- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-07
- Bylos Nr.
- TS-32-297/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-00697-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Nuteistasis
- V. M.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
nuteistasis V. M., asmens (duomenys neskelbtini) nuteistas 2011 m. birželio 15 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, patikslintu 2012 m. balandžio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, laisvės atėmimu 11 metų 7 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2010 m. birželio 30 d., bausmės pabaiga – 2022 m. sausio 30 d. Alytaus pataisos namuose nuteistasis V. M. bausmę atlieka nuo 2019 m. birželio 20 d.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus pataisos namų administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl V. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, 2020 m. rugsėjo 2 d. priėmė nutarimą Nr. 357-191 netaikyti nuteistajam V. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį ir rekomendavo nuteistajam vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tam nustatė 6 mėnesių terminą. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis atlieka bausmę už nusikaltimą, kurį padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Laisvėje ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis. Nuteistojo daromų nusikaltimų pobūdis sunkėja ir smurtiniai nusikaltimai yra nuteistojo nusikalstamo elgesio modelio dalis. Nuteistojo darbinė patirtis maža, jis turi tik pagrindinį išsilavinimą, tačiau pataisos įstaigoje nei dėl mokymosi, nei dėl darbo nesikreipė. Nuteistasis turi priteistų ieškinių, kurių nemoka. Nuteistojo savęs vertinimas aukštas, jam būdingas egocentrizmas. Bendrauja manipuliatyviai, gynybiškas. Menkina savo įtaką nusikaltimams, atsakomybę perkeldamas aplinkiniams, kaltės jausmas nėra gilus. Nuteistajam būdingi impulsų kontrolės sunkumai, apimtas įsiūčio ar kitų stiprių emocijų, veikia ryžtingai, negalvodamas apie pasekmes. Pripažįsta ankstesnę psichiką veikiančių medžiagų vartojimo patirtį, bet jos nevertina kritiškai. Neturi apibrėžtų ateities tikslų, kalba labai abstrakčiai. Bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas 56 kartus, dėl narkotinių medžiagų vartojimo pataisos namuose baustas 6 kartus. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 124 balais, nors rizika nuo pirminio vertinimo ir mažėjo 6 balais, tačiau vis tiek išlieka aukšta. Įvertinusi visas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, Komisija sprendė, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals (asmens byla 1 tomas, 1 dalis, b. l. 78–79).
Šalies argumentai
Nuteistasis V. M., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodė, kad Komisija, spręsdama dėl jo lygtinio paleidimo, įvertino tai, kad jis nesikreipė į pataisos namų administraciją dėl darbo ir mokymosi, padarė daug drausmės pažeidimų. Tačiau pagal BVK 136 straipsnio 1 dalį, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pataisos namų administracija, vertindama jo daromus pažeidimus, privalėjo organizuoti jo socialinę reabilitacinę programą taip, kad ji būtų nukreipta į nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą. Užimtumas ir socialinė reabilitacija yra neatsiejami nuo įkalinimo esmės bei orių kalinimo sąlygų ir pataisos namų administracija privalėjo užtikrinti individualaus socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą, tačiau pataisos įstaigos neveikimas šiuo atveju perkeltas jo atsakomybei. Komisija, vertindama jo padarytus bausmės atlikimo metu pažeidimus, nenurodė, jog šiuo metu jis galiojančių nuobaudų neturi. Komisija pažymėjo, kad jis nemoka priteistų ieškinių, tačiau valstybė nesudaro galimybės dirbti laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, be to, teiginys, kad jis nemoka ieškinių, neatitinka tikrovės, nes atskaičiuojama 30 procentų jo gaunamų pajamų ieškiniams padengti. Per visą bausmės atlikimo laiką jis buvo baustas drausmine tvarka 56 kartus, tačiau Komisija nevertino, kad drausminės nuobaudos jam buvo skirtos už atsisakymą gyventi paskirtame būryje, bet jis nebuvo gavęs nei vienos nuobaudos už smurtinį elgesį, o atsisako jis gyventi paskirtame būryje, nes nori atsiriboti nuo narkotikų, subkultūros, smurto. Komisija nutarime nurodo, jog jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau, netaikydama jam lygtinio paleidimo, rekomenduoja jam vykdyti resocializacijos priemones, toks Komisijos sprendimas akivaizdžiai prieštarauja protingumo principui, nėra motyvuotas ir pagrįstas argumentais, todėl negali būti teisėtas. Nuteistasis prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą, jo skundą teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnis reglamentuoja lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymą. Šio straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka; proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Taigi, vadovaujantis BPK 360 straipsnio 1 dalimi, teismas nuteistojo V. M. skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.
BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyti formalus ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Pažymėtina, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai. Nuteistasis V. M. yra atlikęs įstatymo – BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, taigi, jis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui. Nuteistasis dalyvavo privalomose naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, visas aiškinamas temas įsisavino. Taip pat jis dalyvauja individualiose psichologinėse konsultacijose, „Žaliosios oazės“ programoje, dalyvavo psichoedukaciniame užsiėmime „Mandalų kūrybos dirbtuvės“, kurio metu mokėsi streso įveikos metodų, kreipėsi į pataisos namų administraciją su prašymu dalyvauti elgesio korekcijos EPP programoje. Jis palaiko socialinius ryšius su motina, planuoja grįžti pas ją gyventi. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataiso įstaigos taikymui.
Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant formalaus bei materialiojo pagrindų visumai ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo V. M. nusikalstamo elgesio rizika išlieka aukšta – 124 balai pagal OASys, todėl turi būti nustatyta akivaizdi bei ženkli nuteistojo pažanga ją mažinant. Nuteistasis jau yra atlikęs didesnę bausmės dalį, o jam yra nustatomi net 8 kriminogeniniai veiksniai (ankstesni teisės pažeidimai, gyvenimo sąlygos, lėšų tvarkymas, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, nuostatos), kas rodo, jog nuteistojo elgesyje nėra esminių pokyčių ir pažangos. Atkreipiamas dėmesys, kad iš nustatytų 124 nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos balų net 79 balai yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu ne tik gali, bet ir privalo sumažinti ar visiškai panaikinti. Taigi, aukšta nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika neleidžia pagrįstai manyti, kad V. M. laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo V. M. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis yra gynybiškas, manipuliatyvus, konfliktinėse situacijose jam trūksta savitvardos, dėl ko pasireiškia agresyvus elgesys, būdingi impulsų kontrolės sunkumai, apimtas pykčio ar kitų neigiamų emocijų, veikia ryžtingai, nepagalvodamas apie pasekmes. Nuteistojo problemų sprendimo strategijos primityvios, orientuotos į emocijas, problemų ir nusikaltimų priežastis analizuoja vienpusiškai, trūksta gilumo. Jis menkina savo atsakomybę dėl padaryto nusikaltimo, ją perkeldamas aplinkiniams, kaltės jausmas nėra gilus. Visos šios aplinkybės rodo nepakankamą nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekciją teigiama linkme, ką patvirtina ir aplinkybė, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys, nuostatos išlieka kriminogeniniais veiksniais. Komisija, spręsdama nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, neigiamai vertino tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu darė vidaus tvarkos pažeidimus, už ką buvo baustas drausmine tvarka. Nuteistasis skunde nesutinka su tokiu Komisijos vertinimu ir nurodo, kad Komisija privalėjo atsižvelgti į tai, jog šiuo metu jis neturi nei vienos galiojančios drausminės nuobaudos, jis nei karto nebuvo nubaustas už smurtinį elgesį. Teismas pažymi, jog sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos pataisos įstaigos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Nuteistasis įrašytas į linkusių užpulti asmenų įskaitą. Bausmės atlikimo metu jis net 56 kartus baustas už įvairius pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus (atsisakymą gyventi būryje, įstaigos turto gadinimą, dienotvarkės pažeidimus, necenzūrinių žodžių vartojimą, narkotinių medžiagų vartojimą ir kt.). Skundo nagrinėjimo teisme metu nei viena iš paskirtų nuteistajam nuobaudų jau negalioja (BVK 143 straipsnio 8 dalis), tačiau toks drausminių nuobaudų skaičius neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, o vertinant jo gebėjimą pasirinkti tinkamus elgesio modelius, leidžia daryti išvadą, kad jam sunku paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Bausmę jis atlieka nuo 2010 m. birželio 30 d., t. y. jau daugiau nei 10 metų, tačiau nei karto nebuvo paskatintas. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina nuteistojo nepakankamą elgesio korekciją bausmės atlikimo metu, tai, kad jis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėms. Nuteistasis 23 kartus buvo nubaustas už atsisakymą gyventi jam paskirtame būryje. Skunde nuteistasis nurodo, jos jis atsisako gyventi jam paskirtame būryje, siekdamas atsiriboti nuo narkotikų, subkultūros ir smurto, tačiau šių teiginių nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis. Nuteistojo asmens byloje taip pat nėra jokių duomenų apie jo konfliktus su kitais nuteistaisiais ar naudojamą smurtą. Nuteistasis savo paaiškinimuose dėl atsisakymo gyventi jam paskirtame būryje teigia, jog taip elgiasi dėl savo ir kitų saugumo, tačiau jokių konkrečių aplinkybių nenurodo ir neįvardija kitų nuteistųjų, galinčių kelti jam grėsmę. Tokiu būdu spręsti kad paskirtame V. M. būryje jam gyventi nesaugu, nėra pagrindo.
Nuteistasis skunde pažymėjo, jog Komisija nutarime nurodo, kad jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ir priimdama sprendimą netaikyti jam lygtinio paleidimo, visiškai nepagrįstai rekomendavo jam nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonę – vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Teismas pažymi, jog iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos 6 nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonės, tarp jų ir anoniminių alkoholikų bei anoniminių narkomanų grupių lankymas, profesijos įsigijimas ir įsidarbinimas, kurių nuteistasis nevykdo – jis nelanko minėtų grupių, bausmės atlikimo metu nesimoko ir nedirba. Šiame kontekste teismas pažymi, kad vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra pozityvus užimtumas, teigiama darbinė motyvacija ir gebėjimas užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. Šiuo atveju socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo oficiali darbinė patirtis laisvėje yra menka, bausmės atlikimo metu jis nedirba ir prašymo dėl įdarbinimo per visą bausmės atlikimo laiką pataisos namų administracijai nepateikė. Turi tik pagrindinį išsilavinimą, tačiau bausmės atlikimo metu nesimokė ir jokios specialybės neįgijo. Taigi, šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis neturi teigiamos darbinės motyvacijos, o tai yra svarbi aplinkybė, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nes ji rodo nuteistojo pasiruošimą gyvenimui laisvėje. Nuteistasis skunde nurodo, jog pataisos įstaigos administracija privalėjo organizuoti jo socialinę reabilitacinę programą ir užimtumą taip, kad ji būtų nukreipta į nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą, taigi, pataisos namų administracija privalėjo suteikti jam darbą. BVK 111 straipsnyje nustatyta, kad nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės yra socialinė reabilitacija ir užimtumas. BVK 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija; pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas (BVK 125 straipsnio 3 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizavęs nurodytą teisinį reguliavimą, yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nuteistajam nustatė imperatyvią pareigą dirbti (galimybė reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio iš kito asmens), o pataisos įstaigos administracijai numatė teisę siūlyti darbą (galimybę turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrą elgesio variantą) (nutartys administracinėse bylose Nr. A-595-624/2016, Nr. A-138-438/2015). Daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju pataisos įstaigos administracija nesivadovavo minėtomis įstatymo nuostatomis, neatsižvelgė į nuteistojo V. M. turimus darbinius įgūdžius ir nepagrįstai nepasiūlė jam darbo, nėra pagrindo, juolab, jog nuteistasis neturi jokios specialybės. Nuteistasis pats savo iniciatyva nesikreipė į pataisos namų administraciją dėl darbo suteikimo, todėl pagrįstai sprendžiama, kad nuteistasis nevykdo jam nustatytos nusikalstamo elgesio riziką mažinančios priemonės, kuri, kaip minėta, įtvirtinta ir individualiame socialinės reabilitacijos plane. Teismo vertinimu, nuteistojo V. M. atsainus požiūris į darbą pataisos namuose per visą bausmės atlikimo laikotarpį leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę, ypač turint omeny, kad jis turi didelius finansinius įsipareigojimus ir tai pripažinta jo kriminogeniniu veiksniu. Be kita ko, nepakankamą nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką rodo ir nuteistojo atsainus požiūris į finansinių įsipareigojimų vykdymą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis turi solidariai priteistą 17 408,27 Eur ieškinį, pataisos namuose nuteistojo vardu gauti vykdomieji raštai dėl 14 538,58 Eur išieškojimo, o nuteistasis yra sumokėjęs tik 79,95 Eur. Nuteistojo asmens byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis dėjo pastangas bausmės atlikimo metu dirbti, gauti pajamas ir taip turėti realią galimybę mokėti ieškinius. Toks nuteistojo požiūris į finansinių įsipareigojimų vykdymą charakterizuoja jį neigiamai.
Atsižvelgiama ir į tai, kad tvirti socialiniai ryšiai, artimųjų palaikymas ir jų parama, geros gyvenimo sąlygos ir pastovi gyvenamoji vieta laisvėje yra svarbūs kriterijai vertinant, ar nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu sugebės valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Šiuo atveju socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis socialinius ryšius palaiko su motina, tačiau pasimatymų metu jos nelankomas, bendrauja tik telefonu ir rašydamas laiškus. Nuteistasis nurodo, jog iki bausmės atlikimo gyveno su sugyventine nuomojamame bute, tačiau bausmės atlikimo metu santykiai su sugyventine nutrūko ir laisvėje jis planuoja gyventi pas motiną trijų kambarių bute, kur taip pat gyvena motinos sutuoktinis ir nuteistojo sesuo. Tačiau nuteistojo gyvenimo sąlygos, tai, kad jis neturi savo būsto ir pakankamai dažnai keičia gyvenamąją vietą, pripažinta kriminogeniniu veiksniu. Taigi, šiuo atveju spręsti apie nuteistojo stiprius socialinius ryšius ir geras gyvenimo sąlygas, kas lemtų sėkmingą probaciją, negalima.
Teismas taip pat pažymi, kad aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius bei nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti, be to, sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat atsižvelgiama į nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nuteistasis anksčiau teistas du kartus, taip pat ir už smurtinį nusikaltimą – nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiuo metu bausmę atlieka už labai sunkų smurtinį nusikaltimą – tyčinį nužudymą (BK 129 straipsnio 1 dalis), kurį jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad smurtiniai nusikaltimai yra nuteistojo nusikalstamo elgesio modelio dalis. Visos šios aplinkybės rodo nuteistojo didesnį pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, juolab jog ankstesni teisės pažeidimai yra nuteistojo kriminogeninis veiksnys. Būtina įvertinti ir tai, kad nuteistasis nusikalto būdamas neblaivus ir piktnaudžiavimas alkoholiu išlieka jo kriminogeniniu veiksniu. Bausmės atlikimo metu jis 6 kartus baustas už narkotinių medžiagų vartojimą, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis pripažįsta ankstesnę psichiką veikiančių medžiagų vartojimo patirtį, tačiau jos kritiškai nevertina, jis nelanko anoniminių alkoholikų bei anoniminių narkomanų grupių. Akivaizdu, jog nuteistasis iki šiol neteikia reikšmės alkoholio bei narkotinių medžiagų vartojimo problemoms ir nerodo jokių pastangų jas konstruktyviai spręsti.
Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis V. M. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus V. M. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. M. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.