Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. D. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmės dalis subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2023 m. birželio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir A. D. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas atliktas bausmės laikas pagal 2023 m. birželio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. rugpjūčio 30 d.

Civilinio ieškovo VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas 360,58 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš A. D. priteista 360,58 Eur (trys šimtai šešiasdešimt eurų 58 ct) civilinio ieškovo VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Civilinio ieškovo VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas 1000 Eur civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš A. D. priteista 500 Eur (penki šimtai eurų) civilinio ieškovo VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Civilinio ieškovo AB ,,(duomenys neskelbtini)“ pareikštas 4572,54 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš A. D. priteista 4572,54 Eur (keturi tūkstančiai penki šimtai septyniasdešimt du eurai 54 ct) civilinio ieškovo AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Paliktas galioti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2023 m. birželio 5 d. nutarimas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, apribojant A. D. nuosavybės teisę į pinigines lėšas, esančias AB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) sąskaita, Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant disponuoti piniginėmis lėšomis iki 730 Eur kiekvieną mėnesį, ir laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikyti iki civilinių ieškinių visiško atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Nuteistojo A. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos – teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos A. D. padarytų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės, nusikalstamų veikų teisinė kvalifikacija. Apeliantas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ginčija dėl paskirtos per griežtos bausmės, taip pat prašo atmesti civilinio ieškovo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo bei prašo į bausmės laiką įskaityti nuo 2023 m. vasario 27 d. atliktą bausmės pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. nuosprendį laiką. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

7. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

8. Skundžiamu nuosprendžiu A. D. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu vieniems metams. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir apeliantui skirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad A. D. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 187 straipsnio 1 dalis), nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 10 kartų, nuosprendžio priėmimo metu jau buvo teistas 12 kartų, baustas administracine tvarka, nedirba. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad A. D. yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, kas itin neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo jo nenorą ne tik laikytis visuomenėje nustatytų elgesio normų, bet ir tai, jog asmuo nedaro jokių išvadų dėl savo ne tik kad netinkamo, bet ir neteisėto elgesio, todėl skyrė jam griežčiausią BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad A. D. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė pagrįstai pripažinta lengvinančia nuteistojo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be atsakomybę lengvinančios aplinkybės, byloje teisingai nustatyta ir apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką A. D. padarė kaip recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nustatęs po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, teismas skyrė apeliantui 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė už sankcijos vidurkį (BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų). Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirta sumažinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. A. D. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskirta 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnį, dar sumažinta iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo, nėra per griežta, atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ankstesniais nuosprendžiais apeliantui buvo skirtos ir švelnesnės bausmės, taip pat taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau apeliantas savo elgesio kritiškai nevertino, išvadų iš ankstesnių teistumų ir skirtų bausmių nepadarė, priešingai – rinkosi ir toliau nusikalsti ir gyventi ne pagal visuotinai priimtas elgesio ir moralės normas, todėl, aukštesnio jo teismo vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę A. D., teisingai įvertino visas aplinkybes ir nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. A. D. apeliaciniame skunde, prašydamas sumažinti paskirtą bausmę, nurodo, kad teismas skyrė per griežtą bausmę, kadangi jis ikiteisminio tyrimo metu davė nuoširdžius parodymus, kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nusikaltimo neslėpė. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodomos aplinkybės buvo tinkamai įvertintos pirmosios instancijos teismo ir pagrįstai pripažintos A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kuri buvo įvertinta skiriant bausmę.

9. A. D. nusikalstamą veiką įvykdė prieš priimant 2023 m. birželio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, už svetimo turto sugadinimą paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2023 m. birželio 28 d. nuosprendžiu apeliantui paskirta 1 (vienų) metų 5 (penkių) mėnesių 5 (penkių) dienų laisvės atėmimo bausme ir A. D. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių. Taip pat, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą laisvės atėmimo bausmės laiką buvo įskaitytas atliktas bausmės laikas pagal 2023 m. birželio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, teisingai vadovavosi bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklėmis (BK 63 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė yra ne per griežta ir atitinka baudžiamajame įstatyme (BK 41 straipsnis) nustatytus bausmės tikslus.

