Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1-66-898/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-07-02
Bylos Nr.: 1-66-898/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-11745-2016-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Jurgita Kolyčienė
Nukentėjusysis: E. R.
Kaltinamasis: T. M., M. M., A. Č.
Advokatai: Mykolas Girdiušas

Kategorijos

1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
1.2.14.4.2.1Turto prievartavimas panaudojant fizinį smurtą, atimant asmeniui laisvę (BK 181 str. 2 d.)
2.3.6.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-66-898/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11745-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.7.1; 1.2.14.4.2.1; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 1.1.10.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jurgita Kolyčienė,sekretoriaujant Simonai Peršinai, Gabijai Alsytei,dalyvaujant prokurorui Tomui Čepelioniui,nukentėjusiajam E. R.,kaltinamiesiems T. M., M. M., A. Č.,gynėjams advokatams Mykolui Girdiušui, Aušrai Saulėnienei, Jūratei Damanskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas 6 kartus:

1) Kauno apygardos teismo 2002 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 straipsnio 3 dalį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 6 metams su 1/4 turto konfiskavimu;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams bausmę atliekant pataisos namuose;

4) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, viešaisiais darbais 10 mėnesių;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta areštu 30 parų, (duomenys neskelbtini) paleistas atlikęs bausmę;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį (12 veikų) subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme; pritaikius BK 64¹ straipsnį bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini); teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį;

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumas, neteistas, kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį;

A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis „A“ taksi vairuotoju, neteistas, kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M., M. M. ir A. Č., neturėdami teisėto pagrindo, atvirai, savo ir kitų naudai, vertė nukentėjusįjį E. R. perduoti turtą, t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 22 d. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatyto laiko iki 2019 m. kovo 25 d. apie 13.00 val., veikdami bendrininkų grupe, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, apribojo E. R. laisvę, t. y. užrakino buto duris, taip aiškiai parodydami nukentėjusiajam, kad išeiti laisva valia jis negali, bei panaudodami psichinę ir fizinę prievartą, grasindami susidoroti fiziškai, reikalavo nukentėjusiojo E. R. gauti ir jiems perduoti 3000 Eur, o nukentėjusiajam nepavykus gauti pinigų – T. M. kumščiu sudavė E. R. ne mažiau kaip tris smūgius į nugarą, ne mažiau kaip tris smūgius į kairę ausį, A. Č. sudavė kumščiu nukentėjusiajam E. R. ne mažiau kaip tris smūgius į dešinį šoną, nugarą ir galvą, M. M. sudavė ne mažiau kaip tris smūgius kumščiu nukentėjusiajam E. R. į nugarą ir galvą, tokiais savo bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam E. R. fizinį skausmą ir parodė savo grasinimų realumą, po ko T. M., pasinaudodamas tuo, kad E. R. buvo paveiktas jo atžvilgiu panaudotu fiziniu smurtu, pastarąjį privertė pasirašyti 2019 m. kovo 24 d. skolos raštelį 4500 Eur sumai. Tokiu būdu atimdami nukentėjusiojo E. R. laisvę ir sukeldami šiam fizinį skausmą, prievartavo E. R. turtą.

Kaltinamasis T. M. teismo posėdžio metu kaltę pagal jam pareikštą kaltinimą pripažino iš dalies ir parodė, jog sudavė nukentėjusiajam E. R. porą kartų į pilvą, tačiau turto neprievartavo. Su nukentėjusiuoju susitiko 2019 m. kovo 21 d., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės ,,B“, apie 11.00 val. Su E. R. yra pažįstami apie du metus, ne kartą jam vežė degtinės. E. R. skundėsi bloga savijauta, todėl pasiūlė jam kartu važiuoti pas jį į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Važiavo su draugu A., jo kontaktų nežino. Važiuojant E. R. užsiminė, kad griuvo prie laiptinės ir nusiskėlė dantį. Į butą atvyko po pietų, jame buvo M. M. ir A. Č.. Bute M. M. ir A. Č. kartu gyveno, jis (T. M.) kartais pas juos užeidavo, mokėjo nuomą, tačiau pats gyveno pas sugyventinę. Bute šventė brolio (M. M.) gimtadienį, pastarasis E. R. nepažinojo, bet jo buvimui – neprieštaravo. Pradėjus švęsti E. R. pradėjo kalbėti apie skolą už ankščiau vežiotą degtinę. Iš pradžių gėrė gėrimus iš jo brangios kolekcijos, vienas butelis kainavo apie 150 Eur, kiek tiksliai butelių buvo – nepamena, bet jų buvo daug, pilnos lentynos. Brangią gėrimų kolekciją paprašė atidaryti E. R.. Kadangi nebuvo ką gerti, sutarė, kad jis už ją duos 1000 Eur. Tokią sumą įvardino pats nukentėjusysis – reikalavimo nebuvo. Norėdamas gauti pinigų E. R. telefonu, savo noru, paprašė greitojo kredito, jo negavęs skambino žmonai, broliui, darbdaviui, siūlė ir savo mašiną vietoj pinigų, tačiau jam buvo atsakyta, kad mašina nereikalinga. Pinigai buvo reikalingi pratęsti išgėrimą, o ne, kad atiduotų ir išeitų. Telefonas iš nukentėjusiojo atimtas nebuvo, tik pažiūrėdavo ką jis rašydavo, jo piniginės niekas netikrino. Nukentėjusysis sakė, kad jam brolis (R. R.) pažadėjo atsiųsti 1000 Eur. Sekmadienį vakare (2019 m. kovo 24 d.), jis (T. M.) E. R. pasakė, kad jis paskambintų broliui ir paklaustų ar šis išsiuntė pinigus. Nukentėjusysis paskambino ir pokalbio metu buvo girdėti kaip brolis ant jo rėkia sakydamas ,,alkoholike neduosiu tau pinigų“. Tada kartu su nukentėjusiuoju išėjo į virtuvę parūkyti ir jis (T. M.) įpykęs už tai, kad nukentėjusysis pamelavo, jog gaus pinigų, sudavė jam porą smūgių. Tą vakarą kardo paėmęs nebuvo, smūgiu su juo nukentėjusiajam nesudavė. Kardas sveria 10 kg, nuo jo smūgio būtų lūžę kaulai. Nei A. Č., nei M. M. iš nukentėjusiojo pinigų nereikalavo, jo nemušė, jiems nebuvo tikslo. Tik buvo atvejis, kai nukentėjusysis užkabino butelį ir jį išpylė, tai M. M. su A. Č. liepė jam išvalyti. Kai nukentėjusiajam sudavė porą smūgių, su juo kartu parūkė ir pasakė, kad šis prie degtinės ir cigarečių daugiau nesiliestų. Po to, išgėrė degtinės ir nuėjo miegoti. Vėliau A. Č. jį pažadino ir pasakė, kad E. R. išbėgo į ,,C“. Skolos raštelio nediktavo, jį diktavo kitas pažįstamas, kuris buvo atėjęs į butą, kai jis tuo metu miegojo. Raštelį ir tai, kad nukentėjusysis jam skolingas 4500 Eur sumą, pirmą kartą pamatė, kai atvažiavo policijos pareigūnai, jiems šios skolos nepatvirtino. Nukentėjusysis už taksi paslaugas, kaip skolos raštelyje nurodyta, skolingas nebuvo. Bute E. R. prabuvo nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, jis su savimi bute turėjo tik raktus nuo automobilio. Bute nukentėjusysis miegojo ant pripučiamo čiužinio, jis sugadintas nebuvo iki išėjimo, valgė tą patį ką ir visi. Per tą laiką į butą buvo atėję ir kiti pažįstami, tačiau jų nenori įvardinti. Buto durys buvo užrakintos vidine spyna, nukentėjusysis išleisti neprašė, kodėl jis išbėgo basas – nežino. Gailisi, kad sudavė nukentėjusiajam du smūgius ir nori jo už tai atsiprašyti. M. M. su A. Č. jam sakė, kad nukentėjusįjį du kartus buvo ištikusi epilepsija (t. 4, b. l. 102-106).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino ikiteisminio tyrimo metu T. M. duotus parodymus (t. 3, b. l. 13). T. M., apklausiamas 2019 m. kovo 26 d. parodė, jog E. R. yra jo draugas, pažįsta jį apie trejus metus. Praeitą vasarą jam skolino pinigų, jam reikėjo maistui ir alkoholiui. Bendros skolos tiksliai nežino, galimai buvo apie 500 Eur. Jis buvo kažkur dingęs, gal užsienyje. Jis E. R. pamatė atsitiktinai 2019 m. kovo 22 d., prie kioskų, esančių (duomenys neskelbtini), netoli troleibusų žiedo, prie parduotuvės „B“. E. R. buvo neblaivus, turėjo butelį alaus. E. R. jo paprašė paskolinti pinigų, bet šis jam pasakė, kad jis ir taip jam skolingas. Jie pasikalbėjo ir jis (T. M.) E. R. pasikvietė pas save į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Tą butą jis nuomojasi. Atvažiavo į namus, pavežė jo draugas, vardu A.. Jis važinėja automobiliu „Toyota Prius“, pilkos spalvos, valstybinių numerių nežino. Kai nuvažiavo, pas jį bute buvo brolis M., kurį vadina „broliu“ ir A. Č., kurį vadina „D“. Jis jiems pasakė, kad namo parvedė draugą. Kadangi dar būnant (duomenys neskelbtini) prie kioskų E. R. priminė skolą, pastarasis ėmė skambinėti savo žmonai, broliui, dar kažkam. E. R. vis sakė, kad skolą grąžins, sakė, kad jis (T. M.) pirktų alkoholį, o jis atiduos. Jis pasitikėjo E. R. ir jie vartojo alkoholį. Jis matė, kad E. R. skambinėjo minėtiems asmenims, matė, kad savo mobilaus ryšio telefonu pildė kažkokias paraiškas paskolai gauti. Matė, kad paskolos E. R. negauna, tačiau nepyko, pasitikėjo, kad jis grąžins skolą vėliau. Absoliučiai jokių smūgių E. R. nesudavė ir neliepė to daryti A. Č. ir M. M.. Jis buvo neblaivus, galimai kai kurių detalių nepamena, bet tikrai prisimintų, jei būtų mušęs E. R. ar kažką, ar vyktų kažkokios muštynės. Nežino, iš kur ant E. R. kūno galėjo atsirasti sužalojimai, pats nematė, tik M. M. ir A. Č. pasakojo, kad E. R. buvo ištikęs epilepsijos priepuolis ir E. R. pats susižalojo. Jis pats to nematė, tik iš pasakojimų girdėjo. E. R. apie tai neklausė. Per tą laiką, kol E. R. buvo jo namuose, buvo atėję kažkokie draugai, bet jis nepamena, kas. Jis nuolat buvo neblaivus, visi buvo neblaivūs. Iš tiesų jie nuolat vartojo alkoholį, gerdavo ir miegodavo. Jo buto durys iš vidaus rakinamos tik rankenėle, nėra papildomos spynos užrakinti raktu. E. R. galėjo laisvai atsirakinti tas duris ir išeiti, tačiau neišėjo. E. R. sakė, kad laukia, kol į jo sąskaitą „įkris“ pinigai, kuriuos pervedė brolis. Laukė tų pinigų, tačiau jis negrasino E. R., kad kažką jam padarys, jei pinigų nebus. Nežino, kaip atsirado skolos raštelis. Pamatė tą raštelį, kai atvažiavo policija. Nepamena, kas ten buvo parašyta, pamena, kad buvo pasirašyta E. R.. Jis tik tada pamatė tą raštelį pirmą kartą. Jei jame nurodyta 4500 Eur suma, tai jis nieko apie tai nežino. Galėtų būti nurodyta 450 Eur suma, nes apytiksliai tiek E. R. jam buvo skolingas. Nei 1000 Eur, nei 3000 Eur jis iš jo nereikalavo. Apie kardą gali pasakyti tiek, kad gavo jį dovanų. Kada tai buvo, nežino. Jam jį padovanojo asmuo, pravarde „E“. Jis irgi gyvena (duomenys neskelbtini), bet nežino adreso, kitame name. Jis kardą pasidėjo prie spintos ar į spintą, nepamena. Kardo išvis neėmė į rankas ir net E. R. galimai nerodė, nemušė juo ir negrasino. Jo nuomone, E. R. galėjo bet kada išeiti, dėl ko jis to nepadarė, nežino. Niekas jo namuose nelaikė (t. 3, b. l. 13).

Pagarsinus parodymus kaltinamasis T. M. parodė, kad tyrėja neįrašė, jog jis su nukentėjusiuoju susitiko kovo 21 d. Pats taip pat neįrašė, nes buvo neadekvatus. Taip pat nurodė, kad ikiteisminio metu duotuose parodymuose apie kolekciją nieko nesakė, nes tikėjosi, kad nebus jokio kriminalo. Neminėjo ir to, kad pažįstamas atvežė papildomai degtinės. Apie smūgius taip pat nesakė, nes negalvojo, kad čia taip rimta, kai išsiblaivė suprato, kad čia nusikaltimas. Parodymus papildė naujomis aplinkybėmis, t. y., kad nukentėjusiajam sudavė kumščiu į pilvą. Po sulaikymo jis buvo apklaustas kitą dieną, kai pas jį buvo 3 promilės girtumo.

