- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-24
- Bylos Nr.
- 1S-61-966/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11745-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- E. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,
apeliacine tvarka nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo E. K. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. K. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį 199 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį 260 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, jam paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2019 m. gegužės 9 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2025 m. balandžio 21 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2021 m. gruodžio 2 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalį. Nutarime pažymėta, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, vidaus tvarkos taisyklių jis nepažeidė, nebuvo baustas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dirba, išėjęs į laisvę taip pat turės galimybę dirbti, turi gyvenamąją vietą. Civilinių ieškinių nuteistasis neturi, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad E. K. laikysis įstatymų ir nenusikals.
3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2021 m. gruodžio 2 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Atsisakymą patvirtinti Komisijos nutarimą teismas motyvavo tuo, kad laisvės atėmimo bausmę E. K. atlieka už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą, nusikaltimus padarė organizuotoje grupėje, būdamas organizatoriumi, pasislėpė nuo teismo, buvo pargabentas pagal Europos arešto orderį. Nutartyje taip pat įvertinta tai, kad nuteistasis turi manipuliacinio elgesio patyrimą, nusikaltimus padarė siekdamas lengvu būdu gauti pinigų, nuteistasis yra linkęs pateisinti savo nusikalstamą elgesį, jį minimalizuoti, nustatyti 4 kriminogeniniai veiksniai, dėl to negalima teigti, jos jis padarė pakankamas išvadas dėl savo netinkamo elgesio. Nutartyje atsižvelgta ir į teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tačiau jos nelaikytos sudarančiomis pagrindą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis E. K. skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2021 m. gruodžio 2 d. nutarimą.
4.1. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismas nutartį grindė kriminaline istorija, nors nuteistasis yra nuteistas primą kartą. Be to, kriminalinės istorijos nuteistasis pakeisti negali. Taip pat atsižvelgė į kriminogeninius veiksnius, nors tuo pačiu ir pripažino, kad šios aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę. Teismo motyvai yra dviprasmiški ir nepagrįsti, paremti prielaidomis ir spėlionėmis, hipotetiniais pasvarstymais.
4.2. Skunde akcentuojama, kad Marijampolės apylinkės teismas visais be išimties atvejai tenkina prokuroro skundus, atsiliepimus, nepriklausomai nuo to, kokią bausmės dalį yra atlikęs nuteistasis, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimai nėra tvirtinami. Teismas nutartį pagrindė veiksniais, kurių nuteistasis pakeisti negali ir kurie išliks visą likusį bausmės laiką. Bausmę atliekantys ir turintys teistumą asmenys turi teisėtą lūkestį, kad valstybė užtikrins savo pačios nustatytas nuteistųjų teises pagal BVK 157 straipsnio 4 dalį ir kitus įstatymus. Teismai privalo vadovautis BVK 3 straipsnio 3 dalimi: BVK kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas. Teismų praktikoje pažymėta, kad bausmės laikas yra nustatomas teismui skelbiant nuosprendį, o kokią bausmės dalį nuteistasis turi atlikti, yra numatyta BVK 157 straipsnyje, todėl teisėtais būdais nuteistojo įgyta teisinė padėtis negali būti sunkinama.
4.3. Skunde nurodoma, kad teismo nutarties motyvai paneigia bausmių vykdymo proceso tikslus ir uždavinius, Lietuvos baudžiamąją politiką, nutarties motyvai artimi piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis. Pagal nutarties motyvus, tikslas yra nuteistąjį laikyti izoliuotą kuo ilgesnį laiką, o po to, be jokių apribojimų ir socialinių ryšių atkūrimo, paleisti į laisvę. Taip yra pažeidžiama nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą, taip pat paneigiamos ir žeminamos Marijampolės pataisos namų pareigūnų ir administracijos pastangos, Komisijos kompetencija, bandomas paneigti lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra institutas.
4.4. Skunde pažymima, kad nuteistajam paskirta bausmė padarė itin didelį poveikį ir tai patvirtina pataisos įstaigos administracijos nurodyti nuteistąjį charakterizuojantys duomenys. Nuteistasis bausmės atlikimo metu elgėsi pavyzdingai, suvokė ir įvertino bausmės tikslus ir paskirtį, gyvenimo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo pastangos yra niekinamos ir menkinamos, o teismo tikslas yra kuo ilgiau nuteistąjį laikyti izoliuotą. Nutartyje akcentuojamas proporcingumo principas, tačiau nesuvokiama, kad baudžiamojoje politikoje proporcingumo principas reiškia balansą tarp paskirtų poveikio priemonių ir apribojimų, suteikiamų laisvių ir pasitikėjimo nuteistuoju. Taikant BVK 157 straipsnį ypač svarbu ne nuteistojo elgesys iki patekimo į pataisos įstaigą, bet elgesys bausmės atlikimo metu. Nuteistojo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu akivaizdi, nuteistasis nei karto nepadarė pažeidimų. Komisija išsamiai įvertino visas aplinkybes, nuteistojo asmenines savybes, todėl Komisijos nutarimas privalo būti gerbiamas ir vertinamas, o jį naikinti galima tik argumentuotai ir motyvuotai, o ne deklaracijomis ir nepagrįstais motyvais.
Atsiliepimas
5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros atsiliepime prašoma nuteistojo E. K. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį. Nurodoma, kad teismas įvertino visą nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Pagal šio straipsnio nuostatas net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis E. K. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra argumentuota, joje tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo klausimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra pagrindo.
