Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1156-910/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-03-21
Bylos Nr.: e2A-1156-910/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-10384-2018-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Mikuckienė, Laima Ribokaitė, Rita Kisielienė
Ieškovas: P. S.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, viešajai įstaigai Šiaulių universitetinei ligoninei

Kategorijos

1.3.2.9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
1.3.2.9.10.10pavadinimo nepavyko patikrinti
1.3.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
1.3.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1156-910/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10384-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.6; 1.3.2.9.10.10; 1.3.2.12; 1.3.5.4; 2.6.10.2.4.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Vilijos Mikuckienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (ieškovo) P. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, viešajai įstaigai Šiaulių universitetinei ligoninei dėl neteisėto atleidimo iš pareigų, nepagrįsto nušalinimo nuo pareigų ir neturtinės žalos atlyginimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Insurance Company“, veikianti per Lietuvos filialą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. K-173 ,,Dėl P. S. atšaukimo iš pareigų“, pripažįstant ieškovo P. S. atleidimą iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinio direktoriaus pareigų nepagrįstu; negrąžinti jo į generalinio direktoriaus pareigas, priteisti vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją už nepagrįstą atleidimą iš šių pareigų nuo 2018 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. K-173 ,,Dėl P. S. atšaukimo iš pareigų“, pripažįstant ieškovo P. S. atleidimą iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytojo akušerio ginekologo pareigų nepagrįstu; negrąžinti jo į darbą VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytojo akušerio ginekologo pareigas, priteisti vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją už nepagrįstą atleidimą iš šių pareigų nuo 2018 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ieškovui 9369,75 Eur vidutinio darbo užmokesčio dėl nepagrįsto nušalinimo nuo Ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytojo akušerio ginekologo pareigų laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 12 d. iki 2018 m. vasario 5 d.; 4) priteisti ieškovui iš atsakovės 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 5) priteisti ieškovui 5 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir patirtas bylinėjimosi išlaidas

2. Ieškovas nurodė, kad, laimėjęs konkursą, dirbo VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės (toliau – Ligoninė) generaliniu direktoriumi, be to, Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytoju akušeriu-ginekologu. Su juo buvo sudarytos dvi skirtingos darbo sutartys. Sveikatos apsaugos ministras 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. K-173 ,,Dėl P. S. atšaukimo iš pareigų“ (toliau – skundžiamas Įsakymas), remdamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 104 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalimi, VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė įstatų, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-100 ,,Dėl VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė įstatų patvirtinimo“ (toliau – Įstatai), 58.1 ir 58.3 papunkčiais, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame Ligoninės direktorius P. S. įtariamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 2 dalį, bei į Sveikatos apsaugos ministerijoje 2018 m. vasario 21 d. gautus P. S. raštiškus paaiškinimus, 2018 m. vasario 28 d. posėdžio Nr. LP-65 protokolą, praradus pasitikėjimą P. S., kaip galinčiu užtikrinti viešąjį interesą, tinkamą nepertraukiamą įstaigos veiklos funkcionavimą, atšaukė ieškovą iš Ligoninės direktoriaus (taip pat ir papildomų Ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytojo akušerio-ginekologo) pareigų bei nutraukė darbo sutartį nuo 2018 m. kovo 1 d. Ieškovo teigimu, jis atšauktas iš pareigų neteisėtai ir nepagrįstai, nes jo darbas buvo vertinamas teigiamai, nebuvo pagrindo prarasti pasitikėjimą juo. Įsakymas prieštarauja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalies nuostatoms, pagal kurias įstaigos vadovas atleidžiamas iš darbo DK nustatyta tvarka, taip pat šalių sudarytos darbo sutarties 11, 17 punktams, kuriais šalys susitarė, jog, nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, taikomi įspėjimo terminai (t. y. ne mažiau kaip prieš mėnesį). Be to, Įsakyme remiamasi Ligoninės Įstatų 58.1, 58.3 papunkčiais, kurie Įstatuose atsirado tik 2018 m. sausio 26 d., siekiant atleisti ieškovą iš Ligoninės generalinio direktoriaus pareigų. Sveikatos apsaugos ministerija 2018 m. vasario 15 d. raštu Nr. (1.1.21-60) 10-1321 informavo ieškovą apie galimą atšaukimą iš pareigų, tačiau jis šį raštą gavo pavėluotai – buvo supažindintas tik 2018 m. vasario 19 d. Ligoninėje. Rašte nurodyta, kad 2018 m. vasario 28 d. planuojamas Ligoninės dalininkų susirinkimas, kuriame bus svarstomas ieškovo atšaukimo iš generalinio direktoriaus pareigų klausimas. Ieškovas teikė paaiškinimus, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta. Pasak ieškovo, iš 2018 m. vasario 28 d. posėdžio protokolo Nr. LP-65 nematyti, kad jo atšaukimo iš Ligoninės vadovo pareigų procedūrą vykdė būtent visuotinis dalininkų susirinkimas. Ieškovo teigimu, kai viešosios sveikatos priežiūros įstaigos vadovas, paskirtas į šias pareigas viešo konkurso būdu (t. y. patikrinus vadovo gebėjimus specialia teisės aktuose nustatyta tvarka), vėliau atšaukiamas iš pareigų kompetentingų subjektų, jis gali būti atšauktas iš šių pareigų tik esant atšaukimo priežastims ir nurodžius jam tokio atšaukimo motyvus; priešingu atveju pažeidžiama sveikatos priežiūros įstaigos vadovo (darbuotojo) teisė žinoti, kokiu pagrindu jis atšauktas (atleistas), bei reikšti atitinkamus reikalavimus, susijusius su tokiu atšaukimu (atleidimu). Ieškovo manymu, atšaukimo iš pareigų priežastis, t. y. tai, kad jis įtariamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 2 dalį, pažeidžia jo nekaltumo prezumpciją, kuri jam, kaip ir kitiems, taikoma pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 2 dalį – įtarimai negalėjo būti pagrindas atšaukti jį iš pareigų. Ieškovo teigimu, visi sprendimai turi būti objektyviai pagrįsti viešuoju interesu, o ne motyvuojami absoliučios teisės sąvoka. Ieškovui neatskleistos jo atšaukimo (atleidimo) iš einamų pareigų priežastys (išskyrus tai, kad jam pareikšti įtarimai), o tai lemia išvadą, kad nebuvo objektyviai pagrįsto teisėto pagrindo atšaukti ieškovą iš sveikatos priežiūros įstaigos vadovo pareigų.

3. Ieškovas pabrėžė, kad su juo buvo sudarytos dvi atskiros darbo sutartys dėl skirtingų pareigų: Šiaulių apskrities viršininko administracija ir ieškovas 2009 m. gruodžio 9 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. DS-52, kuria P. S. priimtas dirbti į Ligoninės priėmimo skyrių gydytoju akušeriu-ginekologu 0,5 etato (papildomas darbas). Ši sutartis buvo keičiama (pildoma), darbo santykiai pagal ją tęsėsi iki pat atšaukimo. Darbo sutarties 17 punkte nurodyta, kad ji gali būti nutraukta DK nustatytais pagrindais. Pasak ieškovo, nurodyta darbo sutartis skundžiamu Įsakymu nutraukta nepagrįstai, pažeidžiant 2016 m. rugsėjo 14 d. Nr. XII-2603 Lietuvos Respublikos Darbo kodekso patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nuostatas, jai negalėjo būti taikomas Įsakyme nurodytas pagrindas. Be to, šalims po naujojo DK įsigaliojimo rašytine tvarka nenustačius pagrindinės ar papildomos darbo funkcijos, pagrindine laikoma ta funkcija, dėl kurios susitarta pirmiau, o nagrinėjamu atveju pirmiau buvo susitarta būtent dėl gydytojo akušerio-ginekologo pareigų. Dėl to, ieškovo manymu, 2009 m. gruodžio 9 d. sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. DS-52 yra pagrindinė, o ne papildoma. Ieškinyje pažymėta, kad Sveikatos apsaugos ministerija ir ieškovas, laimėjęs konkursą 5 metų terminui, 2013 m. birželio 28 d. sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. DS-118. Šia sutartimi ieškovas priimtas į Ligoninės generalinio direktoriaus pareigas. Taip šios pareigos nurodytos ir sveikatos apsaugos ministro 2013 m. birželio 26 d. įsakyme Nr. K-495 ,,Dėl P. S. priėmimo į VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė generalinio direktoriaus pareigas“. Tačiau ieškovas atleistas ne iš generalinio direktoriaus, o iš direktoriaus pareigų.

Šalies argumentai

4. Ieškovas taip pat nurodė, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymais jis buvo laikinai nušalintas nuo generalinio direktoriaus pareigų laikotarpiui nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2018 m. kovo 28 d., o tai prieštarauja DK 49 straipsnio 2 dalies nuostatai, numatančiai, kad darbdavys gali raštu nušalinti darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio, pagal pareigūnų arba organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo teisę, rašytinį reikalavimą iki trijų mėnesių. Šiuo atveju ieškovo nušalinimas nuo pareigų viršijo trijų mėnesių laikotarpį. Be to, nušalinimo nuo pareigų įsakymais nebuvo išspręstas jo darbo užmokesčio mokėjimo ar nemokėjimo klausimas. Ieškovo teigimu, nušalinimu pažeistas ir Konstitucijos 48 straipsnis, nes jam nebuvo palikta teisė nušalinimo nuo pareigų metu dirbti kitą darbą ar būti perkeltam į kitas pareigas, arba pavesta eiti kitas pareigas. Ieškovas pabrėžė, kad dėl jo, kaip Ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytojo akušerio-ginekologo, nušalinimo nuo pareigų klausimas nebuvo spręstas, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija neleido jam dirbti ir šiose pareigose, nors Ligoninės administracija ne kartą žodžiu ir raštu klausė dėl jo tolesnių galimybių vykdyti pareigas, ieškovas būdavo vis išleidžiamas kasmetinių atostogų. Ieškovo įsitikimu, jo nušalinimas nuo pareigų buvo neteisėtas, todėl atsakovė privalo kompensuoti dėl neteisėto nušalinimo patirtus nuostolius – sumokėti nušalinimo metu išmokėto atlyginimo ir gautinų pajamų pagal sulygtą darbą skirtumą. Ieškovas nurodė, kad už nepagrįstą nušalinimą nuo pareigų jam turi būti sumokėta vidutinio darbo užmokesčio kompensacija nuo jo kasmetinių atostogų pasibaigimo termino, t. y. nuo 2016 m. birželio 12 d. iki 2018 m. vasario 5 d. (kai nuo 2018 m. vasario 5 d. jis pradėjo dirbti Ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytoju akušeriu-ginekologu pagal naujai sudarytą darbo sutartį) – už 19,5 mėn. Pagal 2009 m. gruodžio 9 d. sudarytą neterminuotos darbo sutarties Nr. DS-52 papildymą nuo 2015 m. sausio 1 d. P. S. nustatytas 480,50 Eur darbo užmokestis, taigi preliminarus šios kompensacijos dydis būtų 9369,75 Eur (19,5 mėn. x 480,50 Eur).

5. Reikalavimą dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovas grindė tuo, kad buvo atleistas iš darbo ne iš tų pareigų t. y. ne pagal pagrindinę sutart, ir ne tuo pagrindu. Neteisėtai atleidus ieškovu, remiantis pagrindu dėl jo kaltės, ieškovas patyrė didelį sukrėtimą, nusivylimą atsakove, pažeminimą kitų Ligoninės darbuotojų akyse. Ieškovas kartu buvo ir padalinio vadovas, o atsakovė, atlikdama prieš ieškovą neteisėtus veiksmus, susijusius su atleidimu esą dėl ieškovo kaltės, sukėlė jam neigiamus išgyvenimus, kurie teismo turi būti įvertinti pinigų suma. Gavęs prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, ieškovas galės skirti piniginių lėšų psichologinei specialistų pagalbai, saviugdai ir palaipsniui bent iš dalies kompensuoti patirtus neigiamus išgyvenimus. Ieškovo nuomone, prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra proporcingas ir atsakovo turtinei padėčiai.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į ieškinį atsakovė Sveikatos apsaugos ministerija nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsakovės teigimu, buvo teisinis ir faktinis pagrindas atšaukti ieškovą iš Ligoninės vadovo pareigų, įgyvendinant atšaukimo institutą, nepažeistos DK 104 straipsnio nuostatos. Pagal DK 104 straipsnio 1 dalį, be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus jį įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Ši norma, 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujam DK, nustato naują savarankišką darbo sutarties nutraukimo su Ligoninės vadovu pagrindą– atšaukimą iš pareigų (DK 53 straipsnio 7 dalis). Pagal DK 104 straipsnio 2 dalį, jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atšaukiamas prieš darbo sutarties termino pabaigą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio, darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jo atšaukimą lėmė jo paties kalti veiksmai. Atsakovė teigimu, ši nuostata reiškia, kad Ligoninės vadovo kalti veiksmai svarbūs tik tuo aspektu, kiek sprendžiamas klausimas dėl išeitinės išmokos juridinio asmens vadovui išmokėjimo ir įspėjimo terminų taikymo, jeigu tokie nustatyti darbo sutartyje. Viešųjų įstaigų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d.) 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo viešosios įstaigos vardu sudaro darbo sutartį su viešosios įstaigos vadovu ir ją nutraukia. Kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atšaukti viešosios įstaigos vadovą, su viešosios įstaigos vadovu sudarytą darbo sutartis nutraukiama. Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą visuotinis dalininkų susirinkimas skiria ir atšaukia viešosios įstaigos vadovą, nustato jo darbo sutarties sąlygas. Ligoninės Įstatų 30 ir 32 punktuose, XI skyriuje nustatyti atšaukimo iš pareigų pagrindai (priežastys) ir atšaukimo tvarka, pagal kurią Ligoninės vadovas skundžiamu Įsakymu ir buvo atšauktas iš pareigų. Vadovaudamasis nurodytais norminiais aktais, sveikatos apsaugos ministras pagrįstai nutraukė su ieškovu sudarytą darbo sutartį (taip pat ir dėl papildomų gydytojo akušerio-ginekologo pareigų). Pasak atsakovės, nėra pagrindo abejoti ieškovo atleidimo teisėtumu, nes atšaukimo institutas taikytas dėl objektyvių priežasčių – ieškovo atžvilgiu inicijuoto ikiteisminio tyrimo bei jam pareikštų kaltinimų turinio, kas lėmė pasitikėjimo juo, kaip galinčiu užtikrinti efektyvų ir skaidrų Ligoninės valdymą bei racionalų valstybės lėšų naudojimą, siekiant užtikrinti viešąjį interesą, tinkamą nepertraukiamą Ligoninės veiklos funkcionavimą, praradimą. Atsakovės teigimu, sprendimas atšaukti ieškovą iš vadovo pareigų buvo aiškus, motyvuotas, todėl negalėjo būti jam, kaip vadovui, nesuprantamas. Be to, ieškovas buvo informuotas apie būsimą dalininkų posėdį dėl galimo ieškovo atšaukimo ir jame dalyvavo, o DK 104 straipsnyje nenustatyta jokių įspėjimo terminų atšaukimui iš pareigų įgyvendinti. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas dar vienas savarankiškas darbuotojo atleidimo pagrindas (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės), kai darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti jokios išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikytina darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika. Nors priimdama skundžiamą Įsakymą atsakovė ieškovo atžvilgiu netaikė šio darbo sutarties nutraukimo pagrindo, tačiau ieškovui pareikšti įtarimai ikiteisminiame tyrime dėl jo veiksmų, atliekant Ligoninės vadovo pareigas, savo esme leido atsakovei pagrįstai įtarti, kad ieškovas galbūt padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kai darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika. Atsakovės nuomone, skundžiamu Įsakymu sveikatos apsaugos ministras galėjo atšaukti ieškovą ir iš papildomų Ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytojo akušerio-ginekologo pareigų. DK 35 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad susitarimas dėl papildomo darbo taip pat pasibaigia, nutrūkus pagrindinės darbo funkcijos darbo sutarčiai, nebent darbo sutarties šalys susitaria kitaip. Byloje nėra duomenų, kad šalys susitarė kitaip, todėl laikytina, kad, atšaukus ieškovą iš pagrindinių pareigų, susitarimas dėl papildomo darbo taip pat pasibaigė. Pasak atsakovės, ieškovo pagrindinė darbo funkcija buvo jo eitos Ligoninės vadovo pareigos, o papildomo darbo funkcija – Ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytojo akušerio-ginekologo pareigos. Dėl ieškovo nušalinimo teisėtumo atsakovė nurodė, kad tik ginčydamas atšaukimo pagrindus ieškovas ėmė ginčyti ir jo nušalinimą nuo Ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytojo akušerio- ginekologo pareigų. Nušalinimo ieškovas laiku neginčijo teisės aktų nustatyta tvarka, kreipdamasis į Darbo ginčų komisiją, todėl šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovės įsitikinimu, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat atmestinas, nes visiškai neįrodytas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atšaukimas iš pareigų buvo teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo teigti, jog atsakovė ieškovui padarė neturtinės žalos.

7. Atsakovė VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovė pažymėjo, kad sprendimą atšaukti ieškovą iš Ligoninės generalinio direktoriaus pareigų priėmė Sveikatos apsaugos ministerija, priimant šį sprendimą Ligoninė nedalyvavo, jos nuomonės nebuvo klausta. Atsakovė taip pat nurodė, kad darbo sutartį dėl papildomo darbo – gydytojo akušerio-ginekologo – su ieškovu taip pat buvo sudariusio Sveikatos apsaugos ministerija, ne Ligoninė. Ieškovas Ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus gydytoju akušeriu-ginekologu dirbo nuo 2009 m. gruodžio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartimi ieškovas buvo nušalintas nuo Ligoninės generalinio direktoriaus pareigų, vėliau nušalinimas buvo tęsiamas iki 2018 m. balandžio 28 d. Teismo nutartyse nebuvo aiškiai nurodyta, ar ieškovas nušalinamas tik nuo generalinio direktoriaus pareigų ar ir nuo gydytojo akušerio-ginekologo pareigų (papildomo darbo). Pagal teismo nutartis dėl nušalinimo buvo priimami sveikatos apsaugos ministro įsakymai. Ieškovas 2015 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją su prašymu suteikti jam, kaip gydytojui akušeriui-ginekologui. kasmetines atostogas. Sveikatos apsaugos ministro įsakymais ieškovui atostogos (kasmetinės ir administracijai leidus) buvo suteiktos iki 2016 m. birželio 11 d. (2015 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. A-227; 2016 m. sausio 7 d. įsakymas Nr. A-2; 2016 m. kovo 4 d. įsakymas Nr. A-33). Atostogų terminui pasibaigus, ieškovas neatvyko dirbti gydytoju akušeriu-ginekologu, nepranešė neatvykimo priežasčių. Ligoninei buvo žinoma, kad ieškovas kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl nemokamų atostogų suteikimo, tačiau jokio įsakymo dėl nemokamų atostogų suteikimo Ligoninė nesulaukė. Ligoninės Personalo skyrius kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir gavo patvirtinimą, kad tikslinga laikytis Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos (toliau - VDI) išaiškinimo. VDI 2015 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. SD-25- 14490 nurodyta, kad „darbuotoją su darboviete sieja vienas asmeninio pobūdžio darbo teisinis santykis, darbuotojas tiek dirba, tiek atostogauja, yra laikinai nedarbingas ar kita, abejose pareigose vienu metu. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, darbuotojas tuo pačiu metu ir dirbti, ir atostogauti toje pačioje darbovietėje negalėtų. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad, ir nušalinus darbuotoją nuo darbo, šis nušalinimas taikytinas visai darbo sutarčiai, ne tik atskiram susitarimui dėl konkrečių pareigų.“ Atsižvelgdama į nurodytą išaiškinimą, taip pat tai, kad ieškovas neatvyko į darbą ir nepateikė Ligoninei jokio pareiškimo, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ieškovui buvo žymimas nušalinimas ir nuo gydytojo akušerio- ginekologo pareigų. Ligoninė 2017 m. lapkričio 30 d. gavo ieškovo prašymą „Dėl darbo akušerio ginekologo pareigose“ ir 2017 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. S-6808(1.13) kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl darbo santykių atnaujinimo galimybės. Sveikatos apsaugos ministerija 2017 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. (3.26-16)10-10046 pakartotinai persiuntė Ligoninei VDI 2015 m. lapkričio 26 d. išaiškinimą Nr. SD-25-14490 „Dėl nušalinimo nuo darbo ir kasmetinių atostogų suteikimo“, o savo nuomonės neišreiškė. Tuomet Ligoninė dar kartą 2017 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. S-7163 (1.13) kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydama pateikti nuomonę dėl galimybės atnaujinti ieškovo darbo santykius gydytojo akušerio-ginekologo pareigose. Atsakydama į Ligoninės pakartotiną paklausimą, Sveikatos apsaugos ministerija nurodė Ligoninei kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, kuri baudžiamojoje byloje teikė prašymą laikinai nušalinti įtariamąjį nuo generalinio direktoriaus pareigų, siekiant išsiaiškinti procesinės prievartos priemonės taikymo apimtį. Ligoninė 2018 m. sausio 3 d. raštu Nr. S-42(1.16) kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, ši 2018 m. vasario 2 d. raštu Nr. 17.2.-768 pateikė atsakymą, tačiau iš jo nebuvo aiškios ieškovo darbo santykių gydytojo akušerio-ginekologo pareigose atnaujinimo galimybės. Nei Sveikatos apsaugos ministerijai, nei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai neišreiškus imperatyvių prieštaravimų dėl ieškovo darbo gydytojo akušerio-ginekologo pareigose, Ligoninė patenkino ieškovo prašymą ir nuo 2018 m. vasario 5 d. Ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje sudarė ieškovui darbo grafiką pagal jo turėtą gydytojo akušerio-ginekologo darbo krūvį, t. y. 0,5 etato. Šiose pareigose nurodytu krūviu ieškovas dirbo iki 2018 m. vasario 28 d., kai sveikatos apsaugos ministro 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. K-173 buvo atšauktas iš Ligoninės generalinio direktoriaus ir gydytojo akušerio-ginekologo pareigų. Atšaukus ieškovą iš užimamų pareigų, 2018 m. kovo 2 d. Ligoninė ir ieškovas sudarė darbo sutartį dėl darbo gydytoju akušeriu-ginekologu Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje 0,5 etatu ir 0,5 etatu Sveikatos statistikos, analizės ir skubios konsultacinės pagalbos skyriuje, ir šiose pareigose ieškovas dirba iki šiol. Atsiliepime pažymėta, kad, į įvertinus šias aplinkybes, ieškovo prašymas gražinti jį į darbą gydytoju akušeriu-ginekologu Ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje yra nepagrįstas, nes jis šiose pareigose jis dirba nuo 2018 m. vasario 5 d. Tiek pagal iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 300 straipsnį, tiek pagal galiojančio DK 49 straipsnio 7 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, jeigu darbuotojas nesutinka su nušalinimu nuo darbo, jis gali kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančią instituciją per 1 mėnesį, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Atsakovė Ligoninė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos pozicijai, kad ieškovas yra praleidęs darbo teisės normų nustatytus terminus nušalinimui nuo akušerio- ginekologo pareigų apskųsti.

8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Insurance Company“, veikianti per „BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad visiškai palaiko atsakovių išdėstytą poziciją ir nurodytus argumentus, bei prašo ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10. Teismas nustatė, kad ieškovas 2013 m. birželio 28 d. darbo sutarties Nr. DS-118 pagrindu priimtas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinio direktoriaus pareigas penkerių metų laikotarpiui, jam laimėjus konkursą eiti šias pareigas. Ieškovas 2009 m. gruodžio 9 d. darbo sutarties Nr. DS-52 pagrindu taip pat dirbo VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje gydytoju akušeriu-ginekologu 0,5 etato krūviu. Teismas pažymėjo, kad įrašas šios darbo sutarties 1.2 punkte, kiti byloje esantys rašytiniai dokumentai, adresuoti asmeniškai ieškovui, jo paties prašymuose nurodyta informacija dėl šių pareigų kaip ,,papildomo darbo“ akivaizdžiai rodo, jog gydytojo akušerio-ginekologo darbas ieškovui buvo papildomas. Dėl to ieškovo argumentus, kad darbo sutartis dėl gydytojo akušerio-ginekologo pareigų, kaip sudaryta anksčiau, įsigaliojus naujajam DK ir nesant rašytinio šalių susitarimo dėl papildomo darbo funkcijos nustatymo, pagal 2016 m. rugsėjo 14 d. Nr. XII-2603 Lietuvos Respublikos Darbo kodekso patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nuostatas laikytina pagrindine, teismas pripažino visiškai nepagrįstais. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal vadovo darbo funkcijas, jam suteiktų įgalinimų apimtis, keliamus tikslus ir šių pareigų pobūdį, nėra pagrindo manyti, jog su vadovu sudaryta darbo sutartis gali būti laikoma susitarimu dėl papildomo darbo.

11. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdyba 2015 m. rugpjūčio 9 d. ieškovo atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 05-7-00005-15, kuriame jam, kaip Ligoninės direktoriui, pareikšti įtarimai pagal keletą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnių – dėl kyšininkavimo, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kitų nusikaltimų padarymo. Sveikatos apsaugos ministras 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. K-173 ,,Dėl P. S. atšaukimo iš pareigų“ (toliau – Įsakymas, skundžiamas įsakymas), remdamasis DK 104 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalimi, VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė įstatų, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-100 ,,Dėl VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė įstatų patvirtinimo“ (toliau – Įstatai), 58.1, 58.3 papunkčiais, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame Ligoninės direktoriui pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 2 dalį, taip pat į Sveikatos apsaugos ministerijoje 2018 m. vasario 21 d. gautus rašytinius paaiškinimus, 2018 m. vasario 28 d. posėdžio Nr. LP-65 protokolą, nusprendė atšaukti ieškovą iš Ligoninės vadovo pareigų (įskaitant ir papildomų Ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytojo akušerio ginekologo), kaip praradusį pasitikėjimą, jog gali užtikrinti viešąjį interesą, tinkamą nepertraukiamą įstaigos veiklos funkcionavimą, ir nutraukė su ieškovu darbo santykius nuo 2018 m. kovo 1 d.

12. Teismas darė išvadą, kad Įsakymas aiškus, motyvuotas, ieškovas jį gavo, be to, ieškovas dalyvavo 2018 m. vasario 28 d. posėdyje, kuriame buvo svarstomas jo atšaukimo iš pareigų klausimas, prieš tai teikė paaiškinimus raštu, todėl nėra jokių teisinių prielaidų pripažinti pagrįstais ieškovo teiginius, jog kreipimosi į teismą momentu jam nebuvo ir nėra aiškios atšaukimo iš pareigų priežastys.

13. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad jis iš pareigų atšauktas neteisėtai, nes jo darbas buvo vertinamas teigiamai ir nebuvo pagrindo prarasti pasitikėjimą ieškovu. Išanalizavęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas priėjo prie išvados, kad, atšaukdama ieškovą iš pareigų, atsakovė Sveikatos apsaugos ministerija nepažeidė teisės aktų reikalavimų, buvo teisinis ir faktinis pagrindą nutraukti darbo teisinius santykius su ieškovu dėl prarasto pasitikėjimo juo. Teismas pažymėjo, kad 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Ši norma, 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujam DK, įtvirtino naują ir savarankišką darbo sutarties nutraukimo su vadovaujančiu darbuotoju pagrindą – jo atšaukimą iš pareigų (DK 53 straipsnio 7 dalis). Pagal DK 104 straipsnio 2 dalį, jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus, ir jis atšaukiamas prieš darbo sutarties termino pabaigą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jo atšaukimą lėmė jo paties kalti veiksmai. Teismas pažymėjo, kad vadovo kalti veiksmai svarbūs tik sprendžiant išeitinės išmokos išmokėjimo ir įspėjimo terminų taikymo, jeigu tokie nustatyti darbo sutartyje, klausimus, tuo tarpu sprendžiant dėl konkretaus juridinio asmens vadovo atleidimo iš darbo pagrindų, būtina įvertinti to juridinio asmens teisinį statusą sudarančių ypatumų visumą, bendrųjų ir specialiųjų teisės aktų nuostatas, susijusias su šio klausimo reglamentavimu. Ieškovas atleistas iš darbo jį atšaukus iš viešosios įstaigos vadovo pareigų. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovė Sveikatos ministerija netinkamai pasinaudojo jai deleguotomis Ligoninės dalininko teisėmis. Byloje visiškai įrodyta, kad Įstatų nustatyta tvarka 2018 m. vasario 28 d. posėdyje priimtas sprendimas atšaukti ieškovą iš vadovo pareigų, šis dalininkų sprendimas nebuvo ir nėra nuginčytas, jo pagrindu Sveikatos apsaugos ministras priėmė skundžiamą įsakymą dėl ieškovo atšaukimo.

14. Teismas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais dėl viešosios įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų instituto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-684/2016), darė išvadą, juo akivaizdu, jog Sveikatos apsaugos ministerija yra tas subjektas, kuris turėjo teisę atšaukti VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovą iš pareigų, ir tokia savininko teises bei pareigas įgyvendinančio subjekto atšaukimo teisė gali būti įgyvendinta nepriklausomai nuo įstaigos vadovo kaltės dėl atšaukimo buvimo ar nebuvimo. Kartu teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovo kaltė yra akivaizdi ir nėra paneigta: ieškovo atšaukimą iš pareigų lėmė jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galbūt padarytų nusikalstamų veikų: kyšininkavimo, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kitų; vykdomas ikiteisminis tyrimas sukėlė darbdaviui įtikinamų ir pagrįstų abejonių dėl ieškovo asmens ir galimybių eiti Ligoninės vadovo pareigas, atsižvelgiant į galbūt jo atliktus neteisėtus veiksmus. Įsakyme dėl ieškovo atšaukimo iš pareigų nurodyta, kad ieškovo atšaukimą iš vadovo pareigų lėmė savininko teises įgyvendinančios institucijos vardu veikiančios Sveikatos apsaugos ministerijos prarastas pasitikėjimas ieškovu dėl to, kad jis įtariamas eilės nusikalstamų veikų padarymu.

15. Teismas pažymėjo, kad Pagal DK 35 straipsnio 5 dalį susitarimas dėl papildomo darbo taip pat pasibaigia, nutrūkus pagrindinės darbo funkcijos darbo sutarčiai, nebent darbo sutarties šalys susitaria kitaip. Byloje nėra duomenų, jog šalys susitarė kitaip. Remdamasis tuo, kad ieškovo darbas Ligoninėje gydytoju akušeriu-ginekologu nebuvo pagrindinis, teismas darė išvadą, kad, atšaukus ieškovą iš pagrindinių – Ligoninės vadovo – pareigų, susitarimas dėl papildomo darbo taip pat pasibaigė. Teismo vertinimu, netikslumas dėl ieškovo pareigų yra formalus, pakankamai akivaizdu, kad padaryta techninė klaida, kuri negali būti laikoma esmine ir reikšminga, taigi nedaro atleidimo iš pareigų neteisėto. Teismas konstatavo, kad Sveikatos apsaugos ministras pagrįstai nutraukė su ieškovu sudarytą darbo sutartį, taip pat ir dėl papildomo ieškovo darbo gydytoju akušeriu-ginekologu.

16. Teismas nurodė, kad, vadovą paskyrusiam subjektui įgyvendinant teisę atšaukti iš pareigų pasitikėjimą praradusį vadovą dėl paties vadovo kaltės, DK numatyti įspėjimo terminai, taip pat imperatyvus reikalavimas pareikalauti rašytinio paaiškinimo, netaikomi.

17. Nurodytų motyvų pagrindu ieškovo reikalavimus pripažinti jo atšaukimą iš Ligoninės vadovo pareigų dėl prarasto pasitikėjimo ir atsakovės Sveikatos apsaugos ministerijos šiuo klausimu priimtą Įsakymą neteisėtais teismas atmetė.

18. Nenustatęs pagrindo ieškovo atleidimą tiek iš pagrindinių, tiek ir iš papildomų pareigų pripažinti neteisėtu, teismas atmetė kaip išvestinius ir reikalavimus dėl kompensacijos bei vidutinio darbo užmokesčio išieškojimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

19. Teismas pažymėjo, kad ieškovas kelia savarankišką reikalavimą dėl jo nušalinimo nuo pareigų neteisėtumo ir išmokų už nepagrįstą nušalinimą išieškojimo. Pasak ieškovo, nušalinus jį nuo Ligoninės vadovo pareigų, pažeidžiant Konstitucijos 48 straipsnio nuostatas, jam nepalikta teisės dirbti kitą darbą, būti perkeltam į kitas pareigas ar atlikti kitas darbo funkcijas, todėl už nepagrįstą ir viršijantį trijų mėnesių nušalinimo terminą laikotarpį jam turi būti kompensuota.

20. Teismas nurodė, kad specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams 2015 m. rugpjūčio 9 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu, jis ikiteisminio tyrimo pareigūnų prašymu teismo buvo nušalintas nuo Ligoninės generalinio direktoriaus pareigų trims mėnesiams iki 2016 m. sausio 28 d. Atsakovės buvo įpareigotos vykdyti teismo nutartis dėl ieškovo nušalinimo. Vykstant ikiteisminiam tyrimui, Sveikatos apsaugos ministro įsakymais ieškovas laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2018 m. kovo 28 d. buvo nušalintas nuo Ligoninės direktoriaus pareigų. Teismas pažymėjo, kad ieškovas 2015 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją su prašymu suteikti jam kasmetines atostogas kaip gydytojui akušeriui-ginekologui. Jam atostogas (kasmetines ir administracijai leidus) suteiktos laikotarpiu iki 2016 m. birželio 11 d.: 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. A-227, 2016 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. A-2; 2016 m. kovo 4 d. įsakymu. Atostogų terminui pasibaigus, ieškovas neatvyko į darbą vykdyti gydytojo akušerio-ginekologo pareigų, nepranešė apie neatvykimo priežastis. Ligoninės Personalo skyrius kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir gavo patvirtinimą, kad tikslinga laikytis Valstybinės darbo inspekcijos 2015 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. SD-25-14490 pateikto išaiškinimo, pagal kurį, nušalinus darbuotoją nuo darbo, šis nušalinimas taikytinas visai darbo sutarčiai, ne tik atskiram susitarimui dėl konkrečių pareigų. Atsižvelgdama į tai, kad buvo gautas toks išaiškinimas, o ieškovas neatvyko į darbą ir jokio pareiškimo Ligoninei nepateikė, Ligoninė darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ieškovui žymėjo nušalinimą ir nuo akušerio ginekologo pareigų. Teismas vertino, kad aptariamo laikotarpio dalį ieškovas nedirbo turėdamas teisėtą priežastį, o kitą dalį – savo nuožiūra, ir dėl to pasekmė kyla jam pačiam.

21. Teismas, įvertinęs bylos duomenis apie ieškovo nušalinimo nuo darbo laikotarpį, priėjo prie išvados, kad nušalinimo nuo darbo instituto taikymu ieškovo teisės nebuvo pažeistos, darbdavys turėjo teisėtą pagrindą nušalinti darbuotoją nuo darbo ir ilgesniam nei trijų mėnesių terminui. Šiuo atveju trijų mėnesių nušalinimo terminas objektyviai nebuvo pažeistas, nes nušalinimo terminas buvo vis pratęsiamas darbdavio įsakymais, kurių ieškovas neginčijo. Be to, DK 220 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Neteisėto nušalinimo klausimą ieškovas iškėlė tik 2018 m. balandžio 4 d., akivaizdžiai praleidęs nurodytą vieno mėnesio terminą. Teismas nurodė, kad, esant abiejų atsakovių prašymui taikyti ieškinio senatį, yra ir kitas ieškinio reikalavimo dėl neteisėto nušalinimo atmetimo pagrindas – šis reikalavimas atmestinas ir dėl praleisto ieškinio senaties termino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

22. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

22.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo darbas gydytoju akušeriu-ginekologu buvo papildomas, todėl, atšaukus jį iš pagrindinių Ligoninės vadovo pareigų, pasibaigė ir susitarimas dėl papildomo darbo, yra nepagrįsta. Teismas nevertino ieškovo argumentų, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalį vieno darbdavio su tuo pačiu darbuotoju sudarytos kelios darbo sutartys, įsigaliojus DK, lieka galioti nustatant pagrindinę darbo sutartį ir susitariant dėl papildomų darbo funkcijų; jeigu šalys nenustato pagrindinės ar papildomos darbo funkcijos, pagrindine laikoma ta funkcija, dėl kurios susitarta pirmiau. Taigi, priėmus naują DK, Sveikatos apsaugos ministerija, vykdydama nurodyto įstatymo nuostatas, turėjo sudaryti su apeliantu naują darbo sutartį ir susitarimą dėl papildomų darbo funkcijų. Atsakovei to nepadarius, apelianto 2009 m. gruodžio 9 d. pasirašyta neterminuota darbo sutartis Nr. DS-52 yra pagrindinė, nes pasirašyta anksčiau negu 2013 m. birželio 28 d. darbo sutartis Nr. DS-118 dėl Ligoninės vadovo pareigų. Dėl to apeliantas nepagrįstai atleistas iš Ligoninės vadovo pareigų.

22.2. Susitarimą dėl papildomo darbo (darbo sutarties sąlygą) kiekviena darbo sutarties šalis gali nutraukti, įspėjusi raštu kitą šalį prieš penkias darbo dienas (DK 35 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantas nebuvo įspėtas dėl papildomo darbo sutarties nutraukimo aplinkybių.

22.3. Atleidžiant apeliantą iš papildomų pareigų, nepagrįstai taikytas DK 104 straipsnyje įtvirtintas atleidimo pagrindas.

22.4. Su apeliantu sudarytoje darbo sutartyje nurodyta, kad, nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva, įspėjimo terminai taikomi DK nustatytais pagrindais. Nors DK 104 straipsnis nenumato pareigos nutraukiant darbo santykius su juridinio asmens vadovu taikyti įspėjimo terminą, tačiau, nepakeitus darbo sutarties nuostatų, atleidžiant apeliantą (ieškovą), jį reikėjo įspėti DK 58 straipsnyje nustatytais terminais, t. y. ne mažiau kaip prieš mėnesį.

22.5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2013 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. K-495 apeliantą priėmė į Ligoninės generalinio direktoriaus pareigas, tuo tarpu skundžiamu Įsakymu apeliantas atleistas ne iš generalinio direktoriaus, o iš direktoriaus pareigų.

Žemesnės instancijos teismas

22.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo argumentus, kad jo darbas buvo vertinamas teigiamai ir nebuvo pagrindo prarasti pasitikėjimą ieškovu.

22.7. Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalį įstaigos vadovas atleidžiamas iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Ginčo šalys darbo sutarties 11, 17 punktuose susitarė, kad, nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, turi būti taikomi įspėjimo terminai. Atleidžiant apeliantą iš pareigų, pažeistos nurodytos nuostatos. Apelianto atšaukimas įgyvendintas pagal Ligoninės Įstatų 58.1 ir 58.3 papunkčius, kurie Įstatuose atsirado tik 2018 m. sausio 26 d., siekiant atleisti apeliantą iš Ligoninės generalinio direktorių pareigų.

22.8. Sveikatos apsaugos ministerija informavo apeliantą apie galimą atšaukimą iš pareigų, tačiau jis 2018 m. vasario 15 d. raštą gavo pavėluotai – tik 2018 m. vasario 19 d. Apeliantas dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijoje 2018 m. vasario 28 d. vykusiame Ligoninės dalininkų susirinkime, kuriame buvo svarstomas jo atšaukimo iš generalinio direktoriaus pareigų klausimas, teikė paaiškinimus, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta.

22.9. Apeliantas atšauktas iš pareigų nesant tinkamai priimto dalininkų sprendimo. Sveikatos apsaugos ministras 2018 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-237 įgaliojo sveikatos apsaugos ministro patarėją V. S. atstovauti Ligoninės savininkę vykdant Įstatų 59 punkte numatytą Ligoninės vadovo atšaukimo iš pareigų procedūrą. Tačiau iš Sveikatos apsaugos ministerijoje įvykusio posėdžio 2018 m. vasario 28 d. protokolo Nr. LP-65 nematyti, jog atšaukimo iš Ligoninės vadovo pareigų procedūrą vykdė visuotinis dalininkų susirinkimas.

22.10. Skundžiamas Įsakymas yra neteisėtas, su apeliantu sudaryta terminuota darbo sutartis nutraukta neteisėtai, jis nepagrįstai atleistas ir iš gydytojo akušerio-ginekologo pareigų vien dėl to, kad pareikšti įtarimai. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme numatyta galimybė nutraukti darbo santykius su sveikatos priežiūros įstaigos vadovu tik pagal DK.

22.11. Teismas nesiėmė iniciatyvos ir nesikreipė į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Sveikatos apsaugos ministro nustatytas įstaigos vadovų atšaukimo priežasčių sąrašas ir tvarka bei tuo pagrindu pakeisti Ligoninės įstatai neprieštarauja DK, Sveikatos priežiūros įstatymui ir kitiems teisės aktams. Viena iš galimų įstaigos vadovų atšaukimo priežasčių – ikiteisminio tyrimo įstaigos pateikti įtarimai gydymo įstaigos vadovui. Abejotina, ar sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas sąrašas ir tuo pagrindu pakeisti Ligoninės įstatai, pagal kuriuos, pareiškus įtarimą, nesant įsiteisėjusio teismo nuosprendžio pripažinti asmenį kaltu, galima vadovą atleisti be pagrindo.

22.12. Apeliantui neatskleistos jo atšaukimo (atleidimo) iš einamų pareigų priežastys, išskyrus tai, kad jam pareikšti įtarimai. Įtarimų ar kaltinimų pareiškimas asmeniui negalėti būti savarankiškas pagrindas atleisti įstaigos vadovą. Tai lemia išvadą, kad nebuvo objektyviai pagrįsto teisėto pagrindo atšaukti ieškovą iš sveikatos priežiūros įstaigos vadovo pareigų. Apelianto darbo sutartis nutraukta neteisėtai ir jis buvo nepagrįstai atleistas ir iš gydytojo akušerio ginekologo pareigų vien dėl to, kad pareikšti įtarimai. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme numatyta galimybė nutraukti darbo santykius su sveikatos priežiūros įstaigos vadovu tik pagal DK.

22.13. Įvertinus faktines aplinkybes, susijusias su ieškovo atliekamų pareigų vykdymu, pažymėtina tai, kad, įvertinus 2018 m. vasario 28 d. posėdžio protokolo turinį, nenustatyta apelianto vadovavimo Ligoninei metu atliktų pažeidimų, neįrodė pasitikėjimo apeliantu praradimo pagrindų, protokolas motyvuojamas tik pareikštais įtarimais, neatlikus jokio tyrimo, apsiribojant vien formaliu atsirašinėjimu. Tai patvirtina, kad buvo sąmoningai ieškoma apelianto vadovavimo pažeidimų ir trūkumų bei teisinių įrankių atleisti jį iš užimamų pareigų.

22.14. Reglamentavimas, kai ikiteisminio tyrimo institucijos pareikštas įtarimas gali būti atšaukimo iš vadovo pareigų priežastis, prieštarauja ir viešajam interesui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vertindamas sveikatos priežiūros įstaigų vadovų atleidimo aplinkybes, yra nurodęs, kad sveikatos priežiūros įstaigų steigėjų – valstybės ir savivaldybių institucijų, kurių funkcija – užtikrinti viešojo intereso tenkinimą, sprendimai dėl įstaigos vadovo priėmimo į darbą ar atleidimo turi atitikti viešąjį interesą. Siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimams valdžia, vienų asmenų diskriminavimui ir privilegijų teikimui kitiems, valstybės ar savivaldybės institucijų sprendimai dėl sveikatos priežiūros įstaigos vadovo atleidimo turi būti aiškūs, racionaliai motyvuoti, pagrįsti atitinkamomis teisės normomis bei faktinėmis aplinkybėmis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-424/2008; Nr. e3K-3-463-696/2017; Nr. 3K-3-326-684/2017).

22.15. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovo kaltė šiuo atveju yra akivaizdi – atleidimą lėmė ieškovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimų nusikalstamų veikų (kyšininkavimo, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kitų nusikaltimų padarymo), kuris sukėlė darbdaviui įtikinamų ir pagrįstų abejonių darbuotojo asmeniu ir galimybe jam eiti Ligoninės vadovo pareigas dėl galimai jo atliktų neteisėtų veiksmų. Tokia teismo išvada pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens nekaltumo prezumpciją. Teismas nenustatinėjo pažeistos pareigos pobūdžio, faktinių aplinkybių, kodėl tokia situacija susidarė, darbuotojo veiksmų motyvų bei tikslų ir kt.

22.16. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį už neteisėto nušalinimo nuo darbo laikotarpį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi apeliantas buvo nušalintas tik nuo Ligoninės generalinio direktoriaus pareigų laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2018 m. kovo 28 d. Pažeistos Konstitucijos 48 straipsnio nuostatos pažeistos, nes apeliantui nepalikta teisės nušalinimo nuo pareigų metu dirbti kitą darbą, ar būti perkeltam į kitas pareigas arba pavesti eiti kitas darbines pareigas. Apelianto nušalinimo nuo Ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus gydytojo akušerio-ginekologo pareigų nušalinimo klausimas nebuvo spręstas, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija apeliantui neleisdavo dirbti šiose pareigose, nors Ligoninės administracija ne kartą žodžiu ir raštu klausė Sveiktos apsaugos ministerijos atsakingų tarnautojų dėl apelianto tolesnės galimybės vykdyti pareigas.

22.17. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliantui priteistinos neturtinės žalos, nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad jis yra teisėtai atleistas iš darbo, nepagrįstai negynė apelianto teisių, pažeistų dėl netinkamo darbo sutarties nutraukimo įforminimo.

Atsiliepimas

23. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Sveikatos apsaugos ministerija prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

23.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagrindinė apelianto darbo funkcija – vykdytos Ligoninės vadovo pareigos (2013 m. birželio 28 d. darbo sutartis Nr. DS-118), o papildomu darbu laikytinos funkcijos, einant gydytojo akušerio- ginekologo pareigas (2009 m. gruodžio 9 d. darbo sutartis Nr. DS-52).

23.2. 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujam DK, apelianto, kaip Ligoninės vadovo, darbo santykių pasibaigimui pagrįstai taikytas naujas juridinio asmens vadovo darbo santykių pasibaigimo pagrindas – DK 104 straipsnis, kurį pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė, spręsdamas šalių ginčą.

23.3. DK 104 straipsnyje nenustatyta įspėjimo apie atšaukimą iš pareigų terminų. Pagal DK 104 straipsnio 2 dalį, jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atšaukiamas prieš darbo sutarties termino pabaigą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai. Prieš priimant ginčijamą 2018 m. kovo 1 d. Įsakymą, apeliantas Ligoninės įstatų nustatyta tvarka (59.2 punkte nustatytas 7 darbo dienų terminas) buvo iš anksto įspėtas apie galimą atšaukimą ir apie posėdį, kuriame bus svarstomas šis klausimas. Kitų įspėjimo terminų nei DK, nei Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, nei Ligoninės įstatai nenumato. Ieškovui nebuvo skirta išeitinė išmoka, nes jo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai, todėl buvo taikyta DK 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išimtis, kada išeitinė išmoka nemokama. Taigi įspėjimo apie atšaukimą terminai nebuvo pažeisti, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apelianto atšaukimo iš pareigų procedūra buvo atlikta tinkamai, Ligoninės įstatų nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

23.4. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad 2018 m. kovo 1 d. Įsakymas yra neteisėtas, nes Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme numatyta galimybė darbo santykius su sveikatos priežiūros įstaigos vadovu nutraukti tik pagal DK. Ligoninės vadovo atleidimas iš pareigų pagal DK 104 straipsnį tik vienas iš pagrindų. Specialiojo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, be DK nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, su Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais darbo sutartis nutraukiama Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nurodytas materialiosios teisės normas.

23.5. Teismas tinkamai kvalifikavo, kuri darbo sutartis laikytina pagrindine, o kuri – dėl papildomo darbo. Teismas pagrįstai vadovavosi DK 35 straipsnio 5 dalimi – nurodytu pagrindu papildomo darbo sutartis su apeliantu nutraukta esant teisiniam ir faktiniam pagrindui.

23.6. Apelianto teiginiai, jog Ministerija neleisdavo jam dirbti gydytojo akušerio-ginekologo pareigose nepagrįsti jokiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, todėl argumentai, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino nušalinimo nuo pareigų faktą, yra nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad, pasibaigus atostogų terminui, apeliantas į darbą gydytoju akušeriu-ginekologu neatvyko, neinformavo apie neatvykimo priežastis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantas dalį laiko nedirbo savo nuožiūra. Be to, reikalavimui dėl nušalinimo nuo darbo pareikšti apeliantas praleido ieškinio senaties terminą, todėl teismas pagrįstai atmetė šį ieškinio reikalavimą.

Atsiliepimas

24. Atsiliepime į apeliacinį skundą viešoji įstaiga Respublikinė Šiaulių ligoninė prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

24.1. Apeliantas nepagrįstai bando įrodyti, kad su juo 2009 m. gruodžio 9 d. sudaryta darbo sutartis, pagal kurią jis buvo priimtas dirbti 0,5 etato gydytoju akušeriu-ginekologu, yra pagrindinė sutartis 2013 m. birželio 28 d. darbo sutarties, kurios pagrindu jis buvo priimtas į Ligoninės generalinio direktoriaus pareigas, atžvilgiu. Pačios 2009 m. gruodžio 9 d. darbo sutarties 1.2 punkte prie įrašytų gydytojo akušerio-ginekologo pareigų nurodyta, jog tai – papildomas darbas. Pagal ginčo situacijos aplinkybes būtų neteisinga ir net nelogiška manyti, kad apelianto darbas Ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje gydytoju akušeriu-ginekologu – pagrindinis, o Ligoninės generalinio direktoriaus pareigos – papildomas.

Šalies argumentai

24.2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jo darbas buvo vertinamas teigiamai ir dėl to nebuvo pagrindo jo atšaukti iš einamų pareigų. Apeliantui buvo pareikšti įtarimai dėl ne vienos nusikalstamos veikos padarymo, dėl to ikiteisminio tyrimo metu teismas daug kartų pratęsė apelianto nušalinimo nuo Ligoninės vadovo pareigų terminą, Sveikatos apsaugos ministras atitinkamais įsakymais taip pat pratęsinėjo apelianto nušalinimo nuo pareigų terminą.

24.3. Apelianto teiginiai, kad Ligoninės įstatai 2018 m. sausio 26 d. buvo pakeisti tam, kad būtų galima atšaukti jį iš pareigų, yra tik niekuo nepagrįsti klaidingi pamąstymai.

24.4. Apeliantas klaidingai teigia, kad jis nežinojo apie planuojamą Ligoninės dalininkų 2018 m. vasario 28 d. susirinkimą ir jame svarstytiną klausimą apie galimą atšaukimą iš pareigų. Apeliantas asmeniškai dalyvavo nurodytame susirinkime, teikė paaiškinimus. Apeliantui buvo gerai žinomos jo atšaukimo iš pareigų priežastys. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas buvo tinkamai supažindintas su atšaukimo iš pareigų pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

24.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio už nušalinimo nuo pareigų laiką priteisimo. Apeliantas nebuvo nušalintas nuo papildomų gydytojo akušerio-ginekologo pareigų. Nušalinus apeliantą nuo Ligoninės vadovo pareigų, jis iki 2016 m. birželio 11 d. ėmė atostogas, o vėliau į darbą neatvyko ir nei Ligoninei, nei Sveikatos apsaugos ministerijai nepranešė neatvykimo priežasčių. Teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas dalį laikotarpio nedirbo turėdamas teisėtą priežastį, o kitą dalį – savo nuožiūra, ir tokio elgesio pasekmės tenka jam pačiam.

24.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, nenustačius apelianto teisių pažeidimo, atšaukiant jį iš pareigų, nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados

25. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

26. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apelianto (ieškovo) paduoto apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį faktinių bei teisinių argumentų.

Byloje nustatytos aplinkybės

Žemesnės instancijos teismas

27. Byloje nustatyta, kad apeliantas (ieškovas), laimėjęs konkursą viešosios įstaigos vadovo pareigoms užimti, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. K-495 nuo 2013 m. liepos 1 d. priimtas į viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinio direktoriaus pareigas penkerių metų kadencijai. Su juo 2013 m. birželio 28 d. sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. DS-118 (t. 1, b. l. 44, 46-47). Apeliantas (ieškovas) 2009 m. gruodžio 9 d. sudarytos neterminuotos darbo sutarties Nr. DS-52 pagrindu viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje nuo 2009 m. gruodžio 10 d. dirbo gydytoju akušeriu-ginekologu 0,5 etato krūviu. Gydytojo akušerio-ginekologo darbas buvo kvalifikuojamas kaip papildomas (t. 1, b. l. 49, 50-53).

28. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdyba 2015 m. rugpjūčio 7 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 05-7-00005-15 dėl kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, piktnaudžiavimo ir pareiškė įtarimus viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės generaliniam direktoriui P. S., t. y. apeliantui (ieškovui). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 28 d. nutartimi apeliantą (ieškovą) laikinai nušalino nuo Ligoninės generalinio direktoriaus pareigų trims mėnesiams, vėlesnėmis nutartimis laikino nušalinimo nuo pareigų terminas buvo tęsiamas iki 2018 m. kovo 28 d. (t. 1, b. l. 107).

Žemesnės instancijos teismas

29. Vadovaudamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartimi dėl apelianto (ieškovo) laikino nušalinimo ir vėlesnėmis šio teismo nutartimis, kuriomis apeliantui (ieškovui) buvo pratęsiamas laikino nušalinimo nuo pareigų terminas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. K-617 ir vėlesniais įsakymais apeliantas (ieškovas) buvo nušalintas nuo Ligoninės generalinio direktoriaus pareigų laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2018 m. kovo 28 d. (T. 1, b. l. 55-64; t. 4. b. l. 63, 64-69).

30. Sveikatos apsaugos ministerija 2018 m. vasario 15 d. raštu Nr. (1.1-21-60)10-1321 informavo apeliantą (ieškovą), kad, atsižvelgiant į jam, kaip Ligoninės direktoriui, iškeltą baudžiamąją bylą dėl nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, siekiant užtikrinti įstaigos viešąjį interesą, skaidrų ir nepertraukiamą įstaigos veiklos funkcionavimą, Ministerija, vadovaudamasi Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalimi ir Ligoninės įstatų XII skyriumi, pradėjo apelianto (ieškovo) atšaukimo iš pareigų procedūrą dėl Ligoninės įstatų 61.3 papunktyje nurodytos priežasties (ikiteisminio tyrimo institucijos yra pareikštas įtarimas dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimų padarymo). Šiuo raštu apeliantas (ieškovas) informuotas, kad 2018 m. vasario 28 d. Sveikatos apsaugos ministerijoje vyks posėdis dėl Ligoninės vadovo galimo atšaukimo, jam pasiūlyta pateikti argumentuotus paaiškinimus dėl atšaukimo iš pareigų (t. 1, b. l. 115). Apeliantas (ieškovas) šia teise pasinaudojo, 2018 m. vasario 21 d. pateikė paaiškinimus (nesutikimą) dėl galimo atšaukimo (t. 1, b. l. 39-41; t. 2, b. l. 12-14, 15-16). Sveikatos apsaugos ministerijoje 2018 m. vasario 28 d. vykusiame posėdyje apeliantas (ieškovas) dalyvavo, teikė paaiškinimus (t. 1, b. l. 24-25). Nurodyto posėdžio protokolas, apelianto (ieškovo) paaiškinimai, kiti su galimu atšaukimu susiję dokumentai pateikti sveikatos apsaugos ministrui.

31. Sveikatos apsaugos ministras 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. K-173 ,,Dėl P. S. atšaukimo iš pareigų“ (toliau – skundžiamas Įsakymas), remdamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 104 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalimi, VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė įstatų, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-100 ,,Dėl VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė įstatų patvirtinimo“ (toliau – Įstatai), 58.1 ir 58.3 papunkčiais, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame Ligoninės direktorius įtariamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 2 dalį, bei į Sveikatos apsaugos ministerijoje 2018 m. vasario 21 d. gautus P. S. rašytinius paaiškinimus, 2018 m. vasario 28 d. posėdžio Nr. LP-65 protokolą, praradus pasitikėjimą P. S., kaip galinčiu užtikrinti viešąjį interesą, tinkamą nepertraukiamą įstaigos veiklos funkcionavimą, atšaukė apeliantą (ieškovą) iš Ligoninės direktoriaus (taip pat ir papildomų Ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytojo akušerio-ginekologo) pareigų bei nutraukė darbo sutartį nuo 2018 m. kovo 1 d. (t. 1, b. l. 110).

32. Atšaukus apeliantą (ieškovą) iš Ligoninės vadovo pareigų, šis ir Ligoninė 2018 m. kovo 2 d. sudarė naują darbo sutartį dėl gydytojo akušerio-ginekologo darbo Ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje 0,5 etato krūviu ir dėl gydytojo akušerio-ginekologo darbo Ligoninės Sveikatos statistikos, analizės ir skubios konsultacinės pagalbos skyriuje 0,5 etato krūviu; ši sutartis pakeista nuo 2018 m. birželio 12 d., apeliantas (ieškovas) dirba Ligoninėje 1,25 etato krūviu (t. 4, b. l. 39-42).

Dėl gydymo įstaigos vadovo atleidimo iš pareigų įstaigos steigėjui praradus pasitikėjimą

33. Apeliantas (ieškovas) teigia, kad jis atšauktas iš Ligoninės vadovo pareigų neteisėtai ir nepagrįstai, nes jo darbas buvo vertinamas teigiamai, nebuvo pagrindo prarasti pasitikėjimą juo. Pasak apelianto, skundžiamas Įsakymas prieštarauja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalies nuostatoms, pagal kurias įstaigos vadovas atleidžiamas iš darbo DK nustatyta tvarka, taip pat šalių sudarytos darbo sutarties 11, 17 punktams, kuriais šalys susitarė, jog, nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, taikomi DK nustatyti įspėjimo terminai, o darbo sutartis gali būti nutraukta DK nustatytais pagrindais. Be to, Įsakyme remiamasi Ligoninės Įstatų 58.1, 58.3 papunkčiais, kurie Įstatuose atsirado tik 2018 m. sausio 26 d., apelianto įsitikinimu, siekiant atleisti jį iš Ligoninės generalinio direktoriaus pareigų.

34. Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalį su Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, be DK nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus atšaukti įstaigos vadovą steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių. Ligoninės Įstatų 58 punkte įtvirtintas Ligoninės direktoriaus atšaukimo iš pareigų pagrindų (priežasčių) sąrašas. Pagal Įstatų 58.1 papunktį priežastis atšaukti Ligoninės vadovą priežastis (pagrindas) – asmeniui ikiteisminio tyrimo institucijos pareikštas įtarimas dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo; pagal 58.3 papunktį – asmeniui ikiteisminio tyrimo institucijos pareikštas įtarimas dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymu. Apelianto (ieškovo) teiginiai, kad Ligoninės Įstatų 58.1 ir 58.3 punktai Įstatuose atsirado tik 2018 m. sausio 26 d., siekiant atleisti apeliantą iš Ligoninės generalinio direktorių pareigų, grindžiami tik apelianto subjektyvia nuomone, atmestini kaip nepagrįsti.

35. Apelianto teigimu, jo atšaukimas iš pareigų dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamas veikas, nesant priimto ir įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, pažeidžia Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens nekaltumo prezumpciją.

36. Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja baudžiamojoje teisėje. Sprendžiant dėl atšaukimo iš pareigų, remiantis tuo, jog gydymo įstaigos vadovas prarado pasitikėjimą, ikiteisminio tyrimo metu gydymo įstaigos vadovui pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, vykdant įstaigos vadovo pareigas, galimo padarymo, įstaigos savininkui (dalininkui) gali teikti pagrindą prarasti pasitikėjimą vadovu, kuris yra įtariamasis baudžiamajame procese. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įtarimai dėl nusikalstamų veikų padarymo reiškiami turint tam tikrų konkrečių duomenų.

37. Nagrinėjamu atveju specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų 2015 m. rugpjūčio 7 d. inicijuotame ikiteisminiame tyrime Nr. 05-7-00005-15 apeliantui (ieškovui), kaip Ligoninės vadovui, pareikšti įtarimai dėl kelių galimai padarytų nusikalstamų veikų padarymo (kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, piktnaudžiavimo). Įtarimai padarius nurodytas nusikalstamas veikas buvo siejami su apelianto (ieškovo), kaip Ligoninės vadovo, pareigų vykdymu, dėl to buvo taikoma procesinės prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo Ligoninės vadovo pareigų. Taigi buvo sutrikdytas vadovavimas Ligoninei. Esant tokioms aplinkybėms, Ligoninės dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinanti Sveikatos apsaugos ministerija turėjo pakankamą pagrindą prarasti pasitikėjimą apeliantu (ieškovu), kaip gydymo įstaigos vadovu, turinčiu užtikrinti viešąjį interesą, tinkamą, skaidrią sveikatos priežiūros įstaigos veiklą. Nurodytų motyvų pagrindu apelianto pozicija, kad atsakovė neturėjo pagrindo prarasti pasitikėjimo juo, atmestina kaip nepagrįsta (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto (ieškovo) atšaukimo iš pareigų metu galiojo DK nuostatos, reglamentuojančios vadovaujančių darbuotojų darbo santykių ypatumus. DK 104 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, be šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose ar steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Apelianto (ieškovo) su atsakove sudaryta darbo sutartis nutraukta vienu iš DK nustatytų pagrindų – pagal DK 104 straipsnio 1 dalį, taigi apeliacinio skundo argumentai dėl ginčo šalių sudarytos darbo sutarties 17 punkto nuostatų pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti (žr. inter alia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018).

39. Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalį su Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, be DK nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus atšaukti įstaigos vadovą steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės dalininkė (savininkė) yra valstybė, kurios teises ir pareigas įgyvendina Sveikatos apsaugos ministerija (Įstatų 5 punktas). Ligoninės organai yra: visuotinis dalininkų susirinkimas, vienasmenis valdymo organas - direktorius ir administracija (Įstatų 21.1-21.3 punktai). Visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti Ligoninės vadovą iš pareigų, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama (Įstatų 32 punktas). Darbo sutartį su Ligoninės vadovu sudaro ir nutraukia sveikatos apsaugos ministras (Įstatų 30 punktas).

40. Nagrinėjamu atveju Sveikatos apsaugos ministerija 2018 m. vasario 15 d. raštu Nr. (1.1-21-60)10-1321 pranešė apeliantui (ieškovui), kad, atsižvelgdama į jo atžvilgiu vykdomą ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, siekdama užtikrinti įstaigos viešąjį interesą, skaidrų ir nepertraukiamą įstaigos funkcionavimą, vadovaudamasi Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalimi, Ligoninės įstatų XII skyriumi, pradėjo jo atšaukimo iš pareigų procedūrą dėl Ligoninės įstatų 58.3 papunktyje nurodytos priežasties – ikiteisminio tyrimo institucijos pareikštų įtarimų padarius nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimų.

41. Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, jog tuo atveju, kai viešosios sveikatos priežiūros įstaigos vadovas, paskirtas į šias pareigas viešo konkurso būdu, vėliau yra atšaukiamas iš pareigų kompetentingų subjektų, jis gali būti atšauktas tik esant atšaukimo priežastims ir darbuotojui nurodžius tokio atšaukimo motyvus. Priešingu atveju pažeidžiama tokio asmens teisė žinoti, kokiu pagrindu jis atšauktas (atleistas), bei reikšti atitinkamus reikalavimus, susijusius su tokiu atšaukimu (atleidimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-684/2016).

42. Byloje esančių duomenų analizė teikia pagrindą daryti neabejotiną išvadą, kad apelianto (ieškovo), kaip viešosios sveikatos priežiūros įstaigos vadovo, atšaukimas iš pareigų inicijuotas ir įvykdytas kompetentingų subjektų (Ligoninės dalininkės (savininkės) – valstybės – teises ir pareigas įgyvendinančios Sveikatos apsaugos ministerijos ir sveikatos apsaugos ministro), apeliantas (ieškovas) buvo iš anksto informuotas apie ketinimą atšaukti jį iš pareigų, jam aiškiai nurodytos atšaukimo iš pareigų priežastys ir motyvai, suteikta teisė tiek pateikti paaiškinimus raštu, tiek dalyvauti Sveikatos apsaugos ministerijoje 2018 m. vasario 28 d. vykusiame posėdyje, svarstant jo atšaukimo iš pareigų klausimą. Esant tokiems bylos duomenims, apeliacinio skundo argumentai, kuriais abejojama, ar sprendimą atšaukti apeliantą iš pareigų priėmė kompetentingas subjektas, taip pat teigiama, jog apeliantui nebuvo tinkamai atskleistos atšaukimo iš pareigų priežastys, motyvai, atmestini kaip nepagrįsti (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

43. Apeliantas (ieškovas) teigia, kad jo atšaukimas iš pareigų dėl prarasto pasitikėjimo yra neteisėtas, nes, 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajam DK ir nesant rašytinio šalių susitarimo dėl papildomo darbo funkcijos nustatymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalimi, pagrindinė jo darbo funkcija buvo gydytojo akušerio–ginekologo darbas pagal neterminuotą 2009 m. gruodžio 9 d. darbo sutartį Nr. DS-118, o dėl šio darbo jam nepareikšta nepasitikėjimo.

44. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vieno darbdavio su tuo pačiu darbuotoju sudarytos kelios darbo sutartys nuo Darbo kodekso įsigaliojimo lieka galioti nustatant pagrindinę darbo sutartį ir susitariant dėl papildomų darbo funkcijų, ir šioms sutartims taikomos susitarimą dėl papildomo darbo reglamentuojančios Darbo kodekso nuostatos; jeigu šalys nenustato pagrindinės ir papildomos darbo funkcijos, pagrindine laikoma ta funkcija, dėl kurios susitarta pirmiau.

45. Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad, bylos duomenimis, apeliantas (ieškovas) 2009 m. gruodžio 9 d. Darbo sutarties Nr. DS-52 dėl gydytojo akušerio-ginekologo darbo 0,5 etato sudarymo metu jau ėjo Ligoninės vadovo pareigas (nuo 1997 m. jis buvo viešosios įstaigos Šiaulių ligoninės direktoriumi, nuo 2002 m. – viešosios įstaigos Šiaulių ligoninės generalinis direktorius (t. 2, b. l. 17). 2009 m. gruodžio 9 d. Darbo sutarties Nr. DS-52 1.2 punkte aiškiai nurodyta, kad gydytojo akušerio ginekologo darbas 0,5 etato – papildomas darbas (t. 1, b. l. 50). Sveikatos apsaugos ministro 20147 m. gruodžio 30 dr. Įsakymo Nr. K-714 pagrindu 2009 m. gruodžio 9 d. darbo sutartis Nr. DS-52 buvo papildyta įrašu, kad apeliantui (ieškovui), kaip Ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus gydytojui akušeriui-ginekologui, dirbančiam papildomose pareigose 0,5 etato krūviu, nuo 2015 m. sausio 1 d. nustatomas 480,50 Eur darbo užmokestis (t. 1, b. l. 126; t. 2, b. l. 60). Pabrėžtina tai, kad 2017 m. lapkričio 30 d. rašte apeliantas (ieškovas), reikšdamas pageidavimą atnaujinti darbą gydytoju akušeriu-ginekologu, pats nurodė, kad, dirbdamas Šiaulių ligoninės generaliniu direktoriumi, 2009 m. gruodžio 10 d. buvo įdarbintas papildomoms gydytojo akušerio-ginekologo pareigoms (t. 1, b. l. 97).

46. Aptartų bylos duomenų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad apeliantas (ieškovas) darbą gydytoju akušeriu-ginekologu 0,5 etato pats suvokė ir vertino kaip papildomą darbo funkciją, o Ligoninės vadovo pareigas – kaip pagrindinę darbo funkciją (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Dėl to apeliacinio skundo argumentai, kad 2009 m. gruodžio 10 d. darbo sutartis dėl gydytojo akušerio-ginekologo pareigų, kaip sudaryta anksčiau, laikytina pagrindine, yra atmestini kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįsti. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad, atsižvelgiant į Ligoninės vadovo pareigų paskirtį, pobūdį, funkcijas, nėra pagrindo manyti, jog su vadovu sudaryta darbo sutartis gali būti laikoma susitarimu dėl papildomo darbo. Ta aplinkybė, kad 2009 m. gruodžio 10 d. darbo sutartis dėl gydytojo akušerio-ginekologo pareigų – neterminuota, o 2013 m. birželio 28 d. darbo sutartis Nr. DS-118 dėl Ligoninės generalinio direktoriaus pareigų – terminuota, nekeičia generalinio direktoriaus pareigų kvalifikavimo kaip pagrindinės darbo funkcijos.

47. DK 35 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad susitarimas dėl papildomo darbo pasibaigia, nutrūkus pagrindinės darbo funkcijos darbo sutarčiai, nebent darbo sutarties šalys susitaria kitaip.

48. Nagrinėjamu atveju, Ligoninės steigėjui išreiškus nepasitikėjimą apeliantu (ieškovu), kaip Ligoninės vadovu, ir atšaukus jį iš pagrindinės darbo funkcijos pareigų, pasibaigė ir šalių susitarimas dėl ieškovo papildomos darbo funkcijos – gydytojo akušerio-ginekologo toje pačioje gydymo įstaigoje, nes atšaukimo iš pagrindinių pareigų procedūros metu šalys nesusitarė kitaip (DK 35 straipsnio 5 dalis). Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantas (ieškovas) neteisėtai atleistas ne tik iš Ligoninės direktoriaus, bet ir iš gydytojo akušerio-ginekologo pareigų, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Nagrinėjamo ginčo atveju susitarimas dėl apelianto (ieškovo) papildomo darbo funkcijos (gydytojo akušerio-ginekologo darbo) pasibaigė dėl to, jog nutrūko pagrindinės darbo funkcijos – Ligoninės vadovo – darbo sutartis (DK 35 straipsnio 5 dalis).

49. Atleidimo iš pareigų neteisėtumą apeliantas (ieškovas) taip pat grindžia tuo, kad jis ėjo Ligoninės generalinio direktoriaus pareigas, tuo tarpu ginčijamu 2018 m. kovo 1 d. Įsakymu apeliantas (ieškovas) atleistas iš direktoriaus pareigų.

50. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta teisiškai nereikšmingais, vertinant apelianto (ieškovo) atšaukimo iš pareigų teisėtumą. Akivaizdu, kad ginčijamu Įsakymu ieškovas atšauktas iš Ligoninės vadovo pareigų, kurias ėjo, nepaisant to, kad Įsakyme pareigos įvardytos kaip direktoriaus, ne generalinio direktoriaus.

51. Apeliaciniame skunde teigiama, kad su apeliantu (ieškovu) sudarytos 2013 m. birželio 28 d. terminuotos darbo sutarties 11 punkte nustatyta, jog įspėjimo terminai, kai ši darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, nustatomi pagal DK 130 straipsnio nuostatas, tačiau, atšaukiant apeliantą iš pareigų, nesilaikyta įspėjimo terminų.

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės, nesutikdamos su tokiais apelianto argumentais, teisingai nurodo, kad DK 104 straipsnyje, kurio pagrindu apeliantas atšauktas iš pareigų, nenustatyta pareigos įspėti apie atšaukimą, nėra įspėjimo terminų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, aiškinant viešosios įstaigos vadovo atšaukimą iš pareigų reglamentuojančias teisės normas, nurodoma, kad viešosios įstaigos vadovą paskyrusio subjekto teisė jį atšaukti iš pareigų yra absoliuti, ji nesiejama su jokiomis papildomomis Viešųjų įstaigų įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ar ypatinga tokios teisės įgyvendinimo tvarka. Viešųjų įstaigų įstatyme taip pat nenustatyta visuotinio dalininkų susirinkimo ar viešosios įstaigos savininko pareiga prieš tam tikrą laiką įspėti įstaigos vadovą apie ketinimą atšaukti jį iš pareigų. Kartu kasacinio teismo pažymima, kad ta aplinkybė, jog darbo sutartis nutraukiama specialiajame Viešųjų įstaigų įstatyme įtvirtintomis sąlygomis, neatima galimybės įstaigai ar jos atstovui (darbdaviui) ir įstaigos vadovui (darbo santykių subjektui) susitarti dėl papildomų darbo sutarties sąlygų, ir tokiu atveju šios sutarties sąlygos, jeigu dėl jų šalys susitaria, tampa joms privalomos, t. y. turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2013; kt.). Darbo sutartyje, be kita ko, gali būti susitariama dėl specialių absoliučios teisės atšaukti viešosios įstaigos vadovą įgyvendinimo sąlygų (įspėjimo terminų, darbuotojui mokėtinų išmokų ir pan.) ir toks susitarimas nepaneigs šios teisės turinio bei bus privalomas darbo sutarties šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-473-248/2016).

53. Nagrinėjamu atveju apelianto (ieškovo) ir atsakovės sudarytos 2013 m. birželio 28 d. darbo sutarties 11 punkto nuostata dėl įspėjimo terminų galioja ir yra privaloma, taip pat ir nutraukiant darbo sutartį pagal DK 104 straipsnio 1 dalį, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalį. Tačiau nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad aptariama šalių pasirašytos darbo sutarties sąlyga susitarta dėl įspėjimo terminų taikymo tuo atveju, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės.

54. Pažymėtina tai, kad viešosios įstaigos vadovo atšaukimas iš pareigų dėl prarasto pasitikėjimo gali būti siejamas su jo kalte, tačiau gali būti ir nesant vadovo kaltės. Vadovo atšaukimas tais atvejais, kai dėl pasitikėjimo praradimo nėra jo kaltės, savo esme yra atleidimas darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės.

55. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad atšaukimo iš pareigų pagrindas – pasitikėjimo viešosios įstaigos vadovu praradimas – gali atsirasti tiek dėl šio asmeninių savybių, tiek dėl kaltų veiksmų (neveikimo), netinkamo administravimo ar kitų aplinkybių. Tam, jog viešosios įstaigos savininkas galėtų priimti sprendimą atšaukti viešosios įstaigos vadovą iš pareigų, nebūtina nustatyti konkrečių priežasčių, dėl kurių buvo prarastas pasitikėjimas įstaigos vadovu, svarbus pats pasitikėjimo praradimo faktas, dėl kurio toks asmuo negali toliau eiti pareigų. Tačiau pasitikėjimo praradimo priežastys svarbios tiriant vadovo atšaukimo iš pareigų procedūros teisėtumą, kuris siejamas su jo kaltės buvimu arba nebuvimu. Nuo aplinkybės, ar nustatoma atšaukiamo vadovo kaltė, ar ne, priklauso būtinumas (ne)taikyti įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminą, taigi ir atliktos darbo santykių nutraukimo procedūros teisėtumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-473-248/2016; kt.).

56. Vadovaujantis aptarta kasacinio teismo praktika, atšaukiant apeliantą (ieškovą) iš Ligoninės vadovo pareigų, atsakovė turėjo laikytis DK nustatytų įspėjimo terminų, jeigu atšaukimas iš pareigų nebūtų grindžiamas jo kalte.

57. Nagrinėjamu atveju skundžiamo Įsakymo turinio, atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė, nutraukdama darbo sutartį dėl prarasto pasitikėjimo apeliantu (ieškovu), kaip Ligoninės vadovu, rėmėsi jo kalte, t. y. pasitikėjimo apeliantu (ieškovu) praradimą grindė einant Ligoninės vadovo pareigas atliktais veiksmais, dėl kurių baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka jam pareikšti įtarimai galbūt padarius kelias nusikalstamas veikas. Išvadą, kad apelianto (ieškovo) atšaukimą iš pareigų atsakovė siejo su jo kalte, patvirtina ir aplinkybė, jog apeliantui (ieškovui) neišmokėta išeitinė išmoka, kuri, vadovaujantis DK 104 straipsnio 2 dalimi, mokama atšaukiamam vadovui, išskyrus atvejus, kai atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo atveju apelianto (ieškovo) atšaukimas iš pareigų lemtas jo kaltų veiksmų, atsakovė neturėjo taikyti DK nustatytų įspėjimo terminų, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl ginčo šalių sudarytoje darbo sutartyje įtvirtintos jos nutraukimo tvarkos pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

58. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo išaiškinta, jog, atsižvelgiant į teisės atšaukti viešosios įstaigos vadovą absoliutumą, konstatavus, jog egzistavo pagrindas atšaukti vadovą, toks pažeidimas, kai buvo nesilaikyta darbo sutartyje šalių sulygtos specialios šios teisės įgyvendinimo tvarkos – netaikytas įspėjimo apie būsimą atšaukimą terminas, nelaikytinas esminiu, galinčiu lemti atšaukimo iš pareigų pripažinimą neteisėtu ir su tuo susijusius padarinius (inter alia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-313/2018).

59. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs šioje byloje surinktų įrodymų, nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pagrįstai atmetė apelianto (ieškovo) reikalavimus pripažinti jo atleidimą iš Ligoninės vadovo pareigų ir papildomų gydytojo akušerio-ginekologo pareigų neteisėtu bei taikyti neteisėto darbo santykių nutraukimo teisinius padarinius, nepažeidė civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių darbo bylų nagrinėjimo ypatumus (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 414, 417, 418 straipsniai).

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už nepagrįsto nušalinimo laiką priteisimo

60. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą priteisti dėl neteisėto nušalinimo nuo darbo prarastą darbo užmokestį.

61. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nušalinimą nuo pareigų lėmė ikiteisminio tyrimo metu jam pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, galimai padarytų einant Ligoninės direktoriaus pareigas: vadovaujantis galiojusio DK 123 straipsnio 2 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015 m. spalio 28 d. nutartimi dėl apelianto (ieškovo), kaip įtariamojo, laikino nušalinimo nuo pareigų, ir vėlesnėmis ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis, kuriomis laikinas nušalinimas nuo pareigų buvo pratęsiamas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. K-617 ir vėlesniais įsakymais apeliantas (ieškovas) buvo nušalintas nuo Ligoninės generalinio direktoriaus pareigų laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2018 m. kovo 28 d.

62. Iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 123 straipsnyje nebuvo nustatyta nušalinimo termino. Pagal galiojančio DK 49 straipsnio 2 dalį darbdavys raštu nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio, pagal pareigūnų arba organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo teisę, rašytinį reikalavimą iki trijų mėnesių.

63. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistas trijų mėnesių nušalinimo terminas, nes apelianto nušalinimas nuo Ligoninės vadovo pareigų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. K-617 trims mėnesiams vėliau buvo pratęsiamas, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo pareigūnų prašymu pratęsiamą apelianto (ieškovo), kaip įtariamojo, laikiną nušalinimą nuo pareigų. Pažymėtina tai, kad apeliantas (ieškovas) neginčijo nė vieno Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo dėl jo nušalinimo nuo pareigų pratęsimo. Išanalizavus bylos duomenims, susijusius su apelianto (ieškovo) nušalinimu nuo Ligoninės vadovo pareigų laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2018 m. kovo 28 d., darytina išvada, kad nušalinimo nuo pareigų institutas apelianto (ieškovo) atžvilgiu taikytas nepažeidžiant teisės normų (galiojusio DK 123 straipsnis, galiojančio DK 49 straipsnis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

64. Apeliantas (ieškovas) taip pat teigia, kad nušalinimo laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2018 m. kovo 28 d., pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio nuostatas, jam nepalikta teisė dirbti gydytojo akušerio-ginekologo darbą, nušalinimo nuo šių pareigų klausimas nebuvo išspręstas, nors tiek žodžiu, tiek rašytu ne kartą kreiptasi į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl apelianto galimybės tęsti gydytojo akušerio-ginekologo darbą.

65. Nurodytina tai, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. K-617 nušalinus apeliantą (ieškovą) nuo Ligoninės vadovo pareigų, jis vyko į Ligoninę vykdyti gydytojo akušerio-ginekologo darbo funkcijų. Apeliantas (ieškovas) 2015 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją su prašymu suteikti jam kasmetines atostogas. Sveikatos apsaugos ministro įsakymais (2015 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. A-227; 2016 m. sausio 7 d. įsakymas Nr. A-2; 2016 m. kovo 4 d. įsakymas Nr. A-33) buvo tenkinami apelianto (ieškovo) prašymai dėl atostogų (kasmetinių ir administracijai leidus), ir laikotarpiu iki 2016 m. birželio 11 d. (imtinai) jam, kaip gydytojui akušeriui-ginekologui, buvo suteikiamos atostogos (t. 1, b. l. 66-68). Teismo proceso metu į bylą nepateikta duomenų, kad, pasibaigus pirmiau nurodytam atostogų laikui, apeliantas (ieškovas) būtų vykęs į darbovietę vykdyti gydytojo akušerio-ginekologo funkcijų. Atsakovė Ligoninė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad, pasibaigus atostogų terminui, apeliantas (ieškovas) nepranešė neatvykimo į darbą priežasčių, Ligoninei buvo žinoma apie jo kreipimąsi į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl nemokamų atostogų suteikimo, tačiau įsakymo dėl nemokamų atostogų suteikimo Ligoninėje nebuvo gauta. Ligoninė dėl apelianto, kaip gydytojo akušerio-ginekologo, darbo kreipėsi į kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir gavo patvirtinimą, kad tikslinga vadovautis Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos (toliau - VDI) 2015 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. SD-25- 14490 pateiktu išaiškinimu, pagal kurį darbuotoją su darboviete sieja vienas asmeninio pobūdžio darbo teisinis santykis, darbuotojas tiek dirba, tiek atostogauja, yra laikinai nedarbingas ar kita, abiejose pareigose vienu metu; darbuotojas tuo pačiu metu ir dirbti, ir atostogauti toje pačioje darbovietėje negalėtų; atsižvelgiant į tai, ir nušalinus darbuotoją nuo darbo šis nušalinimas taikytinas visai darbo sutarčiai, ne tik atskiram susitarimui dėl konkrečių pareigų. Ligoninė, atsižvelgdama į nurodytą išaiškinimą, taip pat į tai, kad apeliantas (ieškovas) neatvyko į darbą ir nepateikė Ligoninei jokio pareiškimo, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymėjo nušalinimą ir nuo gydytojo akušerio-ginekologo pareigų.

66. Bylos duomenimis, apeliantas (ieškovas) tik 2017 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Ligoninę su prašymu atnaujinti jo darbą gydytojo akušerio-ginekologo pareigose, ir nurodė pageidaujamą datą – nuo 2017 m. gruodžio 15 d. (t. 1, b. l. 97). Toks paties apelianto (ieškovo) prašymas teikia pagrindą daryti išvadą, kad nušalinimo nuo Ligoninės vadovo pareigų laikotarpiu apeliantas nesiekė dirbti gydytojo akušerio-ginekologo darbą, į Ligoninę dirbti šio darbo nevyko savo paties apsisprendimu. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai dėl teisės nušalinimo nuo Ligoninės vadovo pareigų laikotarpiu dirbti gydytojo akušerio-ginekologo darbą pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

67. Pažymėtina tai, kad, gavusi apelianto (ieškovo) 2017 m. lapkričio 30 d. prašymą nuo 2017 m. gruodžio 15 d. atnaujinti jo darbą gydytojo akušerio-ginekologo pareigose, atsakovė Ligoninė kitą dieną, t. y. 2017 m. gruodžio 1 d., raštu Nr. S-6808(1.13) kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl darbo santykių atnaujinimo galimybės. Sveikatos apsaugos ministerija 2017 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. (3.26-16)10-10046 pakartotinai persiuntė Ligoninei Valstybinės darbo inspekcijos 2015 m. lapkričio 26 d. raštą Nr. SD-25-14490 „Dėl nušalinimo nuo darbo ir kasmetinių atostogų suteikimo“. Ligoninė 2017 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. S-7163 (1.13) dar kartą kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydama pateikti nuomonę dėl galimybės atnaujinti apelianto (ieškovo) darbą gydytojo akušerio-ginekologo pareigose. Sveikatos apsaugos ministerija nurodė Ligoninei kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, kurios prašymu baudžiamojoje byloje apeliantui, kaip įtariamajam, taikytas laikinas nušalinimas nuo Ligoninės generalinio direktoriaus pareigų, tam, jog ši institucija nurodytų procesinės prievartos priemonės taikymo apimtį. Ligoninė 2018 m. sausio 3 d. raštu Nr. S-42(1.16) kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, tačiau ši 2018 m. vasario 2 d. rašte Nr. 17.2.-768 nepateikė atsakymo dėl apelianto darbo gydytoju akušeriu-ginekologu atnaujinimo galimybės. Ligoninė, remdamasi tuo, kad nei Sveikatos apsaugos ministerija, nei Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra neišreiškė imperatyvių prieštaravimų dėl apelianto darbo gydytojo akušerio-ginekologo pareigose, patenkino apelianto prašymą ir nuo 2018 m. vasario 5 d. Ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje sudarė apeliantui darbo grafiką pagal jo turėtą gydytojo akušerio-ginekologo darbo krūvį, t. y. 0,5 etato. Šiose pareigose nurodytu krūviu apeliantas dirbo iki jo atšaukimo iš Ligoninės generalinio direktoriaus ir gydytojo akušerio-ginekologo pareigų Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. K-173. Atšaukus apeliantą iš pareigų, 2018 m. kovo 2 d. Ligoninė ir ieškovas sudarė naują darbo sutartį dėl darbo gydytoju akušeriu-ginekologu Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje 0,5 etatu ir 0,5 etatu Sveikatos statistikos, analizės ir skubios konsultacinės pagalbos skyriuje.

68. Pagal DK 49 straipsnio 7 dalies, 220 straipsnio 1 dalies nuostatas darbuotojas, nesutinkantis su nušalinimu nuo darbo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Juridinio asmens vadovas dėl nušalinimo nuo darbo teisėtumo turi laikytis privalomos ikiteisminės darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos (DK 105 straipsnis).

69. Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieškovas) po to, kai jo prašyme nurodytą dieną – 2017 m. gruodžio 15 d. – nebuvo patenkintas prašymas leisti tęsti gydytojo akušerio-ginekologo darbą, iki 2018 m. vasario 5 d., kai Ligoninė leido jam tęsti darbą ir sudarė darbo grafiką, nekėlė darbo ginčo dėl neteisėto nušalinimo nuo darbo. Tokį reikalavimą pareiškė tik kai 2018 m. balandžio 4 d. kreipėsi į teismą, ginčydamas atšaukimo iš pareigų 2018 m. kovo 1 d. Įsakymu teisėtumą.

70. Aptartos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad apeliantas (ieškovas) per įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą nesikreipė į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl nušalinimo nuo darbo teisėtumo (DK 49 straipsnio 7 dalis, 220 straipsnio 1 dalis).

71. Kartu teisėjų kolegija pažymi, pirmosios instancijos teismas DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl neteisėto nušalinimo nuo darbo neteisingai kvalifikavo kaip ieškinio senaties terminą. DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminai yra procedūriniai, kuriems taikomos CPK nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis (DK 16 straipsnis). Šis terminas nėra ieškinio senaties terminas, todėl dėl jo netaikomos CK pirmosios knygos IV dalies VII skyriaus „Ieškinio senatis“ (CK 1.124–1.135 straipsniai) normos (žr. inter alia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).

72. Procedūrinis terminas – tai įstatymuose, kituose teisės aktuose, sutartyse arba neteisminių institucijų nustatytas laikotarpis veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose. DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme, o lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą išnykimą, t. y. asmens procedūrinė subjektinė teisė pasibaigia (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Šiam terminui pasibaigus ir jo neatnaujinus, individualus darbo ginčas negali būti nagrinėjamas iš esmės darbo ginčų komisijoje, tačiau asmuo, nesutinkantis su darbo ginčų komisijos sprendimu, pagal DK 231 straipsnį turi teisę per vieno mėnesio nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos terminą, kuris yra procesinis, pareikšti ieškinį teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginčo, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į darbo ginčų komisiją, nagrinėjimą į teismą.

73. Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieškovas) nesilaikė aptartos darbo ginčo dėl nušalinimo nuo darbo teisėtumo nagrinėjimo tvarkos, dėl šio ginčo kreipėsi tiesiogiai į teismą, kartu ginčydamas jo, kaip gydymo įstaigos vadovo, atšaukimo iš pareigų teisėtumą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal DK 105 straipsnio 2 dalį ginčai dėl juridinio asmens vadovo darbo sutarties nutraukimo teisėtumo nagrinėjami teisme, vadovaudamasis absorbcijos principu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nagrinėti ir reikalavimą dėl nušalinimo nuo pareigų teisėtumo bei vidutinio darbo užmokesčio už neteisėto nušalinimo laiką priteisimo. Tačiau teismas neturėjo teisinio pagrindo šį ieškinio reikalavimą atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino, nes, kaip nurodyta, DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio terminas nėra ieškinio senaties.

74. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai teisiškai kvalifikavo DK 220 straipsnio 1 dalyje įvirtintą terminą, šiuo konkrečiu atveju neteikia pagrindo daryti kitokią išvadą dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 9369,75 Eur vidutinio darbo užmokesčio už nušalinimą nuo Ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytojo akušerio-ginekologo pareigų laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 12 d. iki 2018 m. vasario 5 d.

75. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios ginčo situacijos aplinkybių visumą, prieina prie išvados, kad iki 2016 m. birželio 11 d. apeliantas (ieškovas) nedirbo gydytojo akušerio-ginekologo darbo turėdamas teisėtą priežastį (atostogas), o nuo 2016 m. birželio 12 d. iki 2018 m. vasario 5 d. – savo nuožiūra: 2016 m. birželio 11 d. pasibaigus atostogų laikui, neatvyko į Ligoninę ir nesikreipė dėl galimybės dirbti gydytojo akušerio-ginekologo darbą; pateikęs Ligoninei 2017 m. lapkričio 30 d. prašymą atnaujinti jo, kaip gydytojo akušerio-ginekologo darbą, nuo 2017 m. gruodžio 15 d., įstatymų nustatytu terminu nesikreipė į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl šio prašymo patenkinimo. Toks apelianto elgesys teikia pagrindą daryti išvadą, kad iki atleidimo iš darbo 2018 m. kovo 1 d. Įsakymu jis, nedirbdamas gydytojo akušerio-ginekologo darbo, nelaikė, jog nušalinimo nuo Ligoninės vadovo pareigų laikotarpiu yra pažeidžiama jo teisė dirbti papildomą darbą.

76. Išdėstytų motyvų pagrindu pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškinio reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už nušalinimo nuo gydytojo akušerio-ginekologo pareigų laikotarpį (2016 m. birželio 12 d. – 2018 m. vasario 5 d.) atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos esant darbo santykiams

77. Apeliantas (ieškovas) teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pasak apelianto, teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad apeliantas teisėtai atleistas iš darbo, negynė jo teisių, pažeistų dėl netinkamo darbo sutarties nutraukimo įforminimo.

78. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra nurodyta, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas, taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė. Nors reikalavimas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir reikalavimas atlyginti dėl neteisėto atleidimo patirtą neturtinę žalą yra susiję (tiek vienu, tiek kitu atveju ieškovas (darbuotojas) turi įrodyti atsakovo (darbdavio) veiksmų neteisėtumą nutraukiant darbo sutartį), tačiau reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu patenkinimas savaime nelemia ir reikalavimo atlyginti dėl neteisėto atleidimo patirtą neturtinę žalą tenkinimo, ir priešingai – reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu atmetimas savaime nėra pagrindas atmesti reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. Taigi reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu atmetimas savaime neatima ieškovui (darbuotojui) teisės įrodinėti, kad darbdavys, atleisdamas jį iš darbo, elgėsi neteisėtai ir kad dėl jo neteisėtų veiksmų darbuotojas patyrė neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009).

79. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą aplinkybėmis pripažįstama darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 59 punktas).

80. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie atsakovių nepagarbų elgesį, kitokio pobūdžio neteisėtus veiksmus, nukreiptus į apeliantą (ieškovą), galėjusius sukelti jam tokių išgyvenimų, nepatogumų, kurie būtų pagrindas konstatuoti padarytos neturtinės žalos faktą ir spręsti dėl piniginės satisfakcijos priteisimo. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog atleidimas iš darbo yra teisėtas, negynė jo teisių, pažeistų dėl netinkamo darbo sutarties nutraukimo įforminimo, atmesti kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija priėjo prie tos pačios, kaip ir pirmosios instancijos teismas, išvados, jog buvo pagrindas apeliantą atleisti iš pareigų, atleidimo iš pareigų procedūros pažeidimų, kuriais rėmėsi apeliantas, nenustatyta .

81. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aptariamu atveju nenustatyta būtinų atsakomybės sąlygų priteisti apeliantui neturtinės žalos atlyginimą.

82. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimą.

Teisėjos Rita KisielienėVilija MikuckienėLaima Ribokaitė