Kauno apygardos teismo nutartis

2020-11-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-822-290/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2011-10-14Lietuvos apeliacinis teismas
  2. T-102-579/2014Nutartis · 2014-06-26Kauno apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2015-07-02Kauno apygardos teismas
  4. T-85-579/2020Nutartis · 2020-08-19Kauno apygardos teismas
  5. TS-32-297/2020Nutartis · 2020-10-07Alytaus apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2020-11-09Kauno apygardos teismas
  7. TS-19-791/2021Nutartis · 2021-06-14Alytaus apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2021-07-19Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-09
Bylos Nr.
1S-822-290/2020
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-00697-2010-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis, Algirdas Jaliniauskas
Nuteistasis
V. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-822-290/2020Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00697-2010-4Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. M. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. spalio 7 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. M. nuteistas Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. nuosprendžiu, patikslintu Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, laisvės atėmimu 11 metų 7 mėnesiams.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2010 m. birželio 30 d., jos pabaiga – 2022 m. sausio 30 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas nuteistajam V. M. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos - atmetė.

Šalies argumentai

5. Nuteistasis V. M. skundu prašo panaikinti šią Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį ir Komisijos nutarimą netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, – taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad Alytaus apylinkės teismo teisėja iš esmės neteisingai įvertino, jog jis neatitinka lygtiniam paleidimui keliamų kriterijų.

5.2. Skunde teigiama, kad jeigu nuteistasis neatitinka numatytų lygtinio paleidimo sąlygų, – reiškia, kad valstybė neatlieka savo pareigos rengti nuteistuosius doram ir sąžiningam gyvenimui.

5.3. Nurodo, kad Alytaus apylinkės teismo teisėja savo išvadą, jog jam negali būti taikomas lygtinis paleidimas, grindė tik subjektyviu manymu.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. M. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK 157) straipsnio 1 dalyje numatyta (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.), jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

8. Nuteistasis V. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Taip pat, yra pateikęs prašymą Komisijai taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl probacijos nuteistajam taikymo. Tačiau, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, nuteistajam nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (124 balai), tačiau, įvertinus tai, kad šią riziką vis dar sudaro dinaminiai svertiniai taškai, kuriuos nuteistasis savo kryptingu elgesiu bausmės atlikimo metu turi galimybę sumažinti, jo pažanga šią riziką mažinant turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Vertinant nuteistojo pažangą, atsižvelgiama į aplinkybių, charakterizuojančių nuteistąjį, visumą, neišskiriant išimtinai teigiamai jį apibūdinančių duomenų.

9. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.), ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra ir kitas materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra įvertinamas tiek nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Šiuo atveju, nuteistojo atžvilgiu išskiriami keli kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai, gyvenimo sąlygos, lėšų tvarkymas, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu, emocinė gerovė, mąstymas bei elgesys.

10. Kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek V. M. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

11. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus visą nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, kad parodytų pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

12. Atsižvelgtina į tai, jog nuteistasis menkina savo atsakomybę dėl padaryto nusikaltimo, ją perkeldamas aplinkiniams. Bausmę atlikdamas nuo 2010 m. birželio 30 d. (daugiau nei 10 metų) nei karto nebuvo paskatintas. Nuteistojo individualiame reabilitacijos plane yra numatytos nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonė, tačiau jis jų nevykdo.

13. Nuteistasis teigia, kad būtent valstybė privalo organizuoti jo socialinę reabilitacinę programą ir užimtumą, jog jis būtų nukreiptas į nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą.

14. Skundą nagrinėjanti apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis V. M. pats savo iniciatyva nevykdo jam nustatytų nusikalstamo elgesio riziką mažinančių priemonių (įtvirtintų individualiame socialinės reabilitacijos plane).

15. Taigi, nuteistasis turėtų elgtis taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo. Tačiau, šiuo atveju jis savo elgesiu dar neįrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

16. Nors nusikaltimo, už kurio padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstamas absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Šiuo atveju matyti, kad V. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka už vieną nusikaltimą (priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje).

17. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus nuteistojo skundo argumentus, teigti, kad, jo pastangų pakanka lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, teisinio pagrindo vis tik nėra.

18. Pažymėtina ir tai, kad Komisijos narių nuomonė netaikyti lygtinio paleidimo institutą nuteistajam V. M. buvo vieninga. Tai rodo, kad visi Komisijos nariai buvo įsitikinę nepakankama nuteistojo pažanga keičiant savo elgesį teigiama linkme.

19. Pažymėtina, jog kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus, ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį.

20. Pagal EŽTT formuojamą praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl atmesdamas skundą teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Iš aptartos EŽTT praktikos daroma išvada, jog teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nes jam yra keliama pareiga išanalizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui, reikšmingus argumentus.

21. Įvertinus visas šias aplinkybes konstatuojama, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad V. M. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Teisėjų kolegija nustatė, jog pagrindo išvadai, kad Alytaus apylinkės teismas ir Komisija, atsisakydami taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

atmesti nuteistojo V. M. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. spalio 7 d. nutartį.

Apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai: Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėJurgis Kiškis