Kaltinamasis M. M. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad E. R. į butą atsivežė jo brolis T. M., tada nukentėjusįjį matė pirmą kartą. Brolio bute jis gyveno nuo (duomenys neskelbtini), dabar gyvena (duomenys neskelbtini). Iki nukentėjusiojo atvykimo, jis ir A. Č. miegojo. Tuo metu kaip tik buvo jo gimtadienis (gimęs (duomenys neskelbtini)), kuris užsitęsė. Kai atvyko nukentėjusysis, brolis (T. M.) sakė, kad E. R. bloga sveikata, siūlė jam iškviesti greitąją pagalbą, bet šis atsisakė. E. R. atvykus maždaug po pusvalandžio, visi pradėjo gerti. Gėrė degtinę. Brolis pasakė, kad jam draugas atvežė dar porą dėžių degtinės, jos buvo kambaryje. Minėtas dėžes atvežė maždaug po valandos, kai atvažiavo brolis su E. R.. Tiksliai kas atvežė dėžes – nežino, tačiau prieš atvykstant E. R. dėžių dar nebuvo. Pradėjus gerti, brolis nuo spintos paėmė savo kolekciją. Jis (M. M.) apie kolekciją ikiteisminio metu nieko nesakė, nes niekas jo neklausė, bet pas brolį ant spintos ji buvo. Kolekcijoje brolis buvo sukaupęs nemažai gėrimų, 100 – 150 Eur vertės. Kainas žinojo, nes matydavo parduotuvėje. Iš kolekcijos išgėrė gal 20 butelių (brendžio, viskio, konjako). Pirmiausia gėrė kolekciją, ją pradėjo gerti apytiksliai kovo 21 d., po to alkoholį iš minėtų dėžių, tai buvo kovo 21 – 24 d. Dar litrą degtinės atvežė brolio draugas kovo 25 d., tai buvo ta diena, kai E. R. bandė bėgti iš buto. Brolis taip pat užsiminė, kad nukentėjusysis jam yra įsiskolinęs 1000 Eur. Apie 3000 Eur ir 4500 Eur skolą, nieko negirdėjo. Kodėl pas ikiteisminio tyrimo teisėją kalbėjo apie 4000 Eur skolą, negali paaiškinti. Skolą pripažino ir pats nukentėjusysis, sakė, kad yra skolingas T. M. už ankščiau vežiotą degtinę. Kodėl ikiteisminio tyrimo teisėjui nepasakojo, kad brolis vežiojo E. R. degtinę – nežino. Už ką E. R. buvo skolingas T. M. ? nežino, bet jie kalbėjo apie 1000 Eur skolą. T. M. neliepė E. R. paimti paskolos. E. R. sakė, kad pinigų gaus pas brolį ar pas kažką kitą. Kardas buvo spintoje, jo niekas neėmė. Brolis kardu nukentėjusiojo nemušė, tačiau matė, kaip T. M. porą kartų kumščiu sudavė, nes E. R. pamelavo, kad savo brolio (R. R.) prašė pinigų, nors iš tiesų neprašė. A. Č. nukentėjusiojo nemušė, jis pats taip pat nemušė, tik kartą sudrausmino, kai šis išvertė ąsotį. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad sudavė E. R., nes pareigūnas su barzda jam grasino. Skundo dėl pareigūno veiksmų nerašė, nes bijojo. E. R. durys buvo atviros, tačiau kol buvo alkoholio jis niekur nebėgo. Bute E. R. miegojo ant čiužinio. Brolis T. M. prie nukentėjusiojo jį patį vadino ,,broliu“, o A. Č. ,,D“, todėl E. R. jo ir A. Č. tikrųjų vardų ir pavardžių nežinojo. Nukentėjusysis nuėjo į virtuvę parūkyti, bet išbėgo į ,,C“, tuo metu jie visi buvo kambaryje. ,,C“ nukentėjusiojo netempė, tik norėjo grąžinti batus, jam jų nepasiėmus, jis juos parnešė atgal namo. Skolos raštelio nematė, kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad jį matė – nežino, gal buvo įbaugintas (t. 4, b. l. 106 – 108).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino M. M. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 44-45; 53-55; 59). M. M. 2019 m. kovo 26 d. apklausos metu parodė, kad asmuo E. R. jam nepažįstamas. Jei tai yra tas asmuo, kuris buvo bute ir iš kurio brolis T. reikalavo pinigų, tai jis žino tik jo vardą – E., ir 2019 m. kovo 22 d. matė jį pirmą kartą. A. Č. yra jo pažįstamas senokai, jis brolio T. draugas. Su A. Č. jis jokių asmeninių reikalų neturi ir neturėjo, pažįsta tik kaip brolio draugą. Brolis T. M. yra artimas, sutaria gerai. Jis pas brolį ir gyveno jau nuo (duomenys neskelbtini), tame pat bute, kur ir viskas įvyko, (duomenys neskelbtini). Dar tame bute gyvena T. draugas A. Č.. A. Č. su broliu gyvena jau kelerius metus. Brolis jį priėmė gyventi, nes A. neturi tėvų ir artimųjų. Brolis ir A. Č. dirba taksi vairuotojais, o jis pats gyvena iš neįgalumo išmokos, daugiau pajamų neturi. Pamena, kad prieš kelias dienas, galimai kovo 22 d. metu, po pietų, T. į namus parsivedė E.. Brolis pasakė „parsivežiau skolininką“. E. tylėjo. Tuo metu namuose buvo ir A. Č., abu buvo neblaivūs. Ar blaivus buvo T., nežino. E. buvo gerokai apsvaigęs. Tada jie visi keturi vartojo alkoholį. E. neturėjo pinigų ir alkoholio nepirko, o jų visų vartotas alkoholis buvo pirktas bendrai jo, T. ir A.. T. pasakė E., kad jis turi paimti paskolą ir atiduoti T. ir taip grąžinti T. skolą. T. minėjo, kad E. skolingas 3000 Eur. E. sutiko, jis pats savo telefonu kažką maigė, sakė, kad nori paimti paskolą iš banko ar greitojo kredito įstaigos. Jis girdėjo, kaip E. kalbėjo telefonu su broliu, žmona, prašė pinigų, bet šie nesutiko duoti. Kiek pamena, E. neminėjo, dėl ko jam reikalingi pinigai. Jo brolio T. buto durys yra užrakinamos iš vidaus pasukus rankenėlę, be jokio papildomo rakto. Tuo metu, kai bute buvo E., joks papildomas raktas į spyną nebuvo įkištas. E. bute buvo savo noru, jis galėjo išeiti. Niekas nestebėjo jo ir nedraudė jam išeiti. Jie visi tiesiog vartojo alkoholį, užmigdavo, vėl nubusdavo, ir taip tęsėsi kelias dienas, tiksliau kiek, nepamena. Jie kalbėjosi vadindami vienas kitą vardais. Būna, kad jis į T. kreipiasi „broli“, taip pat ir T. į jį. A. Č. vadina „F“, bet taip pat ir „D“, jis turi tokią pravardę. Jis nepamena, ar tai buvo ta pati diena, ar kita, bet T. pradėjo mušti E.. Mušė į pilvą, kelis kartus. Tiksliai nepamena, nes buvo neblaivus. Viskas vyko kambaryje. Jis tai matė, A. Č. irgi matė. Jie bandė ginti E., tačiau T. buvo agresyvus ir „šokdavo“ ant jų. E. nesiskundė skausmais, bet ir nesigynė. Brolis yra akivaizdžiai stipresnis už E.. Kovo 23 d. ar 24 d., nepamena, E. pats nugriuvo virtuvėje. Jis tada susižalojo akį. Jis nuėjo vienas parūkyti į virtuvę ir jie išgirdo, kaip kažkas nugriuvo. Nuėjo į virtuvę ir pamatė kad E. guli traukuliuose, jam buvo epilepsijos priepuolis. Jam bėgo kraujas iš nosies. T. jį pavertė ant šono, kad būtų saugiau, ir paliko E. virtuvėje. Paskui E. atėjo į kambarį ir jis pamatė, kad ant E. akies mėlynė. Jie toliau vartojo alkoholį. Jis tiksliai nepamena, ką jam E. pasakė, bet kažkaip jį įžeidė. Viskas vyko kambaryje. Jis E. tada sudavė į pilvą kumščiu apie du kartus. E. nesigynė, jis nežino kodėl. E. neatrodė tiek girtas, kad negalėtų gintis. Mano, kad E. pagalvojo, kad jie stipresni. Nei vienas neklausė, kodėl E. neina iš jų namų. Jis mano, kad E. buvo dėl to, kad namuose buvo degtinės. Niekas jam nesakė, kad jis iš čia neišeis, kol nesumokės pinigų ar dar kažkaip. Jis tiesiog pats buvo savo noru. A. Č., kiek jis matė, E. nemušė, iš E. pinigų nereikalavo. Jis nematė, kad T. dar būtų mušęs E.. Gali būti, kad nematė, nes rūkė virtuvėje, ar buvo tualete. T. barėsi su E.. T. sumažino reikalavimą iki 1000 Eur, nes pamatė, kad E. nepavyksta gauti pinigų. E. sutiko, kad yra skolingas, bet nesiaiškino, dėl ko negrąžino pinigų. Jis nepamena tiksliai, kurią dieną, bet pamena, kad E. rašė skolos raštelį. Jis jį rašė tame pat bute, kambaryje, kur jie gėrė. E. buvo neblaivus, bet nelabai stipriai apsvaigęs. A. ir T. irgi matė. Tą raštelį E. rašė T. nurodymu. Žino, kad ten nurodyta 4500 Eur skola. Kodėl tokia, nežino. T. tiesiog diktavo, ką rašyti, ir pats nurodė tokią sumą. E. ją ir užrašė. Nežino, kodėl ne 1000 ar 3000 Eur, o 4500 Eur. Galimai T. dar priskaičiavo išgertą degtinę, nes E. vartojo alkoholį iš jų pinigų kelias dienas. Jis nematė, kad T. būtų E. mušęs ar grasinęs jam, kai raštelis buvo rašomas. Po to jie toliau vartojo alkoholį. E. dar buvo tame bute apie 1 ar 2 dienas, jis tiksliai nepamena. E. niekur nėjo savo noru. Jis nebuvo išėjęs iš buto per tą laiką. Jo nevarė, negali paaiškinti, kodėl. Iš pradžių T. tikėjosi, kad E. paims paskolą, bet, kai jam nepavyko, jis tiesiog liko bute. E. išėjo, kai jie nustojo jam duoti degtinės. Nežino, kuri tai buvo diena. Pamena, kad buvo apie vidurdienį. E. parūkė prieš tai virtuvėje ir išbėgo pro duris. Jis išbėgo basas, nežino kodėl. Jis ėmė E. vytis, kad pasiimtų batus. Be to, brolis T. prašė E. parvesti. Nenurodė, dėl ko. Nepamena, ar ėjo vienas. Matė, kad E. nuėjo į „C“. Jis nuėjo paskui E.. Parduotuvėje priėjo prie E. ir pasakė, kad eitų kartu, tačiau jis atsisakė. Jis bandė E. tempti į lauką už rankos. Priėjo apsaugos darbuotojas ir pasakė, kad eitų lauk. Jis išėjo iš parduotuvės ir nuėjo namo. T. pasakė, kad E. nėjo kartu. T. nesupyko, pasakė, kad nėjo tai nėjo. Jie trise, t. y. jis, T. ir A. toliau bute vartojo alkoholį. Dar buvo likęs paskutinis butelis degtinės, jį ir išgėrė. Kai gėrė, jokios kalbos apie E. nebuvo. Brolis nieko apie tai neaiškino. Po kurio laiko atvažiavo policija ir juos visus tris sulaikė. Dėl to, kad mušė E., jis labai gailisi. Pinigų asmeniškai jis iš E. nereikalavo ir mušė jį ne dėl skolos, o dėl to, kad E. jį įžeidė.

Šiuos parodymus įtariamasis M. M. patvirtino 2019 m. kovo 29 d. parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 46-51).

2019 m. birželio 6 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo M. M. parodė, kad turto jis neprievartavo, nežino, kas prievartavo turtą. Jis, jo brolis T. M. ir A. Č. šventė jo gimtadienį. Brolis nukentėjusįjį atsivežė, sakė, kad tas žmogus yra jam skolingas pinigų. Jis pats tą žmogų matė pirmą kartą. Tas žmogus visada galėjo išeiti. Jis sėdėjo tol, kol buvo „šnapso“. Kovo 24 d. ryte prabudo ir padarė „pachmielą“ ir tas žmogus išgėręs pradėjo „gaidžiuotis“, negražiais žodžiais ant jo sakyti, todėl jis tam žmogui sudavė porą smūgių į pilvą, kad žinotų, ką šneka. Žmogus aprimo ir paskui brolis paklausė, kada skolą atiduos. Tada tas žmogus pradėjo skambinti savo broliams ir sesėms dėl pinigų. Kovo 24 d. ryte tas žmogus prisiskambino savo broliui, ir kaip suprato brolis pasakė, kad neduos pinigų. Tuomet tas žmogus pasakė, kad paims kreditą, rašė visiems bankams, bet jam niekas nedavė kreditų. Jie toliau vartojo alkoholinius gėrimus ir balius baigėsi kovo 25 d. Tas žmogus išbėgo iš buto basas, pasakęs, kad yra laikomas, nors niekas jo nelaikė ir jo valia buvo bet kada išeiti. Jis, paėmęs to žmogaus batus, prisivijo pastarąjį iki „C“. Tas žmogus jam pasakė, kad atgal neis. Jis tada grįžo atgal su to žmogaus batais. Atsimena kovo 26 d. duotus savo parodymus ir juos patvirtina. Tada duodamas parodymus kalbėjo tą patį, šiandienos parodymai taip pat yra teisingi. Nei pinigų, nei nieko jam nereikėjo. Jis neprisimena to žmogaus vardo, jis jį vadino „tu“. Brolis T. M. aiškino, kad tas žmogus yra jam skolingas 4000 Eur. Be jo nukentėjusįjį mušė A. Č., brolis irgi sudavė porą smūgių. Jis nuėjo į virtuvę ir nematė, kad tas žmogus būtų sumuštas. Negali tiksliai pasakyti, kur brolis sudavė tam žmogui. Jis išėjęs nematė, kas ten vyko. Bute buvo kardas, prie jo akių suduota kardu nebuvo (t. 2, b. l. 53-55).

2019 m. rugsėjo 2 d. apklausos metu papildomai parodė, kad savo parodymus pirminėje apklausoje gerai atsimena, nieko keisti nenori, jam pakartotinai perskaitytas pranešimas apie jo padarytą nusikalstamą veiką ir išaiškinta kuo jis yra įtariamas, nori pažymėti tik tiek, kad jis savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes nukentėjusiajam tik sudavė už tai, kad E. R. jį įžeidė, o pinigų iš jo nereikalavo. Apie įtarime nurodytas aplinkybės sutinka tik dėl sukelto fizinio skausmo nukentėjusiajam E. R. (t. 2, b. l. 59).

Pagarsinus parodymus M. M. parodė, jog parodymai, duoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, iš dalies teisingi. Neteisingai nurodyta, kad sudavė nukentėjusiajam, tą pasakė, nes grasino pareigūnai, t. y. pareigūnas sakė sakyti, kad jis mušė E. R.. Nelabai prisimena ką pasakojo pas teisėją. Vėlesnių parodymų neprisimena, nežino ar jie teisingi. Nežino iš kur tyrėja galėjo žinoti nurodytas aplinkybes.

Kaltinamasis A. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, t. y. tik tai, kad kartu gėrė. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) šventė M. M. gimtadienį, šventė užsitęsė iki kovo 25 d. (kol suėmė). Bute gyveno nuo (duomenys neskelbtini), jį T. M. jam buvo išnuomojęs. Kol gyveno pas T. M. bute, nukentėjusiojo nematė. Taip pat niekada nematė, kad T. M. nukentėjusiajam būtų vežiojęs degtinę. Kai atvyko E. R., jį bute matė pirmą kartą, tuo metu miegojo, atsibudęs pamatė kaip jis sėdi prie stalo ir geria degtinę. Kaip nukentėjusysis atsidūrė bute – nežino. T. M. sakė, kad nukentėjusysis yra jam skolingas už alkoholio vežiojimą, lyg pasakė ,,atvedžiau skolininką“. Girdėjo, kad skolingas 1000 Eur, daugiau nieko neklausinėjo, gėrė toliau. Nukentėjusysis gėrė kartu, bute jo prievarta niekas nelaikė, galėjo laisvai vaikščioti, tačiau norėjo gerti, todėl niekur ir nėjo. Buto durys buvo užrakintos vidine spyna. Ką valgė visi, tą patį valgė ir nukentėjusysis, tačiau ką tiksliai valgė – nepamena. Gėrė brendį, degtinę, viskį, šie gėrimai buvo kolekcijoje. Kiek butelių iš viso išgėrė, neskaičiavo. Kolekcija buvo iki pusės kambario, dvi lentynos, buteliai buvo sustatyti vienas šalia kito. Ikiteisminio tyrimo metu apie kolekciją nesakė, ji jam neįstrigo, tyrėja neklausė, tai ir neminėjo. Apie atvežtas dvi dėžes – nepamena. Geriant nukentėjusysis skambinėjo broliui dėl pinigų, tačiau pinigų negavo, tada bandė imti kreditą, ar tą jis sugalvojo pats – nežino, tačiau T. M. jo nevertė gauti pinigų. Nukentėjusysis registravosi žinute gauti kreditą, tačiau jis (A. Č.) į tai nesikišo, jam buvo nesvarbu. Kreditą paimti patarė T. M.. Pats pinigų iš nukentėjusiojo nereikalavo, jam jis skolingas nebuvo. E. R. du kartus buvo epilepsijos priepuolis, vieną kartą naktį, kai bandė sėstis ant sukamos kėdės, bet nugriuvo nuo jos. Jis pradėjo kratytis nuo epilepsijos. Greitosios pagalbos nekvietė, nes nukentėjusysis jos pats sau nekvietė, toliau gėrė degtinę. Nematė, kaip T. M. mušė E. R., kad nukentėjusįjį muštų M. M., taip pat nematė. Pats nukentėjusiojo nemušė smūgiais, tik atstūminėjo nuo stalo, nes girtas buvo išvertęs ąsotį. Ikiteisminio tyrimo metu ant manekeno tyrėjams parodė, kaip suduoda smūgius visas drebėdamas, nes tyrėjai norėjo pamatyti, o jis bijojo, kad neuždarytų. Iš kur nukentėjusiojo paakyje atsirado mėlynė – nežino. E. R. bute buvo iki kovo 25 d. Per tą laiką į butą buvo atėję pašalinių žmonių, jie T. M. draugai. Girdėjo kaip nukentėjusysis išėjo, tuo metu žiūrėjo televizorių ir išgirdo kaip trinktelėjo lauko durys. Kodėl išėjo paskui nukentėjusįjį – nežino, buvo girtas. T. M. rėkė, kad gaudytų nukentėjusįjį, kad šis nepridarytų gėdos. Nuėjo iki stotelės, iki ,,C“ nėjo, vėliau grįžo kartu su M. M. į butą. Kai grįžo be nukentėjusiojo, T. M. supyko, nepamena ką jis jiems sakė, bet turbūt iškeikė. Grįžę gėrė toliau. Vėliau užmigo, po kurio laiko išgirdo kaip beldžiasi policija. Dėl skolos raštelio nieko nežino. Ikiteisminio metu bet ką galėjo parašyti, nes buvo bloga savijauta, ne parodymai buvo galvoje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino A. Č. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 93-95; b. l. 113). A. Č., apklausiamas 2019 m. kovo 26 d., parodė, kad T. M. jis pažįsta nuo jaunystės, o jo brolį M. tik porą metų. Su T. M. buvo kiemo draugai, vėliau pradėjo bendrauti daugiau, o nuo (duomenys neskelbtini) jis gyveno kartu su T. M., jo nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Paskutinius porą mėnesių gyvena kartu su jais ir T. M. brolis M.. Draugai jį patį vadina „D“. Pats jis dirba taksi vairuotoju firmoje „A“, kiek žino T. M. uždarbiauja pagalbiniu darbuotoju statybose. M. turi invalidumą ir niekur nedirba. 2019 m. kovo 9 d. sugrįžęs po darbo ryte, nuvažiavo apsipirkti maisto ir kitų produktų, kadangi ruošėsi švęsti M. gimtadienį (gimtadienis buvo (duomenys neskelbtini)). Gimtadienį šventė trise ir alkoholį vartojo iki kovo 25 d. Visą šį laikotarpį buvo negėręs tris dienas, per kurias susitvarkė neatidėliotinus reikalus, tačiau negali pasakyti tikslių datų, kada tai buvo. Vėliau vėl vartojo alkoholį. Į butą užeidavo jo ir T. M. bendri pažįstami, kurie po kurio laiko išeidavo. Kada tiksliai negali pasakyti, tačiau galėjo būti 2019 m. kovo 22 d., jam prabudus, kuris tai buvo paros metas, taip pat negali pasakyti, bute pamatė jam nepažįstamą asmenį, kurį T. M. pristatė kaip „mano skolininkas“. Minėtas asmuo kartu su jais gėrė. Atrodo, kad penktadienį, t. y. 22 d., T. M. iš nukentėjusiojo pinigų dar nereikalavo, penktadienį jie tik gėrė. Šeštadienį ryte T. M. pasakė nukentėjusiajam, kad šis jam skolingas 1000 Eur, tačiau už ką tiksliai, jis nežino. T. M. kažką minėjo apie alkoholio vežiojimą. Kiek pamena T. M. iš nukentėjusiojo reikalavo 1000 Eur, negali pasakyti ar buvo minima didesnė suma, bet 1 000 Eur sumą jis girdėjo. Žino, kad nukentėjusysis pinigų prašė savo žmonos, brolio ir savo viršininko, tačiau minėti asmenys jam pinigų nepaskolino. Sužinojęs, kad nukentėjusysis pinigų negauna, T. M. liepė jam paimti greitąjį kreditą. Tačiau nukentėjusiajam kredito taip pat niekas nedavė. T. M. grasino nukentėjusiajam fiziniu susidorojimu, jei šis negaus pinigų, tačiau kokiais tiksliai žodžiais buvo grasinama nukentėjusiajam, negali pasakyti, nes buvo nuolat apsvaigęs. T. M. periodiškai suduodavo smūgius nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas rankomis, bet ar tai buvo kumščiai ar delnai, pasakyti negali. Buto durys buvo užrakintos iš vidaus vidiniu užraktu, kodėl nukentėjusysis nebandė bėgti iš buto, negali paaiškinti, bet galimai bijojo T. M. grasinimų ir naudojamo smurto. Visas šitas dienas, kai nukentėjusysis buvo su jais bute, jis kartu vartojo alkoholį. Jis nematė, kad T. M. būtų smurtavęs prieš nukentėjusįjį panaudodamas kardą. Galimai sekmadienį, T. M. pasakė nukentėjusiajam, kad jeigu jis neranda 1000 Eur dabar, tai nukentėjusysis turi jam parašyti skolos raštelį. Nukentėjusysis sutiko parašyti skolos raštelį, kurio tekstą diktavo T. M.. Kokia pinigų suma, kurią nukentėjusysis skolingas T. M., buvo įrašyta į skolos raštelį, nepamena, arba negirdėjo, gal tuo metu kalbėjo su M. M.. Po to jie visi nuėjo miegoti, nukentėjusysis ? taip pat. Pirmadienį atsikėlus T. M. vėl reikalavo pinigų iš nukentėjusiojo. Nukentėjusysis vėl jų bandė ieškoti, bet negavo. Tada T. M. liepė jam suduoti nukentėjusiajam, nes jis sėdėjo arčiausiai. Jis taip ir padarė, nes bijojo T. M., žinojo, kad kai T. M. pergeria, nekontroliuoja savo veiksmų. Nukentėjusiajam jis sudavė du smūgius ? vieną smūgį pataikė į krūtinę, o kitą į nugarą. M. taip pat smūgiavo nukentėjusiajam, tačiau kiek buvo smūgių ir kur juos pataikė, nematė. Kieno iniciatyva smūgiavo M. M., savo ar T. M. paliepimu, negali pasakyti, nepamena. Pirmadienį vartojant alkoholį, jis mažino dozes, T. M. miegojo, o M. M. taip pat buvo prigulęs. Nukentėjusysis nuėjo į tualetą ir jis išgirdo, kaip atsirakino buto durys ir išgirdo kaip jos užsidaro. Suprato, kad nukentėjusysis išbėgo iš buto. Nukentėjusysis iš buto išbėgo be batų ir be striukės. Iš paskos išbėgo M. M., jis taip pat pradėjo autis batus. T. M. taip pat prabudo ir pradėjo šaukti, kažką panašaus į „laikykit, gaudykit“. M. M. užėjo į parduotuvę „C“, o jis pats buvo stotelėje, esančioje šalia parduotuvės. Į parduotuvę nėjo. M. M. netrukus išėjo iš parduotuvės ir pasakė, kad nukentėjusysis nuėjo pas apsaugą. Jie grįžo namo. Grįžus į butą, T. M. juos iškeikė ir klausė, kodėl jie neprižiūrėjo nukentėjusiojo. T. M. su M. M. toliau gėrė, o jis nebegėrė. Po kurio laiko į duris kažkas pradėjo belstis, jie suprato, kad tai buvo policijos pareigūnai, todėl durų neatrakino. Bet kai jie pradėjo belstis po kurio laiko vėl, duris atidarė. Taip elgėsi, nes bijojo T. M. neprognozuojamų veiksmų. Dėl savo veiksmų gailisi (t. 2, b. l. 93-95).

Apklausiamas 2019 m. rugpjūčio 28 d. A. Č. parodė, kad dėl įtarimo prisipažįsta iš dalies. Lieka prie savo anksčiau duotų parodymų, tik nori patikslinti, kad kiek pamena T. M. reikalavo, kad nukentėjusysis E. R. atiduotų jam skolą, už ką ir kokia tai buvo suma, pasakyti negali, nes nepamena. Manė, kad E. R. iš tikrųjų skolingas T. M., nes iš jų pokalbio suprato, kad skola yra, jis jos neneigė, bandė įvairiais būdais gauti pinigų. Jis bet kuriuo metu galėjo išeiti iš buto, jo niekas per prievartą nelaikė. Dėl ant E. R. kūno buvusių mėlynių gali pasakyti, kad jam būnant bute, buvo epilepsijos priepuolis, tai buvo naktį, matė tai per miegus, jis kėlėsi ir nugriuvęs ant žemės kratėsi. Ryte pamatė, kad jam ant veido buvo kraujo. Taip pat ne vieną kartą būnant bute jis griuvo nuo kėdės. Jis E. R. nemušė, tik kelis kartus jį pastūmė, atstūmė jį nuo savęs, nes E. R. buvo įkyrus, keikėsi. Jokių sužalojimų nuo jo pastūmimo jam nebuvo. T. M. sakė jam suduoti, todėl jis nenorėdamas pyktis su T. M. ir nuo jo nenukentėti, suvaidino smūgius pastumdamas E. R. (t. 2, b. l. 113).

Pagarsinus parodymus kaltinamasis A. Č. nurodė, kad šie parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra iš dalies teisingi. Nurodė, kad nukentėjusiojo kumščiais nemušė. Visą kitą galėjo pasakoti tyrėjai. Parodymus keitė, nes pirmą kartą kai buvo apklausiamas jam skaudėjo galvą, pykino, norėjo greičiau baigti apklausą. Nepamena ar jam buvo išaiškinta teisė neduoti parodymų. Bijojo, kad nepasodintų, nes buvo užsiminta apie tai. Pirmojoje apklausoje negalvojo kokius parodymus duoda. Tyrėja rašė iš jo žodžių apklausą. Taip pat nurodė, kad po įvykio M. M. sutikęs nebuvo, su juo nebendravo, išėjo iš buto gyventi pas draugą.

Savo parodymus įtariamasis A. Č. patvirtino 2019 m. kovo 27 d. parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 97-101).

Nukentėjusysis E. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iki įvykio kaltinamųjų nepažinojo, skolingas jiems nebuvo, kaip su jais susipažino – nepamena. Nurodė, kad jie jį (E. R.) atsivežė į savo butą (duomenys neskelbtini). Tai buvo 2019 m. kovo mėnesį. Iš kur atsivežė ir ar visi trys atsivežė – nepamena, tačiau jis buvo bute ir jame kartu buvo visi trys kaltinamieji. Prieš atsiduriant bute, buvo (duomenys neskelbtini) kazino, jame žaidė, gėrė alkoholį. Į butą vyko taksi. Bute gėrė alkoholį (degtinę), jį atnešė vienas iš kaltinamųjų, gerdami kalbėjosi. Kai tik atsivežė iš karto pradėjo sakyti, kad galvotų iš kur gauti pinigų, sakė, kad dabar jie vaišina, o po to jis turės vaišinti. Tą sakė T. M., kiti pritarė. Vėliau viskas perėjo prie smurto, psichologinio spaudimo. Pirmas pradėjo smurtauti T. M., jis daužė iš ,,kuloko“, kalavijo, pirmo smūgio nepamena, jų buvo daug, teisingai nurodyta kaltinamajame akte, t. y. ne mažiau kaip trys smūgiai į nugarą, kumščiu ir kalaviju. Vėliau pradėjo reikalauti 3000 Eur, už ką neįvardijo, pats neklausė, tačiau dėl naudojamo smurto suprato, kad tai turto prievartavimas. Už kiekvieną klausimą gaudavo smūgių. Mušė vienas po kito. A. Č. smurtavo tiek psichologiškai, tiek fiziškai, t. y. reikalavo pinigų, mušė. M. M. darė psichologinį spaudimą ir smūgiavo kumščiu į galvą, kitų smūgių nepamena, jų skaičiaus taip pat. Jis (E. R.) skambino ir klausinėjo kas turi pinigų, skambino ir rašė žmonai, broliui, taip pat darbovietės direktoriui, tačiau pinigų gauti nepavyko, jo pasakojimu nei vienas nepatikėjo. Pinigų ieškojo, nes buvo įbaugintas. T. M. palieptas surašė skolos raštelį ir pasirašė, jame nurodė, kad jam yra skolingas 4500 Eur, nors skolingas nebuvo. Kai T. M. diktavo ką rašyti, kiti kaltinamieji matė, buvo šalia, darė psichologinį spaudimą, t. y. sakė rašyti ką diktuoja T. M.. Skolos raštelį sutiko rašyti, nes bijojo, kad atsisakius prieš jį bus panaudotas smurtas. Pasirašius raštelį, kaltinamieji sakė, kad galvotų iš kur gaus pinigų, skambintų. Norėjo pabėgti, tačiau T. M. sakė kitiems, kad jį stebėtų, jog nepabėgtų iš buto. Nutaikė momentą, kai T. M. užsnūdo ir pabėgo į ,,C“, ten paprašė, kad apsaugos darbuotojas iškviestų policiją. Iš buto išbėgo be batų, o prieš tai kaltinamieji buvo pasisavinę ir jo piniginę su dokumentais. Į ,,C“ jį atsivijo M. M., ar buvo ir A. Č. – nepastebėjo. Bute prabuvo virš dviejų parų, miegojo ant pripučiamo čiužinio. Per tą laiką į butą buvo atėję ir kiti pašaliniai asmenys, jiems nieko nesakė, nes jie buvo T. M. draugai, galvojo, kad nebūtų padėję. Naktį galimybės pabėgti nebuvo, durys buvo užrakintos iš vidaus. Prašė kaltinamųjų, kad paleistų, bet jie sakė ,,niekur neisi“. Į policiją neskambino, nes kaltinamieji visą laiką stebėdavo ką jis daro su telefonu. Ar buvo kalbama apie kreditus – nepamena. Kaltinamieji prašė ir mašinos ,,Volvo“, jis siūlė kaltinamiesiems ją atiduoti vietoje pinigų, nurodė, kad ji paimta lizingu, tačiau T. M. sakė, kad negalės jos parduoti. Bute gėrė alkoholinius gėrimus, tačiau tik iki tol, kol kaltinamieji pradėjo reikalauti pinigų, maisto nedavė. Dėl panaudoto smurto buvo daug mėlynių, kairė ranka ties alkūne buvo pradurta, kairė koja ties šlaunimi buvo pradurta ir sumušta. Mėlynės buvo daugiausiai kairėje veido pusėje. Priekiniai dantys buvo išmušti, tą nurodė ir pareigūnams. Į dantis sudavė T. M.. (duomenys neskelbtini) ligoninėje patirtus sužalojimus apžiūrėjo specialistas, jis nurodė, kad dėl sužalojimų įvertinimo reikia kreiptis į kitus gydytojus. Specialisto išvadoje apie sužalotus dantis nepažymėta, nes jam nurodė dėl jų kreiptis į (duomenys neskelbtini) kliniką, bet jis nesikreipė, norėjo, kad viskas greičiau baigtųsi. Yra gydęsis psichiatrijos įstaigose, yra teistas už smurtą šeimoje, administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Epilepsijos priepuolių yra buvę, po ilgų išgertuvių, kai staiga nutraukiamas gėrimas, prasidėdavo traukuliai. Jų metu susižaloti nebūdavo galimybės, nes prarasdavo sąmonę. Kai būna priepuolis visada žino, nes po jo svaigsta galva. Bute epilepsijos priepuolio nebuvo (t. 4, b. l. 82-86).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino ikiteisminio tyrimo metu E. R. duotus parodymus (t. 1, b. l. 25-27; t. 1; b. l. 41-42; t .1, b. l. 44-45).

