Kauno apygardos teismo nutartis

2021-07-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-460-478/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2011-10-14Lietuvos apeliacinis teismas
  2. T-102-579/2014Nutartis · 2014-06-26Kauno apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2015-07-02Kauno apygardos teismas
  4. T-85-579/2020Nutartis · 2020-08-19Kauno apygardos teismas
  5. TS-32-297/2020Nutartis · 2020-10-07Alytaus apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2020-11-09Kauno apygardos teismas
  7. TS-19-791/2021Nutartis · 2021-06-14Alytaus apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2021-07-19Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-19
Bylos Nr.
1S-460-478/2021
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-00697-2010-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Daiva Jankauskienė, Algirdas Remeika
Nuteistasis
V. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-460-478/2021Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00697-2010-4Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. M. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. birželio 14 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. balandžio 27 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. M. (toliau – ir V. M.) Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. nuosprendžiu, patikslintu Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartimi, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 10 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2006 m. lapkričio 20 d. ir 2009 m. birželio 23 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir V. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų 7 mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010 m. birželio 30 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2022 m. sausio 30 d. Likusi neatlikta bausmės dalis (Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio dieną) – 9 mėnesiai 3 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

2. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Komisija) 2021 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 357-88 nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija atsižvelgė į tai, kad nuteistasis net 56 kartus baustas drausmine tvarka, 2 nuobaudos šiuo metu vis dar yra galiojančios, naują nusikalstamą veiką, už kurią šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, taip pat atsižvelgė į išlikusius dinaminius kriminogeninius veiksnius, aukštą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl sprendė, kad nuteistąjį netikslinga lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

3. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. birželio 14 d. nutartimi V. M. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetė. Teismas, įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamos elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas, pritardamas Komisijos nutarime nurodytoms aplinkybėms, sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis V. M. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog, lygtinai paleidus V. M. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis V. M. skunde prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. nutartį ir taikyti lygtinį paleidimą.

4.1. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja formalus pagrindas V. M. taikyti lygtinį paleidimą. Tačiau nagrinėjamu atveju turi būti nustatytas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas. Nuteistasis skunde nurodo, kad jam nustatoma aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, todėl turi būti nustatyta akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Skunde pažymima, kad teismas tinkamai neįvertino jo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nes nenustatė, koks pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas buvo prieš tai, todėl neįmanoma vertinti, ar buvo padaryta pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Be to, teismas nepagrįstai nurodo, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti „akivaizdi bei ženkli“, nors BVK 157 straipsnio 1 dalis to nereikalauja. Skunde nurodoma, kad ankstesnė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo 130 balų, o šiuo metu sumažėjo iki 115 balų, todėl nėra jokių kliūčių V. M. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Tuo tarpu skundžiamą nutartį priėmusi teisėja nepagrįstai nurodo, kad tokia pažanga turi būti akivaizdi ir ženkli.

