Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-02-21 · Civilinė byla Nr. 2-615-991/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-21
Bylos Nr.
2-615-991/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08050-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Ruibytė-Karimžanova
Ieškovas
V. S.
Atsakovas
J. S.
Advokatai
Rimvydas Kairys, Regina Baranauskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-615-991/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08050-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 21 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova,sekretoriaujant Jolitai Kinderienei, Vitai Girdvainienei,dalyvaujant ieškovei V. S., jos atstovui advokatui Rimvydui Kairiui,atsakovo J. S. atstovei advokatei Reginai Baranauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui J. S. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2013 m. spalio 2 d. sprendimu iš atsakovo priteistą 72,40 Eur (250 Lt) išlaikymą dukrai D. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir padidinti išlaikymo sumą iki 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LRV) nustatyta tvarka bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas 2008 m. sausio 1 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriaus įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tarp šalių (duomenys neskelbtini) Šv. Juozapo Darbininko bažnyčioje sudarytos santuokos. Tuo pačiu sprendimu patvirtinta šalių 2013 m. rugsėjo 4 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią atsakovas įsipareigojo mokėti sūnaus M. S., gimusio (duomenys neskelbtini)., ir dukters D. S., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 72,40 Eur (250 Lt). Pažymėjo, kad teismo priteista 72,40 Eur suma dukters išlaikymui neatitinka šių dienų vaiko poreikių, kurie yra ženkliai padidėję. Dukra šiuo metu mokosi „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos 5 klasėje, nemokamas maitinimas jai nėra suteiktas. Taip pat dukra turi sveikatos sutrikimų, jai diagnozuota (duomenys neskelbtini), jos gydymui ieškovė skiria apie 20-30 Eur. Tenkinant būtiniausius vaiko poreikius, ieškovė vidutiniškai per mėnesį išleidžia 500-550 Eur – maitinimui apie 250 Eur, pagal sezoniškumą rūbams, avalynei, mokyklinei aprangai – 150 Eur, laisvalaikiui – 25 Eur, dizaino ir animacijos būreliui – 4,20 Eur, keramikos būrelio užsiėmimams – 6 Eur, komunaliniams patarnavimams – 50 Eur, gaunami LRV nustatyta tvarka vaiko pinigai sudaro 50 Eur. Ieškovė, siekdama pagerinti vaiko gyvenimo sąlygas, įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 36 125 Eur akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB banko suteiktą kreditą, kredito mokėjimo terminas iki 2044 m. lapkričio 15 d., kredito likutis – 34 366,17 Eur. Ieškovės darbo vieta nepakito, ji dirba Klaipėdos lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), jos vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudaro apie 800-900 Eur per mėnesį. Ieškovės teigimu, atsakovas yra išvykęs į Vokietiją, tačiau jo darbovietė, pajamos turtinė padėtis ieškovei nėra žinoma. Atsakovas visiškai nesirūpina vaiko išlaikymu, auklėjimu, sveikatos priežiūra, todėl yra pagrindas nukrypti nuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.192 straipsnyje įtvirtinto lygybės tėvų prisidėjimo prie vaikų išlaikymo principo ir priteisti iš atsakovo 300 Eur išlaikymo sumą (b. l. 2-4).

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Paaiškino, kad priteistas 72,40 Eur išlaikymo dydis yra nepakankamas augančio nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Nuo 2016 metų mergaitė serga (duomenys neskelbtini), nors vaistai yra kompensuojami, liga yra suaktyvėjusi, todėl tenka patirti daug išlaidų lankantis pas gydytojus. Pažymėjimo, kad teismo sprendimu priteistą 72,40 Eur išlaikymą atsakovas mokėjo reguliariai ir laiku, tačiau su vaikais bendrauja labai mažai. Ieškovė be dukters dar padeda savo pilnamečiam sūnui, kuris šiuo metu mokosi, moka būsto įsigijimui paimto kredito įmokas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Rimvydas Kairys ieškovės reikalavimus palaikė, nurodė, kad nors ir teismo sprendimą atsakovas vykdo, tačiau priteisto išlaikymo nepakanka, tiek dėl pasikeitusio valiutų kurso ir padidėjusių kainų, tiek dėl ženkliai išaugusių vaiko poreikių, taip pat dėl vaiko ligos, kuri reikalauja papildomų išlaidų. Taip pat ieškovė patiria išlaidas mokėdama kreditą, kuris buvo paimtas būsto įsigijimui, gerinant vaikų gyvenimo sąlygas. Būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovei tenka didesnis kasdieninis rūpestis nepilnamečiu vaiku, nei atsakovui. Atsakovas yra sveikas, turi galimybę dirbti, Lietuvoje turi nekilnojamo turto, kurį realizavus, piniginių lėšų pakaktų išlaikyti nepilnametę dukrą iki jos pilnametystės.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. sutinka savo nepilnametės dukters išlaikymui mokėti po 100 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jos pilnametystės, sumą kasmet indeksuojant LRV nustatyta tvarka. Nurodė, kad šiuo metu atsakovas gyvena Vokietijoje, nuomojamame būste, antroje santuokoje augina sūnų K. S., gimusį (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio pabaigoje susilauks dar vieno vaiko, ko pasekoje, atsakovas turės tris vaikus, kuriems turi būti teikiamas išlaikymas. Šiuo metu atsakovo pajamos yra nedidelės ir siekia apie 300 Eur per mėnesį. Kadangi gerai apmokamą darbą gauti sunku, šeima nusprendė dirbti laisvu darbo grafiku ir daugiau dėmesio skirti sūnaus priežiūrai. Atsakovas, savo galimybių ribose, stengiasi teikti išlaikymą visiems savo vaikams, vis dar perveda po 72,40 Eur į sūnaus M. S. banko sąskaitą, nes sūnus mokosi. Pažymėjo, kad ieškovės nurodytos išlaidos maistui, aprangai vargu ar atitinka protingumo kriterijus, tokio amžiaus vaikui skirtinos mažesnės sumos. Ieškovės nurodyti mokėjimai dėl vaiko sveikatos, atsakovo manymu, yra tik deklaratyvios sumos, iš kurių negalima suprasti, ar šios sumos buvo skirtos būtent vaiko sveikatos stiprinimui. Neatsižvelgus į atsakovo turtinę padėtį, į jo išlaikytinų vaikų skaičių ir priteisus ieškovės reikalaujamą 300 Eur išlaikymą vienam vaikui, kiti atsakovo vaikai liktų be išlaikymo.

Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (b. l. 36-38, 44-45, 66-67).

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė Regina Baranauskienė su ieškiniu sutiko iš dalies, nesutiko su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu. Šiuo metu atsakovo gaunamos pajamos yra mažos ir siekia 300 Eur. Bendros šeimos, t. y. atsakovo, jo sutuoktinės ir dviejų atsakovo sutuoktinės pilnamečių vaikų, pajamos sudaro apie 924 Eur. Vokietijoje kiekvienas besimokantis vaikas gauna 204 Eur. Atsakovo paaiškinimu, gerai apmokamą darbą Vokietijoje susirasti yra sunku, todėl šeimos sprendimu, kol vaikai paaugs, sutuoktiniai dirbs laisvu grafiku, didesnį dėmesį skirs vaikams, be to, samdyti auklę, ar leisti vaiką į darželį yra sudėtinga ir brangu. Be dukters D. S. atsakovas turi išlaikyti dar du mažamečius vaikus, todėl atsakovas, savo finansinių galimybių ribose, sutinka mokėti dukters išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis įmokomis. Atsakovas turi nekilnojamojo turto Lietuvoje, tačiau ieškovė nereiškė reikalavimo priteisti išlaikymo turtu, todėl toks reikalavimas neturi būti nagrinėjamas. Kiekvienas vaikas turi gauti panašų išlaikymą. Atsakovas yra atsakingas, teismo sprendimą tinkamai vykdė, noriai bendrauja su vaiku, tačiau jam gyvenant toli, bendravimo galimybės yra ribotos.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyrius raštu pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovės prašomas išlaikymo vaikui dydis – 300 Eur, tenkina ne tik būtinuosius vaiko poreikius, bet ir apima vaiko ugdymą ir lavinimą, užtikrina visapusišką vystymąsi. Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 32-33).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukterį D. S., gim. (duomenys neskelbtini) ( b. l. 7). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2013 m. spalio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas 2008 m. sausio 3 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bažnyčios nustatyta tvarka (duomenys neskelbtini) Šv. Juozapo Darbininko bažnyčioje sudarytos santuokos tarp J. S. ir V. S. įtraukimo į apskaitą bei patvirtinta 2013 m. rugsėjo 4 d. sutartis dėl civilinių teisinių pasekmių, atsiradusių panaikinant santuokos akto įrašą, kuria atsakovas įsipareigojo mokėti sūnaus M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukros D. S., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 Lt (72,40 Eur) iki jų pilnametystės. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta V. S.. Periodinių išmokų mokėjimo pradžia nustatyta 2013 m. liepos 29 d. (b. l. 5-6). Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2013 m. spalio 2 d. sprendimu iš atsakovo priteistą 72,40 Eur (250 Lt) išlaikymą dukrai D. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir padidinti išlaikymo sumą iki 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą kasmet indeksuojant LRV nustatyta tvarka.

Ieškovė kaip pagrindą pakeisti teismo sprendimu priteistą vaiko išlaikymo dydį nurodo padidėjusius vaiko poreikius bei vaiko sveikatos sutrikimą, išaugusį kainų lygį šalyje, pasikeitus nacionalinei valiutai, pasikeitusią ieškovės turtinę padėtį, kadangi paimtas kreditas būsto įsigijimui. Ieškovė nurodo, kad dukters poreikiams patenkinti reikalinga 500-550 Eur suma kiekvieną mėnesį, todėl atsakovo teismo sprendimo pagrindu teikiamas išlaikymas nebeatitinka vaiko poreikių. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje J. J. v. P. J., bylos Nr. 3K-7-96/2003). Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008).

Nagrinėjamu atveju nuo teismo procesinio sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteistas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai, priėmimo praėjo ilgas laiko tarpas (7 metai): šalių dukrai tuo metu buvo 5 metai, šiuo metu mergaitei jau beveik 12, todėl neabejotina, kad vaiko poreikiai yra iš esmės pasikeitę – padidėję, nes visuotinai žinoma aplinkybė, jog vaikui augant, bręstant, mokantis vis vyresnėse klasėse mokykloje didėja jo poreikiai maistui, rūbams, higienos, mokymosi priemonėms, papildomiems užsiėmimas ir kt. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Esant išdėstytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, taip pat į tai, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas nepilnametei šalių dukrai, priėmimo, praėjo 7 metai, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas spręsti klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalių nepilnametė duktė šiuo metu mokosi „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijoje 5 klasėje, nemokamas maitinimas vaikui nėra suteiktas, lanko vaiko moksleivių saviraiškos centre dizaino ir animacijos bei keramikos būrelius, kurie yra mokami ir sąlygoja papildomas išlaidas (b. l. 8-9). Mergaitė taip pat turi sveikatos sutrikimų papildomų su sveikata susijusių poreikių: jai diagnozuota (duomenys neskelbtini), jai reikalinga ypatinga priežiūra, kadangi (duomenys neskelbtini) priepuoliai dažnai kartojasi, mergaitė vartoja specialiai jai priskirtus kompensuojamus vaistus, nuo kurių silpsta organizmas ir patiria stiprius šalutinius poveikius, todėl organizmo stiprinimui reikalingi vitaminai, maisto papildai, gydytojų specialistų konsultacijos, psichologinė pagalba (b. l. 11-12, 49-51).

Ieškovė ieškinyje pateikė nepilnametės dukters išlaikymo išlaidų paskaičiavimą, kurioje nurodyta, jog per mėnesį dukters išlaikymui reikalinga 500-550 Eur suma. Atsižvelgiant į vidutinį darbo užmokestį šalyje, pačios ieškovės ir atsakovo gaunamų pajamų dydį, susipažinus su ieškovės pateiktu dukters išlaikymo išlaidų paskaičiavimu, darytina išvada, jog dalis ieškovės nurodomų išlaidų yra nepagrįstos. Nurodomos išlaidos nepilnametės dukters rūbams ir avalynei pagal sezoniškumą po 150 Eur kiekvieną mėnesį laikytinos per didelės, neracionaliomis, neįrodytas jų būtinumas. Kitos išlaidos iš esmės gali būti laikomos tikėtinai pagrįstomis, nes kiekvienam vaikui būtiniausiems poreikiams tenkinti reikalingos piniginės lėšos maistui, vaistams, vitaminams, mokyklinėms priemonėms, išlaidoms už komunalines paslaugas (vanduo, elektra, šildymas, dujos), būreliams, vaiko laisvalaikiui, ir kt. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas išaugusių vaiko poreikio fakto nepaneigė, atsakovo atsiliepime nurodyta 100 Eur maistui skirtina suma, teismo vertinimu, yra per maža augančiam ir sveikatos sutrikimų turinčiam vaikui, kitų konkrečių vaiko poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio atsakovas nenurodė, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių vaikui reikalingos išlaikymo sumos (CPK 178 straipsnis).

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pateiktas išaiškinimas, jog minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 607 Eur (neatskaičius mokesčių). Reali dirbančio ir minimalią mėnesinę algą gaunančio asmens disponuojama suma, atskaičius mokesčius, yra apie 437 Eur. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Teismo vertinimu, iš byloje esančių duomenų ir ieškovės teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, darytina išvada, kad šalių nepilnametės dukters išlaikymui per mėnesį turėtų būti skiriama 500 Eur suma. Pastebėtina, kad ieškovės gaunami LRV nustatyta tvarka vaiko pinigai iki 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė 50 Eur, nuo 2020 m. sausio 1 d. sudaro 60 Eur.

Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena kartu su nepilnamete dukterimi, automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10, 18, 48) . Iš pateiktos darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas matyti, kad ieškovė nuo 1996 m. lapkričio 22 d. dirba lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), jos uždirbamos pajamos kas mėnesį vidutiniškai sudaro apie 830 Eur (atskaičius mokesčius) (b. l. 13- 17). Ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų bankui - buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui ieškovės vardu 2018 m. gruodžio 12 d. paimtas 36 125 Eur būsto kreditas pagal AB SEB banko kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kredito grąžinimo pabaigos terminas nurodytas 2004 m. lapkričio 15 d., kredito likutis 2019 m. spalio 18 d. sudarė 34366,17 Eur (b. l. 19-20). Ieškovė padeda savo pilnamečiam sūnui M. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), kadangi jis dar mokosi, kitų išlaikytinių asmenų neturi. Atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis atsakovas savo vardu registruotų transporto priemonių neturi (b. l. 53-56). Atsakovas gyvena ir dirba Vokietijoje. Iš pateiktos pajamų ataskaitos matyti, kad tiek atsakovo, tiek jo sutuoktinės L. S. darbo vieta yra (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (Vokietija), atsakovo uždirbamos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 300 Eur (atskaičius mokesčius), jo sutuoktinės L. S. uždirbamos pajamos per mėnesį vidutiniškai siekia apie 285 Eur (atskaičius mokesčius) (b. l. 57-65, 80-87). Atsakovas kreditorinių įsipareigojimų neturi. 2018 m. gruodžio 19 d. atsakovas yra sudaręs santuoką su L. S. (b. l. 39). Atsakovas išlaiko du antroje santuokoje gimusius bendrus vaikus K. S., gimusį (duomenys neskelbtini), ir G. S., gimusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 40-42, 73-74). Šeimoje kartu gyvena L. S. pilnamečiai vaikai iš pirmos santuokos A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), ir E. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 75-76). Šeima Vokietijoje nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuomos mokestis per mėnesį sudaro 350 Eur (b. l. 77-79). Taigi, tiek ieškovė, tiek atsakovas taip pat turi išlaidų – mokesčiai už gyvenamąjį būstą, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos. Įvertinus nurodytas aplinkybes, laikytina, kad šalių materialinė padėtis yra panaši, todėl išlaidas vaiko poreikiams tenkinti turi lygiomis dalimis dengti abu tėvai.

Pažymėtina, kad nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydis nustatomas randant proporciją tarp dviejų esminių įstatyme numatytų kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinių galimybių tuos poreikius tenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).

Šiuo atveju atsakovas tvirtina, kad jo finansinės galimybės leidžia padidinti dukrai teiktino išlaikymo dydį ne daugiau nei iki 100 Eur sumos per mėnesį. Tokią poziciją atsakovas motyvuoja tuo, jog jis gauna pajamas tik iš darbo užmokesčio, kuris yra minimalaus dydžio, susirasti geriau apmokamo darbo neturi galimybių, nes visą dėmesį skiria mažamečiams vaikams K. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir nesenai gimusiai G. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), be to, atsakovo teigimu, gyvenant Vokietijoje, samdyti auklę ar leisti vaiką į darželį yra ilgas ir brangus procesas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant tėvo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Atsakovas yra darbingo amžiaus (47 metai), darbingas (duomenų apie netektą darbingumą nėra), turi specialųjį išsilavinimą, taigi atsakovo galimybės rasti geriau apmokamą darbą ir gauti didesnes pajamas, pakankamas visų vaikų išlaikymui, nėra apribotos. Tuo tarpu atsakovo nurodomos aplinkybės, jog visą laiką skiria savo mažamečių vaikų priežiūrai, jog gerai apmokamą darbą Vokietijoje susirasti sunku, negali būti pateisinama aplinkybe mažesne dalimi prisidėti prie dukters poreikių tenkinimo. Pažymėtina, kad kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, tokiu būdu, jei atsakovo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti papildomą ar kitą geriau apmokamą darbą ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Vokietijoje kaip ir Lietuvoje veikia socialinės apsaugos sistema, atsakovas kaip ieškantis darbo asmuo turi galimybę kreiptis į tos šalies užimtumo tarnybą (darbo biržą), ir taip padidintų savo galimybes susirasti darbą, kuris leistų uždirbti didesnes pajamas ir tokiu būdu prisidėti daugiau materialiai prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo. Teismas, spręsdamas nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimą, pažymi ir tai, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Taigi, teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į vaiko tėvo bei motinos turtinę padėtį, į tai, kad ieškovė viena augina nepilnametę šalių dukrą D. S., ieškovei tenka didžiausia nepilnametės dukros rūpinimosi našta, vaiko turimus papildomus su sveikata susijusius poreikius, vaiko amžių, įsipareigojimus kreditoriams, ekonominį kontekstą bei pragyvenimo lygio dinamiką, konstatuoja, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo tenkinti iš dalies ir iš atsakovo nepilnametės dukters D. S., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 220 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (CK 3.192, 3.201 straipsniai, CPK 178, 185 straipsniai). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama, dėl to didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt.). Ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo teisme gautas 2019 m. spalio 23 d., todėl nuo šios datos ir priteistinas didesnis išlaikymas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, keistinas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2013 m. spalio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui D. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), dydis ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui D. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2019 m. spalio 23 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise toliau lieka ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Kita ieškinio dalis atmestina.

Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 641,82 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 21-23). Atsakovas pateikė duomenis apie patirtas 881,90 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 800 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, 81,90 Eur išlaidos už procesinių dokumentų vertimus (b. l. 88-93). Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 73 procentai ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 468,53 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Atsakovui proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai iš ieškovės priteistinos 238,11 Eur bylinėjimosi išlaidos (881,90 Eur x 27 procentų) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 53 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl padidinto dydžio išlaikymo priteisimo ((220 Eur – 72,40 Eur (250 Lt) = 147,60 Eur), (147,60 Eur x 12 mėn. x 3 proc.)) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės V. S. ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2013 m. spalio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. S. priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui D. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo J. S. išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2019 m. spalio 23 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę V. S. nepilnametės dukters D. S., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo J. S. 468,53 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 53 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei V. S..

Priteisti iš ieškovės V. S. 238,11 Eur (du šimtus trisdešimt aštuonis eurus 11 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovui J. S..

Priteisti iš atsakovo J. S. 53 Eur (penkiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova