Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2017-09-27 · Civilinė byla Nr. 2YT-695-630/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-27
Bylos Nr.
2YT-695-630/2017
Teisminio proceso Nr.
2-40-3-00397-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Antanaitienė
Pareiškėjas
V. B.
Suinteresuotas asmuo
V. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-695-630/2017Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00397-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.19 (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 27 d.Šakiai
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė,sekretoriaujant Jurgitai Leškevičienei,dalyvaujant pareiškėjo V. B. atstovui advokatui E. B.,suinteresuotajam asmeniui V. D., jos atstovui advokatui D. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotaisiais asmenimis byloje esant R. B. ir V. D.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas V. B. pareiškime nurodė ir jo atstovas advokatas E. B. teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2010-05-08 mirė pareiškėjo tėvas S. B., gyvenęs (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas tuo metu atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, todėl negalėjo atvykti į tėvo laidotuves bei pas notarą pareikšti savo valios apie palikimo priėmimą. Pareiškėjas nurodo, jog jis serga šizoafektiniu sutrikimu, depresijos tipas, jam taikyta priverčiamoji medicininio pobūdžio priemonė – stacionarus gydymas VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“. Jo manymu jis ir nusikalstamas veikas darydavo dėl ligos, kol gydytojų komisija ją nustatė ir nurodė, kad jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, dėl ko buvo pripažintas nepakaltinamu. Būdamas tokios būsenos jis negalėjo įgyvendinti savo teisių į tėvo palikimą 2010-05-08, negalėjo laiku kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo. Jis mano, jog jo negalia yra svarbi priežastis, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.57 straipsnio 1 dalis nurodo, kad „šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių“. Jis teismo prašo jo negalią, dėl kurios jis negalėjo atvykti pas notarą, o jo galimybės bendrauti bei naudotis ryšio priemonėmis buvo ribotos, pripažinti svarbia priežastimi ir pratęsti įstatymais nustatytą trijų mėnesių terminą, per kurį turėjo būti priimtas palikimas po jo tėvo S. B. mirties.

Atsiliepimas

Suinteresuotasis asmuo V. D. pateiktame atsiliepime ir teismo posėdžio metu nesutiko su pareiškėjo pareiškimu, prašė jį atmesti ir nurodė, kad jos tėvas mirė 2010-05-08. Tėvas turėjo tris vaikus: R. B., V. D. ir V. B.. V. B. tėvo laidotuvėse nedalyvavo, tuo metu buvo įkalintas, tačiau neilgai trukus jis grįžo namo. Ji pirmą kartą pas notarę nuėjo viena ir notarė jai pasakė, kad norint priimti palikimą reikalingi jos, R. B. ir V. B. dokumentai. Kadangi tuo metu R. B. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, ji jam parašė, kad pastarasis jai pateiktų kokį nors leidimą, kad ji galėtų tvarkyti dokumentus. R. B. išreiškė norą, kad ji viena priimtų palikimą. Po poros mėnesių ji sutiko pareiškėją Šakiuose ir siūlė susitvarkyti paveldėjimą. Jis iš pradžių norėjo, kad ji priimtų visą palikimą, po to persigalvojo ir nusprendė, kad ir jis nori dalies palikimo. Antrą kartą, gegužės mėnesį, pas notarę ji nuėjo kartu su V. B., tačiau jis neturėjo gimimo liudijimo, todėl ji su juo tą pačią dieną kreipėsi į civilinės metrikacijos skyrių dėl gimimo liudijimo dublikato išdavimo. Ji taip pat ėjo kartu su juo atsiimti gimimo liudijimo dublikato. V. B. niekada nesitvarkydavo jokių dokumentų ir visada prašydavo jos. Jos nuomone jis jų pats nesitvarkydavo, nes nesugebėjo, tačiau ne dėl to, jog sirgo kokia nors psichikos liga. Jos šeimoje niekas sveikatos sutrikimų neturėjo. Po to kai jie atsiėmė gimimo liudijimo dublikatą, jis su ja daugiau pas notarę, net ir jos raginamas, nėjo ir palikimo nepriėmė, kadangi tam niekada neturėdavo laiko. Tuo metu jis neatrodė, kad serga kokia nors psichine liga, buvo normalus. Po kurio laiko V. B. įsidarbino (duomenys neskelbtini) skerdykloje, dar vėliau dirbo (duomenys neskelbtini). Ji nesutinka, kad V. B. būtų atnaujintas praleistas terminas palikimui priimti, kadangi jis niekada nesirūpino nei savo tėvu, nei motina, neprisidėjo prie jų laidotuvių. Pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti laikomos svarbiomis, kadangi tuo metu kai mirė S. B., pareiškėjas pareiškime nurodyta liga nesirgo, jam buvo žinoma, kada mirė tėvas, kokių dokumentų reikia, todėl jis turėjo realią galimybę kreiptis dėl palikimo priėmimo laiku pats asmeniškai arba per įgaliotą atstovą. Pareiškėjo sveikatos sutrikimai, nurodyti pareiškime, nesudarė jam kliūčių 2016 metų pradžioje pradėti teisminį ginčą su ja dėl senelės M. B. palikimo. Dėl minėtų priežasčių pareiškėjo paaiškinimas, kad jis dėl tų pačių sveikatos problemų negalėjo laiku arba bent jau kelerius metus ankščiau nei dabar kreiptis ir priimti tėvo S. B. palikimo, turėtų būti vertintinas kritiškai. Pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl savo aplaidumo ir nerūpestingumo, o ne dėl sveikatos problemų ar dėl to, kad atliko bausmę pataisos namuose. V. D. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad V. B. santykiai su tėvu buvo blogi, tėvas jo bijodavo, kadangi jis jį ne kartą buvo sumušęs.

Teismo posėdžio metu suinteresuotojo asmens V. D. atstovas advokatas D. R. prašė atmesti V. B. prašymą atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. V. D. atstovas taip pat pažymėjo, jog V. B. beveik 7 metus nesiėmė jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo, nors dirbo keliose darbovietėse, vertėsi verslu pagal verslo liudijimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotasis asmuo R. B. teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir atmesti pareiškėjo V. B. pareiškimą. Pateiktame atsiliepime nurodė, kad pareiškime minimos V. B. termino praleidimo priežastys negali būti laikomos svarbiomis. Jo žiniomis, V. B., tuo metu kai mirė jų tėvas, nesirgo jokia liga. Apie tėvo mirtį V. B. buvo žinoma, todėl jis turėjo realią galimybę kreiptis dėl palikimo priėmimo laiku pats asmeniškai arba per įgaliotą atstovą. Net ir tuo atveju, jei palikimo atsiradimo metu pareiškėjas būtų sirgęs, jo sveikatos būklė savaime nepatvirtina aplinkybės, kad jo galimybė dalyvauti paveldėjimo procese buvo suvaržyta. V. B. elgesys ir veiksmai rodo, kad jis nebuvo pakankamai atidus ir aktyvus, savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai. V. B. sveikatos sutrikimai, nurodyti pateiktame pareiškime, nesudarė jam kliūčių 2016 metų pradžioje pradėti teisminį ginčą su V. D. dėl senelės M. B. palikimo, todėl V. B. paaiškinimas, kad jis dėl tų pačių sveikatos problemų negalėjo laiku arba bent jau kelerius metus anksčiau nei dabar kreiptis ir priimti tėvo S. B. palikimo, turėtų būti vertinamas kritiškai. V. B. terminą palikimui priimti praleido dėl savo aplaidumo ir nerūpestingumo, o ne dėl sveikatos problemų ar dėl to, kad atliko bausmę pataisos namuose.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. K. nurodė, kad B. pažįsta ir parodė, kad po S. B. mirties V. B. atlikinėjo bausmę įkalinimo įstaigoje. V. B. iš įkalinimo įstaigos grįžo neilgai trukus po tėvo laidotuvių. Jis jį buvo sutikęs Šakiuose, su juo bendravo. Tėvo S. B. ir sūnaus V. B. santykiai nebuvo normalūs. S. B. bijojo V. B., kadangi jis buvo žiaurus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas V. B. yra S. B., mirusio 2010-05-08, sūnus, suinteresuotieji asmenys R. B. ir B. D. yra kiti mirusiojo S. B. vaikai. Iš notarės Z. D. rašto dėl duomenų pateikimo ir prijungtos paveldėjimo bylos nustatyta, jog palikimą po S. B. mirties priėmė mirusiojo dukra V. D. paduodama pareiškimą, kiti asmenys S. B. palikimo nustatyta tvarka nepriėmė, V. B. į notarų biurą dėl tėvo S. B. palikimo priėmimo nesikreipė (b. l. 73). Iš Šakių rajono apylinkės teismo 2007-09-24 nuosprendžio (b. l. 64-69) nustatyta, jog pareiškėjas V. B. buvo nuteistas už tyčinį nesunkų savo motinos G. B. sveikatos sutrikdymą ir jam paskirta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kybartų pataisos namų raštas dėl informacijos pateikimo patvirtina, jog V. B. laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose atliko nuo 2007-10-11 iki 2010-08-10 ir lygtinai paleistas 2010-08-10 išvyko gyventi į Gudlaukio k., Šakių r. sav. (b. l. 72). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) duomenų nustatyta, jog V. B. nuo 2010-11-10 iki 2012-03-06 dirbo UAB „Samsonas“ skerdiku, nuo 2013-06-01 iki 2013-06-08 buvo įsigijęs verslo liudijimą, nuo 2015-08-24 iki 2015-11-02 dirbo UAB „Šakių hidrotechnika“, nuo 2015-11-06 iki 2015-11-20 buvo įsigijęs verslo liudijimą, nuo 2016-01-15 iki 2016-02-17 dirbo UAB „Jurbarko duona“ (b. l. 58). Iš UAB Šakių psichikos sveikatos centro rašto dėl informacijos pateikimo nustatyta, kad V. B. psichiatrų gydomas nuo 2011 m., 2011-09-06 jam diagnozuotas adaptacijos sutrikimas, po gydymo Respublikinės Kauno ligoninės Marių sektoriuje 2011-12-09/2012-01-19 jam diagnozuotas šizofreninis sutrikimas, depresinis tipas, psichiatrijos stacionare jis gydytas keturis kartus, paskutinį kartą Marių sektoriuje – 2014-11-21/2014-12-15, V. B. būklė banguojanti, kartais stebimi suvokimo sutrikimai – klausos haliucinacijos, mąstymo sutrikimai siekia kliedesių lygį (b. l. 76). Iš VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ rašto (b. l. 7), Teismo psichiatrijos ekspertizės akto (b. l. 13), ĮKNR duomenų išrašo (b. l. 17-21) nustatyta, jog Šakių rajono apylinkės teismo 2016-03-31 nuosprendžiu pareiškėjas V. B. pripažintas nepakaltinamu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta priverčiamoji medicininio pobūdžio priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2YT-13-630/2017 nustatyta, jog V. D. 2015-08-10 kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji faktiškai priėmė palikimą po savo senelės M. B. mirties, suinteresuotuoju asmeniu byloje esant V. B..

Pareiškėjas prašo atnaujinti (pratęsti) įstatymo nustatytą praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, todėl šioje byloje reikia nustatyti dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti po savo tėvo S. B. mirties ir ar šios priežastys pripažintinos svarbiomis, kad dėl jų būtų galima atstatyti praleistą terminą.

Bylų nagrinėjimą ypatingosios teisenos tvarka reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) V dalis, į kurią patenka ir XXXVIII skyriaus normos, nustatančios bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimo ypatumus. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad į šiame skyriuje nagrinėjamų bylų sąrašą patenka ir pareiškimai dėl CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti atnaujinimo CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje I. T. v. J. K., T. U., bylos Nr. 3K-3-115/2010). CPK 578 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo išsprendžiamas teismo nutartimi, o 2 dalyje nurodyta, kad dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, gali būti duodamas atskirasis skundas. Pagal bendrąją taisyklę ypatingoji teisena – ne ginčo teisena. Pirmiau nurodytoje kasacinio teismo nutartyje konstatuota, kad šis ypatumas lemia ir teisinio reguliavimo ypatumus, todėl CPK 578 straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka nekilo ginčo dėl teisės. Tuo paaiškinama ir CPK 578 straipsnio 2 dalies norma, kurioje nenustatyta, kaip turi būti skundžiamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo tenkinamas pareiškėjo pareiškimas atnaujinti įstatymo nustatytą terminą. Esant situacijai, kai nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka suinteresuotas asmuo prieštarauja pareiškimo patenkinimui, aktualu nustatyti, ar tikrai yra kilęs ginčas dėl teisės. Tai yra viena ginčo šalis siekia sau palankaus teisinio rezultato, kuris tuo pačiu metu yra nepalankus teisinis rezultatas kitai ginčo šaliai.

Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, siekia įgyvendinti teisę paveldėti. Įpėdinio, kuris praleido įstatyme nustatytą palikimo priėmimo terminą, vėlesnis įstojimas į paveldėjimo procesą gali turėti įtakos jau palikimą priėmusių įpėdinių teisėms ir pareigoms (pasikeis paveldimo turto dalys ir pan.), todėl byloje dėl praleisto palikimui priimti termino atnaujinimo priimtas procesinis sprendimas gali būti lemiamas teisei paveldėti ar palikimą jau priėmusių įpėdinių turtinėms teisėms. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai vieno asmens teisę įgyti palikimą ginčija kiti to paties palikėjo įpėdiniai, kyla ginčas dėl teisės paveldėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2011). Atitinkamai nagrinėjamoje byloje kilus ginčui dėl palikimo terminui priimti, teismas išnagrinėjęs bylą priima sprendimą, kurį galima skųsti apeliacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju suinteresuotieji asmenys prieštarauja pareiškimo patenkinimui, į tai, kad byloje yra kilęs ginčas dėl teisės, kadangi pareiškėjas siekia sau palankaus teisinio rezultato, kuris tuo pačiu metu yra nepalankus teisinis rezultatas suinteresuotiesiems asmenims, tai yra pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, siekia įgyvendinti teisę paveldėti ir šis pareiškėjo siekis, tai yra vėlesnis įstojimas į paveldėjimo procesą gali turėti įtakos jau palikimą priėmusių įpėdinių teisėms ir pareigoms, išnagrinėjus šią bylą priimtinas sprendimas, kurį galima skųsti apeliacine tvarka.

Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, tai yra kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-27 nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50, 5.57 straipsniai), taip pat į tai, kad sprendimas atnaujinti ar neatnaujinti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio atnaujinti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje R. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2006-12-05 nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. A. pareiškimą pratęsti praleistą terminą palikimui priimti, bylos Nr. 3K-3-627/2006; 2007-06-15 nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. D. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, bylos Nr. 3K-3-258/2007; 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. T. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, bylos Nr. 3K-3-115/2010). Be to, teismas turi ieškoti proporcingos pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų gynybos pusiausvyros.

Nagrinėjamos bylos atveju mirusysis S. B. nebuvo sudaręs testamento (b. l. 30), taigi pareiškėjas ir suinteresuotieji asmenys, būdami palikėjo vaikai, yra pirmosios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turėjo atlikti įstatyme – CK 5.50 straipsnio 2 dalyje – aptartus palikimo priėmimo veiksmus. Pareiškėjas V. B., prašydamas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, siekia įgyvendinti teisę paveldėti. Teismų praktikoje nurodyta, kad jeigu įpėdinis praleidžia įstatyme nustatytus palikimo priėmimo terminus, jo galimybės gauti paveldėtą turtą iš esmės sumažėja. Tuo atveju, jeigu kiti įpėdiniai sutinka, jis gali priimti palikimą, tačiau jeigu palikimą priėmę įpėdiniai gera valia nesutinka dalytis paveldėtu turtu su palikimo laiku nepriėmusiu įpėdiniu, teismas jo teisę į paveldėjimą gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-295/2011).

Kadangi suinteresuotasis asmuo V. D., kuri vienintelė po S. B. mirties priėmė jo palikimą, gera valia nesutinka dalytis paveldėtu turtu su palikimo laiku nepriėmusiu V. B., teismas jo teisę į paveldėjimą gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių.

Viena iš svarbiausių aplinkybių, dėl kurios V. B. nurodė nesikreipęs dėl palikimo priėmimo, yra tai, kad jis turi negalią – serga šizoafektiniu sutrikimu, depresijos tipas. Dėl minėto sutrikimo jis negalėjo atvykti pas notarą, o jo galimybės bendrauti bei naudotis ryšio priemonėmis buvo ribotos. Pareiškėjas kartu su pareiškimu pateikė VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ 2017-02-23 raštą Nr. (Li 57) 673, kuriame nurodyta, kad V. B. pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2016-03-31 nutartį VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ gydomas nuo 2016-05-05. Minėtame rašte taip pat nurodoma, kad V. B. diagnozuotas šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 2-ojo teismo psichiatrijos skyriaus 2016-01-14 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad V. B. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas, ir jam rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinines priemones – rekomenduojamas priverstinis stacionarinis gydymas. Minėtame ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad V. B. dėl šizoafektinio sutrikimo negalėjo suprasti savo veiksmų prasmės ir juos valdyti nusikaltimo padarymo metu, tai yra 2015-07-10 (b. l. 13-16). UAB Šakių psichikos sveikatos centro rašte nurodoma, kad V. B. psichiatrų gydomas nuo 2011 m. 2011-09-06 jam diagnozuotas adaptacijos sutrikimas, o po gydymo Respublikinės Kauno ligoninės Marių sektoriuje 2011-12-09 – 2012-01-19 jam diagnozuotas šizofreninis sutrikimas, depresinis tipas. Psichiatrijos stacionare V. B. gydytas keturis kartus. Paskutinį kartą Marių sektoriuje – 2014-11-21 – 2014-12-15 (b. l. 76).

Iš bylos medžiagos matyti, jog V. B. palikimo atsiradimo metu, tai yra 2010-05-08 bei po, tai yra iki 2011-09-06, adaptacijos sutrikimas ar šizoafektinis sutrikimas diagnozuotas nebuvo, jis taip pat minėtu laikotarpiu nebuvo pripažintas neveiksniu. Iš įkalinimo vietos jis grįžo 2010-08-10, tai yra praėjus 3 mėnesiams 2 dienoms nuo palikimo atsiradimo momento. Iš suinteresuotojo asmens V. D. paaiškinimų nustatyta, jog iš karto po tėvo mirties ji pranešė įkalinimo vietoje esančiam V. B. apie palikimo atsiradimą ir nurodė jam tvarkytis dokumentus arba pavesti jai. Ji nurodė po kelių mėnesių Šakiuose sutikusi iš įkalinimo vietos grįžusį V. B. ir kreipėsi su juo į Civilines metrikacijos skyrių dėl gimimo liudijimo dublikato išdavimo. Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus rašte dėl duomenų pateikimo nurodoma, kad 2010 – 2011 m. prašymai išduoti pakartotinius civilinės būklės aktų registravimo liudijimus yra sunaikinti pagal 2017-06-16 dokumentų naikinimo aktą Nr. C1-208 (b. l. 87). Pareiškėjo atstovas nurodė negalintis nei paneigti šių aplinkybių nei patvirtinti, todėl laikytina nustatyta, jog pareiškėjas iš karto po tėvo mirties žinojo apie atsiradusį palikimą ir žinojo kokių dokumentų reikia norint kreiptis dėl palikimo priėmimo, tačiau jokių aktyvių veiksmų nesiėmė. Nors pareiškėjo atstovas teigė, kad pareiškėjas palikimo atsiradimo metu turėjo psichikos sutikimų, kurie trukdė orientuotis ir kreiptis į notarų biurą, tačiau tai paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Pažymėtina, kad V. B. net ir tuo laikotarpiu, kai jam buvo diagnozuotas adaptacijos bei šizofreninis sutrikimas, dirbo keliose darbovietėse pakankamai kvalifikuotą darbą, vertėsi individualia veikla: nuo 2010-11-10 iki 2012-03-06 dirbo (duomenys neskelbtini) skerdiku, nuo 2013-06-01 iki 2013-06-08 buvo įsigijęs verslo liudijimą, nuo 2015-08-24 iki 2015-11-02 dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2015-11-06 iki 2015-11-20 buvo įsigijęs verslo liudijimą, nuo 2016-01-15 iki 2016-02-17 dirbo (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės patvirtina, jog V. B. visą nurodytą laikotarpį buvo pakankamai aktyvus, orientuotas, sugebėjo užpildyti reikiamus dokumentus verslo liudijimui gauti, teikė reikalingas ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai verčiantis individualia veikla. Įvertinus nurodytas aplinkybes, laikytina, jog V. B. pareiškime nurodyta priežastis – negalia – šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas, nelaikytina svarbia priežastimi, sutrukdžiusia jam priimti palikimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad vien tik duomenų, kad pareiškėjui 2011-09-06 diagnozuotas adaptacijos sutrikimas, o 2012-01-19 – šizofreninis sutrikimas, depresinis tipas, nepakanka išvadai, kad dėl sveikatos būklės pareiškėjas nebuvo pajėgus pradėti palikimo priėmimo procedūrų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-05-06 nutartis civilinėje byloje T. S. v. V. J. K., bylos Nr. 3K-3-319-695/2015). Pažymėtina, kad V. B. net ir turėdamas sveikatos sutrikimų buvo pajėgus save realizuoti darbo rinkoje, dirbti bei užsiimti individualia veika, aktyviai dalyvavo teismo procese civilinėje byloje Nr. 2YT-13-630/2017, tai rodo, kad jo galimybės bendrauti bei naudotis ryšio priemonėmis nebuvo ribotos ir jis buvo pajėgus priimti palikimą per įstatyme numatytą terminą arba kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo žymiai anksčiau. Byloje Nr. 2YT-13-630/2017 yra V. B. 2015-10-16 atsiliepimas į pareiškimą, kuriame V. B. savo ranka parašęs, jog su prašymu sutinka pilnai, pretenzijų neturi ir ateityje neturės (1 t., b. l. 39), V. B. dalyvavo 2015-11-25 (1 t., b. l. 56-57), 2015-12-15 (1 t., b. l. 66-67), 2016-02-04 (1 t., b. l. 93-94), 2016-02-25 (1 t., b. l. 103-104) teismo posėdžiuose, teikė paaiškinimus kaip suinteresuotasis asmuo, teikė savo ranka rašytą prašymą atidėti bylos nagrinėjimą (1 t., b. l. 74), kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, jam buvo paskirtas advokatas (1 t., b. l. 87-88), teikė patikslintą pareiškimą (1 t., b. l. 101-102), būdamas VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ pateikė savo ranka rašytą prašymą pratęsti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti (2 t., b. l. 14), dar kartą kreipėsi dėl nemokamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo (2 t., b. l. 28). Vis šie aktyvūs veiksmai patvirtina, jog V. B. gebėjo tinkamai save atstovauti civilinėje byloje, pats net du kartus pasirūpino nemokama valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl laikytina, kad turėjo galimybę realizuoti savo teisę laiku priimti palikimą per atstovą net būdamas įkalinimo vietoje.

V. B. pareiškime taip pat nurodė, kad dėl palikimo priėmimo laiku nesikreipė, nes palikimo atsiradimo metu, tai yra 2010-05-08, atlikinėjo bausmę įkalinimo įstaigoje. Iš bylos medžiagos matyti, jog V. B. nuo 2007-10-11 iki 2010-08-10 atliko laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose. 2010-08-10 jis buvo lygtinai paleistas ir išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) (b. l. 72). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog palikimo atsiradimo metu V. B. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, tačiau ši aplinkybė teismo vertinimu nelaikytina svarbia, tai yra pateisinančia termino priimti palikimą praleidimą, kadangi V. B. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose teisę paveldėti galėjo įgyvendinti per atstovą. Teismas atkreipia dėmesį, kad V. B. buvo lygtinai paleistas 2010-08-10, kai po trijų mėnesių termino palikimui priimti buvo praėjusios dvi dienos, tačiau jis tuomet dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nesikreipė, tai padarė tik 2017-03-15, tai yra praėjus daugiau nei šešeriems metams.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-05-06 nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. S. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-319-695/2015).

Įvertinus byloje surinktus duomenis, suinteresuotojo asmens V. D., jos atstovo, pareiškėjo atstovo bei liudytojo teismo posėdžio metu duotus parodymus, nenustatyta, kad V. B. pareiškime nurodytos priežastys, dėl kurių jis negalėjo laiku kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo, jam realiai sutrukdė ir atsižvelgus į bylos aplinkybes jos nepripažintinos svarbiomis. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, pareiškėjas nepareiškė noro priimti palikimą. V. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad priimdama palikimą po savo tėvo mirties, nenuslėpė nuo notarės to fakto, kad be jos dar yra du įpėdiniai: V. B. ir R. B.. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tai yra notarės Z. D. rašto ir VĮ Registrų centro išrašo, S. B. palikimą po jo mirties, 2010-07-21, priėmė tik V. D.. Suinteresuotasis asmuo V. D. teismo posėdžio metu parodė, kad R. B. iš pradžių išreiškė norą, kad ji viena priimtų palikimą, vėliau jau norėjo jam priklausančios dalies ir ji tam neprieštaravo. Priešingai, ji ragino V. B., jam grįžus iš pataisos namų, kartu su ja eiti pas notarę ir priimti palikimą, padėjo gauti giminystės ryšį patvirtančių dokumentų kopijas, tačiau V. B. toliau nerodė jokios iniciatyvos priimti palikimą, netvarkė reikalingų dokumentų, tuo pasyviais veiksmais atsisakydamas savo teisės paveldėti.

Teismas pažymi, kad kiekvienas iš įpėdinių savarankiškai įgyvendina savo teisę dėl palikimo priėmimo, įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą ar galimą paveldėjimo teisę. Pareiškėjas praleido terminą priimti palikimą ir kreipėsi į teismą su pareiškimu praėjus daugiau nei šešeriems metams, po to kai pasibaigė trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad V. B. palikimo atsiradimo metu, tai yra 2010-05-08, bei po, tai yra iki 2011-09-06, buvo diagnozuotas psichinis sutrikimas, dėl kurio jis negalėjo kreiptis į notarą dėl paveldėjimo. Be to byloje nėra duomenų, kad V. B. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose negalėjo įgyvendinti savo teisės paveldėti per atstovą, ar padaryti to pats, kuomet buvo lygtinai paleistas. Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės rašto dėl duomenų pateikimo matyti, jog V. B. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo gydomas nuo 2008-06-26 iki 2008-07-17, jam buvo diagnozuota – situacinė reakcija (b. l. 75), tai yra psichinė reakcija į stresines gyvenimo situacijas, šiuo atveju į asmens įkalinimą. Po šios diagnozės nustatymo ir gydymo, asmuo toliau dar dvejus metus atliko laisvės atėmimo bausmę, nebuvo svarstomas klausimas dėl jo atleidimo nuo bausmės dėl ligos, todėl laikytina, kad jo psichinė būsena nekėlė abejonių. Įstatymo nustatytas termino atnaujinimo institutas yra siejamas su svarbiomis, objektyviomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis asmeniui laiku įgyvendinti savo teises. Pareiškėjo nurodytos priežastys nesudaro pagrindo pripažinti, jog terminą palikimui priimti, pareiškėjas praleido dėl svarbių, nuo pareiškėjo nepriklausančių objektyvių priežasčių, pareiškėjui elgiantis rūpestingai, atidžiai, kad pareiškėjas visą laiką po tėvo mirties siekė priimti jo palikimą, tačiau ne dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių šios teisės negalėjo įgyvendinti. Byloje nenustatyta objektyvių kliūčių ar tokių aplinkybių, kurios pateisintų visą termino nuo 2010-08-09 (pirmoji termino praleidimo diena) iki 2017-03-15 (teisme gauto pareiškėjo pareiškimo dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo) praleidimo laikotarpį, o praleistas terminas yra ilgas, t. y. beveik septyneri metai. Tokia praleisto termino trukmė, vertinant termino atnaujinimo galimybę civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu, laikytina itin didele.

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, remiantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad pačio pareiškėjo neveikimas beveik septynerius metus yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti laikomas objektyvia priežastimi praleistam įstatymo nustatytam terminui atnaujinti, todėl pareiškimas atmestinas. Pažymėtina, kad įstatymas reikalauja, kad įpėdinis būtų aktyvus ir nustatytu būdu bei terminais priimtų palikimą arba išreikštų valią palikimui priimti, todėl pasyvumas tokiose situacijose vertinamas kaip atsisakymas nuo teisės. Šiuo atveju būtent nerūpestingas pareiškėjo elgesys savo pareigų atžvilgiu, nesidomėjimas dėl jo realios teisės paveldėti, sukėlė jam neigiamas pasekmes.

Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Byloje suinteresuotieji asmenys V. D. ir R. B. nepateikė jokių duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos suinteresuotiesiems asmenims nepriteistinos.

Procesinių dokumentų įteikimą, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 4,10 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas atmetamas, pareiškėjas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir CPK 576-578 straipsniais, CK 5.57 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėja Lina Antanaitienė