Dėl delspinigių priteisimo
32. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Pagal šio įstatymo 1 straipsnį šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigius.
33. Aprašo 37¹ punkte nurodyta, kad sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, buitiniam šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas Sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Aprašo redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.).
34. Nagrinėjamu atveju ieškovė, būdama akcine bendrove, pateiktu ieškiniu, vadovaudamasi Įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalimi, prašė priteisti iš atsakovės ir 40,62 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2017 m. birželio mėn. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad rašytinė sutartis dėl šilumos energijos tiekimo butui (duomenys neskelbtini), nebuvo sudaryta su atsakove.
35. Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą, galiojusį sprendimo už akių priėmimo metu (Aprašo redakciją, galiojusią iki 2018 m. sausio 1 d.) daro išvadą, kad ieškovė neturėjo teisės reikalauti priteisti iš atsakovės 0,02 proc. delspinigius pagal Įstatymą dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims. Tokia išvada daroma, atsižvelgiant į tai, kad minėtas įstatymas taikomas, nagrinėjant ginčus dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių. Ieškovė nėra valstybinė ar savivaldybės įmonė, prašoma priteisti skola paskaičiuota už buto dalį, priklausančią atsakovei, bet ne savivaldybei ar valstybei.
36. Teismas 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimu už akių priteisė iš atsakovės ir ieškovės nurodytus delspinigius, nenurodęs teisinio delspinigių priteisimo pagrindo, neįvertinęs to, kad teismo sprendimo už akių priėmimo metu nebuvo rašytinio ieškovės ir atsakovės susitarimo dėl delspinigių skaičiavimo. Iki 2018 m. sausio 1 d. nebuvo ir teisės akto, leidžiančio ieškovei skaičiuoti delspinigius už mokesčių nemokėjimą laiku. Kaip minėta, ieškovė neturėjo teisės į delspinigius pagal Įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims nuostatas (žr. nutarties 35 punktą). Todėl 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimu už akių 40,62 Eur dydžio delspinigiai priteisti nepagrįstai. Dėl to yra pagrindas pakeisti 2017 m. gruodžio 27 d. priimtą sprendimą už akių, atmetant ieškovės ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo (CPK 371 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
37. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
38. Šioje byloje konstatavus, kad atsakovė praleido terminą sumokėti ieškovei skolą už šios suteiktą šilumos energiją butui (duomenys neskelbtini), iš atsakovės ieškovei priteisiamos 5 proc. dydžio palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos (1173,29 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. rugpjūčio 11 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
39. Byloje konstatavus, kad 2017 m. gruodžio 27 d. teismo sprendimu už akių iš atsakovės nepagrįstai buvo priteisti ir delspinigiai, minėtu sprendimu už akių priteistos bylinėjimosi išlaidos yra perskirstomos. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (96,65 proc.), iš atsakovės ieškovei priteisiama 77,46 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (96,65 proc.×80,14 Eur/100 proc., 5-15 b. l.). Iš atsakovės valstybės naudai priteisiama 8,33 Eur šioje byloje valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
40. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. rugpjūčio 2 d. pažyma, kurios duomenimis antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovei išlaidos sudarė 221 Eur. Patenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, iš AB „Kauno energija“ proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (3,35 proc.) priteistina valstybės naudai 7,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 96 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 371 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 269, 270 straipsniais, 93 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės J. B., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, 1173,29 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt tris Eur 29 ct) skolos, 5 (penkis) procentus palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos (1173,29 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. rugpjūčio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 77,46 Eur (septyniasdešimt septynis Eur 46 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš atsakovės J. B., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 8,33 Eur (aštuonis Eur 33 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimo įrodymus reikia pateikti Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmams.
Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, valstybei 7,40 Eur (septynis Eur 40 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.