- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- e2S-257-730/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00650-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Šilalės šilumos tinklai“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilalės šilumos tinklai“ dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti Ieškovo atleidimą DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu iš darbo neteisėtu ir grąžinti ieškovą į darbą arba, nesant galimybės grąžinti į darbą taikyti alternatyvų teisių gynimo būdą – priteisti kompensaciją iš atsakovės, kuri būtų lygi šešiems darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžiams, priteisti ieškovui iš atsakovės kompensaciją už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovui patikslinus reikalavimus, jeigu būtų pateiktas prašymas atnaujinti procedūrinį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, šį prašymą atmesti, kaip nepagrįstą ir bylą nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 30 d. nutartimi nutarė atsisakyti patenkinti prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo ir nutraukti civilinę bylą Nr. e2-4747-999/2020. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
3.1. Pirmosios instancijos teismas dėl prašymo atnaujinti praleistą terminą nurodė, kad nors ieškovas prašymo nesuformulavo rezoliucinėje dalyje, tačiau jis nurodytas ieškinio motyvuojamojoje dalyje, todėl nagrinėjamas. Pažymėjo, kad teismas gavęs darbo ginčo šalies ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo ir prašymą atnaujinti praleistą procesinį terminą, visų pirma turi išspręsti šio procesinio termino atnaujinimo klausimą.
3.2. Pirmosios instancijos teismas dėl termino atnaujinimo faktinių aplinkybių nurodė, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas 2020 m. vasario 27 d. atsakovės direktoriaus 2020 m. sausio 27 d. įsakymu. Į Darbo ginčų komisiją (toliau – DGK) ieškovas kreipėsi 2020 m. spalio 12 d., kuri 2020 m. spalio 27 d. sprendimu ieškovo prašymą atsisakė nagrinėti, laikydama, kad pastarasis yra praleidęs kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą ir nusprendė termino neatnaujinti.
3.3. Pirmosios instancijos teismas dėl termino atnaujinimo aplinkybių vertinimu nurodė, kad ieškovas prašymą atnaujinti terminą grindžia aplinkybėmis, jog jo atleidimo priežastys paaiškėjo, ne atleidimo metu, bet Tauragės apylinkės teismui 2020 m. rugsėjo 28 d. išnagrinėjus bylą ir priėmus sprendimą dėl atsakovės direktoriaus priimto įsakymo neteisėtumo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas būdamas tinkamai informuotas apie atleidimą per vieną mėnesį į DGK nesikreipė, elgėsi pasyviai, o į DGK kreipėsi praėjus daugiau nei septyniems mėnesiams. Teigia, kad ieškovui įstatymo nustatytu terminu pasikreipus į DGK, tos aplinkybės, kurios paaiškėjo nagrinėjant civilinę bylą, kurioje Tauragės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. priėmė sprendimą, būtų paaiškėjusios ir DGK. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas buvo pasyvus ir nerūpestingas, ilgą laiką delsė ginčui iniciuoti, todėl nutarė atsakovo prašymą atmesti.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu apeliantas (ieškovas) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartį. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes. Teigia, kad DGK 2020 m. spalio 27 d. sprendimu atsisakė nagrinėti apelianto prašymą. Apeliantas nepraleisdamas procesinio termino ieškiniui teisme pareikšti, 2020 m. lapkričio 27 d. pateikė ieškinį teismui, todėl vieno mėnesio termino kreiptis į teismą nepraleido.
4.2. Apeliantas nurodo, kad ieškinio rezoliucinėje dalyje neformulavo reikalavimo atnaujinti praleistą terminą, kadangi jo nepraleido. Pažymi, kad ieškinio motyvuojamoje dalyje nurodytos termino praleidimo priežastys nurodytos todėl, kad tokia buvo DGK sprendimo priežastis atmesti apelianto prašymą, o galutinis sakinys motyvuojamoje dalyje dėl atnaujinimo paliktas kaip techninė klaida.
Atsiliepimas
4.3. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos veiksmai yra neaiškūs, kadangi pirmiausia teismas ieškinį priėmė, paskyrė parengiamojo teismo posėdžio datą, nustatė terminą atsiliepimui pateikti, gavo atsiliepimą ir tik po 1 mėnesio ir 3 dienų nuo ieškinio gavimo teisme nusprendė bylą nutraukti ir termino neatnaujinti, nors toks prašymas net nebuvo formuluotas.
5. Atsakovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
5.1. Atsakovė nurodo, kad atsakovas apie atleidimą buvo informuotas 2020 m. sausio 27 d. ir žinojo, kad bus atleistas iš darbo 2020 m. vasario 27 d.. Teigia, kad apeliantas vėliausiai kreiptis į DGK galėjo iki 2020 m. kovo 27 d., tačiau nemanė, kad jo teisės pažeistos ir į darbo ginčų komisiją kreipėsi tik 2020 m. spalio 12 d., kuri 2020 m. spalio 27 d. sprendimu praleisto termino neatnaujino.
5.2. Atsakovė nurodo, kad tuo atveju, jei teismas nenagrinėtų termino atnaujinimo klausimo, DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas netektų prasmės, nes apeliantės teigimu teismas gina darbo šalies interesu, nepaisant nustatytų terminų. Mano, kad DGK neatnaujinus termino, termino atnaujinimo klausimas spręstinas teisme pateikus ieškinį dėl teisės.
5.3. Atsakovė nurodo, kad taikant DK 220 straipsnio 1 dalies ir DK 231 straipsnio 1 dalies aiškinimą taip, kaip šias teisės normas aiškina apeliantas, būtų grubiai pažeidžiamos kitos darbo santykių šalies teisės ir interesai. Teigia, kad tokiu atveju darbo santykių šalis bet kada gali kreiptis į DGK dėl pažeistų teisių gynimo, o DGK neatnaujinus termino, DK 220 straipsnio 1 dalyje numatytas termino praleidimas nebesukeltų darbo santykių šaliai jokių pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkinamas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl atskirojo skundo argumentų
7. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirajame skunde iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė DK 220 straipsnio 1 dalies ir DK 231 straipsnio 1 dalies nuostatas, nesant apelianto reikalavimo nutarė atmesti prašymą dėl termino atnaujinimo, teigia, kad ši išvada yra nepagrįsta, kadangi apeliantas termino nepraleido, o ir be to, turi būti atsižvelgta ir į tai, jog ieškinys priimtas, paskirtas parengiamasis teismo posėdis. Atsakovė su apelianto argumentais nesutinka, teigia, kad atsakovas vėliausiai į DGK turėjo teisę kreiptis iki 2020 m. kovo 27 d., tačiau kreipėsi tik 2020 m. spalio 27 d., buvo pasyvus. Nesutinka su apelianto pateiktu DK nuostatų aiškinimu, nurodo, kad terminas yra praleistas.
8. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 7 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir vertino bylos faktines aplinkybes, vadovavosi darbo teisės normomis, nutardamas atsisakyti patenkinti prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo ir nutraukti civilinę bylą.
9. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinęs Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatė, kad apeliantas 2020 m. spalio 27 d. kreipėsi į Tauragės apylinkės teismą su ieškiniu dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Apelianto pateikto ieškinio rezoliucinėje dalyje nesuformuluotas reikalavimas atnaujinti terminą, tačiau ieškinio septintajame lape nurodytos ieškinio praleidimo priežastys, aiškiai nurodytas prašymas teismui atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą, tokiu būdu užtikrinant teisingą darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdą. Ieškinyje nurodyta, o ir atsakovės neginčijama faktinė aplinkybė, kad 2020 m. sausio 27 d. atsakovės direktorius priėmė įsakymą, kuriuo buvo nutarta, jog nuo 2020 m. vasario 27 d. yra keičiama bendrovės struktūra, todėl yra naikinama bendrovės direktoriaus pavaduotojo pareigybė. Ieškinyje taip pat nurodyta ir atsakovės neginčijama aplinkybė, kad apeliantas 2020 m. sausio 27 d. buvo įspėtas apie minėtą įsakymą. Apelianto ieškinyje taip pat nurodoma, kad įspėjime nurodyta, kad tarp apelianto ir bendrovės sudaryta darbo sutartis su vėlesniais pakeitimais ir papildymais yra nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės nuo 2020 m. vasario 27 d.
10. Byloje pateiktas DGK 2020 m. spalio 27 d. sprendimas DGKS- 5966 patvirtina, kad apeliantas į DGK kreipėsi 2020 m. spalio 12 d.. DGK sprendimu nusprendė apelianto prašymą atsisakyti nagrinėti, dėl praleisto įstatyme nustatyto termino (DK 220 straipsnio 1 dalis). Pažymėta, kad apeliantas termino atnaujinti neprašo, nenurodo jokių svarbių priežasčių, dėl kurių negalėjo kreiptis į darbo ginčų komisiją nustatytu terminu, nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis galima būtų terminą atnaujinti.
11. Pirmiausia, apeliantas nurodo, kad terminas yra nepraleistas. Teigia, kad tuo atveju, jei terminas būtų praleistas, teismas atnaujinta ir tokius terminus, priežastis pripažinę svarbiomis. Pažymi, kad termino kreiptis į teismą nepraleido, kreipusis į teismą po DGK sprendimo, ginčas nagrinėjamas iš esmės, todėl teismas neturi jokio pagrindo neatnaujinti termino skirto kreiptis į DGK. Tokia teismo formuojama praktika yra ir ydinga, ir neteisinga. Atsakovė su apelianto argumentais nesutinka, teigia, kad atsakovas praleido terminą daugiau kaip 8 mėnesius, buvo tinkamai informuotas apie darbo sutarties nutraukimą.
12. Nagrinėjamu atveju, nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog apeliantas 2020 m. sausio 27 d. žinojo, kad 2020 m. vasario 27 d. bus atleistas darbdavio iniciatyva. Byloje pateiktas DGK 2020 m. spalio 27 d. sprendimas DGKS- 5966 patvirtina, kad atsakovas į DGK kreipėsi 2020 m. spalio 12 d., tai yra daugiau kaip po 8 mėnesių nuo atleidimo dienos, ir daugiau kaip po 9 mėnesių nuo sužinojimo apie darbo sutarties nutraukimą (nutarties 9-10 punktai).
13. DK 216 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančius organus, nustatyta, kad: darbo ginčus dėl teisės nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas (1 dalis); darbo ginčai dėl teisės gali būti nagrinėjami komerciniame arbitraže pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą, jeigu dėl tokio nagrinėjimo sutaria darbo ginčo šalys vėliau, negu kilo ginčas (2 dalis).
14. DK 220 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimą darbo ginčų komisijoje ir teisme, nustatyta, kad: darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą (1 dalis); praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu; tokiu atveju teikiamame prašyme turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys; praleistą prašymo pateikimo terminą darbo ginčų komisija atnaujina šias priežastis pripažinusi svarbiomis; jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme (2 dalis); darbo ginčas dėl teisės, susijęs su streiku ar lokautu, turi būti nagrinėjamas tiesiogiai teisme (3 dalis).
15. Teismo vertinimu nagrinėjamoje situacijoje aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. praktikos apžvalgoje pateikti išaiškinimai, kurioje nurodoma, kad DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra procedūrinis terminas, kuriam tiek, kiek procedūrinių terminų taikymo nereglamentuoja DK normos, pagal įstatymo analogiją taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus DK ir kitų įstatymų nustatytas išimtis
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009). Panašiomis faktinėmis aplinkybėmis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020 nurodė, kad DGK neatnaujinus DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino individualus darbo ginčas dėl teisės negali būti nagrinėjamas iš esmės DGK, tačiau darbo ginčo šalis pagal DK 220 straipsnio 2 dalį, 231 straipsnio 1 dalį turi teisę per vieno mėnesio nuo DGK sprendimo priėmimo dienos terminą pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, tai yra perkelti individualaus darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į DGK, nagrinėjimą į teismą.
17. Šioje nutartyje kasacinis teismas tai pat pažymėjo, kad teismas netikrina ir neperžiūri DGK sprendimo ir DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių kreipimosi termino aspektais. Šio procedūrinio termino (ne)pasibaigimo iki kreipiantis į DGK ir jo (ne)atnaujinimo DGK sprendimu klausimai neturi teisinės reikšmės ieškinio dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į DGK, priėmimui ir nagrinėjimui teisme.
18. Pažymėtina, kad procedūrinis terminas – tai įstatymuose, kituose teisės aktuose, sutartyse arba neteisminių institucijų nustatytas laikotarpis veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose. DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme, o lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą išnykimą, t. y. asmens procedūrinė subjektinė teisė pasibaigia (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Terminui pasibaigus ir jo neatnaujinus individualus darbo ginčas negali būti nagrinėjamas iš esmės DGK, tačiau asmuo, nesutinkantis su DGK sprendimu, turi teisę per vieno mėnesio nuo DGK sprendimo priėmimo dienos terminą pareikšti ieškinį apylinkės teisme, tai yra perkelti individualaus darbo ginčo, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į DGK, nagrinėjimą į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).
19. Būtent šia teisminės gynybos teise ieškovas ir pasinaudojo. Kaip matyti apeliantas 2020 m. spalio 12 d. kreipėsi į DKG, kuri 2020 m. spalio 27 d. sprendimu DGKS- 5966 nusprendė apelianto prašymą atsisakyti nagrinėti, dėl praleisto įstatyme nustatyto termino (DK 220 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti apeliantas kreipėsi į teismą, nepraleisdamas DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyto, termino, tai yra ieškinį pateikė 2020 m. lapkričio 27 d. Teismas, įvertinęs DK 220 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką (nutarties 15-16 punktai), sprendžia, kad nėra pagrindo nesivadovauti nurodyta kasacinio teismo praktika dėl termino kreiptis į DGK teisinio kvalifikavimo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas termino atnaujinimo klausimą iš esmės rėmėsi DK 231 straipsnio nuostatomis, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje byloje DK 231 nurodytas terminas nėra praleistas, o pagal kasacinio teismo praktiką DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyto procedūrinio termino (ne)pasibaigimo iki kreipiantis į DGK ir jo (ne)atnaujinimo DGK sprendimu klausimai neturi teisinės reikšmės ieškinio dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į DGK, priėmimui ir nagrinėjimui teisme. Tokį išaiškinimą pateikė ir Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. e2A-2039-577/2019.
20. Pažymėtina ir tai, kad aptarti DK 220 straipsnio 1 dalyje, DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai nėra ieškinio senaties terminai, todėl dėl jų netaikomos CK pirmosios knygos IV dalies VII skyriaus „Ieškinio senatis“ (CK 1.124–1.135 straipsniai) normos. Kadangi, kaip nustatyta nutarties 19 punkte, šiuo atveju DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas termino pasibaigimas nesietinas neturi teisinės reikšmės ieškinio dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į DGK, priėmimui ir nagrinėjimui teisme, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė klausimą dėl šio termino atnaujinimo.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
21. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes (nutarties 7-20 punktai), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikydamas darbo kodekso normas, nutarė nutraukti civilinę bylą, todėl atskirasis skundas tenkinamas ir byla perduodama tolimesniam nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui tolimesniam nagrinėjimui.