Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2025-04-24 · Civilinė byla Nr. e2-276-881/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-24
Bylos Nr.
e2-276-881/2025
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00043-2025-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Atsakovas
N. A., A. S., Ž. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-276-881/2025Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00043-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1; 3.1.18.1.1.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 24 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kaukšt“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kaukšt“ ieškinį atsakovams N. A., A. S. ir Ž. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „Kaukšt“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams N. A., A. S. ir Ž. J., kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų 322 479 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovė ieškinio įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 322 479 Eur atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto, kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių ir esančių pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, areštą, pavedant atsakovų turtą surasti ir aprašyti ieškovės pasirinktam antstoliui.

3. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė grindė tuo, kad atsakovai nebendradarbiauja su nemokumo administratore, neperduoda bendrovės turto ir dokumentų. Dėl to buvusiam ieškovės vadovui atsakovui N. A., Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1723-794/2024 paskirta 500 Eur bauda. Nemokumo administratorė kreipėsi į kitus atsakovus, kurie anksčiau vadovavo bendrovei, tačiau jie nepateikė bendrovės turto ir dokumentų ar su tuo susijusios informacijos. Šios aplinkybės pagrindžia atsakovų nesąžiningumą. Ieškinio suma atsakovams, kaip fiziniams asmenims, yra didelė, o tai lemia riziką dėl ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 14 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

5. Teismas nurodė, kad pagal ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, argumentus ir pateiktus įrodymus nėra pagrindo nuspręsti, jog ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ieškovė pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą civilinių teisių gynybos būdą, todėl pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga (tikėtinas ieškinio pagrįstumas) yra įrodyta.

6. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – teismas nurodė, kad šią sąlygą ieškovė iš esmės grindžia didele ieškinio suma bei atsakovų, kurie yra buvę ieškovės vadovai, nesąžiningumu. Teismas, remdamasis teismų praktika, pažymėjo, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas (ne)taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

7. Vertindamas ieškovės nurodytą aplinkybę, kad atsakovai gali bandyti paslėpti turtą ar kitaip vengti galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo, teismas pažymėjo, jog ji nėra pagrįsta įrodymais, todėl vertinama kaip deklaratyvi bei nepakankama konstatuoti grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

8. Anot teismo, nors su ieškiniu pateikti duomenys patvirtina, kad buvusiam ieškovės vadovui N. A. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi buvo paskirta 500 Eur bauda už pareigos perduoti nemokumo administratorei ieškovės turtą ir dokumentus nevykdymą, tačiau šioje nutartyje nenustatytos aplinkybės apie šio atsakovo nesąžiningą elgesį, jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti nesąžiningus veiksmus, siekiant paslėpti, sunaikinti bendrovės dokumentus ar turtą. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad kiti atsakovai nepateikė nemokumo administratorei dokumentų, galinčių pagrįsti, jog buvo tinkamai įvykdyta pareiga perduoti bendrovės turtą ir dokumentus pasikeitus bendrovės vadovui, nesudaro pagrindo nuspręsti dėl nesąžiningų šių atsakovų veiksmų, keliančių grėsmę galimo teismo sprendimo įvykdymui. Taigi, teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Ieškovė LUAB „Kaukšt“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Vertinant atsakovų nesąžiningumą turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą. Tačiau pirmosios instancijos teismas suabsoliutino faktą, kad nėra duomenų, jog atsakovai iš tiesų gali imtis veiksmų, kad išvengtų ieškovės reikalavimo įvykdymo. Egzistuoja kitos aplinkybės, turinčios teisinę reikšmę laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismas neatsižvelgė į didelę ieškinio sumą, taip pat ignoravo faktą, kad atsakovai ilgą laiką nevykdo ieškovės prašymų ir neperduoda bendrovės turto ir dokumentų. Atsakovui N. A. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 30 d. paskyrė 500 Eur baudą už pareigos perduoti bendrovės turtą ir dokumentus nevykdymą. Baudos paskyrimas už imperatyvių pareigų nevykdymą pagrindžia šio atsakovo nesąžiningumą.