2019 m. kovo 25 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas E. R. nurodė, kad gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Dirba automechaniku darbo dienomis, savaitgaliais būna laisvas. Psichikos sutrikimų neturi, psichiatrinėje ligoninėje negydytas. Nuo 2019 m. kovo 20 d. į darbą neina, nes vartojo daug alkoholio. Alkoholį vartojo vienas namuose. Kai pradeda vartoti alkoholį, būna sunku susivaldyti ir nustoti vartoti alkoholį. Paskutinę dieną, kurią atsimena, yra 2019 m. kovo 22 d., buvo (duomenys neskelbtini) esančiame kazino (viduriniame). Kuri tai buvo valanda neatsimena, nes buvo neblaivus. Kiek galėjo turėti su savimi pinigų ir ar juos visus išleido alkoholiui bei žaidimams neatsimena. Tačiau šiame kazino su niekuo nesusipažino. Tada atsimena, jog bute, kuris yra vieno kambario, kuriame stovi dvi lovos, ant žemės guli miegojimui skirtas čiužinys ir virtuve, su trimis vyrais, kurių jis nepažįsta, vartojo alkoholinius gėrimus, degtinę bei alų. Kaip atsidūrė šiame bute jis neatsimena, tačiau neatmeta galimybės, kad su tais trimis vaikinais kažkur susipažino ir draugiškai nuėjo toliau „gerti“ į šį butą. Tačiau gali patikinti, kad tų trijų vaikinų jis iki tol nepažinojo, jokių įsiskolinimų ar kitų įsipareigojimų jiems neturi, ir kad matė juos pirmą kartą. Kokiu adresu yra šis butas taip pat nežino, tačiau pažiūrėjęs per langą, suprato, jog tai yra galimai (duomenys neskelbtini), be to, kai 2019 m. kovo 25 d., apie 13.00 val. pabėgo iš to buto, šalia buto (duomenys neskelbtini), yra „C“ parduotuvė, todėl yra įsitikinęs, kad tas butas yra (duomenys neskelbtini) prie „C“. Kaip ir minėjo, iš pradžių keturiese kambaryje vartojo alkoholį, pirmas vaikinas, jo vardas T., jis apie (duomenys neskelbtini) ūgio, labai stambus, apvalaus veido, sveria apie (duomenys neskelbtini), jis vilkėjo marškinėlius trumpomis rankovėmis, kuriuos kažkurią kitą dieną persirengė į raudonos spalvos marškinėlius, antras vaikinas, jį vadino „broliu“, buvo apie (duomenys neskelbtini) ūgio, taip pat stambaus sudėjimo, trečias vaikinas, jį vadino „D“, taip pat buvo apie (duomenys neskelbtini) ūgio, stambesnio sudėjimo. Girdėjo jų tarpusavyje pokalbį, kad jie pirko daug degtinės, iš viso jų pokalbio suprato, kad jie iš kažkokio kioskelio „į skolą“ yra pasiėmę daug degtinės ir kad tą skolą reikia atiduoti. Atsimena, jog su jais jokios degtinės iš jokio kioskelio neėmė, iš kur buvo tas alkoholis, kurį jie vartojo, jis nežino. Tada T. pradėjo jam sakyti, jog jis galvotų, iš kur gauti pinigų, kitaip jis jį užmuš. Dar jis klausė jo, ar jis turi su savimi grynųjų pinigų, tačiau jis (t. y. E. R.) pasakė, kad jų neturi. Šį pagrasinimą T. išreiškė laikydamas prieš jį suspaustus kumščius. Jis iš karto šio grasinimo išsigando, todėl, kad T. yra akivaizdžiai fiziškai stipresnis už jį, buvo piktai nusiteikęs. Tada T. iš kažkur pasiėmė ilgą kažkokį kardą, kurio prieš tai jis nematė, jis pagal išvaizdą buvo apie 10 kg svorio, visas jo ilgis buvo apie 1,20 cm, ašmenų plotis apie 8 cm pločio (panašus į dekoratyvinį kardą, kuriais prekiauja (duomenys neskelbtini)). Šiuo kardu T. jam sudavė ne mažiau trijų kartų per kairį šoną, tačiau jis dengėsi kaire ranka. Kadangi prieš tai jam grasino, po ko realiai pradėjo naudoti fizinę jėgą, jis dar labiau išsigando, kad jį stipriai sužalos ir, norėdamas, jog jis nusiramintų, atsakė, jog nesidaužytų, jog bandys gauti jam pinigų. Jis iš buto nemėgino bėgti, nes matė, jog buto durys yra užrakintos, kadangi prieš tai vienas iš tų vaikinų, „D“ arba „brolis“, buvo išėjęs iš kažkur parnešti alkoholio, be to, jis buvo įsitikinęs, kad net nespės pabėgti iš to buto. Tada T. pasakė, kad padengti skolas reikia trijų tūkstančių eurų. Kadangi jis su savimi tokių pinigų neturėjo, realiai nežinojo, kur jų gali gauti, todėl jis parašė SMS pranešimą savo broliui R., tel. (duomenys neskelbtini), paprašė jo pinigų, pasakė, kad jam bėda, tačiau brolis atsisakė jam padėti, nes jis ir anksčiau yra papuolęs į keblias situacijas, kai prašydavo brolio pinigų. Tada jau visi trys vaikinai, tai yra T., „brolis“ ir „D“ pradėjo reikalauti iš jo pinigų, skubino jį, kad suktųsi greičiau, kad turi mažai laiko. Skubindamas jį ir reikalaudamas, kad kuo greičiau gautų jam pinigų, T. tris smūgius kumščiu sudavė jam į sprandą, į kairę ausį bei į kairę nugaros pusę. Tada jis T. parodė SMS pranešimus, kad ieško būdų kaip gauti jam pinigų, kad rašė broliui. Šiuos pirmus smūgius jis atsimena geriausiai, kas buvo toliau, jam atsiminti sunku, kadangi visą laiką jie jį mušė, grasino, kad jei skambins policijai, kad jį susiras ir užmuš. Taip pat visą tą laiką jis kartu su jais išgėrinėjo alkoholį, po ko visi užmigdavo, o kai pabusdavo, T. vėl jį mušdavo kumščiais, taip pat tuo pačiu metaliniu kardu, o kiti du vaikinai, tai yra „D“ ir „brolis“ jo dar nemušė (šie du fiziškai jį mušti pradėjo tik vakar, tai yra sekmadienį), tačiau T. jiems liepdavo jį prižiūrėti, tai yra, einant jam į tualetą ar į virtuvę, liepė jiems stebėti jį, kad nepabėgtų. Dar patikslina, kad kai penktadienio naktį jam nepavyko iš niekur pasiskolinti 3000 Eur, kurių reikalavo T., tada T. pasakė, kad užteks ir 1000 Eur. Nežino kada tiksliai, tačiau jis skambinėjo ir rašinėjo SMS pranešimus, prašydamas pinigų, ne tik savo broliui R., tačiau ir savo žmonai R., su kuria šiuo metu gyvena atskirai. Kažkurią dieną skambino net savo viršininkui D. G., D. kaip ir sutiko duoti jam kažkiek pinigų, jis (E. R.) jam pasakė, kad papuolė į bėdą, kad yra uždarytas, kad jį muša, tačiau D. taip pat juo nepatikėjo ir liepė atvažiuoti gyvai jam pasirodyti, pakalbėti, kokių problemų jis turi. Tačiau jis D. pasakė, kad jo laisvė yra apribota, kad jo neišleidžia. Kokiu adresu jis yra nežinojo, todėl niekam adreso, iš kurio jo neišleidžia, pasakyti negalėjo. Prašė D. pervesti pinigų jam į sąskaitą, tačiau D. nesutiko. Kadangi visą tą laiką jis buvo įbaugintas, T. keletą dienų, reikalaudamas, kad kuo greičiau gautų jam pinigų, jį vis mušdavo rankomis į galvą, krūtinę, pilvą, ir, supratęs, kad jam nepavyksta iš niekur pasiskolinti pinigų, liepė jam paimti savo vardu greitąjį kreditą, ką jis ir mėgino padaryti. Tada jis pradėjo iš savo mobilaus telefono skambinėti į kredito įstaigas, tokias kaip (duomenys neskelbtini), tačiau jokia įstaiga jam kredito nesuteikė, atsisakė, nes jis jau turi įsipareigojimų. Dar šeštadienio dieną, tačiau konkretaus laiko neatsimena, nes buvo ir neblaivus, ir sumuštas, T., sudavęs smūgį jam į kairį šoną, iš rankų išplėšė jo automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktą, kurio vertė yra 300 Eur bei piniginę, tačiau, išsiėmęs iš piniginės jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, (duomenys neskelbtini) banko kortelę (kortelėje pinigų nėra, kortelės PIN kodo jo nereikalavo, kortelė nėra bekontaktė) bei jo asmens tapatybės kortelę, pačią piniginę jam atgal grąžino. Kam iš jo atėmė šiuos daiktus jis nežino. Kur realiai stovi jo automobilis „Volvo“, niekas jo neklausė, jis pats jiems nesakė. Kiekvieną kartą, kai jis broliui R. ar žmonai R. parašydavo SMS pranešimą, paprašydavo jų pinigų, sakydamas, kad papuolė į bėdą, stengdavosi iš karto ištrinti tuos pranešimus savo telefone, nes T. ir „mažylis“ paimdavo jo telefoną ir vis patikrindavo, kam ir ką jis parašo. Dar šeštadienio dieną T. privertė jį parašyti kažkokį „skolos raštelį“, neva tai jis jam yra skolingas pinigų, tačiau dar kartą parodo, kad nei T., nei kitų dviejų vyrų, tai yra „brolis“ ir „D“, nėra niekada matęs ir pinigų ar kitų įsipareigojimų jiems neturi. Šį „skolos raštelį“, kurio tekstą padiktavo jam pats T., jis (E. R.) parašė, pasirašė, nes jam nuolatos buvo grasinama ir jis nuolatos buvo mušamas. Sekmadienį, tai yra 2019 m. kovo 24 d. ryte, jau buvo ganėtinai prasiblaivęs, T., „brolis“ ir „D“ toliau vartojo alkoholį, jam davė išgerti tik keletą stikliukų degtinės, todėl jis buvo gan blaivus. Visą sekmadienio dieną T. jam nuolatos grasino, vadino jį „žertva“, sakydamas, arba gauti pinigų, arba jis jį užmuš, sukapos, sakė, kad jo laikas jau baigiasi. Tokiu būdu reikalaudamas jo pinigų, kaip ir anksčiau minėjo, 1000 Eur, T. vėl jį mušė kumščiais į galvą, krūtinę, taip pat liepė, kad kiti du vyrai, tai yra „D“ ir „brolis“ trenktų jam. Iki 2019 m. kovo 24 d. „D“ ir „brolis“ jo nemušė, tačiau tą dieną jie taip pat kumščiais pradėjo jį mušti. Visi trys vyrai jį mušdavo atskirai, „D“ sudavė jam ne mažiau trijų smūgių (apie 5) kumščiu į dešinį šoną, į nugarą, „brolis“ taip pat jam sudavė ne mažiau trijų smūgių (apie 5) į šoną, į kurį ? neatsimena, bei į nugarą. Nei „brolis“, nei „D“ į veidą smūgių jam nesudavė. Vakar po pietų (t. y. 2019 m. kovo 24 d.), apie 14.00-16.00 val. į butą buvo atėję dar kažkokie du nepažįstami vyrai, jie buvo atsinešę alkoholio, jis sėdėjo kartu su jais prie staliuko, išgėrė anksčiau minėtus du stikliukus degtinės, kadangi jau buvo sumuštas, apsvaigęs, jų nelabai įsidėmėjo, apibūdinti negalėtų, bent jau šiuo metu, į šiuos du vyrus pagalbos nesikreipė, nepasisakė, kad jo (E. R.) neišleidžia iš buto, nes jie iš išvaizdos nebuvo panašūs į tokius, kurie galėtų jam padėti, priešingai, atrodė taip, kad jei būtų jiems ką nors prasitaręs, jie taip pat būtų jį sumušę. Net ir truputį prasiblaivęs iš buto nebėgo, nes buvo įsitikinęs, kad buto durys visada yra užrakintos ir kad tiesiog nespės pabėgti iš jų, kad jį jie sugaus ir kad sumuš dar labiau. Sekmadienio vakare ar tai jau naktį T. liepė eiti jam miegoti, pasakęs „Pyzdink miegot“. Jis miegojo ant grindų gulinčio pripučiamo čiužinio, T. miegojo ant lovos vienas, kiti du vyrai „D“ ir „brolis“ miegojo antroje lovoje. 2019 m. kovo 25 d. jis atsibudo apie 7.30 val., jam einant į tualetą, matė, jog jie jį stebi, suprato, kad jei bėgs į lauką, jį sugaus ir vėl muš. Apie 11.00 val., T. vėl grasinančiai reikalavo jo pinigų, klausdamas, kur pinigai, ko sėdi, ko nieko nedaro, vėl grasindamas, kad sukapos jį. Reikalaudamas pinigų šiandien, tai yra 2019 m. kovo 25 d. ryte, T. vėl sudavė jam kumščiu du smūgius į kairę ausį. Kadangi jau buvo pakankamai prasiblaivęs, apsižiūrėjo per langą virtuvėje, jis buvo truputį pravertas, kadangi visą laiką prie jo buvo rūkoma, tačiau šokti ir bėgti pro langą dėl aukščio pabijojo. Tada jis, tai galėjo būti apie 13.00 val., tuo metu T. gulėjo ant lovos, „D“ ir „brolis“ gulinėjo ant lovos, jis greitai pribėgo prie buto durų, atsirakino jas vidiniu užraktu, raktų spynoje nebuvo ir basas išbėgo į lauką. Išbėgęs į lauką ir pamatęs šalia esančią „C“ parduotuvę įbėgo į ją ir paskambino pagalbos telefonu 112. Kol laukė atvykstančių policijos pareigūnų, paskui jį į „C“ atbėgo tas „brolis“ ir jėga bandė jį išsitempti išeiti į lauką pakalbėti, tačiau jis priešinosi ir nėjo. Tada į šią situaciją įsiterpė šalia stovėjęs „C“ apsaugos darbuotojas, kuris liepė asmeniui palikti jį ir išeiti iš parduotuvės. Taip pat matė, jog prie „C“ durų taip pat laukia tas „D“. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, abu vyrai buvo pabėgę iš parduotuvės, pareigūnams jis paaiškino aplinkybes, tačiau buto, kuriame jį prievarta laikė, reikalavo pinigų ir mušė, parodyti nesugebėjo, nes bėgdamas iš jo nesidairė, paaiškino tik, kad jis kažkuriame iš šalia esančių namų. Prašo šį įvykį ištirti, nes jam padaryta fizinė ir 300 eurų turtinė žala dėl automobilio „Volvo“ raktelių atėmimo. Taip pat bėgdamas iš buto jame paliko savo rudos spalvos pusiau aulinius batus, 46 dydžio, pavasarinę juodos spalvos medžiaginę striukę. T., kuris jį mušė daugiausiai, atpažins lengvai, kadangi jo išvaizda yra išskirtinė, jis labai aukštas ir labai stambus, kitus du vyrus, tai yra „D“ ir „brolį“, taip pat atpažins, tačiau juos šiuo metu apibūdinti jam yra sunku. Ar tą vaikiną, kurį vadino „broliu“, sieja kažkoks giminystės ryšys su T. ar „D“, jis nežino. Taip pat visas įvykio aplinkybes aiškiai parodyti jam yra sunku, kadangi alkoholį vartoja jau apie savaitę, be to, yra sumuštas (t. 1, b. l. 25-27). Iš esmės analogiškas aplinkybes dėl įvykio E. R. parodė ir ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. balandžio 2 d. apklausos metu (t. 1, b. l. 41-42) bei 2019 m. balandžio 5 d. apklausos metu (t. 1, b. l. 44-45), pažymėdamas, jog visus sužalojimus, kurie jam buvo nustatyti jis patyrė tuo metu kai buvo laikomas ir mušamas bute, taip pat patvirtino, jog prieš trejus metus jam buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), tačiau įvykio metu kiek pamena priepuolio jam nebuvo. Papildomai paaiškino, kad po įvykio jo namuose buvo dingę daiktai, taip pat patvirtino, jog turi įsiskolinimų maždaug 900 Eur sumai, bet visi įsiskolinimai yra juridiniams asmenims, t. y. kreditų bendrovėms, fiziniams asmenims nėra skolingas nieko.

Nukentėjusysis E. R. teismo posėdžio metu patvirtino, ikiteisminio metu duoti parodymai yra teisingi, pažymėjo, kad į kredito įstaigas skambino verčiamas T. M., nurodė, kad pirminėje apklausoje ši aplinkybė nurodyta teisingai, dabar daug ko neprisimena.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusysis E. R. neatpažino pagal nuotrauką (Nr. 2) įtariamojo M. M. (t. 1, b. l. 47-48).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusysis E. R. neatpažino pagal nuotrauką (Nr. 1) įtariamojo A. Č. (t. 1, b. l. 50-51).

Asmens parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad nukentėjusysis E. R. parodžius tris asmenis atpažinimui, atpažino įtariamąjį T. M., apie kurį jis davė parodymus apklausų metu (t. 1, b. l. 53-57).

Liudytojas A. V. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad šiuo metu dirba firmoje ,,G“, ankščiau dirbo saugos tarnyboje ,,H“, kuri atsakinga už prekybos centro ,,C“, esančio (duomenys neskelbtini), apsaugą. Nukentėjusysis į parduotuvę atėjo be batų, rankose turėjo telefoną, juo skambino žmonai, paakyje lyg buvo mėlynė, minėjo, kad yra skolingas. Nukentėjusysis pasakė, kad jis pabėgo iš buto, kuriame buvo uždarytas ir laikomas dviejų ar trijų asmenų, pasirodė keistas, jo pasakojimas kėlė abejonių, tačiau girtas neatrodė, bet samprotavimai atrodė neadekvatūs. Pagalbos nukentėjusysis neprašė, jis būtų iš parduotuvės išėjęs, bet jam bandant išeiti jis (A. V.) patarė, kad saugiau likti parduotuvėje ir sulaukti policijos pareigūnų. Į parduotuvę buvo atėjęs M. M., atėjo vienas, rankose nieko neturėjo. Nukentėjusiajam pasitraukus už kasos, M. M. bandė jį tempti lyg už rankovės. Jis (A. V.) M. M. pasakė pasitraukti nuo nukentėjusiojo, nurodė, kad yra iškviesta policija. Jėgos naudoti nereikėjo, M. M. pasitraukė ir išėjo iš parduotuvės, nesulaukęs policijos pareigūnų. A. Č. anksčiau iš parduotuvės yra pavogęs butelį degtinės, jį žino iš matymo, tačiau tuo metu jo viduje nebuvo, bet peržiūrėjęs vaizdo medžiagą lyg matė, kad praėjo pro parduotuvės langus. Nukentėjusiojo ankščiau nėra matęs, tą kartą matę pirmą kartą, pasirodė padorus, civilizuotas žmogus (t. 3, b. l. 124-126).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo A. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t 1, b. l. 75-76). Apklausiamas 2019 m. kovo 25 d. A. V., parodė, jog dirba UAB „H“ apsaugos darbuotoju. Šiuo metu jis pastoviai dirba parduotuvėje „C“, esančioje (duomenys neskelbtini). 2019 m. kovo 25 d., apie 13.40 val. būdamas savo darbo patalpoje stebėdamas monitoriuje transliuojamą vaizdą iš kamerų, pamatė, kad į parduotuvę užėjo anksčiau parduotuvėje lankęsis vyras. Šio vyro jis asmeniškai nepažįsta, bet iš matymo matytas. Vyras buvo be batų, stovėjo už kasų, tačiau vyriškis iš pradžių į jį (t. y. A. V.) nesikreipė, tik stovėjo. Už kelių minučių prie pirmojo vyro priėjo antras vyras, kuris buvo išgėręs nuo jo sklido alkoholio kvapas. Antrojo vyro nepažįsta, yra jį matęs anksčiau parduotuvėje. Jis priėjo prie pirmojo ir bandė jį sugriebti, tačiau pirmasis vyras akivaizdžiai bandė išvengti antrojo. Jis, pamatęs kad parduotuvėje gali kilti konfliktas, pradėjo šnekinti antrąjį vyrą, pasakė, kad jam parduotuvėje jokių konfliktų nereikia ir gražiai palydėjo antrąjį vyrą link išėjimo, ir šis išėjo iš parduotuvės. Ar jo kas nors laukė lauke jis nepastebėjo, kiek matė antrasis vyras išėjęs iš parduotuvės pasuko į kairę ir nuėjo už parduotuvės. Daugiau šio antrojo vyro jis nematė. Jis nesakė dėl ko kilo konfliktas su pirmuoju vyru, tik šiam sakė, kad išeitų į lauką pasiaiškinti. Po to jis priėjo prie pirmojo vyro ir paklausė ar nereikia iškviesti policijos, tačiau pastarasis pasakė, kad policiją iškvies jis pats ar tai jau išsikvietė. Pirmasis vyras neaiškino kokie konfliktai yra su antruoju vyru, jis stovėjo ir laukė parduotuvėje atvykstančios policijos. Kažkuriuo momentu pirmasis vyras norėjo išeiti, tačiau jis pastarojo neišleido, pasakė, kad jis sulauktų policijos. Netrukus atvykusiems policininkams jis (A. V.) nurodė vyrą, kuris jų laukė. Policininkai nusivedė tą vyrą į tarnybinį automobilį. Atvykusiems pareigūnams jis parodė įvykio vaizdo įrašą. Patruliai išvažiavo. Tada po kurio laiko atvažiavo, parodė kelių žmonių nuotraukas, kuriose jis pažino asmenis iš matymo, nes jie lankėsi jų parduotuvėje.

Pagarsinus parodymus liudytojas A. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad šie jo parodymai, duoti ikiteisminio metu surašyti teisingai. Pažymėjo, kad kaltinamuosius M. M. ir A. Č. yra matęs, o ar T. M. yra matęs nepamena. Nukentėjusiojo kartu su kaltinamaisiais matęs nėra.

Liudytoja R. R. teismo posėdžio metu parodė, kad laikotarpiu, kai įvyko minėtas įvykis, kartu su vyru negyveno, tik kalbėjosi ir susirašinėjo, visa tai vyko maždaug tris dienas. Nurodė, kad buvo penktadienio vakaras, kai vyras (E. R.) pradėjo rašyti, kad jam reikia pinigų. Pirmą dieną tik rašė žinutes, prašė gal 500 Eur, kelis kartus parašė ir daugiau neberašė. Antrą dieną nuo pat ryto vėl rašė žinutes ir skambino, prašydamas pinigų. Prašoma suma jau buvo padvigubėjusi, tiksliai nepamena, gal 1000 Eur. Vyras sakė, kad jį muša, daužo, grasina kardu, kad jį reikia gelbėti, nes jo reikalauja pinigų ir kitaip neišleis. Vardų kas muša neminėjo, tik nurodė, kad 3-4 asmenys laiko jį uždarę. Vyras sakė, kad nematė kur jį atvedė, koks adresas ir kuriame aukšte yra laikomas taip pat nežinojo. Skambino ir iš nežinomo numerio. Vyro telefonu paskambinęs kalbėjo ir vienas iš kaltinamųjų, jis pasakė, kad E. R. yra skolingas jam pinigų, nepamena kokią sumą telefonu kalbėjęs asmuo įvardijo, tai buvo nuo kelių šimtų iki tūkstančio eurų, suma kasdieną keitėsi. Telefonu kalbėjęs asmuo taip pat nurodė, kad vyrą laikys tol, kol šis neatiduos pinigų. Pokalbis vyko apie minutę laiko. Vyro žinutes ignoravo, juo nepatikėjo, galvojo, kad yra girtas, todėl ir į policiją nesikreipė. Tik trečią dieną, kai pamatė, kad žinutės tos pačios, susisiekė su vyro broliu, jis jai patarė kreiptis į policiją. Tą pačią dieną nukentėjusysis pats pateko į policiją. Vyrą pamatė kitą dieną po įvykio, ant jo kūno pastebėjo daug mėlynių ir kraujosruvų, jos buvo ant veido, abiejų akių, pilvo, nugaros, taip pat buvo įdrėskimai ant rankų. Nukentėjusysis sakė, kad sužalojimai ant rankos padaryti kardu. Viršutiniai pirmieji du kandžiai buvo nulaužti. Šiai dienai gyvena su vyru. Kaltinamųjų nepažįsta ir nėra mačius. Nukentėjusiajam epilepsija, kiek ji žino, nenustatyta, bet yra buvusi. Ankščiau nukentėjusysis taip pat yra prašęs pinigų išgėrimui, kartais sakydavo, kad reikia mašiną remontuoti, yra ir panašiai susigalvojęs, kad kažkam yra skolingas, tačiau, kad jį laiko uždarytą ir neišleidžia, ankščiau sakęs nėra (t. 4, b. l. 126-178).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojos R. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiama apie tiriamą įvykį 2019 m. balandžio 3 d. (t. 1, b. 1. 75-76) liudytoja parodė, kad E. R. yra jos sutuoktinis. Jie gyvena atskirai, tačiau veda bendrą ūkį. Atskirai apsigyveno teismo sprendimu, nes E. R. prieš ją smurtavo. Dabar jau jie galėtų gyventi kartu, tačiau toliau gyvena atskirai, neatmeta galimybės, kad vėl gyvens kartu. Sutaria gerai, bendrauja. E. R. turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Jis vartoja alkoholį ilgai, t. y. vadinamais ilgadieniais. Būdamas neblaivus, E. R. ieškosi draugų, lengvai įsitraukia į pokalbius su nepažįstamais žmonėmis. Būdamas neblaivus, jis yra patiklus, pasitiki nepažįstamais, tikrai galėtų kažkur kartu eiti su pirmą kartą matomais žmonėmis, nebijotų. Neblaivus jis nebūna linkęs į agresiją su svetimais žmonėmis. Prieš ją jis buvo smurtavęs neblaivus, bet su svetimais žmonėmis jis labiau draugiškas, neieško konfliktų, o ieško draugų. Yra buvę atvejų, kad jis į namus parsivedė nepažįstamų žmonių. Jai žinoma, kad anksčiau E. R. yra ištikę epilepsijos priepuoliai pavartojus alkoholio. E. R. yra gydytas dėl alkoholizmo, gulėjęs ir (duomenys neskelbtini) esančioje psichiatrijos ligoninėje, ir (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą buvo gydytas maždaug prieš dvejus metus ar seniau. E. R. pastovių draugų neturi. E. R. yra minėjęs, kad yra buvęs kazino, bet ji su juo nėra buvusi ir nežino, kuriam kazino jis lankėsi. Jis jai sakė, kad eidavo į kazino dėl to, kad ten galima vartoti alkoholį visą parą, ne dėl lošimo. Pamena, kad 2019 m. kovo 22 d., vakare, prieš 21 val., E. R. jai iš savo mobilaus ryšio telefono numerio rašė, kad iš jo reikalauja pinigų. Prašė duoti ar paskolinti, tiksliai nepamena, pinigų. Gali būti, kad ji šias žinutes ištrynė, nes savo telefone turi tik žinutes nuo kovo 24 d.. Jas pridės prie apklausos. Žinučių turinys iš esmės nesikeitė, E. R. ištisai prašė jos pinigų. Skambino iš savo telefono, pirmą kartą skambino kovo 23 d., aiškino, kad jis yra laikomas kažkur (duomenys neskelbtini), yra užrakintas, turi duoti pinigų, sakė, kad nėra skolingas, bet jei neduos pinigų tiems žmonėms, kurie jį laiko, jį užmuš. Ištisai jam buvo duodami kažkokie laikotarpiai, kai jis jai rašydavo žinutėse gauti pinigų. Jis jai sakė, kad jį muša rankomis ir su kardu. Iš pradžių netikėjo, pagalvojo, kad yra tiesiog neblaivus ir kuria istorijas, tačiau E. R. jai sakė, kad, jei turėtų sąskaitoje pinigų, atsiųstų MMS žinutę su nuotrauka, kaip atrodo jo ranka, kuri sužalota kardu. Kai ji kalbėjo su E. R. telefonu šeštadienį, jis iš balso atrodė neblaivus, tačiau nebuvo labai girtas. Sekmadienį jau iš balso jis tikrai atrodė blaivus, sakė, kad jam neduoda nei valgyti, nei gerti, tik reikalauja pinigų. Kai tai tęsėsi jau kelias dienas, ji suprato, kad tai rimta. Susisiekė su E. R. broliu R., klausė jo, ką daryti. R. jai penktadienį buvo rašęs žinutes, kad su juo susisiekė E. R. ir sakė, kad jį reketuoja, reikalauja pinigų, iš esmės tą patį, ką ir jai, todėl jam ši situacija buvo žinoma. R. tomis dienomis buvo išvykęs į užsienį. Jis nustebo, kodėl E. R., jei yra galimybė paskambinti jam ir jai, negali paskambinti į policiją. Ji to nežinojo, R. pasiūlė jai pačiai kreiptis į policiją. Ji jau buvo apsisprendusi pirmadienį po darbo kreiptis į policiją, tačiau to neprireikė, nes E. R. pats pabėgo iš to buto, kur buvo laikomas prievarta. Pažymi, kad E. R. jai skambino ir iš nepažįstamo numerio, kurį savo telefone įsivedė į adresų knygutę pavadinimu „R“. Tas telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). Pirmą kartą iš šio numerio jai buvo skambinta kovo 23 d. ryte. Iš šio numerio jai skambino tik kovo 23 d., kitomis dienomis nebe. Skambino E. R., aiškino, kad skambina iš vieno tų asmenų, kurie laiko jį prievarta bute, numerio. Prašydavo pinigų tų pokalbių metu. Iš balso atrodė susijaudinęs ir išsigandęs. Dar nori paminėti, kad E. R. telefonu kalbėjo su jai nepažįstamu vyru. Rodos, tai buvo kovo 23 d.. Iš pradžių kalbėjo su E. R., paskui jis perdavė telefoną tam vyrui. Jis sakė, kad E. R. skolingas jam pinigų, kad E. laikys tol, kol šis jiems atiduos pinigus. Iš balso agresyvus, keikėsi, ji nurodė, kad kreipsis į policiją, jis pasakė, kad jam nerūpi. Kalbėjo lietuviškai, šiurkščiai, dėl to ji numetė ragelį ir pokalbio netęsė. Ji abejoja, ar galėtų atpažinti tą kalbėjusį su ja vyrą iš balso. Pamena, kad balsas buvo žemas, kažkokių kalbos defektų ? mikčiojimo, šveplavimo, tarties problemų ? nepastebėjo. Kalbėjo tik porą minučių. Su E. po įvykio ji susitiko, berods, trečiadienį ar antradienį, tiksliai nepamena pas jį bute. Matė, kad yra sužalojimai ant jo veido ? veidas patinęs, aplink abi akis kraujosruvos, priekinio danties pusė nuskelta. Kai paskutinį kartą E. R. matė kovo 19 d., jo dantis nebuvo nuskeltas. Jis paaiškino, kad tie sužalojimai padaryti įvykio metu. Taip pat E. R. rodė, kad kairės rankos didelė mėlynė, kurios viduryje nedidelė žaizdelė, beveik per visą ranką, ant plaštakos buvo matyti nubrozdinimas. Ant pilvo buvo didelė mėlynė, ant abiejų šonų daug smulkesnių mėlynių. Kitų sužalojimų jis jai nerodė. E. R. sakė, kad buvo pas gydytojus (duomenys neskelbtini) ligoninėje, rodė išrašą. Skundėsi, kad skauda nugarą. Ji jam tepė juosmenį tepalu. Mėlynių ant juosmens nesimatė, bet sakė, kad jį mušė ir per juosmenį ir kad jam labai skauda. Taip pat patvirtino, jog matė, kad E. R. bute buvo dingę jo asmeniniai daiktai bei kad E. R. sakė, jog dingę automobilio „Volvo“ raktai (t. 1, b. l. 59-60).

Liudytoja R. R. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jos parodymai duoti ikiteisminio metu yra teisingi. Kiek dantų E. R. tiksliai buvo sužalota – nepamena, bet viršutiniai pirmieji du kandžiai buvo nulaužti. Medicininį išrašą matė, pamena, kad jame buvo užfiksuotos sužalojimų vietos, mėlynės, lyg buvo paminėti dantys. Nurodė, kad jos vyrui maisto niekas nevežiojo.

Liudytojas A. G. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) ir prisimena, kad įvykio dieną buvo gautas iškvietimas į ,,C“ parduotuvę, kurioje laukė nukentėjusysis. Jis buvo basas be batų, lyg ir be striukės, sakė, kad kažkas jį sumušė ir reikalavo nemažos sumos pinigų. Nukentėjusysis buvo neblaivus, matėsi, kad prieš porą dienų vartojo alkoholį, tačiau jo girtumo netikrino. Vėliau ilgai ieškojo buto, kur nukentėjusysis buvo mušamas, laikomas ir kuriame yra nukentėjusiojo minėti asmenys. Butą surasti pavyko, tiksliai nepamena, lyg parduotuvės apsaugos darbuotojas nurodė kur jis randasi. Buto durų niekas ilgai neatidarė, nors pro durų skylutę buvo matyti, kad kažkas vaikšto. Į jį patekti pavyko tik maždaug po valandos. Kaltinamieji nurodė, kad miegojo ir negirdėjo, kad kažkas beldžia. Bute rado girtavimo požymių, daug pilnų ir tuščių butelių, t. y. buvo daug degtinės 1 l ir 0,7 l talpos, ar buvo brangių gėrimų – nepamena. T. M. minėjo prabangių gėrimų kolekciją, rodė į lentyną ant kurios stovėjo buteliai ir sakė, kad juos pavogė, išnešė. Lentynose lyg nieko nebebuvo. Bute, kiek pamena, buvo visi trys kaltinamieji: T. M., M. M., A. Č.. Su T. M. bendravo mažai, bet jis nurodė, kad nuketėjusysis jam yra skolingas, kiek pamena, T. M. nurodyta pinigų suma buvo nemaža, tačiau tiksliai nepamena ar jis nurodė už ką nukentėjusysis jam yra skolingas. Visi kaltinamieji teigė, kad nukentėjusiojo niekas nelaikė prievarta, jis kada norėjo galėjo išeiti. Ar kaltinamieji sakė, kad nukentėjusįjį buvo ištikęs epilepsijos priepuolis – nepamena. Bute matė kardą, T. M. minėjo, kad kardas yra jo, kaip relikvija. Klausė bendrai visų kaltinamųjų ar mušė nukentėjusįjį, jie atsakė, kad nemušė. Ar bute matėsi smurtavimo požymių, ar nukentėjusiojo daiktų – neprisimena. Ar nukentėjusysis ėjo kartu į butą, taip pat nepamena. Skolos raštelis gal ir buvo, tačiau kuris jį rodė – neprisimena. Nukentėjusiojo sumušimai vizualiniai matėsi, bet tiksliai negali pasakyti kuriose vietose (t. 4, b. l. 128-130).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo A. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. 1. 78-79). A. G. apklausiamas 2019 m. balandžio 4 d. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Vykdant tarnybines pareigas, kartu su (duomenys neskelbtini) R. K., 2019 m. kovo 25 d., 14.30 val. iš (duomenys neskelbtini) gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), į parduotuvę „C“, kur laukia pranešėjas ir ekipažas (duomenys neskelbtini). Ekipažas (duomenys neskelbtini) baigė darbą, todėl tiesiog perdavė pranešėją E. R. jiems, o patys išvyko. E. R. buvo adekvatus, neatrodė apsvaigęs. Ant jo veido matėsi akivaizdžios sumušimo žymės ? dvi ryškios tamsios kraujosruvos aplink abi akis, dar matėsi apdžiūvęs kraujas ant lūpų. Daugiau ant jo veido ryškių sužalojimų nesimatė. Ant E. R. kelnių buvo kraujo dėmės, kiek pamena, ant kairės kelnių klešnės. Pamena, kad E. R. buvo be batų, tik su kojinėmis, taip pat nedėvėjo striukės. Tuo metu lauke oras nebuvo pakankamai šiltas. E. R. paaiškino, kad buvo viename iš netoli parduotuvės esančių daugiabučių, bute, kurio numerio nežino. Nurodė, kad butas yra antrame namo aukšte, durys tiesiai priešais laiptus. Paaiškino, kad jį pasikvietė į namus T.. T. sakė sutikęs viršuje (duomenys neskelbtini), ten, kur yra „B“ parduotuvė ir naktinis klubas „I“. Paaiškino, kad jį neva užkalbino nepažįstamas asmuo, kaip vėliau paaiškėjo, T.. Kiek pamena, E. R. aiškino, kad jį pasikvietė ne tik vienas T., bet ir A. Č.. Paklausus, kodėl jis ėjo su nepažįstamais žmonėmis, E. R. nurodė, kad buvo girtas, ir galimai norėjo dar išgerti. Jokios logiškos priežasties nenurodė, nes, kaip aiškino, nepamena. Jie visi nuėjo ar nuvažiavo į minėtą butą, kurio adreso E. R. nurodė nežinąs. Kokiu būdu jie ten nusigavo, nekonkretizavo, ir jis nesitikslino. Tiksliai nurodyti dienos, kada įvyko tas susitikimas su T. ir nuo kada jis buvo laikomas tame bute, E. R. negalėjo. Paaiškino, kad tai buvo šeštadienis ar penktadienis, tiksliau neprisiminė. Nurodė, kad ten kartu vartojo alkoholį. Paaiškino, kad pagrinde gėrė su tuo T. ir dar kitu asmeniu, pravarde „D“, ir asmeniu, į kurį T. kreipdavosi „brolis“. Ar bute lankėsi dar kiti asmenys, E. R. neminėjo. Jis nurodė, kad buto durys buvo užrakintos, jį visą laiką kažkas iš minėtų vyrų stebėdavo, būdavo šalia, nepalikdavo vieno. Sakė, kad iš jo buvo reikalaujami pinigai. Jis nurodė nežinantis, už ką buvo reikalaujami pinigai, neva už nieką. Sakė, kad nurodė duoti 3000 Eur, paskui 1000 Eur, tačiau jis tokių pinigų neturėjo. E. R. sakė, kad jį mušė. Kiek pamena, nurodė, kad mušė visi trys, tačiau tiksliai nenurodė, kas kokius smūgius sudavė. Bendraujant su apsaugos darbuotoju A. V., jis nurodė, kad matė, kaip į parduotuvę atėjo E. R., kurio jis nepažįsta, duomenis sužinojo vėliau. E. R. atėjo basas, apsirengęs ne pagal sezoną, akivaizdžiai sumuštas. Po kelių minučių į parduotuvę atėjo kitas vyras, kurio jis irgi nepažįsta, bet matė, kad už parduotuvės durų, prie įėjimo pastarojo laukė dar kitas vyras, kurio duomenys yra A. Č.. Šis asmuo apsaugos darbuotojui žinomas, nes ne kartą yra vogęs toje parduotuvėje. Kadangi apsaugos darbuotojas nurodė žinantis, kad A. Č. bendrauja su T. M., iškėlė tokią versiją, kad visas įvykis galėjo įvykti T. M. bute. Apsaugos darbuotojas nurodė žinantis, kad T. M. gyvena (duomenys neskelbtini). Po to buvo pasiūlyta E. R. pabandyti paieškoti to buto, kuriame viskas įvyko. E. R. vedė juos į (duomenys neskelbtini) į vidurinę laiptinę. Užlipo į antrą aukštą ir paskambino į buto, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), duris. Duris atidarė senyvo amžiaus moteris ir pats E. R. suprato, kad tai - ne tas butas. Tada ėjo į tą butą, kurį nurodė apsaugos darbuotojas, t. y. gretimame (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtame name esantį butą Nr. (duomenys neskelbtini). Buto durų niekas neatidarė. Matėsi, kad pro durų akutę krito saulės spinduliai (durys yra priešais virtuvės langą, o virtuvės langas nepridengtas jokiomis užuolaidomis). Nesimatė, kad šviesa trūkčiotų, t. y. kad kažkas bute vaikščiotų ar triukšmautų. E. R. nurodė, kad tai gali būti tas pats butas, apie kurį pasakojo, tačiau tiksliai nežino. Jie kurį laiką bandė prisibelsti į duris, tačiau jokios reakcijos nebuvo. Tada jie su E. R. nuvyko į (duomenys neskelbtini). Pamena, kad (duomenys neskelbtini) Ž. C. su E. R. dar kartą nuvyko į minėtą „C“ parduotuvę, bendravo su apsaugos darbuotoju. (duomenys neskelbtini) Ž. C. nurodė, kad reikia patekti į tą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tada jie vėl nuėjo prie to buto, į kurį vėl bandė belstis ir tada matėsi, kad bute kažkas juda, nes pro durų akutę sklindanti šviesa trūkčiojo. Beldėsi ne mažiau nei 10-15 minučių. Supratę, kad bute kažkas tikrai yra, jie aiškiai, garsiai kelis kartus pakartojo, kad jei buto durys nebus atidarytos, į butą bus patekta jėga. Jis bendravo su (duomenys neskelbtini) ir žinojo, kad jiems į pastiprinimą išsiųstas (duomenys neskelbtini). Jis išėjo į lauką prie buto langų, kad asmenys iš buto nepasišalintų pro langą, o kolegė R. K. liko laiptinėje. Netrukus kolegė R. K. pranešė, kad buto durys atidarytos. Jis skubiai grįžo į laiptinę ir įėjo į butą, kolegė jam paaiškino, kad duris atidarė A. Č., kuris paaiškino, kad negirdėjo, kaip buvo beldžiamasi. Bute buvo trys asmenys: T. M., M. M. ir A. Č.. Pareigūnai pasiteiravo, ar E. R. buvo laikomas šiame bute prievarta. T. M. pasakė, kad tikrai ne, jis galėjo bet kada išeiti, ir padavė raštelį, rašytą juodos spalvos rašikliu ant sąsiuvinio lapo, kur fiksuota, kad E. R. yra skolingas T. M. 4500 Eur. Jis pamena, kad raštelis, buvo datuotas 2019 m. kovo 24 d. T. M. neigė reikalavęs kažkokių pinigų iš E. R., paaiškino, kad tiesiog pasikvietė E. R. išgerti. Pasiteiravus, iš kur atsirado įsiskolinimas, T. M. paaiškino, kad jis dirbo maisto išvežiotoju ir į skolą atveždavo E. R. maisto, skola susidarė per dvejus metus. Kodėl paskolos raštelis atsirado tik dieną prieš, t. y. 2019 m. kovo 24 d., T. M. nieko nepaaiškino. T. M. neigė mušęs E. R.. Jis paklausė, kodėl tada ant E. R. veido matyti kraujosruvos, T. M. paaiškino, kad E. R. buvo ištikę 2 epilepsijos priepuoliai ir jis pats jų metu susižalojo. A. Č. ir M. M. nieko neaiškino. Jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ir paprašė atsiųsti dar vieną ekipažą sulaikytųjų gabenimui. Atvykus dar vienam ekipažui, sulaikytuosius pristatė į (duomenys neskelbtini). Nei vienas iš įvykio dalyvių nėra jam asmeniškai pažįstamas. Iš matymo žinojo T. M., nes teko anksčiau bendrauti su juo tarnybos reikalais.

Pagarsinus parodymus liudytojas A. G. patvirtino, jog jo duoti parodymai yra teisingi.

Liudytojas R. R. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu buvo užsienyje, komandiruotėje. Nurodė, jog brolis (E. R.) parašė, kad pateko į bėdą ir jam reikia 1000 Eur. Sakė, kad jį laiko prievarta ir reikalauja tokios sumos. Pinigų nukentėjusysis prašydavo ir ankščiau, yra jam skolinęs apie 10-15 kartų, tačiau šį kartą buvo pirmas kartas, kai jis nurodė tokias priežastis, t. y., kad yra laikomas prievarta. Ankščiau nurodydavo kitokias priežastis, pvz., kad yra skolingas ar turi už kažką sumokėti. Pirmą žinutę nukentėjusysis jam parašė penktadienį, apie 21 val. – 22 val. vakaro. Šeštadienį ir sekmadienį žinutės tęsėsi. Žinutėse nukentėjusysis klausė kada jis (R. R.) perves pinigus, rašė, kad jeigu pinigų negaus jį nužudys, nurodė, kad jam grasina kardu. Žinojo, kad brolis yra priklausomas nuo alkoholio, pinigų prašė ne pirmą kartą, todėl jo pasakojimu – nepatikėjo. Aplinkybė, kad jam virš galvos laiko kardą ir juo grasina apskritai pasirodė absurdiška. Nukentėjusiajam pasakė, kad pinigų neduos ir liepė daugiau nebeskambinti. Pasiūlė jam kreiptis į policiją, tačiau pastarasis sakė, kad negali, jam neleidžia. Su broliu skambučiai buvo trumpi ir pokalbio metu nieko aplink jį vykstančio negirdėjo. Su brolio žmona tuo metu nebendravo, ar ji jam rašė – nepamena. Patikėjo, kad brolis bėdoje tik pamatęs jį komisariate. Jis buvo kruvinais džinsais, kruvinu megztiniu, sumuštas, sudaužytu šonu, matėsi nubrozdinimai ant rankų, sumušimai ant veido, jam buvo nuskeltas dantis, nukentėjusysis jį parodė, skundėsi, kad jį nuskėlė. Kuris dantis tiksliai buvo nuskeltas – nepamena, lyg kažkuris iš priekinių. Maistą broliui į namus atnešdavo žmona, ar kas nors atveždavo alkoholį – nežino. Nukentėjusysis sirgo epilepsija. Vieną kartą ir pats yra matęs brolio epilepsijos priepuolį, tai buvo prieš 12 metų. Kaltinamųjų asmenų ankščiau nėra matęs ( t. 4, b. l. 130-131).

Liudytojas D. G. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad su nukentėjusiuoju yra pažįstami, E. R. yra buvęs darbuotojas, pas jį dirbo autošaltkalviu, dirbo etapais t. y., prieš aštuonis metus, o kai viskas įvyko ? buvo dirbęs apie du mėnesius. Nurodė, kad 2019 m. pavasarį, lyg kovo mėnesį, nukentėjusysis jam skambino, apie penkis kartus, paskambinęs sakė, kad jį laiko uždarytą ir nepaleidžia, prašo pinigų, kiek tiksliai – nepamena, bet suma buvo didelė. Sakė nukentėjusiajam atvažiuoti į darbą, tačiau pastarasis nurodė, kad jo neišleidžia. Nepamena ar nukentėjusysis sakė, kiek žmonių jį laiko. Jo pasakojimu nelabai tikėjo, manė, kad galbūt skambina išgėręs. Pinigų nukentėjusysis prašė ne pirmą kartą, tačiau dėl tokių aplinkybių – pirmą. Nepamena ar klausė nukentėjusiojo, kodėl jis nesikreipia į policiją. Pats policijai nepranešė, bet paskambino nukentėjusiojo broliui (R. R.), kuris pasakė, kad nukentėjusysis tik nori pinigų. Pats nukentėjusiajam pinigų neskolino, ar kiti darbuotojai skolino – nežino. Po šio įvykio nukentėjusysis iš darbo išėjo, nes pradžioje gydėsi, o po to tiesiog išėjo ( t. 4, b. l. 131-132).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas įvykio vietos ? buto, esančio (duomenys neskelbtini), vaizdas. Tarp ant grindų gulinčių batų aptikti du rudos spalvos batai su raišteliais ir šoniniu užtrauktuku. Ant batų pado yra užrašai 46. Minėti batai sudėti į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Buto koridoriuje ant sienos priešais įėjimo duris aptiktos raudonos spalvos dėmės. Nuo minėtų dėmių paimta nuoplova ir supakuota į voką Nr. (duomenys neskelbtini). Buto koridoriaus dešinėje yra praėjimas į kambarį. Ant įėjimo į kambarį durų šoninės staktos ties viduriu aptiktos raudonos spalvos dėmės. Nuo minėtų dėmių paimta nuoplova ir supakuota į voką Nr. (duomenys neskelbtini). Kambaryje tarp daiktų aptiktas 120 cm ilgio metalinis kalavijas dažytas pilka spalva. Kalavijas supakuotas į popierinę pakuotę Nr. (duomenys neskelbtini). Kambario dešinėje prie sienos ir įėjimo stovi sofa-lova. Ant lovos guli patalynė ir pagalvės. Prie lovos ant grindų aptiktas rankšluostis ant kurio matome raudonos spalvos dėmės. Rankšluostis supakuotas į popierinį paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Prie lovos galinės dalies, tarp kambario lango ir lovos, ant grindų aptikta melsvos spalvos striukė, kurios pamušalo vidinėje pusėje matosi raudonos spalvos dėmės. Striukė supakuota į įpakavimą Nr. (duomenys neskelbtini). Kambaryje prie lango stovi darbo stalas. Prie stalo stovi kėdė-pufas ant kurio guli pilkos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis. Ant marškinėlių priekinės dalies aptiktos raudonos spalvos dėmės. Marškinėliai supakuoti į voką Nr. (duomenys neskelbtini). Kambaryje priešais sofą-lovą stovi staliukas ant kurio guli buteliai, lėkštės, stiklinės, puodeliai. Prie staliuko stovi biuro kėdė ant kurios medžiaginio nugaros atlošo matosi raudonos spalvos dėmės. Nuo minėtų dėmių paimta nuoplova ir supakuota į voką Nr. (duomenys neskelbtini). Prie staliuko ir kėdės stovi spintelė. Ant spintelės stovi stalinė lempa, po lempa guli raštuota servetėlė. Pakėlus servetėlę aptikti vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas E. R. ir (duomenys neskelbtini) banko kortelė „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) išduota E. R.. Kambaryje prie staliuko palei sieną stovi sekcija, kurios lentynėlėje guli televizoriaus valdymo pulteliai mobilus telefonas ir automobilinis pultelis su raktu. Ant pultelio yra užrašas VOLVO. Kortelės ir automobilinis pultelis sudėti į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu buto prieškambaryje, virtuvėje ir kambaryje aptikta daug tuščių plastikinių ir stiklinių alkoholinių gėrimų butelių (t. 1, b. l. 104-118).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad:

ant pateikto tirti rankšluosčio, paimto 2019 m. kovo 26 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, tačiau negalima atsakyti kuriam asmeniui priklauso ant rankšluosčio mėg. Nr. (duomenys neskelbtini) rastas žmogaus kraujas. Ant rankšluosčio rastas vyro kraujas mėg. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir vyro biologiniai pėdsakai mėg. Nr. (duomenys neskelbtini), yra vieno vyro ir nepriklauso E. R.;

ant pateiktų tirti marškinėlių, paimtų 2019 m. kovo 26 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. (duomenys neskelbtini)), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nepriklausančio E. R. ir vyrui, kurio kraujo ir biologinių pėdsakų rasta ant rankšluosčio;

ant pateikto tirti megztinio, pateikto 2019 m. kovo 25 d. E. R., rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. (duomenys neskelbtini)), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su E. R. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų E. R. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei (0, 00000000000000000002 proc);

ant pateiktų tirti kelnių, pateiktų 2019 m. kovo 25 d. E. R., rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. (duomenys neskelbtini)), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, tačiau negalima atsakyti kuriam asmeniui priklauso žmogaus kraujas rastas mėg. Nr. (duomenys neskelbtini). Ant kelnių mėg. Nr. (duomenys neskelbtini) rasto vyro kraujo ir mėg. Nr. (duomenys neskelbtini) rastų vyro biologinių pėdsakai genotipai sutampa su E. R. genotipu;

ant pateiktos tirti striukės, paimtos 2019 m. kovo 26 d. apžiūrint įvykio vieta (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. (duomenys neskelbtini)), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su E. R. genotipu;

ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), su nuoplova nuo sienos, padarytą 2019 m. kovo 26 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR;

ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), su nuoplova nuo kėdės, padaryta 2019 m. kovo 26 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su E. R. genotipu;

ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), su nuoplova durų staktos, padaryta 2019 m. kovo 26 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta daugiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. 1, b. l. 137-140).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro rašte nurodyta, kad:

vyro kraujo, rasto ant rankšluosčio (mėg. (duomenys neskelbtini)), paimto 2019 m. kovo 26 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), (žiūrėti 2019-07-29 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktoje atlikus objektų DNR tyrimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini)) genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: T. M., a. k. (duomenys neskelbtini).

vyro kraujo, rasto ant marškinėlių (mėg. (duomenys neskelbtini)), paimtų 2019 m. kovo 26 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), (žiūrėti 2019-07-29 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktoje atlikus objektų DNR tyrimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini)) genotipas DNR duomenų registre sutapo su genoptipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 143).

Daiktų apžiūros protokole, užfiksuota raštelio apžiūra. Nurodyta, jog ant languoto lapo su parašte, tekstas užrašytas rankraščiu, juodos spalvos rašikliu. Kairėje pusėje viršuje užrašyta (stulpeliu žemyn) „E. R.; (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); Tel. (duomenys neskelbtini)“. Dešinėje pusėje užrašyta „T. M.“. Žemiau, maždaug per vidurį, užrašyta „Pareiškimas“ ir dar žemiau, praleidus 3 langelių eilutes, parašytas tekstas „aš esu skolingas už paslaugas, bendru susitarimu 4500 eur. 0 ct., Keturis tūkstančius penkis šimtus Eur. Įsipareigoju per 3 mėnesius grąžinti. - 90 darbo dienų“, žemiau parašas, dar žemiau skaitmenų eilė (duomenys neskelbtini). Daugiau jokių užrašų ant šio lapo nėra. Apžiūroje dalyvavęs nukentėjusysis E. R. pareiškė, jog tai raštelis, kurį rašė įvykio metu pas T. M. bute, (duomenys neskelbtini), apie kurį davė parodymus. Raštelis rašytas jo ranka, atpažįsta savo raštą, tačiau rašytas ne laisva valia, o privertus bauginimais ir fiziniu smurtu. Tekstą diktavo T. M.. Jis nurodė kur viską rašyti ir kaip, tekstą diktavo pažodžiui. Teksto esmė apie įsiskolinimą yra absoliučiai neteisinga (t. 1, b. l. 39).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tirti pateiktas į kalaviją panašus objektas yra savadarbiu būdu pagaminta kalavijo imitacija, kuri šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriama (t. 1, b. l. 126-127).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant pateikto tirti kalavijo, paimto 2019 m. kovo 26 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), mėg. Nr. (duomenys neskelbtini) rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; mėg. Nr. (duomenys neskelbtini) žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; mėg. Nr. (duomenys neskelbtini) žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. 1, b. l. 129-130).

2019 m. kovo 25 d., 18.01 val. alkotesteriu (ALCOTEST 6810 prietaisas Nr. AREN 0217) nukentėjusiajam E. R. nustatytas 0.00 ‰ (promilių) girtumas (blaivumas) (t. 1, b. l. 29).

Apžiūros protokole, užfiksuota nukentėjusiojo E. R. medicinos dokumentų išrašo siuntimas Unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir Asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūroje dalyvavęs (duomenys neskelbtini) ekspertas apžiūros protokole pateikė išvadą, jog E. R., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 25 d. nustatyta kairio delno ir kairės alkūnės odos nubrozdinimai, kurie padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais kieto buko, bukabriaunio daikto (-ų) poveikyje prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas atitinka nežymaus mąsto sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 39).

Apžiūros protokole, užfiksuota vaizdo įrašų apžiūra (failų pavadinimai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) daryti parduotuvėje „C“, esančioje (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašai daryti 2019 m. kovo 25 d. nuo 13:40:20 val. iki 13:47:53 val.. Vaizdo įrašuose matyti, jog į parduotuvę be batų prie kasų ateina nukentėjusysis E. R., vėliau į parduotuvę ateina įtariamasis M. M. ir mėgina prievarta iš parduotuvės išvesti E. R., po ko parduotuvės apsaugos darbuotojas iš parduotuvės patalpų išlydi M. M. (t. 1, b. l. 83-86).

Apžiūros protokole, užfiksuota garso įrašo, gauto iš Bendrojo pagalbos centro, apžiūra. Užfiksuota, jog kur 2019 m. kovo 25 d., apie 13.40 val., nukentėjusysis E. R. būdamas parduotuvėje „C“, esančioje (duomenys neskelbtini), skambina iš mobilaus ryšio telefono į Bendrojo pagalbos centrą telefoną Nr. 112, nurodo, jog pabėgo ką tik iš buto, jog jį buvo įkalinę nepažįstami asmenys apie tris paras, prašo atsiųsti policiją; pakartotinai skambina ir prašo iškviesti policiją, nes jį persekioja ir buvo atėję ir norėję išsitemti laukan iš parduotuvės (t. 1, b. l. 89-90).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog M. M. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, išreikšta silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 2, b. l. 73).

2019 m. kovo 25 d., 18.39 val. alkotesteriu (ALCOTEST 6810 prietaisas Nr. AREN 0217) įtariamajam M. M. nustatytas 2.50 ‰ (promilių) girtumas (t. 2, b. l. 37).

2019 m. kovo 25 d., 18.17 val. alkotesteriu (ALCOTEST 6810 prietaisas Nr. AREN 0217) įtariamajam A. Č. nustatytas 1.74 ‰ (promilių) girtumas (t. 2, b. l. 78).

2019 m. kovo 25 d., 18.28 val. alkotesteriu (ALCOTEST 6810 prietaisas Nr. AREN 0217) įtariamajam T. M. nustatytas 2.18 ‰ (promilių) girtumas (t. 3, b. l. 6).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą, laiko, jog kaltinamųjų T. M., M. M. ir A. Č. kaltę pagrindžiančių įrodymų pagal jiems inkriminuotus kaltinimus yra surinkta pakankamai. Nors visi trys kaltinamieji jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą neigia, tvirtindami, jog nukentėjusysis E. R. bute nebuvo laikomas prievarta, jog iš nukentėjusiojo buvo reikalaujama jo skola už gėrimus, tačiau tokias kaltinamųjų nurodytas aplinkybes paneigia nukentėjusiojo E. R. parodymai, kurie, gretinant su kitais byloje ištirtais įrodymais, siejasi į vientisą loginę grandinę, patvirtinančią, jog kaltinamieji, panaudodami fizinį smurtą ir psichinę prievartą, reikalavo iš nukentėjusiojo perduoti turtą. Nukentėjusysis E. R. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, jog dėl turėtų problemų su alkoholiu nepamena, kaip atsidūrė kartu su kaltinamaisiais T. M., M. M. ir A. Č. jų gyvenamame bute, tačiau tai kas vyko toliau, apibūdino pakankamai detaliai. Tai yra, E. R. parodė, jog iš pradžių jie visi vartojo alkoholinius gėrimus, kad buvo T. M., M. M., kurį kiti du vadino „broliu“, A. Č., kurį kiti vadino „D“, ir iš jo jokio turto reikalaujama nebuvo, tačiau vėliau T. M. ėmė iš jo reikalauti pinigų, neaišku už ką, keisdamas reikalaujamų pinigų kiekį, vertė jį paimti kreditą arba pasiskolinti pinigų; T. M., skubindamas gauti pinigų tris smūgius kumščiu sudavė jam į sprandą, kairę ausį bei kairę nugaros pusę, šiuos smūgius įsiminė geriausiai, nes vėliau jie visi trys nuolat mušė ir grasino; įbaugintas jis prašė paskolinti pinigų brolio R. R., tačiau šis atsisakė padėti, prašė savo darbdavio D. G., kuriam taip pat nurodė, kad jis (E. R.) yra laikomas prievarta, jį muša, tačiau pastarasis juo nepatikėjo ir liepė gyvai jam atvažiuoti pasirodyti; skambino ir rašė SMS žinutes savo žmonai R. R., kuri taip pat iš pradžių juo nepatikėjo; pinigų prašė siųsdamas SMS ir skambindamas, tačiau tai darė nuolat prižiūrimas kaltinamųjų, jie tikrindavo ką ir kam jis siunčia ar skambina, tad paskambinti 112 ir išsikviesti pagalbą negalėjo; pirmas pradėjo smurtauti T. M., jis daužė kumščiu, dirbtiniu kalaviju, buvo ne mažiau kaip trys smūgiai; vėliau mušė vienas po kito; A. Č. smurtavo tiek psichologiškai, tiek fiziškai; M. M. darė psichologinį spaudimą ir smūgiavo kumščiu į galvą, kitų smūgių nei jų skaičiaus nepamena; nepavykus gauti pinigų T. M. palieptas surašė skolos raštelį ir pasirašė, jame nurodė, kad T. M. jis yra skolingas 4500 Eur, nors skolingas nebuvo; kiti kaltinamieji matė kai T. M. diktavo ką rašyti, jie buvo šalia, darė psichologinį spaudimą, t. y. sakė rašyti ką diktuoja T. M.; per visą tą laiką jis galvojo apie pabėgimą, bet matė, kad durys yra stebimos ir jam nepavyks, tačiau nutaikęs momentą kai T. M. užsnūdo, jis pabėgo iš buto basomis į netoliese buvusią parduotuvę „C“, ten apsaugos darbuotojo paprašė, kad iškviestų policiją; jį vijosi M. M., nepamena ar vijosi A. Č.. Šias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina posėdžio metu apklausti liudytojai R. R., R. R., D. G., kurie patvirtino, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu nukentėjusysis E. R. jiems skambino, rašė SMS žinutes, sakė, kad yra uždarytas prievarta, kad yra mušamas ir iš jo reikalaujama pinigų, prašė paskolinti, kad pastarieji tokiais E. R. prašymais iš pradžių nepatikėjo. Nukentėjusiojo žmona R. R. posėdžio metu be visų nurodytų aplinkybių patvirtino ir tai, kad iš jos vyro E. R. telefono paskambinęs asmuo sakė, jog jos vyras yra skolingas ir kad vyrą laikys uždarytą tol, kol jis neatiduos pinigų; nepatikėjo vyru dėl to, nes jis anksčiau yra prašęs pinigų, tačiau tai buvo pirmas kartas, kuomet jis sakė, kad yra uždarytas ir laikomas prievarta, ir kai SMS nuolat kartojosi, ji nutarė kreiptis į policiją, tačiau tą pačią dieną E. R. pats kreipėsi į policiją. Nukentėjusiojo E. R. nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina ir posėdžio metu apklaustų prekybos centro „C“ apsaugos darbuotojo liudytojo A. V. ir policijos pareigūno, vykusio į įvykio vietą, A. G. parodymai. Tai yra, A. V. patvirtino, kad jam dirbant „C“ į parduotuvę atėjo E. R., basas, rankose turėjo telefoną, matėsi, kad buvo sužalotas ir sakė, kad jį laikė uždarytą bute, kad neva buvęs skolingas, į parduotuvę taip pat atėjo M. M., kuris bandė tempdamas už rankovės išvesti E. R. iš parduotuvės, tačiau jis M. M. pasakė pasitraukti nes iškviesta policija; A. Č. į parduotuvę atėjęs nebuvo, tačiau peržiūrėjus vaizdo įrašą matė, jog pastarasis lyg praėjo pro ją. A. G. patvirtino, jog atvykus pagal iškvietimą į „C“ parduotuvę nukentėjusysis E. R. buvo basas, be striukės, aiškino, kad buvo laikomas prievarta kažkokiame bute, iš jo buvo reikalaujama didelės pinigų sumos; ilgai ieškojo buto, kuriame buvo laikomas E. R., o jį radus asmenys iš pradžių jo neatidarė, tačiau kažkur po valandos pavyko įeiti į vidų, kur buvo visi trys kaltinamieji, buvo daug butelių, T. M. nurodė, kad E. R. yra jam skolingas nemažą pinigų sumą, tačiau už ką, nenurodė, kaltinamieji neigė mušę E. R., neigė jį laikę prievarta, neigė mušę kardu, buvęs kardas bute T. M. aiškinimu buvo relikvija.

Nukentėjusiojo E. R. nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai:

įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta buto, kurį nuomojosi T. M., esančio (duomenys neskelbtini), vaizdas; jame rasti nukentėjusiojo E. R. daiktai ? batai, striukė, jo vardu išduota (duomenys neskelbtini) banko kortelė, vairuotojo pažymėjimas, E. R. automobilio VOLVO pultelis su raktu; taip pat įvykio vietoje rastas raštelis bei ant striukės, kėdės rasta dėmių, panašių į kraują, kurias ištyrus nustatyta, jog tai E. R. kraujas;

daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos apžiūros metu rastas raštelis, iš kurio rankraštinio turinio (E. R. patvirtino, kad tai jo ranka rašytas raštelis) matyti, jog E. R. T. M. yra skolingas 4500 Eur už paslaugas, kad E. R. įsipareigoja skolą grąžinti per tris mėnesius;

apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota E. R. medicininių dokumentų apžiūra dalyvaujant specialistui ir nustatyta, jog patirti sužalojimai E. R. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą;

vaizdo įrašo apžiūros protokolas, kuriame fiksuotas vaizdo įrašas iš prekybos centro „C“, kuriame matyti, jog 2019 m. kovo 25 d. laikotarpiu nuo 13:40:20 val. iki 13:47:53 val. į parduotuvę be batų prie kasų ateina nukentėjusysis E. R., vėliau į parduotuvę ateina įtariamasis M. M. ir mėgina prievarta iš parduotuvės išvesti E. R., po ko parduotuvės apsaugos darbuotojas iš parduotuvės patalpų išlydi M. M.;

apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota skambučio iš Bendrojo pagalbos centro apžiūra, nustatyta, jog E. R., 2019 m. kovo 25 d., apie 13.40 val., būdamas parduotuvėje „C“, esančioje (duomenys neskelbtini), skambina iš mobilaus ryšio telefono į Bendrojo pagalbos centrą telefoną Nr. 112, nurodo, jog pabėgo ką tik iš buto, jog jį buvo įkalinę nepažįstami asmenys apie tris paras, prašo atsiųsti policiją; pakartotinai skambina ir prašo iškviesti policiją, nes jį persekioja ir buvo atėję ir norėję išsitemti laukan iš parduotuvės.

Taigi, aukščiau aptarti įrodymai patvirtina nukentėjusiojo E. R. nurodytas aplinkybes, jog jis buvo prievarta laikomas T. M., M. M. ir A. Č., bei iš jo, naudojant fizinę prievartą buvo reikalaujama pinigų. Nors posėdžio metu kaltinamieji neigė mušę E. R., ir tvirtino, jog E. R. ištiko epilepsijos priepuolis ir jis dėl jo patyrė sužalojimus, jog niekas E. R. prievarta uždaryto nelaikė, o pinigų buvo reikalaujama už kartu išgertą alkoholį bei už iš anksčiau atvežtą maistą, teismas tokia kaltinamųjų pateikta įvykio versija laiko nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, ir tokia versija nesiremia. Be to, tokia iškelta jų versija prieštarauja byloje ištirtiems ir jau aprašytiems įrodymams ? niekaip nepaaiškinamas kaltinamųjų elgesys jų pačių nurodytiems veiksmams ? E. R. ištikus epilepsijos priepuoliui nekvietimas greitosios medicinos pagalbos ar nesiėmimas priemonių patiems pristatyti jį į gydymo įstaigą; skambinimas nukentėjusiojo žmonai R. R. ir aiškinimas, jog jos vyras bus laikomas tol kol atiduos pinigus, E. R. pabėgus iš buto jo vijimasis į „C“ parduotuvę ir bandymas jį ištemti iš parduotuvės. Pažymėtina, jog kaltinamojo A. Č. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu iš karto po įvykio 2019 m. kovo 26 d. (t. 2, b. l. 93-94), kuomet jis buvo sulaikytas ir neturėjo galimybės suderinti savo pozicijos su kitais dviem kaltinamaisiais M. M. ir T. M., iš esmės yra atitinkantys nukentėjusiojo E. R. nurodytas aplinkybes apie E. R. atžvilgiu naudotą smurtą, jo laikymą prievarta bute, reikalavimą pinigų, skolos raštelio surašymo aplinkybes, E. R. pabėgimą iš buto, jo vijimąsi, po to policijos pareigūnų neįleidimą į butą.

Kaip matyti iš byloje esančios specialisto išvados nukentėjusiajam dėl kairio delno ir kairiosios alkūnės nubrozdinimo buvo diagnozuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, kitų sužalojimų, nurodytų E. R. vietose, kur jam buvo smūgiuota, užfiksuota nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad E. R. nenurodė, jog kaltinamieji jam smūgiais sužalojo kairįjį delną ir alkūnę, to nenustatyta ir išnagrinėjus bylą, pagrįstai kaltinamųjų smūgių sudavimas E. R. vertinamas kaip fizinio skausmo sukėlimas.

Teismas šalina iš kaltinimo nurodytas aplinkybes, jog T. M. sudavė E. R. ne mažiau kaip tris kartus į kairįjį šoną savadarbiu būdu pagaminto kalavijo imitacija, kadangi tokių aplinkybių neabejotinai nebuvo nustatyta. Tai yra, iš byloje esančio savadarbio būdu pagaminto kalavijo imitacijos savybių (2095 g svoris, pilkos spalvos metalo geležtės ilgis 882 mm (t. 1, b. l. 126-127)) matyti, jog šiuo įrankiu sudavus ne mažiau kaip tris smūgius į kairį šoną žmogui, buvusiam apsirengus tik marškinėliais, neabejotinai turėtų likti sužalojimai, tačiau tokių sužalojimų E. R. nebuvo nustatyta. Be to, E. R., skambindamas į Bendrąjį pagalbos centrą ir kviesdamas pagalbą nurodė, jog jam buvo durta su kalaviju į ranką, tačiau jokių durtinių žaizdų E. R. taip pat nustatyta nebuvo. Kaip jau paminėta E. R. pats pripažino, kad ne viską prisimena įvykio metu, jam jokie sužalojimai kairiajame šone nebuvo nustatyti, tad tokios abejones keliančios aplinkybės šalintinos iš kaltinimo.

Pagal nustatytas aplinkybes visų trijų kaltinamųjų veiksmai kvalifikuoti teisingai kaip turto prievartavimas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, nes visiems trims kaltinamiesiems naudojant psichinę prievartą, neteisėtai atimant laisvę ir naudojant fizinį smurtą iš nukentėjusiojo E. R. buvo reikalaujama perduoti turtą.

Posėdžio metu kaltinamųjų gynėjos nesant pagrindo išteisinimui prašė kaltinamųjų veiksmus perkvalifikuoti į savavaldžiavimą, tačiau teismas su tokia pateikta kaltinamųjų veikų galima kvalifikacija nesutinka.

Teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje, ne kartą išaiškinta, jog vienas iš esminių turto prievartavimo požymių, šį nusikaltimą skiriančių nuo savavaldžiavimo (BK 294 straipsnis), – tai vertimo suteikti turtinę naudą neteisėtumas. Nuoseklioje teismų praktikoje, paneigiant turto prievartavimą ir veiką kvalifikuojant kaip savavaldžiavimą (BK 294 straipsnis), nurodoma, kad būtina nustatyti, jog kaltininkas, reikšdamas prievartines turtines pretenzijas, iš tikrųjų turėjo teisinį pagrindą (realios teisės įgyvendinimas) arba sąžiningai klydo, manydamas, kad toks pagrindas egzistuoja (tariamos teisės įgyvendinimas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-697/2018). Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163/2012, 2K-433-507/2016, 2K-215-895/2019).

Nagrinėjamu atveju, nors kaltinamasis T. M. viso proceso metu tvirtino E. R. esant jam skolingu už neva vežiotą maistą ir alkoholį, kiti du kaltinamieji taip pat tvirtino, tokius T. M. parodymus, tačiau teismas tokia pateikta T. M. pozicija nesiremia, nes jos nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Byloje nenustatyta, jog E. R. būtų buvęs pažįstamas bent su vienu iš kaltinamųjų iki įvykio, o prasidėjus girtavimui T. M. nuomojamame bute iš pradžių taip pat nebuvo kalbos apie kokių nors teisėtų skolų grąžinimą. Pažymėtina ir tai, kad vėliau prasidėjus pinigų reikalavimui tariamos skolos sumos keitėsi nuo 1000 Eur iki 4500 Eur, taip pat keitėsi ir skolos paskirtis ? T. M. posėdžio metu tvirtino, jog E. R. jam skolingas už gėrimus (alkoholinių gėrimų kolekciją) ir maistą, o jo diktuotame ir E. R. ranka surašytame raštelyje nurodyta suma yra už paslaugas (neaišku kokias). Tokios aplinkybės tik patvirtina tai, kad realiai jokių paskolos santykių tarp E. R. ir T. M. bei juo labiau kitų kaltinamųjų M. M. ir A. Č. nebuvo, ir visi kaltinamieji tai žinodami, pasiduodami T. M. įtaigai ir reikalavimams, naudojo prieš E. R. fizinį smurtą, naudojo psichinę prievartą grasindami susidoroti, atimdami jam laisvę ir neleisdami išeiti iš buto, vertė perduoti turtą. Tokie nusikalstami kaltinamųjų veiksmai atitinka būtent turto prievartavimo sudėtį, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje, o ne savavaldžiavimo, numatyto BK 294 straipsnyje.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

Kaltinamieji T. M., M. M. ir A. Č. veikdami tiesiogine tyčia padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, už kurį numatyta griežta iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad veiką visi kaltinami asmenys T. M., M. M. ir A. Č. padarė veikdami bendrininkų grupe. Tokios aplinkybės nustatytos išnagrinėjus baudžiamąją bylą, t. y. visi kaltinamieji kartu naudojo psichinę prievartą prieš E. R., visi prieš jį naudojo fizinį smurtą siekdami gauti iš jo turtą, laikė jį bute bei nukentėjusiajam pabėgus du iš kaltinamųjų M. M. ir A. Č. vijosi norėdami sugauti E. R. ir parsivesti atgal į butą.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkina ir tai, kad jie veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio. Įvertindamas kaltinamiesiems iš karto po nusikalstamos veikos padarymo nustatytus neblaivumus nuo alkoholio, kurie artimi sunkiam girtumui (T. M. 2019 m. kovo 25 d., 18.28 val. nustatytas 2.18 promilių neblaivumas, t. 3, b. l. 6; M. M. sulaikymo dieną 2019 m. kovo 25 d., 18.39 val. nustatytas 2,50 promilių neblaivumas (t. 2, b. l. 37); A. Č. 2019 m. kovo 25 d., 18.17 val. nustatytas 1,74 promilių neblaivumas, (t. 3, b. l. 78)), nukentėjusiojo E. R. parodymus, jog iš pradžių, kol vartojo alkoholinius gėrimus jokių pinigų iš jo nebuvo reikalaujama ir nebuvo smurtaujama, teismas daro išvadą, jog visų kaltinamųjų nusikalstamiems veiksmams įtakos turėjo būtent alkoholio vartojimas ir tai pripažįsta jų atsakomybe sunkinančia aplinkybe.

Kaltinamasis T. M. praeityje teistas, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už ankstesnes nusikalstamas veikas, praėjus trumpam laikui po arešto bausmės atlikimo (paleistas (duomenys neskelbtini), t. 3, b. l. 56-61); taip pat praeityje teistas ir laisvės atėmimo bausme, o nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo atlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos vienerių metų keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmės, administracine tvarka baustas (t. 3, b. l. 53-55), nusikalstama veika padaryta ne spontaniškai, o apgalvojant ir siekiant savanaudiško tikslo – finansinės naudos. Kaip jau paminėta ? nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės ? veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupe. Pažymėtina tai, kad T. M. kaip bendrininko nusikalstami veiksmai buvo patys aktyviausi, jis buvo šios nusikalstamos veikos iniciatoriumi.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis BK 56 straipsnio 1 dalimi, teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus kaltinamajam T. M. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje ? vienintelę šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, bausmės dydis nustatytinas didesnis ? 4 (keturi) metai 6 (šeši) mėnesiai, nei skiriamos šios bausmės rūšies vidurkis. T. M. teisiamojo posėdžio metu pateikė teigiamai jį charakterizuojančių duomenų (padėkas už aktyvų dalyvavimą įvairiuose renginiuose jam esant (duomenys neskelbtini)), tačiau jie išskirtinai nesudaro pagrindo švelnesnės bausmės skyrimui. Paskirtoji bausmė remiantis BK 64 straipsnio nuostatomis dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos vienerių metų keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalimi prie šiuo nuosprendžiu skiriamos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį neatliktos teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos švelnesnės laisvės apribojimo bausmės taikant BK 65 straipsnio bausmių keitimo taisykles (vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms) ir nustatytina subendrinta galutinė 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą bausmę įskaitytinas suėmime ir sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2020 m. liepos 2 d. Bausmės pradžią nustatytina skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

T. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamasis M. M. praeityje neteistas (t. 3, b. l. 85), baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 84), nevedęs, nedirbantis, dėl turimo neįgalumo jam iki (duomenys neskelbtini) nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumas (t. 1, b. l. 74), specialisto išvadoje nurodyta, jog nėra duomenų apie tai, kad M. M. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, išreikšta (duomenys neskelbtini) ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje (t. 1, b. l. 73). Kaip paminėta M. M. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, jog nusikaltimą jis padarė veikdamas bendrininkų grupe bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Atsižvelgdamas į šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis BK 56 straipsnio 1 dalimi, teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus kaltinamajam M. M. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje ? vienintelę šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad M. M. kaip bendrininko vaidmuo nebuvo pagrindinis, kad jis teisiamas pirmą kartą, bausmės dydis nustatytinas mažesnis ? 3 (trys) metai, nei skiriamos bausmės rūšies vidurkis. Į paskirtą bausmę įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (dvi paros).

M. M. paskirtos kardomosios priemonės ? rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos.

Kaltinamasis A. Č. nusikalto praeityje būdamas neteistu (t. 3, b. l. 95), tačiau naudojantis informacinės sistemos LITEKO duomenimis matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. Č. kaltinamas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (turto išvaistymas), baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 89-94), nevedęs, nedirbantis. Kaip paminėta A. Č. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, jog nusikaltimą jis padarė veikdamas bendrininkų grupe bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Atsižvelgdamas į šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis BK 56 straipsnio 1 dalimi, teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus kaltinamajam A. Č. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje ? vienintelę šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad A. Č. kaip bendrininko vaidmuo taip pat nebuvo pagrindinis, kad jis praeityje nebuvo teistas, bausmės dydis nustatytinas mažesnis ? 3 (trys) metai, nei skiriamos bausmės rūšies vidurkis. Į paskirtą bausmę įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (dvi paros).

A. Č. paskirtos kardomosios priemonės ? rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos.

Teismas svarstė galimybę kaltinamiesiems M. M. ir A. Č. skirti švelnesnes bausmes nei numatyta BK 181 straipsnio 2 dalies sankcijoje, kadangi jie teisiami pirmą kartą. Tačiau išnagrinėjus bylą nenustatyta jokių pagrindų taikyti nei BK 62 straipsnio, nei BK 54 straipsnio nuostatų.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

Teismas taip pat pažymi ir tai, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio 3 dalies redakcija numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija). BK 181 straipsnis (turto prievartavimas) yra BK XXVIII skyriuje, taigi sąlygos dėl dalinio paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo kaltinamiesiems šioje byloje po 2020 m. liepos 1 d. turi būti svarstomos.

Įvertindamas aukščiau aprašytas aplinkybes, tai, kad remiantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims, teismas daro išvadą, jog šios įstatymo nuostatos turėtų būti taikomos visų šioje byloje kaltinamųjų atžvilgiu. Atsižvelgdamas į kaltinamųjų T. M., M. M. ir A. Č. asmenybes ? M. M. ir A. Č. teisiami pirmą kartą, jų kaip bendrininkų vaidmenis nusikalstamos veikos padaryme (T. M. ? iniciatorius ir aktyviausias asmuo, M. M. ir A. Č. vaidmenys ne tokie aktyvūs, elgėsi nusikalstamai T. M. įtakojami), teismas daro išvadą, jog T. M., M. M. ir A. Č. tikslinga iš dalies atidėti laisvės atėmimo bausmės dalį nustatant, kad: kaltinamasis T. M. po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atlikti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo bausmės dalį pataisos namuose; kaltinamieji M. M. ir A. Č. po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atlikti po 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo bausmės dalį pataisos namuose. Visiems kaltinamiesiems likusių neatliktų laisvės atėmimo bausmių vykdymo terminą tikslinga atidėti 3 (trijų) metų laikotarpiui įvertinant jų asmenybes bei tai, kad buvo padarytas sunkus nusikaltimas. Teismo vertinimu, būtent tokios kaltinamiesiems skiriamos laisvės atėmimo bausmės ir jų atlikimo dalinis atidėjimas padės pasiekti bausmės tikslus ir užtikrins bausmės paskirtį.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nuosprendžiui įsiteisėjus:

kalavijo imitacija, paimta įvykio vietos apžiūros metu, saugoma (duomenys neskelbtini) (2019 m. gegužės 22 d. kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), t. 1, b. l. 131-132), nenustačius, jog buvo nusikalstamos veikos įrankis ir jo apyvarta nėra uždrausta, grąžintina savininkui T. M.;

dėžė su iš nukentėjusiojo E. R. paimtais daiktais – rankšluosčiu, marškinėliais, megztiniu, kelnėmis, striuke saugomus (duomenys neskelbtini) (2019 m. rugpjūčio 23 d. kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), t. 1, b. l. 142), įvertinant tai, kad nukentėjusysis neišreiškė valios dėl jų grąžinimo, o šiai dienai jis yra miręs, pripažintini menkaverčiais ir sunaikintini;

E. R. seilių pavyzdžiai sunaikintini kaip menkaverčiai;

Skaitmeninės laikmenos su vaizdo įrašais iš kazino (duomenys neskelbtini) (2 vnt.), su vaizdo įrašu iš parduotuvės „C“ (1 vnt.), su garso įrašu iš BPC (1 vnt.) saugomos prie baudžiamosios bylos 1 tomo viršelio, skaitmeninė laikmena su telefono numerio išklotine (1 vnt.) saugoma prie baudžiamosios bylos 2 viršelio ? paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-308 straipsniais,

nusprendžia:

T. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 4 (keturiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį 2018 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, kuri vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu keistina į laisvės atėmimą vieną laisvės atėmimo bausmę prilyginant 2 laisvės apribojimo bausmėms, ir nustatyti subendrintą bausmę ? laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 10 punktais, 6 dalimi T. M. iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir nustatyti, jog T. M. privalo nedelsiant atlikti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo bausmės dalį pataisos namuose, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant T. M. dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią T. M. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2020 m. liepos 2 d.

Į paskirtą bausmę įskaityti suėmime ir sulaikyme išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2020 m. liepos 2 d.

Kardomąją priemonę ? suėmimą T. M. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trims) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 10 punktais, 6 dalimi M. M. iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir nustatyti, jog M. M. po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo nedelsiant atlikti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo bausmės dalį pataisos namuose, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant M. M. nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. M. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Į paskirtą bausmę įskaityti M. M. sulaikyme išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (dvi paras).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trims) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 10 punktais, 6 dalimi A. Č. iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nustatant, jog A. Č. po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo nedelsiant atlikti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo bausmės dalį pataisos namuose, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant A. Č. nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. Č. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Į paskirtą bausmę įskaityti A. Č. sulaikyme išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (dvi paras).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nuosprendžiui įsiteisėjus:

kalavijo imitaciją, paimtą įvykio vietos apžiūros metu, saugomą (duomenys neskelbtini) (2019 m. gegužės 22 d. kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), t. 1, b. l. 131-132), grąžinti savininkui T. M.;

dėžę su iš nukentėjusiojo E. R. paimtais daiktais – rankšluosčiu, marškinėliais, megztiniu, kelnėmis, striuke saugomus (duomenys neskelbtini) (2019 m. rugpjūčio 23 d. kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), t. 1, b. l. 142), pripažinti menkaverčiais ir sunaikinti;

E. R. seilių pavyzdžius sunaikinti kaip menkaverčius;

skaitmenines laikmenas su vaizdo įrašais iš kazino (duomenys neskelbtini) (2 vnt.), su vaizdo įrašu iš parduotuvės „C“ (1 vnt.), su garso įrašu iš BPC (1 vnt.) saugomas prie baudžiamosios bylos 1 tomo viršelio, skaitmeninę laikmeną su telefono numerio išklotine (1 vnt.) saugoma prie baudžiamosios bylos 2 viršelio ? palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Jurgita Kolyčienė