11. A. D. apeliaciniu skundu prašo atmesti civilinio ieškovo VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteistą 500 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodo, kad šiuo metu atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) ir negali įsidarbinti, todėl neturi galimybės atlyginti priteisto 500 Eur civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti.

12. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas civilinio ieškovo VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ 1000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir iš A. D. VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisė 500 Eur neturtinės žalos. Spręsdamas klausimą dėl VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad dėl padaryto nusikaltimo buvo sutrikdytas grožio salono darbas, negalėjo aptarnauti klientų, nes dėl sudaužyto lango buvo šalta, pūtė vėjas, turėjo tvarkyti darbo vietą, užklijuoti skylę lange, išsivalyti stiklus, taip pat buvo kviečiama policija, kitos tarnybos, užsakinėjami langai, žala buvo padaryta ir langų keitimo dieną, nes pusę dienos negalėjo vykti darbas.

13. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas privalo išspręsti civilinį ieškinį (BPK 115 straipsnio 1 dalis), t. y., remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal PBK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Nagrinėjamu atveju civilinio ieškovo – juridinio asmens – civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo patenkintas iš dalies. BPK nuostatos detaliai nereglamentuoja neturtinės žalos sąvokos, todėl teisėjų kolegija vadovaujasi ir teisės analogija – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio nuostatomis.

14. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Juridinis asmuo negali patirti fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų emocinės depresijos ir t. t., todėl tokiu būdu negali patirti ir neturtinės žalos. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu netinkamai pritaikė įstatymų nuostatas ir nepagrįstai iš apelianto priteisė neturtinės žalos atlyginimą juridiniam asmeniui, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis naikintinas, o VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

16. A. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įskaitė atliktą bausmės laiką pagal 2023 m. birželio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį, tačiau į (duomenys neskelbtini) jis buvo pristatytas 2023 m. vasario 27 d. atlikti laisvės atėmimo bausmės pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. nuosprendį, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai neįskaitė nuo 2023 m. vasario 27 d. atlikto bausmės laiko.

17. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kadangi skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, buvo subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir paskirta galutinė 1 (vienų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta atlikta bausmė pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 28 d. nuosprendį. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 28 d. nuosprendžiu A. D. paskirta arešto bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, buvo subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, o pastaruoju nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, buvo subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams 6 (šešioms) dienoms. Taikant BK 64 straipsnio nuostatas, už naują nusikalstamą veiką paskirta bausmė bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir atliktos bausmės laikas nėra įskaitomas į paskirtą galutinę subendrintą bausmę, kaip tai yra BK 63 straipsnio 9 dalies atveju, kadangi į atliktą bausmę jau yra įskaityti ankstesniais nuosprendžiais paskirtų ir atliktų bausmių laikotarpiai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo į galutinę bausmę, paskirtą skundžiamu nuosprendžiu, įskaityti bausmės laiko, atlikto pagal 2022 m. lapkričio 28 d. nuosprendį, kaip to prašo apeliantas.

18. Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2023 m. spalio 26 d. pažymą Nr. APD-2023-15177, kurioje prašoma priteisti valstybei 50 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra už gynėjo advokato Modesto Švažo nuteistajam A. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

20. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

21. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

22. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendį apskundė nuteistasis A. D. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi (3 t., b. l. 162) nuteistajam buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Modestas Švažas. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo A. D. apeliacinį skundą tenkina iš dalies. Taip pat atsižvelgusi į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo skundžiamas ne visa apimtimi, į tai, kad byla apeliacine tvarka išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, apsiribota baigiamosiomis kalbomis, o bylos duomenys patvirtina, kad nuteistojo finansinė padėtis yra sunki, kadangi jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą A. D. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš A. D. VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą priteisimo.