4.2. Skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai vertina nuteistojo „esminius pokyčius ir pažangą“, kadangi tokie kriterijai taip pat nėra numatyti įstatyme. Nors nuteistajam vis dar nustatomi 7 dinaminiai kriminogeniniai rizikos veiksniai, kuriuos teigiamu elgesiu ir mąstymu nuteistasis gali sumažinti, tačiau nuteistasis pažymi, kad kai kurie rizikos veiksniai yra nulemti jo buvimo pataisos namuose. Skunde nuteistasis nurodo, kad jau vienuolika metų atlieka laisvės atėmimo bausmę, mąstė apie būstą, tačiau būstas taip ir neatsirado. Taip pat finansiniai įsipareigojimai nesumažėja nuo teigiamo elgesio ar mąstymo. Tuo labiau, kad pataisos namuose nėra pakankamai darbo vietų. Apelianto teigimu, teismo išvados dėl šių kriminogeninių rizikos veiksnių yra nelogiškos. Skunde taip pat akcentuojama, kad nuteistasis jau vienuolika metų nepalaiko jokių ryšių su asmenimis, kurie galėtų skatinti jį nusikalsti, tačiau yra per prievartą laikomas įkalinimo įstaigoje, kurioje gali bendrauti tik su kitais nuteistaisiais. Taip pat ir dėl piktnaudžiavimo alkoholiu V. M. nurodė, kad jau vienuolika metų nevartoja alkoholio, todėl teismo pretenzijos yra nepagrįstos. Tuo labiau, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jam buvo nustatytos 0,07 promilės neblaivumas. Be to, skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, konstatuodamas, kad nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį didinantis veiksnys yra jo emocinė gerovė, taip pat nenurodo, kokiomis specialisto ar eksperto išvadomis vadovaujasi. Teismas taip pat konstatuoja, jog nuteistojo savęs vertinimas yra aukštas ir asmeniui būdingas egocentriškumas, tačiau neargumentuojama, kaip šios savybės trukdo taikyti lygtinį paleidimą. Tuo labiau, kad, anot skundo autoriaus, šios savybės yra labiau teigiamos. Teismas taip pat nurodo, kad V. M. kaltės jausmas nėra gilus, tačiau nuteistasis pažymi, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, privaloma vadovautis įstatymais, o toks kriterijus įstatyme nenumatytas. Be to, teisėjos sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo prieštarauja tarptautinei teisei ir yra šališkas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. M. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir tolesnis pataisos procesas jau gali būti tęsiamas asmens neizoliavus nuo visuomenės pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis V. M. gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, skundas dėl Komisijos priimto nutarimo išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti nėra pagrindo.

7. Bylos duomenimis V. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kurią atlikus gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, ši aplinkybė priskiriama formaliesiems lygtinio paleidimo kriterijams. Visgi, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, turi būti vertinama duomenų, susijusių su nuteistojo pataisos procesu visą bausmės atlikimo laiką, visuma, o ne vien tik atlikta bausmės dalis. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu ir nereiškia, kad, priimdamas šį sprendimą, teismas buvo šališkas.

8. Teisėjų kolegija, pritardama skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai dėl pagrindo taikyti lygtinį paleidimą nebuvimo, atkreipia dėmesį į tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatyta 115 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri pagal OASys metodiką yra priskiriama aukštai rizikai. Taigi, esant ne žemai, o aukštai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga mažinant šią riziką, tačiau tokia pažanga vertinamu atveju nenustatyta. Tokią išvadą visų pirma pagrindžia pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokytis per visą bausmės atlikimo laiką. Kaip pagrįstai nurodyta apeliaciniame skunde, nuo 2020 m. gegužės 4 d. atlikto pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo (nuo 130 balų iki 115 balų, nustatytų 2021 m. balandžio 7 d.), tačiau šis 15 balų pokytis bendrame nustatytos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos ir atliktos bausmės dalies kontekste nelaikytinas itin ženkliu, rodančiu akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant jam nustatytą riziką. Tuo labiau, kad šiuo atveju matyti, jog V. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (70 balų), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę ir privalo juos sumažinti. Tokio didelio dinaminių balų skaičiaus egzistavimas sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad V. M. vis dar deda per mažai pastangų, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

