- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-14
- Bylos Nr.
- TS-19-791/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-00697-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nuteistasis
- V. M.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. balandžio 27 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Nuteistasis V. M., asmens (duomenys neskelbtini) nuteistas 2011 m. birželio 15 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, patikslintu 2012 m. balandžio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, laisvės atėmimu 11 metų 7 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2010 m. birželio 30 d., bausmės pabaiga – 2022 m. sausio 30 d. Alytaus pataisos namuose nuteistasis V. M. bausmę atlieka nuo 2019 m. birželio 20 d.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus pataisos namų administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl V. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, 2021 m. balandžio 27 d. priėmė nutarimą Nr. 357-88 netaikyti nuteistajam V. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį ir rekomendavo nuteistajam vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tam nustatė 6 mėnesių terminą. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, ne kartą buvo baustas administracinėmis nuobaudomis, taip pat už ypatingai grubių (du kartus už vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam) teisės pažeidimų padarymą. Jam taikytos poveikio priemonės tikslų nepasiekė, jis vėl padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, nusikaltimą padarė neatsitiktinai, tai buvo pasekmė jo ankstesnio elgesio ir gyvenimo būdo. Šiuo metu nėra įrodymų, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, turės gyvenamąją vietą. Oficiali darbinė patirtis nedidelė. Nors jis teigė, kad yra baigęs šaltkalvio suvirintojo mokymo programą, tačiau asmens byloje tai įrodančio dokumento nėra, Alytaus pataisos namuose nuteistasis kreipėsi dėl įdarbinimo 2020 m. gruodžio 21 d. ir 2021 m. kovo 12 d., tačiau dėl darbo trūkumo neįdarbintas. Bausmės atlikimo laikotarpiu nesimokė, šiuo metu nesimoko. Apklausos metu pažymos apie įdarbinimą laisvėje nepateikė. Vertinant nuteistojo išsilavinimą, mokymąsi, galimybę įsidarbinti bausmės atlikimo laikotarpiu, matyti, kad nuteistasis kreipėsi dėl darbo, tai rodo motyvaciją dirbti ir tai vertinama teigiamai, tačiau laisvėje oficiali darbinė patirtis nedidelė, dirbo daugiau kaip prieš 13 metų, profesijos įrodymų nėra, todėl tai gali apsunkinti nuteistojo integraciją į visuomenę. Nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, kurių atlyginęs tik labai mažą dalį. Išanalizavus nuteistojo pateiktą informaciją apie jo vaikystę, tėvų jam skirtą dėmesį, gyvenimo sąlygas, galima daryti prielaidą, kad tai įtakojo jo nusikalstamą elgesį. Teisės pažeidimų pobūdis rodo impulsyvų elgesį, nepagalvojant apie pasekmes, savęs nekontroliavimą, sugebėjimų atpažinti problemas ir įgūdžių joms spręsti trūkumą. Bausmės atlikimo metu net 56 kartus baustas drausmine tvarka, 2 nuobaudos šiuo metu yra galiojančios. Turi priklausomybių psichiką veikiančioms medžiagoms. Nuteistajam būdingi impulsų kontrolės sunkumai, sunkiai gali save suvaldyti apimtas įsiūčio ar kitų stiprių emocijų, tuomet veikia ryžtingai, negalvodamas apie pasekmes. Dinaminiais kriminogeniniais veiksniais išlieka: gyvenimo sąlygos (savo gyvenamo būsto neturi, nepateikė ir nėra įrodymų, kad nuteistasis turės gyvenamąją vietą, praeityje pakankamai dažnai keitė gyvenamą vietą), lėšų tvarkymas (dideli finansiniai įsiskolinimai), gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimą įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje), piktnaudžiavimas alkoholiu (nusikaltimus įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), emocinė gerovė (saviveiksmingumo ir savęs vertinimo racionalumo trūkumas, emocijų reguliacijos sunkumai, ankstesnis autoagresyvus ir suicidinis elgesys), mąstymas ir elgesys (impulsų kontrolės stoka, smurtinis ir kontroliuojantis elgesys, problemų įžvalgos ir sprendimo įgūdžių stoka, konkrečių tikslų neturėjimas, mąstymo ir kitų supratimo problemos), nuostatos (neigiamos nuostatos į priežiūrą, sutrikęs požiūris į visuomenę). Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 130 balų - aukšta. Atsižvelgdama į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas, Komisija sprendė, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. M., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodė, kad nesutinka su Komisijos priimtu nutarimu, mano, kad jis yra šališkas, nemotyvuotas, nepagrįstas teisiniais argumentais, todėl neteisėtas. Savo išvadas grindžia žemiau nurodomais argumentais. Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalis įtvirtina jo teises, su kuriomis jis nebuvo supažindintas, todėl negalėjo jomis pasinaudoti. Visuotinai žinoma, kad asmuo negali pasinaudoti teisėmis, jei apie jas nežino, todėl sprendimas yra niekinis. Maža to, nepakanka vien paskelbti teises, yra būtina jas išaiškinti ir išaiškinti galimybę jomis pasinaudoti, kas nebuvo padaryta. Komisijos nutarimą gavo 2021 m. balandžio 29 d., o su Komisijai teiktais dokumentais nebuvo supažindintas, kas reiškia, kad jo absoliuti teisė į teismą yra neproporcingai apsunkinta. Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnis numato, kad prašymai gali būti nagrinėjami 20 darbo dienų, o skundui pateikti realiai jis turėjo 5 dienas, per kurias neįmanoma gauti administracinės procedūros dokumentų, todėl reikalinga, kad dokumentus išreikalautų ir jų teisėtumą įvertintų teismas. Nusikaltimą padarė prieš 11 metų, todėl būtina įvertinti, kaip aplinkybė, kad nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, sprendimą įtakoja šiandien, to niekas nenagrinėjo, taip pat ir dėl baustumo administracinėmis nuobaudomis. Komisija nurodė, kad jis vėl padarė labai sunkų nusikaltimą, nors anksčiau jis nebuvo padaręs labai sunkaus nusikaltimo, todėl Komisija pateikė akivaizdžiai melagingus duomenis. Komisija nurodė, kad nusikaltimą padarė neatsitiktinai, kas reiškia, kad ji nagrinėjo nusikaltimo padarymo aplinkybes, nors neturėjo tokių įgaliojimų, tai gali daryti tik teismas. Kita vertus, Komisija nenurodė, koks ankstesnis jo elgesys ir gyvenimo būdas įtakojo nusikaltimą. Nesąžiningas teisinis Komisijos argumentas yra tas, kad jo oficiali darbinė patirtis yra nedidelė, nes įstatymas nenustato, kokia darbinė patirtis yra didelė. Komisija pati turėjo išsireikalauti jo išsilavinimą ir turimą specialybę patvirtinančius dokumentus, tačiau ji to nepadarė, todėl sprendimas yra šališkas. Pažymos apie galimą įdarbinimą nepateikė, nes yra pataisos namuose ir laisvėje negali susitarti dėl priėmimo į darbą. Pataisos įstaiga turi tarpininkauti ir pasirūpinti, kad į laisvę paleistas kalinys galėtų kuo greičiau įsidarbinti, tačiau šiuo atveju Komisija visą atsakomybę perkėlė jam ir dar priekaištauja, kad jis nevykdo pataisos įstaigos funkcijų. Jau 11 metų yra įkalinimo įstaigoje, todėl valstybė jam neleidžia dirbti laisvėje, o siekdamas lygtinio paleidimo, jis kartu siekia ir dirbti laisvėje. Jokie teisės aktai nenustato, kokie finansiniai įsipareigojimai yra dideli ir kokia jų atlyginta dalis yra maža ir kokia dalis privalo būti atlyginta, kad galėtų būti paleistas lygtinai. Kita vertus pataisos įstaiga jo neaprūpino darbu, dėl ko negali jam taikyti lygtinio paleidimo, nes neatlygino žalos, nors laisvėje galėtų dirbti ir ją atlyginti. Tik tuščiažodžiavimas yra Komisijos išvados, kad jo nusikalstamą elgesį įtakojo gyvenimo sąlygos, tėvų skirtas dėmesys, vaikystė. Niekas niekada jokiais mokslo patvirtintais metodais nenustatinėjo, kokios yra jo psichologinės savybės, todėl niekiniai yra Komisijos nutarimo argumentai dėl jo elgesio vertinimo. Kita vertus pataisos įstaigos turi pataisyti asmenį, o Alytaus pataisos namai to nepadarė ir dar jis pats yra už tai atsakingas. Visos 56 drausminės nuobaudos jam buvo panaikintos, todėl nuobaudų jis neturi, todėl šis nutarimo argumentas rodo Komisijos šališkumą. Paskutinį kartą už neteisėtą psichotropinių medžiagų vartojimą buvo baustas 2015 metais, todėl niekuo nepagrįstas Komisijos argumentas, kad jis turi priklausomybę psichiką veikiančiomis medžiagoms, o psichiatro skirtas gydymas neturi būti trukdžiu taikyti lygtinį paleidimą. Komisija nurodė, kad nėra įrodymų, kad jis turės gyvenamąją vietą, kas pažeidžia protingumo principą, nes Komisija turėjo vertinti, ar yra įrodymų, jog jis neturės gyvenamosios vietos. Su ,,draugais“ nepalaiko jokių ryšių ir Komisijai tai yra žinoma, o jo gyvenimo stilius paskutinius 11 metų yra toks, kokį užtikrina pataisos įstaiga. Alkoholiu nepiktnaudžiavo nei nusikaltimo metu, nei atlikdamas bausmę. Pataisos įstaiga turėjo 11 metų, kad pakeisti jo mąstymą ir elgesį, tačiau nieko nepadarė, todėl dabar negali jam dėl to reikšti pretenzijų. Jo nusikalstamo elgesio rizika paskutinio vertinimo metu buvo tik 115 balų, o ne 130 balų, kaip teigė Komisija. Nėra įrodymų, kad jis laisvėje vėl darys nusikaltimus. Komisija nevertino, jog jis dalyvavo korekcijos programose ir jas sėkmingai baigė, aktyviai dalyvavo renginiuose. Nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą, buvo būtina vadovautis Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijomis dėl lygtinio paleidimo, ką Komisija ignoravo.
Teisme 2021 m. gegužės 19 d. gautame skundo papildyme nuteistasis nurodė, kad netikėtai Alytaus pataisos namų direktoriaus 2021 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 2-876 yra išbrauktas iš linkusiųjų užpulti įskaitos ir tai įrodo, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo jį laikyti įrašytą į šią įskaitą. Mano, kad ši aplinkybė yra svarbi svarstant lygtinio paleidimo klausimą, nes ji lėmė ir lygtinio paleidimo jam netaikymą. Dėl šių priežasčių teismas turi kritiškai vertinti Alytaus PN administracijos argumentus, tikrinti jų teisinį pagrįstumą, motyvavimą, tuo labiau, kad su 2021 m. gegužės 10 d. įsakymu pareigūnai jį supažindino 2021 m. gegužės 7 d., t. y., kai to įsakymo dar nebuvo pasirašyto, kas patvirtina Alytaus PN administracijos neteisėtus bei nelogiškus veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyti formalus ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Pažymėtina, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai. Nuteistasis V. M. yra atlikęs įstatymo – BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, taigi, jis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui. Nuteistasis dalyvavo privalomose naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, visas aiškinamas temas įsisavino. Taip pat jis dalyvauja individualiose psichologinėse konsultacijose, „Žaliosios oazės“ projekte, dalyvavo psichoedukaciniame užsiėmime „Mandalų kūrybos dirbtuvės“, kurio metu mokėsi streso įveikos metodų, kreipėsi į pataisos namų administraciją su prašymu dalyvauti elgesio korekcijos EPP programoje ir joje dalyvavo. Jis palaiko socialinius ryšius su motina, planuoja grįžti pas ją gyventi. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.
Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant formalaus bei materialiojo pagrindų visumai ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo V. M. nusikalstamo elgesio rizika išlieka aukšta – 115 balų pagal OASys (o ne 130 balų, kaip nurodė Komisija), todėl turi būti nustatyta akivaizdi bei ženkli nuteistojo pažanga ją mažinant. Nuteistasis jau yra atlikęs didesnę bausmės dalį, o jam yra nustatomi net 8 kriminogeniniai veiksniai, iš kurių tik vienas yra statinis (ankstesni teisės pažeidimai) ir net 7 dinaminiai: gyvenimo sąlygos (savo gyvenamo būsto neturi, nepateikė ir nėra įrodymų, kad nuteistasis turės gyvenamąją vietą, praeityje pakankamai dažnai keitė gyvenamą vietą), lėšų tvarkymas (dideli finansiniai įsiskolinimai), gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimą įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje), piktnaudžiavimas alkoholiu (nusikaltimus įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), emocinė gerovė (saviveiksmingumo ir savęs vertinimo racionalumo trūkumas, emocijų reguliacijos sunkumai, ankstesnis autoagresyvus ir suicidinis elgesys), mąstymas ir elgesys (impulsų kontrolės stoka, smurtinis ir kontroliuojantis elgesys, problemų įžvalgos ir sprendimo įgūdžių stoka, konkrečių tikslų neturėjimas, mąstymo ir kitų supratimo problemos), nuostatos (neigiamos nuostatos į priežiūrą, sutrikęs požiūris į visuomenę). Tai rodo, jog nuteistojo elgesyje nėra esminių pokyčių ir pažangos. Atkreipiamas dėmesys, kad iš nustatytų 115 nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos balų net 70 balų yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu ne tik gali, bet ir privalo sumažinti ar visiškai panaikinti. Taigi, aukšta nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika neleidžia pagrįstai manyti, kad V. M. laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo V. M. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo savęs vertinimas yra aukštas, jam būdingas egocentrizmas. Praeityje yra pasireiškęs autoagresyvus ir suicidinis elgesys. Nuo vaikystės jis pasižymėjo delinkventiniu elgesiu, ypač stipriai pasireiškiančiu mokykloje, augo disfunkcinėje šeimoje, tėvas dažnai vartodavo alkoholį, todėl skirdavo mažai dėmesio, buvo taikomos fizinės bausmės. Bendravimo procese stebimas polinkis siekti savo tikslų manipuliuojant, taip pat išryškėja gynybiškumas, dažnai vartoja racionalizaciją, kad pateisintų savo sprendimus, bei menkina savo įtaką nusikaltimams, atsakomybę perkeldamas aplinkiniams ir situacijoms, kaltės jausmas nėra gilus. Nuteistasis visiškai nereiškia gailesčio aukai. Konfliktinėse situacijose stokoja savitvardos, ko pasėkoje reaktyvus agresyvus elgesys. Anksčiau taip pat teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Nuteistajam būdingi impulsų kontrolės sunkumai, sunkiai gali save suvaldyti apimtas įsiūčio ar kitų stiprių emocijų, tuomet veikia ryžtingai, negalvodamas apie pasekmes. Nuteistajam būdingas kontroliuojantis elgesys, pats pripažįsta, jog nuo vaikystės siekė lyderiauti ir to siekė bet kokiais būdais. Šeimoje taip pat linkęs kontroliuoti, neatsižvelgdamas į kito asmens poreikius. Problemų sprendimo strategijos primityvios, orientuotos į emocijas. Veikia siekdamas tiesioginio atlygio, susiduria su sunkumais numatant savo veiksmų pasirinkimų alternatyvas. Pripažįsta ankstesnę psichiką veikiančių medžiagų vartojimo patirtį, bet jos nevertina kritiškai. Stebimas teigiamas pokytis vertinant nuteistojo gebėjimą analizuoti savo problemas, asmuo pradėjo pripažinti nesaikingo alkoholio vartojimo problemą, tačiau analizė vis tiek stokoja gilumo. Darydamas apibendrinimus dažniausiai vadovaujasi tiesioginiu patyrimu, būdingas kategoriškumas. Asmuo geba kelti sau racionalius tikslus, tačiau pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe, motyvacija daugiau išorinė ir nestabili. Gyvenimo stilius ir nusikaltimai rodo, jog ne visuomet linkęs suvaržyti savo elgesį ir gyventi pagal visuotinai priimtas elgesio normas.
Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos pataisos įstaigos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Iš viso atliekant bausmę nuteistajam buvo paskirtos net 58 drausminės nuobaudos, tame tarpe ir už šiurkščius drausmės pažeidimus (fizinio smurto naudojimą, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą, mobilaus ryšio telefono turėjimą, nurodymų nevykdymą), iš kurių dvi yra galiojančios iki šiol. Toks drausminių nuobaudų skaičius neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, o vertinant jo gebėjimą pasirinkti tinkamus elgesio modelius, leidžia daryti išvadą, kad jam sunku paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Bausmę jis atlieka nuo 2010 m. birželio 30 d., t. y. beveik 11 metų, tačiau per šį laiką nei karto nebuvo paskatintas. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina nuteistojo nepakankamą elgesio korekciją bausmės atlikimo metu, tai, kad jis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėms.
Vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra pozityvus užimtumas, teigiama darbinė motyvacija ir gebėjimas užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. Šiuo atveju socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo oficiali darbinė patirtis laisvėje yra menka, bausmės atlikimo metu jis nedirbo ir tik 2020 m. gruodžio 21 d. bei 2021 m. kovo 12 d. buvo pateikęs prašymus dėl įdarbinimo. Turi tik pagrindinį išsilavinimą, tačiau bausmės atlikimo metu nesimokė ir jokios specialybės neįgijo, kas yra svarbi aplinkybė, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nes ji rodo nuteistojo pasiruošimą gyvenimui laisvėje. Teismo vertinimu, nuteistojo V. M. atsainus požiūris į darbą pataisos namuose per visą bausmės atlikimo laikotarpį leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę, ypač turint omeny, kad jis turi didelius finansinius įsipareigojimus ir tai pripažinta jo kriminogeniniu veiksniu. Be kita ko, nepakankamą nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką rodo ir nuteistojo atsainus požiūris į finansinių įsipareigojimų vykdymą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis turi solidariai priteistą 17 408,27 Eur ieškinį, pataisos namuose nuteistojo vardu gauti vykdomieji raštai dėl 20 922,28 Eur išieškojimo, o nuteistasis yra sumokėjęs tik labai simbolinę sumą - 168,14 Eur. Nuteistojo asmens byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis dėjo pastangas bausmės atlikimo metu dirbti, gauti pajamas ir taip turėti realią galimybę mokėti ieškinius. Toks nuteistojo požiūris į finansinių įsipareigojimų vykdymą charakterizuoja jį neigiamai.
Ankstesnės Komisijos rekomenduotas resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones V. M. vykdo ne visas: nesistengia įgyti specialybės, nesimoko, dėl darbo trūkumo neįdarbintas, nelanko socialinių įgūdžių lavinimo ir kriminalinės subkultūros apraiškų laisvės atėmimo vietose programų. Nuteistasis dėl savo netinkamo elgesio atliekant bausmę kaltę verčia pataisos namų administracijai, kas tik patvirtina visišką nuteistojo savikritikos neturėjimą bei nesuvokimą, kad už savo elgesį bausmės atlikimo metu yra atsakingas tik jis pats. Nuteistojo skunde minimos Europos Tarybos rekomendacijos dėl lygtinio paleidimo taikymo negali būti laikomos aukščiau už visas šioje nutartyje nurodytas priežastis, dėl kurių nuteistajam negali būti taikomas lygtinis paleidimas.
Teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad anksčiau jis nebuvo padaręs labai sunkaus nusikaltimo, tačiau pastebėtina, kad Komisija šios aplinkybės savo nutarime nenurodė. Skunde nuteistasis teigė, kad Komisijos nutarimas yra šališkas, tačiau jokių šį teiginį pagrindžiančių argumentų jis nenurodė, teismas taip pat neturi jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad Komisija buvo šališka, todėl šis nuteistojo niekuo nepagrįstas teiginys atmetamas.
Atsižvelgiama ir į tai, kad tvirti socialiniai ryšiai, artimųjų palaikymas ir jų parama, geros gyvenimo sąlygos ir pastovi gyvenamoji vieta laisvėje yra svarbūs kriterijai vertinant, ar nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu sugebės valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Šiuo atveju socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis socialinius ryšius palaiko su motina, buvo jos lankomas, dabar bendrauja tik telefonu ir laiškais, mano, kad motina priims jį gyventi. Tačiau nuteistojo gyvenimo sąlygos, tai, kad jis neturi savo būsto, pripažinta kriminogeniniu veiksniu. Taigi, šiuo atveju spręsti apie nuteistojo stiprius socialinius ryšius ir geras gyvenimo sąlygas, kas lemtų sėkmingą probaciją, negalima.
Nors nuteistasis 2021 m. gegužės 19 d. teismui pateiktame skundo papildyme nurodė, kad aplinkybė, jog jis buvo įrašytas į linkusiųjų užpulti įskaitą, buvo svarbi svarstant lygtinio paleidimo klausimą ir ji lėmė lygtinio paleidimo jam netaikymą, teismas nesutinka su tokiu nuteistojo argumentu, nes 2021 m. balandžio 27 d. Komisijos nutarime Nr. 357-88 ši aplinkybė net nepaminėta.
Skunde nuteistasis remiasi Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, nurodo, kad Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalis įtvirtina jo teises, su kuriomis jis nebuvo supažindintas, todėl negalėjo jomis pasinaudoti. Teismas atkreipia dėmesį, kad Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, priešingai, nei skunde nurodė nuteistasis, įtvirtina ne jo teises, o nuostatas apie viešųjų paslaugų teikimo administravimo subjektus ir jų teikiamų viešųjų paslaugų mastą. Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje numatyta ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto kompetencija, o ne prašymų nagrinėjimo terminai, todėl dėl šių nuteistojo skundo argumentų teismas detaliau nepasisako, nes tai niekaip nesusiję su nagrinėjamu lygtinio paleidimo (ne)taikymo klausimu.
Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis V. M. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus V. M. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2021 m. balandžio 27 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo V. M. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.