9.2. Atsakovai Ž. J. ir A. S. taip pat nebendradarbiauja su nemokumo administratore. Ieškovės nemokumo administratorė šiems atsakovams išsiuntė pranešimus ir prašė pateikti bendrovės turto ir dokumentų priėmimo perdavimo aktus, priimtus baigiant eiti LUAB „Kaukšt“ vadovo pareigas, ar nurodyti aplinkybes, kurių pagrindu minėti dokumentai negali būti pateikti, tačiau atsakovai ignoruoja nemokumo administratorės prašymus, o tai įrodo, kad jie veikia nesąžiningai.

9.3. Atsakovų elgesys sudaro pagrindą išvadai, kad jie gali bandyti (bandys) nuslėpti pinigines lėšas, savo turtą, ir tikėtina, dės visas pastangas, jog atsakovų turimos piniginės lėšos nebūtų skirtos ieškinio reikalavimams patenkinti. Taigi, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

9.4. Remiantis apskųstoje nutartyje padarytomis išvadomis, nesąžiningumas yra tik tuo atveju, kai asmuo iki bylos nagrinėjimo ar bylos nagrinėjimo metu atlieka veiksmus, kuriais mažina turimą turtą. Dažniausiai tokios aplinkybės bylos šaliai, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra ir negali būti žinomos. Kita bylos šalis neturi galimybės kaskart, kai kyla įtarimų dėl turto mažėjimo, peržiūrėti atsakovų dokumentus, stebėti jų atliekamus veiksmus. Dėl to teismas privalo atsižvelgti ne tik į atsakovų elgesį iki bylos nagrinėjimo pradžios, bet ir į didelę ieškinio sumą bei įvertinti, ar atsakovai galėtų ją padengti tuo atveju, jeigu ieškinys būtų patenkintas. Atsakovams pareikštas reikalavimas yra labai didelis. Pagal teismų praktiką, atsakovai turi įrodyti, esantys finansiškai pajėgūs ir ekonomiškai stiprūs asmenys, kuriems pareikštas reikalavimas nėra didelis. Teismas taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovė negali savarankiškai gauti atsakovų finansinę būklę apibrėžiančių dokumentų, o ieškinys yra pareikštas fiziniams asmenims. Ieškinio suma yra daugiau nei 421 kartą didesnė nei minimali mėnesinė alga ir daugiau nei 4 607 kartus didesnė nei bazinė socialinė išmoka. Ieškinio suma yra labai didelė palyginus su valstybėje esančiu pragyvenimo lygiu.

9.5. Egzistuoja ir viešasis interesas, kadangi ieškovė yra likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali kilti reali grėsmė, kad išieškojimas pasunkės arba taps neįmanomas. Egzistuojant realiai grėsmei, kad teismo sprendimas gali būti neįvykdytas arba įvykdymas bus apsunkintas, būtų pažeistas bankroto procesui keliamas pagrindinis tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus kuo didesne apimtimi, taip pat būtų pažeistos ne tik bankrutavusios bendrovės ir jos kreditorių teisės, bet ir viešasis interesas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pagrindo taikyti atsakovų atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones

13. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tik tuo atveju, kai yra konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas; antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, t. y. ieškinys yra preliminariai pagrįstas, tačiau padarė išvadą, jog nėra grėsmės, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kadangi atskiruoju skundu pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo nėra ginčijamos, apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis apeliacinio proceso ribų (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis) dėl aptartos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo nepasisako.

15. Apeliantė LUAB „Kaukšt“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nebuvimo, atskirajame skunde nurodo šiuos argumentus: 1) ieškinio suma (322 479 Eur), kurią iš atsakovų (fizinių asmenų) prašoma priteisti solidariai, yra didelė; 2) atsakovai yra nesąžiningi: atsakovui N. A. teismas paskyrė 500 Eur baudą už pareigos perduoti LUAB „Kaukšt“ turtą ir dokumentus nevykdymą, o atsakovai Ž. J. ir A taip pat nebendrauja su nemokumo administratore, neteikia jos prašomos informacijos; 3) ieškovė yra bankrutuojantis juridinis asmuo, todėl egzistuoja viešasis interesas bei poreikis apsaugoti bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių interesus.

16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nuosekliai pasisakoma, kad šio itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto taikymas galimas labai išimtinais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (paprastai ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020). Taigi, grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pripažinimą lemia asmens (fizinio ar juridinio), kurio atžvilgiu prašoma taikyti tokias priemones, nesąžiningumas ir konkretūs veiksmai, nukreipti būtent į siekį išvengti teismo sprendimo įvykdymo ar jį apsunkinti. Kitaip tariant, poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones apsprendžia ne bet kokie apeliantės nesąžiningi veiksmai, tačiau konkrečiai tie, kurie siejami būtent su būsimo teismo sprendimo įvykdymo vengimu.

17. Pasisakydamas dėl didelės ieškinio sumos argumento, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio sumos nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, todėl vien didelė ieškinio suma pati savaime negali lemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kaip nuosekliai yra pasisakoma Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, nei ieškinio reikalavimo dydis, nei šalies turimas turtas ir (ar) jo vertė negali būti vieninteliu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes teismas turi įvertinti ir duomenis, galinčius patvirtinti šalies nesąžiningą elgesį su turimu turtu. Todėl tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto ir jam pareikšto reikalavimo santykis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę arba jo vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018; 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1222-330/2021).

18. Teismų praktikoje taip pat ne kartą išaiškinta, kad neišgalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimą (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-418-241/2020).

19. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi, priešingai, šis procesinis institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1837-236/2019).

20. Atsižvelgiant į aptartą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, didelė ieškinio suma bei aplinkybė, kad ieškinys pareikštas fiziniams asmenims, priešingai nei teigia apeliantė, savaime nėra pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

21. Analizuojant atskirojo skundo argumentus dėl atsakovų nesąžiningumo, pažymima, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra savaime preziumuojamas faktas, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Nesąžiningumas gali būti konstatuojamas, kai atsakovas siekia paslėpti, perleisti kitiems asmenims savo turtą, jį įkeisti arba kitokiu būdu siekti apsunkinti ieškovui galimybę įvykdyti galbūt jam palankų teismo sprendimą. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai, atlikti iki bylos iškėlimo, tiek ir atlikti bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-669-790/2021; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-230-464/2023; 2024 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-266-854/2024).

22. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais galėtų būti siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-962-912/2022).

23. Apeliantės argumentai dėl atsakovų nesąžiningumo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankami konstatuoti atsakovų veiksmus ar neveikimą kaip sąmoningą, kryptingą siekį išvengti galbūt jiems nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Nagrinėjamu atveju atsakovų nebendradarbiavimą su nemokumo administratore ieškovė susieja su tuo, kad atsakovai mėgins nuslėpti pinigines lėšas, savo turtą, ir taip sieks išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės priežastiniu ryšiu yra pernelyg nutolusios viena nuo kitos, t. y. bendrovės dokumentų neperdavimas niekaip nepagrindžia, kad atsakovai mėgins išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

24. Toliau tęsiant atskirojo skundo argumentų analizę, pažymima, kad Lietuvos apeliacinis teismas taip pat laikosi pozicijos, jog viešasis interesas bankroto bylose nepaneigia grėsmės sprendimo neįvykdymui įrodinėjimo. Viešojo intereso gynimas šiuo atveju, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, neturi įtakos įrodinėjimo pareigos paskirstymui, t. y. nešalina ieškovo pareigos įrodyti procesinio prašymo tenkinimo pagrindą sudarančias aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, siekiant suvaržyti kito asmens (atsakovo) teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1066-370/2019; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-156-910/2022).

25. Šiuo atveju nepaisant byloje esančio viešojo intereso, būtent ieškovei teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenka pareiga įrodyti nesąžiningus atsakovų veiksmus, tikslingai atliekamus ar atliktus turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovė nėra atleista nuo įrodinėjimo pareigos pagrįsti atsakovų nesąžiningumą, tačiau šios įrodinėjimo pareigos tinkamai neįvykdė (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra nustatytas tikėtinas atsakovų nesąžiningumas, todėl nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

26. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu, o ne materialiuoju teisiniu pobūdžiu, tai reiškia, jog paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl atsakovų nesąžiningumo, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje (CPK 144 straipsnio 1 ir 2 dalys, 147 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

27. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Vilija Mikuckienė