9. Išvadą dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nebuvimo patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti kriminogeniniai veiksniai, kurie susiję ne tik su praeityje buvusiais faktais (ankstesni teisės pažeidimai), bet ir su sritimis, kurias nuteistasis gali koreguoti: gyvenimo sąlygos; lėšų tvarkymas; gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas alkoholiu; emocinė gerovė; mąstymas ir elgesys; nuostatos. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde kritikuoja jam nustatytų kriminogeninių rizikos veiksnių įtaką galimam lygtiniam paleidimui, tačiau pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, itin svarbus yra nuteistojo dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas. Iš pateiktos Socialinio tyrimo išvados matyti, kad ją atliko du vertintojai, turintis ilgametį darbo stažą, vadovaujantis patvirtintomis metodikomis, analizuojant aktualią informaciją apie nuteistąjį, todėl abejoti Socialinio tyrimo išvados duomenimis, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pagrindo nėra. Nagrinėjamu atveju teismui pateiktos medžiagos duomenys (informacija) neteikia pagrindo spręsti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu stengiasi koreguoti su nustatytais kriminogeniniais veiksniais susijusias problemines sritis, priešingai, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis šių veiksnių nelaiko turinčiais įtaką jo galimam nusikalstamumui. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis yra baigęs 10 klasių, tačiau pataisos įstaigoje nesimokė, dėl įdarbinimo kreipėsi tik 2020 m. gruodžio 21 d., kas tik patvirtina, jog nuteistasis, atlikdamas ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, visą bausmės laiką neturėjo teigiamos darbinės motyvacijos, o tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Pastebėtina ir tai, kad teisės pažeidimų pobūdis rodo impulsyvų nuteistojo elgesį, savęs nekontroliavimą, sugebėjimų atpažinti problemas ir įgūdžių joms spręsti trūkumą. Nors praeityje V. M. buvo teistas ir jam skirtos bausmės, taip pat buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, asmuo ir toliau darė nusikalstamas veikas. Neįžvelgiamos ir nuteistojo pastangos savanoriškai atlyginti turimus finansinius įsipareigojimu – Alytaus pataisos namuose nuteistojo vardu gauti 6 vykdomieji raštai 20 922,28 Eur sumai, išmokėta 168,14 Eur. Nors nuteistasis per metus į asmeninę sąskaitą yra gavęs 979 Eur, tačiau pats nuteistasis savanoriškai ieškinių nedengia, gaunamus pinigus išleidžia asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl turimi dideli finansiniai įsipareigojimai gali turėti įtakos nusikalstamam elgesiui ir lygtinio paleidimo atveju.

10. Pagrindo išvadai, kad nuteistojo pozityvūs pokyčiai jau yra pakankami ir jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, neduoda ir su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu susijusios aplinkybės, į kurias pagrįstai dėmesį atkreipė ir Komisija bei pirmosios instancijos teismas. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje nebuvo išimtinai teigiamas. V. M. bausmės atlikimo metu pataisos įstaigoje nustatytas taisykles pažeidė 56 kartus, tame tarpe ir už šiurkščius drausmės pažeidimus (fizinio smurto naudojimą, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą, mobilaus ryšio telefonų turėjimą, nurodymų nevykdymą), dvi iš paskirtų nuobaudų šiuo metu vis dar yra galiojančios. Pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir, įvertinus tai, kad nuteistasis nė karto nebuvo paskatintas, šiuo metu turi galiojančių nuobaudų, nesuteikia pagrindo pripažinti, kad egzistuoja nuteistojo teigiami elgesio korekcijos pokyčiai, kurie yra būtini sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Nors nuteistasis, nesutikdamas su jo vertinama pažanga bausmės atlikimo metu, tvirtina, kad aplinkės teismas nepagrįstai vertino tam tikras aplinkybes, kurios visiškai nėra reikšmingos lygtiniam paleidimui, tačiau toks manymas yra paremtas klaidingu procesinio sprendimo interpretavimu. Pagrindas taikyti lygtinį paleidimą yra nuteistojo atitikimas BVK 157 straipsnyje numatytiems kriterijams – nuteistasis turi būti atlikęs įstatyme nurodytą bausmės dalį ir jam turi būti nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant šią riziką. Be to, lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Analizuojamu atveju V. M. lygtinio paleidimo sąlygų neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta, akivaizdi pažanga mažinant šią riziką taip pat nenustatyta, todėl tiek Komisija, tiek apylinkės teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimą taikyti V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

11. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią V. M. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pritarti Komisijos ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų. Vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. M. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. M. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. birželio 14 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėDaiva JankauskienėAlgirdas Remeika