Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-694-856/2020

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-12-23
Bylos Nr.: 2A-694-856/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-06008-2019-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Atsakovas: D. M.
Ieškovas: akcinės bendrovės „Šiaulių energija“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-694-856/2020 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06008-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.11.5; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-802-251/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ ieškinį atsakovei D. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Šiaulių energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės D. M. 355,97 Eur skolą už šilumos energiją, tiektą laikotarpiu nuo 2018-04-01 iki 2019-09-30, 8,11 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2019-05-01 iki 2019-10-31, bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad centralizuotai tiekia šilumos energiją į gyvenamąjį namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovei D. M. nuosavybės teise priklauso butas adresu: (duomenys neskelbtini). Laikoma, kad tarp šalių prisijungimo būdu buvo sudaryta sutartis. Ieškovė centralizuotai tiekė šilumos energiją į atsakovės butą, o atsakovė ja naudojosi, tačiau atsakovė už šilumos energiją, tiektą laikotarpiu nuo 2018-04-01 iki 2019-09-30, neatsiskaitė ir liko skolinga 355,97 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymą ,,Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“, fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Ieškovė yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, todėl pagrįstai skaičiuoja delspinigius pagal minėtą įstatymą.

Atsiliepimas

3. Atsakovė D. M. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad daugiabučiame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), nėra įrengtas šiluminės energijos vartojimo apskaitos prietaisas. Apskaita vykdoma pagal apskaitos prietaisą, skirtą dviem pastatams (daugiabučiui namui ir pastatui, kuriame įsikūrusios kelios įstaigos), ir kuris yra įrengtas dar trečiame pastate. Ieškovė elgiasi nesąžiningai, atsisako įrengti šiluminės energijos vartojimo apskaitos prietaisą name (duomenys neskelbtini). Ieškovė iš to gauna akivaizdžią naudą. Šilumos tiekimo nuostoliai šilumos tiekėjo įskaičiuojami į šilumos kainą. Tokie šilumos nuostoliai yra ir vamzdynuose, kurie nėra pakankamame gylyje, nėra pakankamai izoliuoti ir žiemos metu ypač akivaizdžiai matomi – vamzdynų buvimo vietose nuo jų skleidžiamos šilumos (šilumos nuostolių) net sniegas būna pratirpęs. Kadangi apskaitos prietaisas stovi trečiajame pastate, vamzdynų, kuriais šiluma patenka į du pastatus, kurių atžvilgiu yra vykdoma apskaita, šilumos nuostoliai yra taip pat apskaitomi ir pateikiami kaip jau pateikta prekė/paslauga ir vartotojai verčiami už tai mokėti pakartotinai, nors tiesiogiai tos prekės/paslaugos negauna. Ieškovė už tuos pačius šilumos nuostolius gauna dvigubą apmokėjimą. Be to, ieškovė nepagrįstai skaičiuoja delspinigius kaip savivaldybės įmonė. Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ galimybė skaičiuoti delspinigius yra numatyta tik valstybės ir savivaldybės įmonėms. Kad įmonė yra valstybinė ar savivaldybės, yra atitinkamai nurodoma jų pavadinime ir tai yra privaloma sąlyga. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad savivaldybės įmonės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „savivaldybės įmonė“ arba šių žodžių santrumpa „SĮ“. Ieškovė yra ne SĮ „Šiaulių energija“, o AB „Šiaulių energija“. Be to, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad savivaldybės įmonė yra iš savivaldybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Šiuo atveju ieškovė pati nurodo, kad Šiaulių miesto savivaldybė yra pagrindinė, o ne vienintelė akcininkė. AB „Šiaulių energija“ yra akcinė bendrovė, todėl negali naudotis valstybės ir savivaldybės įmonėms įstatymo teikiamomis lengvatomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 355,97 Eur skolą, 8,11 Eur delspinigius bei 20 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nurodė, kad atsakovė naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis, todėl sandoris buvo sudarytas vartotojo konkliudentiniais veiksmais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.384 straipsnio 1 dalį, energijos teikimo sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekėjo tinklų. Šiuo pagrindu atsakovei, kaip sutarties šaliai, atsirado prievolė apmokėti už ieškovės tiekiamą šilumos energiją. Iš pateikto ieškovės paaiškinimo ir skaičiavimų pavyzdžio matyti, kad ieškovė, skaičiuodama mokėjimus, pagal įvadinį šilumos apskaitos prietaisą nustato namui adresu (duomenys neskelbtini) patiektos šilumos energijos kiekį, išskaito vamzdynų nuostoliams priskirtą šilumos kiekį atsižvelgiant į požeminės trasos ilgį, diametrą ir atsiskaitymo laikotarpio oro temperatūrą. Ieškovės pateikti paaiškinimai ir skaičiavimo pavyzdys atitinka atsakovei 2019 m. kovo mėnesį pateiktos sąskaitos duomenis. Teismas padarė išvadą, jog iš pateiktos medžiagos nenustatyta pagrindo manyti, kad ieškovė netinkamai apskaičiuoja mokėjimus.

6. Teismas nurodė, kad 1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalis nustato, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento dydžio delspinigius. Minėto įstatymo 1 straipsnis numato, kad šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigius. 1994 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybės įmonė yra iš savivaldybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. 1994 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 6 dalis nustato, kad savivaldybės valdoma įmonė – savivaldybės įmonė, veikianti pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, taip pat akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, kurių vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Teismas konstatavo, jog ieškovė nėra savivaldybės įmonė, kaip ji apibrėžta 1994 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, tačiau, kita vertus, ieškovė yra savivaldybės valdoma įmonė (1994 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 6 dalis). Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas. Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 (toliau – ir Aprašas), 37¹ punktas numato, kad nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, buitiniam šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 procento dydžio delspinigiai. Aprašo 6 punktas numato, kad iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami vadovaujantis šiuo aprašu nustatytomis sąlygomis. 1995-01-26 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1. punktas nustato, kad gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas, delspinigiai skaičiuojami po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną. Teismų praktikoje priimta aptartų teisės aktų dėl delspinigių nuostatas aiškinti palankiau vartotojui ir laikyti, kad kai šilumos energiją tiekia savivaldybės valdomos įmonės (įskaitant savivaldybės valdomas akcines bendroves), taikytinas 0,02 procento delspinigių dydis, taigi, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ieškovė pagrįstai skaičiavo 0,02 procento delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovė D. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 10 d. ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1. Teismas selektyviai taikė Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą (toliau – ir ŠŪĮ). ŠŪĮ 11 straipsnyje reglamentuota, kaip nustatoma šilumos pirkimo - pardavimo vieta ir tiekimo - vartojimo riba tarp šilumos tiekėjo ir vartotojo. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šilumos pirkimo-pardavimo vieta ir tiekimo-vartojimo riba nustatomos šilumnešio vamzdynų vietoje, kurioje tiekėjo įrenginiai sujungti su vartotojo nuosavybės arba vartotojų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais. Atsiskaitomieji apskaitos prietaisai įrengiami šilumos pirkimo-pardavimo vietoje. Jeigu nėra techninės galimybės atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus įrengti šilumos pirkimo-pardavimo vietoje, šilumos nuostolius atkarpose tarp šilumos pirkimo-pardavimo vietos ir apskaitos prietaiso apmoka vamzdynų savininkas. Atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto ribos aiškiai apibrėžtos daugiabučio gyvenamojo namo ribomis ir vamzdynas už šio pastato ribų nėra atsakovei priklausanti nuosavybė. Šilumą nuo atskirame pastate įrengto šilumos punkto su apskaitos prietaisais gauna ir gretimame name – (duomenys neskelbtini), esantys vartotojai. Nėra duomenų, kad jie būtų atsakovei priklausančio turto bendraturčiais. Šios nuosavybės savininkas yra šilumos tiekėjas ir ieškovė. Šios aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad šilumos vartotojams šiuose dviejuose namuose teikiamos neteisingais duomenimis grįstos sąskaitos atsiskaitymui. Kad šie duomenys būtų teikiami taip, kaip nustatyta teisės aktuose, atsakovė reikalauja jau nuo 1997 metų. Komunalinės paslaugos turi būti apmokamos, tačiau šią pareigą sąlygoja tiekėjo (šiuo atveju – ieškovės) pareiga pateikti teisingais duomenimis pagrįstą sąskaitą apmokėjimui už gautą paslaugą.

7.2. Ieškovė ieškinyje nepateikė teisingų duomenų apie pateiktos paslaugos kiekį, todėl nežinant tikrosios suvartojimo apimties, nėra galimybės tenkinti tokį ieškinį. Ieškovė neteisingai teismui nurodė, kad namui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra įrengtas atskiras apskaitos prietaisas, nes kaip ir šilumos punktas apskaitos prietaisas yra bendras dviem namams. Net žiemą pagal pratirpimus akivaizdžiai matosi, kad vamzdynas, kuriuo teikiama paslauga, išsišakoja jau už šilumos punkto ribų, lauke, todėl teismo motyvai apie ieškovės nurodytų aplinkybių pagrįstumą, nėra motyvuoti objektyviais duomenimis.

7.3. Šilumos tiekimo nuostoliai šilumos tiekėjo įskaičiuojami į šilumos kainą. Tokie šilumos nuostoliai yra ir vamzdynuose, kurie nėra pakankamame gylyje, nėra pakankamai izoliuoti ir žiemos metu ypač akivaizdžiai matomi - vamzdynų buvimo vietose nuo jų skleidžiamos šilumos (šilumos nuostolių) net sniegas būna pratirpęs. Šiuo atveju tokie nuostoliai yra įtraukti į šilumos kainą, tačiau, kadangi apskaitos prietaisas stovi trečiajame pastate, vamzdynų, kuriais šiluma patenka į du pastatus, kurių atžvilgiu yra vykdoma apskaita, keliami šilumos nuostoliai yra taip pat apskaitomi ir pateikiami kaip jau pateikta prekė/paslauga ir vartotojai verčiami už tai mokėti pakartotinai, nors tiesiogiai tos prekės/paslaugos negauna. Ieškovė už tuos pačius šilumos nuostolius gauna dvigubą apmokėjimą, nors vartotojas privalo apmokėti tik už tą prekę/paslaugą, kurią jis gauna. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad perkant paslaugas kyla pareiga sumokėti tik už suteiktas paslaugas. Kadangi ieškovė neįrengė apskaitos prietaiso, pagal kurį galėtų apskaičiuoti suteiktos paslaugos kiekį, nėra aišku, kokiu būdu ir kaip buvo apskaičiuota pateiktos paslaugos apimtis ir ar tokie skaičiavimai yra atlikti teisės aktais patvirtintais būdais ar metodikomis. Todėl teismo sprendimas priteisti skolą iš esmės net nepabandžius nustatyti skolos dydžio, nesiaiškinus, koks gi turėtų būti reikalavimo dydis, selektyviai taikant to paties norminio akto normas, negali būti pagrįstas, todėl turėtų būti naikinamas.

7.4. Teismas nepagrįstai priteisė delspinigius. Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymu „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ galimybė skaičiuoti delspinigius yra numatyta tik valstybės ir savivaldybės įmonėms. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad valstybės įmonės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „valstybės įmonė“ arba šių žodžių santrumpa „VĮ“. Savivaldybės įmonės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „savivaldybės įmonė“ arba šių žodžių santrumpa „SĮ“. Ieškovas yra ne SĮ „Šiaulių energija“, o AB „Šiaulių energija“. AB „Šiaulių energija“ yra akcinė bendrovė, todėl negali būti nei valstybine nei savivaldybės įmone, o tuo pačiu ir naudotis tokioms įmonėms įstatymo teikiamomis lengvatomis. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad savivaldybės įmonė yra iš savivaldybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Šiuo atveju pati ieškovė nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybė yra pagrindinė, o ne vienintelė akcininkė, todėl ieškovė yra ne tik savivaldybės, bet ir privačių asmenų valdoma įmonė.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Šiaulių energija“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. 2017 metų spalio mėnesį gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), įrengtas naujas šilumos punktas pagal šilumos įrenginių pertvarkymo sąlygas. Tokiu būdu ir apskaitos prietaisas šilumos energiją apskaito tik minėto pastato įvade. Vartotojams gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas) sunaudota šilumos energija apskaitoma įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, kuris įrengtas šilumos punkte, esančiame Pastato kieme. Kiekvienas daugiabutis gyvenamasis namas turi atskirą įvadinį apskaitos prietaisą.

8.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis bei kitais teisės aktais, daugiabučiame gyvenamajame name suvartotas šilumos kiekis, išmatuotas įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, yra paskirstomas vartotojams tik pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus arba su komisija suderintus šilumos paskirstymo metodus. Gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), šilumos kiekis apskaičiuojamas pagal Komisijos nutarimu patvirtintą Šilumos pagal vieno apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodą Nr. 4. Nepriklausomai nuo to, koks šilumos paskirstymo metodas taikomas, visada skirstomas tik atsiskaitymo laikotarpiu Pastate suvartotas šilumos energijos kiekis, išmatuotas įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu. Kadangi Pastato šilumos punktas įrengtas kieme esančiame pastate, šildymo sezono metu, skaičiuojant mokesčius už sunaudotą šilumos energiją, dalis šilumos kiekio, vadovaujantis „Šilumos tiekimo vamzdynuose patiriamų nuostolių nustatymo metodika“, patvirtinta Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2016-02-05 įsakymu Nr. 1-26, atimama, įvertinant požeminės trasos ilgį, diametrą ir atsiskaitymo laikotarpio oro temperatūrą. Tokiu būdu vartotojams paskirstoma likusi, įvadiniu apskaitos prietaisu išmatuota, patiekta šilumos energija. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė pateikė išsamią ir detalią informaciją, kaip buvo paskirstoma suvartota šilumos energija 2019 m. kovo mėnesį. Atsakovės argumentai, kad teikiamos neteisingais duomenis grįstos sąskaitos, yra nepagrįsti. Vartotojams pateiktose sąskaitose pateikta išsami informacija ir duomenys, kurių pagrindu vartotojas, susipažinęs su skirstymo metodu, gali pasitikrinti apskaičiuotus mokesčius.

8.3. Rašytinės šilumos energijos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo sutarties formos nesilaikymas nesudaro pagrindo netaikyti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių ir energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo nuostatų, reglamentuojančių paslaugų tiekėjo teisę reikalauti iš paslaugų gavėjo mokėti iki 0,02 procento dydžio delspinigius už suteiktas paslaugas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių miesto savivaldybė valdo 95,3 procentus AB „Šiaulių energija“ akcijų, ieškovė pripažintina savivaldybės valdoma įmone (Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-2022-587/2019). Ieškovė teikia komunalines paslaugas, todėl pagrįstai taikomas 1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius fiziniams asmenims“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

10. CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad energijos pirkimo-pardavimo sutartis su fiziniu asmeniu, naudojančiu energiją savo buitinėms reikmėms, laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Taigi, CK 6.384 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas lemia, jog energijos (taip pat ir šilumos) pirkimo–pardavimo sutarties su buitiniu vartotoju sudarymui pakanka šio vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų, t. y. sutartis sudaroma konkliudentiniais veiksmais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai nėra sudarytos rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato - buto, kitų patalpų savininko–buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009).

11. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog ieškovė ieškinyje nepateikė teisingų duomenų apie pateiktos paslaugos kiekį, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės skolą. Be to, ieškovė neteisingai teismui nurodė, kad namui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), yra įrengtas atskiras apskaitos prietaisas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus.

12. ŠŪĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą pagal šilumos pirkimo – pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis.

13. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, jog vartotojams gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), sunaudota šilumos energija apskaitoma įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, kuris įrengtas šilumos punkte, esančiame namo kieme. Kiekvienas daugiabutis gyvenamasis namas turi atskirą įvadinį apskaitos prietaisą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog byloje nėra įrodymų apie šilumos tiekėjų veiklos priežiūrą (nagrinėjamu atveju – ieškovės) vykdančių institucijų patikrinimų metu nustatytus veiklos pažeidimus dėl apskaitos prietaisų įrengimo, daro išvadą, kad apeliantė nepaneigė aplinkybės, jog namui, esančiam (duomenys neskelbtini), nėra įrengtas atskiras apskaitos prietaisas.

14. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), šilumos kiekis apskaičiuojamas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) nutarimu patvirtintą Šilumos pagal vieno apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodą Nr. 4.

15. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 29.4 punkte nustatyta, kad šilumos vartotojų sprendimu pasirinktas ar, nesant priimto sprendimo, šilumos tiekėjo parinktas iš Komisijos rekomenduojamų taikyti (Taisyklių 1 priedo 76–85 punktai) arba kitas su Komisija suderintas šilumos kiekio, nustatyto šilumos pirkimo–pardavimo vietoje ir (ar) ties tiekimo–vartojimo riba, paskirstymo butų ir kitų patalpų savininkams metodas, atitinkantis pastato šildymo ir karšto vandens sistemos ir jos prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų tipą bei įrengtus šilumai paskirstyti naudojamus apskaitos prietaisus. Komisijos rekomenduojami ar su ja suderinti šilumos paskirstymo metodai rengiami ir taikomi vadovaujantis teisės akte (Taisyklių 1 priedo 86 punktas) nustatyta tvarka. Komisijos rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų taikymo sąlygos yra nustatytos teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 76–85 punktai). Taisyklių 1 priedo 79 punkte numatyta, kad šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodas Nr. 4 patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-183 „Dėl Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 patvirtinimo.

16. ŠŪĮ 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Tarybos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka CK nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Tarybos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Taryba. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas.

17. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai būtų pasirinkę kitą galiojantį šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodą ir/arba pageidaujamą metodą būtų suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Todėl nėra pagrindo abejoti, jog ieškovė pagrįstai taiko šilumos paskirstymo metodą Nr. 4.

18. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad šilumos tiekimo nuostoliai šilumos tiekėjo įskaičiuojami į šilumos kainą. Tokie šilumos nuostoliai yra ir vamzdynuose, kurie nėra pakankamame gylyje, nėra pakankamai izoliuoti ir žiemos metu ypač akivaizdžiai matomi. Kadangi apskaitos prietaisas stovi trečiajame pastate, vamzdynų, kuriais šiluma patenka į du pastatus, kurių atžvilgiu yra vykdoma apskaita, keliami šilumos nuostoliai yra apskaitomi ir pateikiami kaip jau pateikta prekė/paslauga ir vartotojai verčiami už tai mokėti pakartotinai, nors tiesiogiai tos prekės/paslaugos negauna. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip deklaratyvius, kadangi jie nepagrįsti jokiais įrodymais (pvz. šilumos tiekėjų veiklos priežiūrą vykdančių institucijų patikrinimo aktais, išvadomis ir kt.).

19. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos punktas įrengtas kieme esančiame pastate, šildymo sezono metu, skaičiuojant mokesčius už sunaudotą šilumos energiją, dalis šilumos kiekio, vadovaujantis Šilumos tiekimo vamzdynuose patiriamų nuostolių nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016-02-05 įsakymu Nr. 1-26, atimama, įvertinant požeminės trasos ilgį, diametrą ir atsiskaitymo laikotarpio oro temperatūrą.

20. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovė, apskaičiuodama šilumos energijos paslaugų kainą, nepagrįstai taiko Šilumos tiekimo vamzdynų nuostolių nustatymo metodiką ar kad pagal šią metodiką būtų netinkamai apskaičiavusi nuostolius, su šiomis aplinkybėmis susiję apeliacinio skundo argumentai, vėlgi, yra tik deklaratyvaus pobūdžio.

21. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir EĮ) 34 straipsnio 1-4 dalyse (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2019-02-14) nustatyta, kad vartotojas, manantis, jog energetikos įmonė, vykdydama energetikos veiklą, pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į energetikos įmonę ir nurodyti savo reikalavimus. Energetikos įmonė privalo išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir jam motyvuotai atsakyti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo kreipimosi gavimo dienos. Jeigu energetikos įmonė netenkina vartotojo reikalavimų arba juos tenkina iš dalies, atsakyme vartotojui turi būti pateikta informacija apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo instituciją ar kitą subjektą, kompetentingą spręsti ginčą. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima vartotojo teisės kreiptis į teismą. Vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, energijos taupymo paslaugų teikimo, dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, mokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje ne teismo tvarka nagrinėja Valstybinės energetikos reguliavimo taryba.

22. Pažymėtina, kad EĮ nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka taikoma tokiems ginčams, kurie kilo dėl specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių teisinius santykius energetikos sektoriuje, nuostatų pažeidimo, ginčo pagrindą ir dalyką sudaro teisės aktuose, reguliuojančiuose visuomeninius santykius energetikos sektoriuje, nustatytos tvarkos pažeidimas, o ginčams, kilusiems tarp vartotojų ir energetikos įmonių kitu teisiniu pagrindu, ikiteisminė tvarka neprivaloma (Energetikos įstatyme numatyta ikiteisminė ginčų procedūra netaikoma tais atvejais, kai energetikos įmonė kreipiasi dėl skolos už suvartotą energiją priteisimo, t. y. kai ginčas kilęs dėl piniginės prievolės nevykdymo).

23. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovė ginčo skolos ieškovei susidarymo laikotarpiu (2018-04-01 iki 2019-09-30), gindama savo teises ir teisėtus interesus (dėl nuostolių įskaičiavimo į šilumos kainą, apskaitos prietaisų tinkamumo, vamzdynų išsišakojimo ir kt.), būtų pasinaudojusi EĮ 34 straipsnyje nustatyta privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka.

24. Iš byloje esančio Valstybinės kainų ir energetikos komisijos (tuo metu pagal EĮ 34 straipsnio galiojusią redakciją turėjusi kompetenciją nagrinėti vartotojų skundus energetikos srityje) 2016-08-01 rašto nustatyta, kad Komisija 2016-07-29 gavo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos persiųstą pareiškėjos D. M. 2016-07-18 skundą dėl AB „Šiaulių energija“ veiksmų. Minėtu raštu Komisija pareiškėjai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Byloje nėra įrodymų apie Komisijoje išnagrinėtą pareiškėjos skundą ir šio skundo pagrindu priimtą sprendimą.

25. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantė neįrodė, kad ieškovė neteisingai apskaičiavimo mokesčius už suteiktą šilumos energiją, ar kad šie mokesčiai buvo paskaičiuoti nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos, ar kad ieškovės pasirinktas mokesčių paskaičiavimo metodas pažeidė atsakovės kaip vartotojos teises.

26. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės pateikti paaiškinimai dėl mokėjimų skaičiavimo ir skaičiavimo pavyzdys atitinka atsakovei pateiktos 2019 m. kovo mėnesio sąskaitos duomenis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovei pateiktoje 2019 m. kovo mėnesio sąskaitoje išsamiai nurodytas suteiktų paslaugų pobūdis, jų kiekis, kaina. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė nemoka ieškovei skolos už suteiktą šilumos energiją, pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo.

27. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis, taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti tas ginčui reikšmingas aplinkybes bei argumentus, kurie apibrėžti ieškinio ribomis. Atsakovė, manydama, kad ieškovė netinkamai teikia šilumos energijos paslaugas, pažeidžia vartotojų teises, turi teise pasinaudoti EĮ 34 straipsnyje nustatyta ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka.

28. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus dėl delspinigių paskaičiavimo. Ieškovė delspinigius priteisti prašė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalies pagrindu, kuri nustato, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento dydžio delspinigius. Remiantis viešai skelbiamais duomenimis nustatyta, jog Šiaulių miesto savivaldybė valdo 95,2988 procentus visų ieškovės bendrovės akcijų, todėl ieškovė pripažintina savivaldybės valdoma įmone. Ieškovė teikia komunalines paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims. Konstatuotina, kad uždelsus atsiskaityti už ieškovės teiktas komunalines paslaugas, skolininkams gali būti taikomas 1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims, įstatymo Nr. I-775. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą skaičiuoti 0,02 procento dydžio delspinigius bei patvirtina, jog nagrinėjamoje byloje delspinigių skaičiavimas yra pagrįstas.

29. Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

30. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu pagrįstai sprendė, kad byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja išvadą, jog ieškovė įrodė ieškinio pagrįstumą. Apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Atsižvelgiant į tai apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė