Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Be to, Įsakyme nurodomi Ligoninės Įstatų 58.1 ir 58.3 papunkčiai, kurie Įstatuose atsirado tik 2018 m. sausio 26 d. tikslu atleisti ieškovą iš Ligoninės generalinio direktoriaus pareigų. SAM 2018-02-15 raštu Nr. (1.1.21-60) 10-1321 informavo P. S. apie galimą atšaukimą iš pareigų, tačiau ieškovas šį raštą gavo pavėluotai, o su šiuo raštu buvo supažindintas tik 2018-02-19 Ligoninėje. Minėtame rašte nurodoma, kad 2018-02-28 planuojamas VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės dalininkų susirinkimas, kur bus svarstomas klausimas dėl ieškovo atšaukimo iš generalinio direktoriaus pareigų. Ieškovas teikė paaiškinimus, tačiau į juos atsižvelgta nebuvo. Ieškovo manymu, iš SAM įvykusio posėdžio 2018-02-28 protokolo Nr. LP-65, nematyti, jog ieškovo atšaukimo procedūrą iš Ligoninės vadovo pareigų vykdė būtent visuotinis dalininkų susirinkimas.

Taip pat Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 str. 7 d. numatyta, kad ,,Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau – LNSS) valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių vadovai bei šių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais. Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, be Darbo kodekse nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių.“ Todėl kai viešosios sveikatos priežiūros įstaigos vadovas, paskirtas į šias pareigas viešo konkurso būdu (t. y. patikrinus vadovo gebėjimus specialia teisės aktuose nustatyta tvarka), vėliau yra atšaukiamas iš pareigų kompetentingų subjektų, jis gali būti atšauktas iš šių pareigų tik esant atšaukimo priežastims ir darbuotojui nurodžius tokio atšaukimo motyvus. Priešingu atveju pažeidžiama sveikatos priežiūros įstaigos vadovo (darbuotojo) teisė žinoti, kokiu pagrindu jis yra atšauktas (atleistas), bei reikšti atitinkamus reikalavimus, susijusius su tokiu atšaukimu (atleidimu).

Ieškovo manymu, ta atšaukimo iš pareigų priežastis, kad jis yra įtariamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 2 dalį, pažeidžia jo nekaltumo prezumpciją, kuri jam, kaip ir kitiems, taikoma pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. ir Konvencijos 6 str. 2 d. įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos principo sampratą, ir įtarimai negalėjo būti pagrindu jį atšaukti. Anot ieškovo, visi sprendimai turi būti objektyviai pagrįsti viešuoju interesu, o ne motyvuojami absoliučios teisės sąvoka. Ieškovui neatskleistos jo atšaukimo (atleidimo) iš einamų pareigų priežastys (išskyrus tai, kad jam pareikšti įtarimai), o tai lemia išvadą, kad nebuvo objektyviai pagrįsto teisėto pagrindo atšaukti ieškovą iš sveikatos priežiūros įstaigos vadovo pareigų.

Ieškovas taip pat akcentuoja tą aplinkybę, kad su juo buvo sudarytos dvi skirtingos darbo sutartys dėl skirtingų pareigų: Šiaulių apskrities viršininko administracija ir ieškovas 2009 m. gruodžio 9 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. DS-52, kuria P. S. buvo priimtas dirbti į Ligoninės priėmimo skyriaus gydytojo akušerio ginekologo pareigas 0,5 etato (papildomą darbą). Ši sutartis buvo keičiama (pildoma), darbo santykiai pagal ją tęsėsi iki pat atšaukimo.

Šios sutarties 17 p. numatyta, kad ji gali būti nutraukta darbo kodekso nustatytais pagrindais. Ši darbo sutartis SAM iniciatyva skundžiamu įsakymu buvo nutraukta nepagrįstai, pažeidžiant 2016 m. rugsėjo 14 d. Nr. XII-2603 Lietuvos Respublikos Darbo kodekso patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 str. 5 d. nuostatas, jai negalėjo būti taikomas ieškovo atšaukimo iš pareigų Įsakyme nurodytas pagrindas, be to, šalims po naujojo DK įsigaliojimo rašytine tvarka nenustačius pagrindinės ar papildomos darbo funkcijos, pagrindine laikoma ta funkcija, dėl kurios susitarta pirmiau, o pirmiau buvo susitarta būtent dėl šių gydytojo akušerio ginekologo pareigų, todėl 2009 m. gruodžio 9 d. sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. DS-52, ieškovo manymu, yra pagrindinė, o ne papildoma.

Taip pat SAM ir ieškovas, pastarajam laimėjus konkursą 5 metų terminui, 2013 m. birželio 28 d. sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. DS-118. Šia sutartimi P. S. buvo priimtas dirbti į Ligoninės generalinio direktoriaus pareigas. Taip šios pareigos nurodytos ir sveikatos apsaugos ministro 2013 m. birželio 26 d. įsakyme Nr. K-495 ,,Dėl P. S. priėmimo į VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė generalinio direktoriaus pareigas“ (šio įsakymo 2 p.). Tačiau ieškovas buvo atleistas ne iš generalinio direktoriaus, o iš direktoriaus pareigų.

Ieškovas taip pat nurodo, kad jis sveikatos apsaugos ministro įsakymais buvo laikinai nušalintas nuo generalinio direktoriaus pareigų bendram laikotarpiui nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2018 m. kovo 28 d., kas prieštarauja darbo kodekso 49 str. 2 d. nuostatai, numatančiai, kad darbdavys gali raštu nušalinti darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio, pagal pareigūnų arba organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo teisę, rašytinį reikalavimą iki trijų mėnesių. Šiuo atveju P. S. nušalinimas nuo pareigų viršijo trijų mėnesių laikotarpį. Taip pat nušalinimo nuo pareigų įsakymais nebuvo išspręstas jo darbo užmokesčio mokėjimo ar nemokėjimo klausimas. Nušalinimu, anot ieškovo, yra pažeista ir Konstitucijos 48 str. nuostata, nes ieškovui nebuvo palikta teisė nušalinimo nuo pareigų metu dirbti kitą darbą, ar būti perkeltam į kitas pareigas, arba pavesti eiti kitas darbines pareigas. Be to, klausimas dėl ieškovo, kaip Ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytojo akušerio ginekologo pareigų, nušalinimo nebuvo spręstas, tačiau SAM jam neleisdavo dirbti šiose pareigose, nors Ligoninės administracija ne kartą žodžiu ir raštu klausė SAM dėl P. S. tolimesnės galimybės vykdyti pareigas, ieškovas vis būdavo išleidžiamas į kasmetines atostogas. Ieškovas laiko jo nušalinimą neteisėtu ir mano, kad jam, kaip darbuotojui, turi būti kompensuoti dėl neteisėto nušalinimo patirti nuostoliai, išmokėtas skirtumas tarp darbdavio nušalinimo metu išmokėto atlyginimo ir gautinų pajamų pagal sulygtą darbą.

Anot ieškovo, jam už nepagrįstą nušalinimą nuo pareigų turi būti sumokėta vidutinio darbo užmokesčio kompensacija, o būtent, nuo jo kasmetinių atostogų pabaigimo termino, t. y. nuo 2016 m. birželio 12 d. iki 2018 m. vasario 5 d. (kai nuo 2018-02-05 P. S. pradėjo dirbti Ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytoju akušeriu ginekologu pagal naujai sudarytą darbo sutartį), t. y. už 19,5 mėn.. Pagal 2009 m. gruodžio 9 d. sudarytą neterminuotos darbo sutarties Nr. DS-52 papildymą nuo 2015 m. sausio 1 d. P. S. nustatytas 480,50 Eur darbo užmokestis, taigi preliminarus šios kompensacijos dydis būtų 9369,75 Eur (19,5 mėn. x 480,50 Eur).

Pripažinus atleidimą neteisėtu ieškovas nekėlė reikalavimo dėl grąžinimo į darbą.

Reikalavimą dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovas grindė tuo, kad buvo atleistas iš darbo ne iš tų pareigų t. y. ne pagrindinės sutarties pagrindu ir ne tuo pagrindu, t. y. nepagrįstai. Neteisėtai atleidus asmenį už tariamai esantį atleidimo pagrindą dėl ieškovo kaltės, jis patyrė didelį sukrėtimą, nusivylimą atsakovu, pažeminimą kitų įstaigos darbuotojų akyse. Ieškovas buvo kartu ir padalinio vadovas, o atsakovas, atlikdamas prieš ieškovą neteisėtus veiksmus, susijusius su atleidimu esą dėl ieškovo kaltės, sukėlė jam neigiamus išgyvenimus, kurie teismo turi būti įvertinti pinigų suma. Gavęs prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, galės skirti piniginių lėšų psichologinei specialistų pagalbai, saviugdai ir palaipsniui bent iš dalies kompensuoti patirtus neigiamus išgyvenimus. Mano, kad prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra proporcingas ir atsakovo turtinei padėčiai.

Ieškovas taip pat nurodė manąs, kad patenkinus ieškinį, jis turi teisę į procesinių palūkanų, numatytų Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 str. 2 d., išieškojimą.

Atsakovas SAM su ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti (el. b. t. II, psl. 1-11), nurodydamas, kad turėjo teisinį ir faktinį pagrindą atšaukti ieškovą iš Ligoninės vadovo pareigų, ir nemano, kad realizuodamas atšaukimo instituto taikymą pažeidė DK 104 str. nuostatas. Šio atsakovo teigimu, DK 104 str. 1 d. apibrėžia, kad be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu, pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Ši norma, 2017-07-01 įsigaliojus naujam DK, nustato naują ir savarankišką darbo sutarties nutraukimo su Ligoninės vadovu pagrindą (DK 53 str. 7 d.) – atšaukimą iš pareigų. DK 104 str. 2 d. nustato, kad jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus, ir jis atšaukiamas prieš darbo sutarties termino pabaigą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio, darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jo atšaukimą lėmė jo paties kalti veiksmai, o tai, anot atsakovo, reiškia, kad Ligoninės vadovo kalti veiksmai svarbūs tik tuo aspektu, kiek sprendžiamas klausimas dėl išeitinės išmokos juridinio asmens vadovui išmokėjimo ir įspėjimo terminų taikymo, jeigu tokie nustatyti darbo sutartyje. Viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – ir VšĮĮ (akto redakcija, galiojanti nuo 2018-02-01 iki 2018-06-01)) 9 str. 5 d. apibrėžia, kad visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo viešosios įstaigos vardu sudaro darbo sutartį su viešosios įstaigos vadovu ir ją nutraukia. Kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atšaukti viešosios įstaigos vadovą, su viešosios įstaigos vadovu sudarytą darbo sutartis nutraukiama. Šio įstatymo 10 str. 1 d. 4 p. numato, kad visuotinis dalininkų susirinkimas skiria ir atšaukia viešosios įstaigos vadovą, nustato jo darbo sutarties sąlygas. Ligoninės Įstatų 30 ir 32 punktai, taip pat Įstatų XI skyrius nustato atšaukimo iš pareigų pagrindus (priežastis) ir atšaukimo tvarką, pagal kurią Ligoninės vadovas skundžiamu įsakymu ir buvo atšauktas iš pareigų, todėl remiantis minėtais norminiais aktais Sveikatos apsaugos ministras pagrįstai nutraukė su ieškovu sudarytą darbo sutartį (įskaitant ir papildomas gydytojo akušerio-ginekologo pareigas). Nėra pagrindo abejoti ieškovo atleidimo teisėtumu, nes atšaukimo instituto taikymui SAM turėjo objektyvių priežasčių – ieškovo atžvilgiu inicijuoto ikiteisminio tyrimo pradėjimą bei jam reiškiamų kaltinimų turinį, kas lėmė pasitikėjimo juo, kaip galinčiu užtikrinti efektyvų ir skaidrų Ligoninės valdymą bei racionalų valstybės lėšų naudojimą, siekiant užtikrinti viešąjį interesą, tinkamą nepertraukiamą Ligoninės veiklos funkcionavimą, praradimą. Atsakovo teigimu, tokia situacija daugiau tęstis negalėjo, nes tai prieštarautų Viešųjų įstaigų įstatyme nustatytiems tikslams ir principams bei Ligoninės vadovui keliamiems tikslams. SAM sprendimas atšaukti ieškovą iš vadovo pareigų buvo aiškus, motyvuotas, todėl negalėjo būti jam, kaip vadovui, nesuprantamas. Be to, ieškovas buvo informuotas apie galimą atšaukimą ir apie būsimą dalininkų posėdį dėl galimo ieškovo atšaukimo ir jame dalyvavo, o DK 104 str. nuostata jokių įspėjimo terminų atšaukimui realizuoti nenumato.

Nesutikdamas su ieškiniu, šis atsakovas taip pat akcentavo ir tai, kad DK 58 str. 1 d. yra įtvirtintas dar vienas savarankiškas darbuotojo atleidimo pagrindas (Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės), kuomet darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti jokios išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. DK 58 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose yra apibrėžtos priežastys nutraukti sutartį: šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas; per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas. DK 58 str. 3 d. įvardijama, kas laikytina šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, o DK 58 str. 3 d. 6 p. šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikytina darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika. Nors priimant skundžiamą įsakymą SAM šių DK nustatytų pagrindų ieškovo atžvilgiu netaikė, tačiau savo esme, ieškovui pareikšti įtarimai ikiteisminiame tyrime dėl jo veiksmų atliekant Ligoninės vadovo pareigas, leido SAM pagrįstai įtarti, kad ieškovas galimai padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kuomet darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika.

SAM nuomone, skundžiamu įsakymu Sveikatos apsaugos ministras galėjo atšaukti ieškovą ir iš papildomų Ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytojo akušerio ginekologo pareigų. DK 35 str. 5 d. apibrėžta, jog susitarimas dėl papildomo darbo taip pat pasibaigia, nutrūkus pagrindinės darbo funkcijos darbo sutarčiai, nebent darbo sutarties šalys susitaria kitaip. Atsakovo teigimu, byloje nėra duomenų, kad šalys susitarė kitaip, todėl laikytina, kad atšaukus ieškovą iš pagrindinių pareigų, susitarimas dėl papildomo darbo taip pat pasibaigė. SAM laiko nepagrįstu ieškovo argumentą, kad pagrindinio darbo sutartimi (pagrindine darbo funkcija) laikytina ieškovo sutartis, sudaryta dėl ieškovo Ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytojo akušerio ginekologo pareigų vykdymo, vertinant ne vykdomos funkcijos paskirtį ir apimtį, o išimtinai sudarytos sutarties datą. Toks ieškovo vertinimas, anot atsakovo, neracionalus, taip pat iš esmės paneigiantis Ligoninės vadovo vykdomų funkcijų svarbą ir apimtį. SAM nuomone, ieškovo pagrindine darbo funkcija laikytina jo eitos Ligoninės vadovo, pareigos, o papildomo darbo funkcija – jo eitos Ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytojo akušerio ginekologo pareigos.

SAM, pasisakydama dėl reikalavimo, susijusio su ieškovo nušalinimu, mano, kad toks ieškovo prašymas yra visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstais teisiniais argumentais, todėl laikytinas nepagrįstu. Tik ginčydamas atšaukimo pagrindus, ieškovas kartu ginčija ir jo buvusį nušalinimą nuo Ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytojo akušerio ginekologo pareigų. Be to, nušalinimo ieškovas nėra teisės aktų nustatyta tvarka savalaikiai ginčijęs DGK, todėl atsakovas prašo ir šį ieškovo reikalavimą atmesti.

Atmestinas, anot jo ir ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos išieškojimo, kaip visiškai neįrodytas. Be to, SAM teigimu, nesant pagrindo manyti, kad atšaukimo institutas ieškovo atžvilgiu taikytas netinkamai, neteisėtai ir nepagrįstai, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovui atsakovas padarė neturtinę žalą ir kad privalo ją atlyginti.

Atsakovas VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė atsiliepimu į ieškinį ir teisminio nagrinėjimo metu prašė ieškinį atmesti (el. b. t. II, psl. 62-65).

Nurodė, jog sprendimą dėl P. S. atšaukimo iš užimamų Ligoninės generalinio direktoriaus pareigų priėmė SAM. Šio sprendimo priėmime Ligoninė nedalyvavo, jos nuomonės nebuvo klausta. Ligoninė teigia sutinkanti su ieškovo pastaba, kad 2018-03-01 SAM įsakyme Nr. K-173 dėl ieškovo atšaukimo yra neteisingai nurodyta P. S. pareigybė: turėtų būti generalinis direktorius, o nurodyta - direktorius. Ligoninės atstovas sutiko su SAM atstovo išsakyta pozicija, kad tame padaryta klaida, kuri esmingai ginčo nagrinėjimo neįtakoja. Atsižvelgiant į tai, kad Ligoninė nedalyvavo priimant sprendimą dėl P. S. atšaukimo iš generalinio direktoriaus pareigų, šiuo klausimu atsiliepimo Ligoninė iš esmės ir neteikė, tik nurodė, kad iki šiol nėra paskirtas Ligoninės generalinis direktorius ir nėra pradėtos jo išrinkimo konkurso tvarka procedūros. Ligoninei vadovauja laikinai generalinio direktoriaus einantis šias pareigas medicinos direktoriaus pavaduotojas chirurgijai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas 2013 m. birželio 28 d. darbo sutarties Nr. DS-118 pagrindu buvo priimtas į VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė generalinio direktoriaus pareigas 5 metų laikotarpiui jam laimėjus konkursą į šias pareigas (el. b. t. I, psl. 42-48, 44 ). Ieškovas taip pat 2009 m. gruodžio 9 d. darbo sutarties Nr. DS-52 pagrindu dirbo VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė gydytoju akušeriu ginekologu 0,5 etato krūviu (el. b. t. I, psl. 50-53). Įrašas šioje Darbo sutartyje (jos 1.2 p.) bei kiti byloje esantys rašytiniai dokumentai, adresuoti jam asmeniškai (el. b. t. I, psl. 49, 66), paties ieškovo prašymuose nurodyta informacija dėl šių pareigų kaip ,,papildomo darbo“ (el. b. t. 97, t. III, psl. 26-27) akivaizdžiai rodo, kad šis darbas jam iš tikrųjų ir buvo papildomas. Todėl visi ieškovo argumentai apie, kad Darbo sutartis dėl gydytojo akušerio ginekologo pareigų, kaip sudaryta anksčiau, įsigaliojus naujajam darbo kodeksui ir nesant rašytinio šalių susitarimo dėl papildomo darbo funkcijos nustatymo pagal 2016 m. rugsėjo 14 d. Nr. XII-2603 Lietuvos Respublikos Darbo kodekso patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 str. 5 d. nuostatas laikytina pagrindine, yra visiškai nepagrįsti ir neteisingi. Be to, pagal vadovo darbo funkcijas, jam suteiktų įgalinimų apimtis, jam keliamus tikslus ir šių pareigų pobūdį, nėra pagrindo manyti, kad su vadovu sudaryta darbo sutartis gali būti laikoma susitarimu dėl papildomo darbo.

2015-08-09 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdyba ieškovo atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 05-7-00005-15, kuriame Ligoninės direktorius P. S. yra įtariamas pagal eilę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnių – dėl kyšininkavimo, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kitų nusikaltimų padarymo (el. b. t. IV, psl. 63, 64-69).

SAM 2018-02-15 raštu Nr. (1.1-21-60)10-1321 (el. b. t. I, psl. 115) informavo ieškovą, kad atsižvelgiant į Ligoninės direktoriui, t. y. ieškovui, iškeltą baudžiamąją bylą dėl nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, siekiant užtikrinti įstaigos viešąjį interesą, skaidrų ir nepertraukiamą įstaigos veiklos funkcionavimą, Ministerija, vadovaudamasi Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 str. 7 d. ir Ligoninės įstatų XII skyriumi, pradėjo ieškovo atšaukimo iš pareigų procedūrą dėl Ligoninės įstatų 61.3 papunktyje nurodytos priežasties (ieškovui ikiteisminio tyrimo institucijos yra pareikštas įtarimas dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimu padarymo). Minėtu raštu ieškovas buvo informuotas, kad 2018 m. vasario 28 d. Ministerijoje vyks posėdis dėl Ligoninės vadovo galimo atšaukimo, jam pasiūlyta pateikti argumentuotus paaiškinimus dėl atšaukimo iš pareigų. Ieškovas šia teise pasinaudojo, 2018-02-21 pateikė paaiškinimus (nesutikimą) dėl galimo atšaukimo, išdėstė savo argumentus, kurių dalis analogiška ieškinio pareiškime nurodytoms (el. b. t. I, psl. 39-41). 2018-02-28 Ministerijoje vyko posėdis (2018-02-28 posėdžio protokolas Nr. LP-65 (el. b. t. I, psl. 24-25)), kuriame dalyvavo ir teikė paaiškinimus ir pats ieškovas. Šiame posėdyje buvo nutarta ieškovo paaiškinimus, posėdžio protokolą bei visus su galimu atšaukimu susijusius dokumentus pateikti sveikatos apsaugos ministrui.

Sveikatos apsaugos ministras 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. K-173 ,,Dėl P. S. atšaukimo iš pareigų“ (toliau – Įsakymas, atšaukimo įsakymas, skundžiamas įsakymas) (el. b. t. I, psl. 42), remdamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 104 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalimi, VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė įstatų, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-100 ,,Dėl VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė įstatų patvirtinimo“ (toliau – Įstatai), 58.1 ir 58.3 papunkčiais, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame Ligoninės direktorius P. S. yra įtariamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 2 dalį, bei į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje 2018 m. vasario 21 d. gautus P. S. raštiškus paaiškinimus, 2018 m. vasario 28 d. posėdžio Nr. LP-65 protokolą, praradus pasitikėjimą P. S., kaip galinčiu užtikrinti viešąjį interesą, tinkamą nepertraukiamą įstaigos veiklos funkcionavimą, atšaukė P. S. iš Ligoninės direktoriaus (įskaitant ir papildomų Ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytojo akušerio ginekologo) pareigų ir nutraukė darbo santykius su juo nuo 2018 m. kovo 1 d..

Nesutiktina su ieškovo byloje išreikšta pozicija, kad jis atšauktas iš pareigų neteisėtai ir nepagrįstai, nes jo darbas buvo vertinamas teigiamai ir nebuvo pagrindo prarasti pasitikėjimą ieškovu. Nesutiktina ir su tuo, kad skundžiamas įsakymas prieštarauja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 str. 7 d. nuostatoms, pagal kurias įstaigos vadovas atleidžiamas iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK, darbo kodeksas) nustatyta tvarka, taip pat tarp šalių sudarytos darbo sutarties 11, 17 punktams, kuriais šalys susitarė, kad nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, turi būti taikomi įspėjimo terminai (t. y. ne mažiau kaip prieš mėnesį), o taip pat ir su tuo, kad ieškovo atšaukimas realizuotas pažeidžiant Ligoninės Įstatų 58.1 ir 58.3 papunkčius bei nesant tinkamai priimtam dalininkų sprendimui dėl to.

Skirtingai nei DK, galiojusiame iki 2017-07-01, naujajame DK išskiriamas vadovaujančio darbuotojo statusas (DK 101 straipsnis), akcentuotas darbo sutarties su vadovaujančiu darbuotoju nutraukimas (DK 104 straipsnis). DK 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be šiame kodekse ar kituose Įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Taigi ši norma, 2017-07-01 įsigaliojus naujam DK, nustato naują ir savarankišką darbo sutarties nutraukimo su vadovaujančiu darbuotoju pagrindą (DK 53 str. 7 d.) – jo atšaukimą iš pareigų. DK 104 str. 2 d. nustato, kad jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus, ir jis atšaukiamas prieš darbo sutarties termino pabaigą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jo atšaukimą lėmė jo paties kalti veiksmai. Taigi vadovo kalti veiksmai svarbūs tik tuo aspektu, kiek sprendžiamas klausimas dėl išeitinės išmokos juridinio asmens vadovui išmokėjimo ir įspėjimo terminų taikymo, jeigu tokie nustatyti darbo sutartyje. Sprendžiant dėl konkretaus juridinio asmens vadovo atleidimo iš darbo pagrindų, būtina įvertinti to juridinio asmens teisinį statusą sudarančių ypatumų visumą, bendrųjų ir specialiųjų teisės aktų nuostatas, susijusias su šio klausimo reglamentavimu.

Ieškovo atleistas iš darbo jį atšaukus iš viešosios įstaigos vadovo pareigų. Viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – ir VšĮĮ (akto redakcija, galiojusi atleidimo iš darbo metu, t. y. nuo 2018-02-01 iki 2018-06-01)) 9 str. 5 d. apibrėžia, kad visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo viešosios įstaigos vardu sudaro darbo sutartį su viešosios įstaigos vadovu ir ją nutraukia. Kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atšaukti viešosios įstaigos vadovą, su viešosios įstaigos vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Šio įstatymo 10 str. 1 d. 4 p. numato, kad visuotinis dalininkų susirinkimas skiria ir atšaukia viešosios įstaigos vadovą, nustato jo darbo sutarties sąlygas.

Ieškiniu ieškovas kelia ir savarankišką reikalavimą dėl jo nušalinimo neteisėtumo ir išmokų už nepagrįstą nušalinimą išieškojimo. Ieškovas mano, kad nušalinimu pažeistos jo teisės ir Konstitucijos 48 str. nuostatos, nes jam buvo nepalikta teisė nušalinimo nuo pareigų metu dirbti kitą darbą, būti perkeltam į kitas pareigas ar atlikti kitas darbines funkcijas, todėl jam už nepagrįstą ir teisės požiūriu, anot jo, ydingą, viršijantį 3 mėn. nušalinimo terminą, turi būti kompensuota.