8. Bylos duomenys patvirtina, kad E. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kurią atlikus gali būti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo taikymo su intensyvia priežiūra (Komisijos 2021 m. gruodžio 2 d. nutarimo priėmimo dieną neatlikta bausmės dalis buvo 3 metai 4 mėnesiai 19 dienų iš paskirtos 6 metų laisvės atėmimo bausmės). Tačiau pažymėtina, kad BVK nurodytos bausmės dalies atlikimas yra tik lygtinio paleidimo svarstymo sąlyga, tačiau ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. priešingai nuteistojo nuomonei, BVK nurodytos bausmės dalies atlikimas yra pagrindas laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens teisėtam lūkesčiui būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitiks ir kitus BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytus lygtinio paleidimo kriterijus (sąlygas), kurių nuteistasis E. K., kaip teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje, šiuo metu dar neatitinka.
9. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis E. K. bausmės atlikimo metu dalyvavo ir sėkmingai užbaigė programą „Kitoks“, nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. baigė „Bendravimo įgūdžių ugdymo ir emocijų valdymo“ programą, įgijo specialybę, dirba, turi galimybę įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju, taip pat gyvenamąją vietą, kurioje yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. Socialinius ryšius nuteistais palaiko, santykiai su artimaisiais geri, bausmės atlikimo metu nebaustas, skatinta keturis kartus, dalimis moka priteistas proceso išlaidas, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žema. Šios aplinkybės neabejotinai yra palankios nuteistajam, jį charakterizuoja teigiamai, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, ir jos skundžiamoje nutartyje yra aptartos ir įvertintos. Teigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir E. K. teismui pateikta informacija, kad jau yra perkeltas į Marijampolės pataisos namus, su statusu – be sargybos. Tačiau pažymima, kad vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi sprendžiant BVK 157 straipsnio nuostatų taikymo klausimą yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje.
10. Apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, pagrįstai atkreipė dėmesį į nuteistajam E. K. nustatytus kriminogeninius veiksnius, kadangi kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai yra ne tik statiniai (slapstėsi nuo bausmės), bet ir dinaminiai: netinkamas elgesio modelių pasirinkimas; lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nuteistajam nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, t. y. įvertinus ne tik praeityje buvusias aplinkybes, bet ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo pataisos procesu jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje aptarė ir vertino būtent Socialinio tyrimo išvadoje nustatytus kriminogeninius veiksnius, todėl vien tai, kad nuteistasis dėl jam nustatytų kriminogeninių veiksnių yra kitokios nuomonės, savaime nereiškia, kad teismo motyvai yra prieštaringi.
11. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam nustatomi ne tik statiniai, bet ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, taip pat įvertinus nuteistojo požiūrį į savo nusikalstamą elgesį (atsakomybę linkęs perkelti aplinkiniam ir aplinkai, nusikalstamą elgesį linkęs pateisinti, minimalizuoti), spręstina, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas pataisos namuose, siekiant sumažinti nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Šios išvados kontekste pažymėtina ir tai, kad priimdama sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, Komisija taip pat nebuvo vieninga, iš keturių Komisijos narių vienas narys balsavo prieš E. K. lygtinį paleidimą ir tai suponuoja, kad Komisijai taip pat kilo abejonių dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo taisomojo poveikio.
12. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreiptas dėmesys ir į su padarytų nusikaltimų pobūdžiu bei pavojingumu susijusias aplinkybes. Nors sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo svarbiausios aplinkybės iš tikrųjų neturėtų būti susijusios su padaryto nusikaltimo sunkumu, ankstesniais teistumais, tačiau įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Tai, kad E. K. bausmę atlieka už dviejų tyčinių labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turint tikslą jas platinti, šių medžiagų kontrabanda, padarymu, veikiant organizuotoje grupėje ir nuteistajam būnant nusikaltimų organizatoriumi, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktu tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Pagal pateiktoje medžiagoje esančius ir pirmosios instancijos teismo įvertintus bei šioje nutartyje dar kartą aptarus duomenis apie nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius, jo požiūrį į savo nusikalstamą elgesį, dar nėra pagrindo daryti išvadą, kad atliktos bausmės dalis jau turėjo pakankamą poveikį ir tolesnis nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje.
13. Atmetami, kaip nepagrįsti, skundo teiginiai, kad apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta prielaidomis, spėlionėmis ir hipotetiniais pasvarstymais. Apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, įvertino su nuteistojo pataisos procesu susijusių, tiek palankių, tiek nepalankių nuteistajam, aplinkybių visumą, nutartyje nurodyti lygtinio paleidimo netaikymo motyvai ir juos patvirtinantys bylos duomenys. Tai, kad Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, savaime nesuponuoja teismo pareigos tokį nutarimą visais atvejais besąlygiškai patvirtinti. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 1 dalį, BVK numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. Teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą būtent apylinkės teismas sprendžia, ar yra pagrindas nuteistąjį paleisti lygtinai. Nuteistojo E. K. atveju Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo klausimas buvo išspręstas laikantis baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų, pažeidimai nepadaryti.
14. Skunde keliamas klausimas dėl įstatymų kolizijos. Nuteistasis nurodo BVK 3 straipsnio 3 dalį ir akcentuoja teismo pareigą šia teisės norma vadovautis. BVK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas. Pažymima, kad kolizija tai situacija, kai tuos pačius visuomeninius santykius reguliuoja viena kitai prieštaraujančios teisės normos. Kokios teisės normos šiuo atveju viena kitai prieštarauja, skunde nuteistasis nenurodo, o lygtinio paleidimo institutui aktualių BVK normų prieštaringumas nėra nustatytas.
15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus tiek teigiamai, tiek neigiamai E. K. charakterizuojančią medžiagą, kurios visuma šiuo metu dar nesudaro pagrindo neabejotinai išvadai, kad lygtinis paleidimas nuteistajam jau gali būti taikomas. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo E. K. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.