Klaipėdos apygardos teismo nutartis

veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 17 d. ir 2025 m. spalio 20 d. nutarčių, kuriomis išnagrinėtas ieškovo D. D. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovui V. D. dėl paramos priteisimo, trečiasis asmuo byloje V. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas šioje byloje, priteisti ieškovui iš atsakovo laikiną išlaikymą po 550 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovas nurodė, jog mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje pagal programą „(duomenys neskelbtini)“, profesinio mokymo proceso trukmė – 24 mėn., įgyjama kvalifikacija – (duomenys neskelbtini), nedirba ir dirbti negali, negali gauti pajamų, o atsakovo turtinė padėtis yra gera, todėl jis turi galimybę teikti išlaikymą ieškovui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 17 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas nutarė priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą pilnamečiam sūnui, mokamą periodinėmis išmokomis po 373 Eur, nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

3.4. Akcentavo, kad prašymo nagrinėjimo metu byloje nebuvo pradėta rengtis bylos nagrinėjimui iš esmės, taip pat tai, kad teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 17 d. ir 2025 m. spalio 20 d. nutartis panaikinti arba priteistą laikiną išlaikymą iki teismo sprendimo priėmimo dienos iš atsakovo ieškovui sumažinti iki 200 Eur/mėn. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.6. Kadangi, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, todėl šioje bylos stadijoje teismas neturi galimybės įvertinti atsakovo finansinės padėties, tą bus galima padaryti tik bylos eigoje, bylą nagrinėjant iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas mano, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

11. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir nuspręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

12. Kartu su atskiruoju skundu atsakovas bylai pateikė naujus įrodymus, t. y. vaikų gimimo liudijimus, pajamų mokesčių deklaraciją už 2024 m., 2024 m. pinigų srautų ataskaitą, 2024 m. pelno (nuostolio) ataskaitą, 2024 m. balansą, 2025 m. rugsėjo 11 d. mokėjimo nurodymą 200 Eur sumos. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais duomenimis, pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas pirmosios instancijos teisme buvo išspręstas apie šio klausimo nagrinėjimą atsakovui nepranešus, todėl darytina išvada, kad atsakovas atskiruoju skundu prašomų pridėti naujų įrodymų neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas susipažinęs su bylai pateiktu atskiruoju skundu, be kita ko, turėjo galimybę susipažinti ir su bylai naujai pateiktais įrodymais ir turėjo galimybę pareikšti nuomonę dėl naujai pateikiamų įrodymų pridėjimo prie bylos. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat įvertinęs tai, kad naujai pateikti įrodymai yra susiję su bylos nagrinėjimu, atsakovas jais remiasi savo atskirajame skunde, šių įrodymų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas minėtus atsakovo naujai pateiktus įrodymus prie bylos pridėti.

13. Šalių papildomų paaiškinimų ir su jais pateiktų įrodymų DOK-89, DOK-89 priėmimo klausimą apeliacinės instancijos teismas išsprendė (teisėjos rezoliucijomis), todėl pakartotinai jų priėmimo klausimas nesprendžiamas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

14. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo. Nesutikdamas su skundžiama nutartimi atsakovas nurodo, kad nebuvo jokios būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir kad nėra jokios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teigia, kad geranoriškai teikia sūnui paramą po 200 Eur nuo 2025 m. rugsėjo 1 d.; teismas neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, taip pat, kad ieškovas neišnaudojo visų galimybių dirbti ir užsidirbti savo išlaikymui. Ieškovo teigimu, nagrinėjamu atveju buvo visos sąlygos taikyti laikinosioms apsaugos priemonėms, nes ieškovo ieškinys yra preliminariai pagrįstas; atsakovas neteikia ieškovui išlaikymo nuo 2025 m. rugsėjo 1 d., kai ieškovas pradėjo studijuoti pagal profesinio mokymo programą, be to, yra skolingas už laikotarpį iki 2025 m. rugsėjo 1 d., kai ieškovas mokėsi pagal vidurinio ugdymo programą. Todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sprendimo įvykdymas pasunkėtų, kadangi ieškovui, besimokančiam pagal profesinio mokymo programą ir siekiančiam įgyti profesiją, jau šiuo metu ir nuolatos reikalingas išlaikymas. Vienai mamai (trečiajam asmeniui) yra per sunku užtikrinti išlaikymą. Be to, ieškovu turi pareigą rūpintis ir jo tėvas (atsakovas).

15. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Ši priemonė taikoma, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Laikino pilnamečio vaiko išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.192¹ straipsnį. Laikinos paramos pilnamečiam vaikui priteisimo klausimas nėra tapatus nepilnamečių vaikų laikinajam išlaikymui. Nagrinėjant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, turi būti nustatytos įstatyme numatytos sąlygos. Priešingai nei nepilnamečio vaiko išlaikymas, pilnamečio vaiko išlaikymo fakto konstatavimas siejamas su tam tikromis aplinkybėmis, t. y. išlaikymo pilnamečiam asmeniui būtinumu, realia atsakovo galimybe jį teikti, paties pilnamečio vaiko galimybėmis bei pastangomis pasirūpinti mokymuisi reikalingomis pajamomis ir kt. Šios aplinkybės turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir nevertinamos svarstant ieškinio reikalavimų užtikrinimo klausimą. Sprendžiant klausimą, ar pilnamečiam besimokančiam vaikui būtinas laikinas išlaikymas, svarbu nustatyti, ar ieškovas tikėtinai pagrindžia tokio išlaikymo būtinumą ir ar sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas laikinosios apsaugos priemonės netaikius (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius.

17. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs šalių procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus ir preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, kuriais ieškovas įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, vertina, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas neturi teisinio pagrindo manyti, kad ieškovas pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą savo galbūt pažeistų teisių gynybos būdą. Ieškovas pasirinko teisėtą ir leistiną teisių gynybos būdą, o prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka pareikštus reikalavimus ir jų esmę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas.

18. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – reali grėsmė, kad ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės. Pažymėtina, kad laikino išlaikymo (paramos) priteisimas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti pilnamečio besimokančio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, priteisiant laikiną išlaikymą, skirtą kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. užtikrinti minimalius poreikius maistui būstui, sveikatai, ugdymui (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-489-538/2020).

19. Konstitucinis Teismas yra pateikęs skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį, pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas, todėl, nusprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Tai lemia, jog nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios) (žr. Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimą).

20. Minėtos konstitucinės jurisprudencijos kontekste Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskirtos sąlygos, kurioms esant teismas galėtų priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje: pirma, sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; antra, negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; trečia, paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-421/2020, 19 punktas ir jame nurodyta praktika). Taigi kasacinio teismo praktikoje suformuluoti išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijai, kurių vieni taikytini sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių šią paramą teikti.

21. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog ieškovas yra atsakovo sūnus, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje pagal formaliojo profesinio mokymo programą – „(duomenys neskelbtini)“ pirmajai kvalifikacijai įgyti. Profesinio mokymo kaina – 0 Eur.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo, besimokančios pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti dieniniame skyriuje, pirmame kurse, galimybės pasirūpinti lėšomis, reikalingomis mokymuisi ir pragyvenimui, susirasti darbą ir skirti jam pakankamai laiko yra ribotos. Pažymėtina, kad, siekiant aukštesnių mokymosi rezultatų, atitinkamai reikalinga daugiau laiko skirti mokslams. Mokslų įvertinimo vidurkis (ieškovo pažangumas) turi įtakos ir studijų finansavimui. Aplinkybė, kad ieškovas studijuoja profesinėje, o ne aukštojoje mokykloje, neatleidžia atsakovo nuo pareigos, esant kitoms reikšmingoms aplinkybėms, teikti paramą sūnui. Be to, atsižvelgiant į mokymosi trukmę (5 mėn.), ieškovas, tikėtina, neturi reikiamų įgūdžių ir patirties dirbti pagal specialybę, kurios pagrindų pradėjo mokytis tik 2025 m. rugsėjo 1 d. Aplinkybės dėl ieškovo gaunamos stipendijos, jos dydžio ir panašiai bus išsamiai aptartos bylos iš esmės nagrinėjimo metu.

23. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovui, nors jis jau ir yra pilnametis, tačiau vis dar besimokančiam, negalinčiam savęs finansiškai išlaikyti reikalinga tėvų materialinė pagalba, todėl laikytina, kad abu tėvai privalo prisidėti prie savo vaiko išlaikymo, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovo išlaikymo našta tenka vien tik jo mamai, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašomos priteisti paramos dydžio, pagrįstai nurodė, jog šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje tikslinga pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę, ir ieškovo prašymą tenkino iš dalies, iš atsakovo priteisė 373 Eur/mėn. laikiną išlaikymą (paramą) pilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutinka, kadangi priešingu atveju gali būti neužtikrinti minimalūs sūnaus poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Vien tik tai, kad atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, nepaneigia grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui. Pažymėtina, kad iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas ieškovui yra mažesnis nei pusė Lietuvos Respublikoje nustatyto minimaliosios mėnesinės algos dydžio, kadangi nuo 2026 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 1 153 Eur, atskaičius mokesčius – 847 Eur.

24. Paramos teikimo būtinumą iš dalies pagrindžia ir ta aplinkybė, kad 2025 m. sausio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1310-1229/2025 iš atsakovo buvo priteista materialinė parama ieškovui po 373 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki ieškovas mokysis pagal vidurinio ugdymo programą, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų. Šioje byloje dalyvavo tie patys asmenys, buvo sprendžiamas klausimas dėl paramos būtinumo ir dydžio priteisimo ieškovui iš atsakovo, iki kol ieškovas mokysis pagal vidurinio ugdymo programą, todėl, priešingai nei teigia atsakovas, šiuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių pakartotinai įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Tarp šio sprendimo ir skundžiamos nutarties priėmimo buvo praėjęs pakankamai neilgas laiko tarpas, duomenų apie esminių reikšmingų faktinių aplinkybių pasikeitimą, išskyrus tai, kad pasikeitė ieškovo mokymo įstaiga, byloje nepateikta, todėl šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos aktualiomis.

25. Nors atsakovas teigia, kad teismas neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, tačiau aktualių įrodymų apie savo turtinę padėtį ir apie jos pablogėjimą po 2025 m. sausio 8 d. sprendimo priėmimo arba nuo 2025 m. rugsėjo 1 d., kai ieškovas pradėjo mokytis pagal profesinio ugdymo programą, nepateikė. Pateiktos 2024 m. pajamų, turto, deklaracijos, balansas taip pat nepatvirtino atsakovo įrodinėjamų aplinkybių, kad jo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo. Kaip teisingai pastebėjo ieškovas ir trečiasis asmuo, atsakovas nepateikė jokių įrodymų ir nepaneigė, kad nebeturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, kad neturi lėšų banko sąskaitose ir panašiai, be to, atsakovo turtinę padėtį apibūdinančios aplinkybės buvo nustatytos 2025 m. sausio 8 d. įsiteisėjusiu sprendimu. Pažymėtina, kad atsakovas šiuo aspektu savo padėties pablogėjimo ir neginčija, tik deklaratyviai nurodo, kad jo turtinė padėtis nėra gera, pažymi, kad turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriems taip pat teikia išlaikymą, tačiau šios faktinės aplinkybės savaime nepatvirtina, kad atsakovas nepajėgus teikti pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio laikinos paramos, atsakovo turtinę padėtį vertinti kaip sunkią, o jo gaunamų pajamų, turimo turto nepakanka jo šeimos būtiniesiems poreikiams patenkinti (CPK 178 straipsnis).

26. Todėl atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad neišnyko aplinkybės, dėl kurių ieškovui buvo priteistas išlaikymas po 373 Eur/mėn. ir dėl kurio dydžio pagrįstumo jau yra pasisakyta įsiteisėjusiame teismo sprendime.

27. Susipažinus su ieškinio turiniu matyti, jog ieškovas nurodo, kad jo vieno mėnesio būtinosios išlaidos sudaro nuo 1 660 Eur iki 1 910 Eur, t. y. nurodomos išlaidos yra reikalingos būtent ieškovės pragyvenimui. Iš atsakovo būtų reikalinga nuo 830 Eur iki 955 Eur išlaikymo suma. Iš atsakovo ieškiniu prašoma priteisti 550 Eur išlaikymo suma. Su ieškiniu pateikti išsamūs ieškovo išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Tai, ar ieškovo nurodomas išlaidų dydis yra pagrįstas ir atitinka byloje pateiktus įrodymus, yra ieškinio nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių plačiau nepasisako. Tai reiškia, kad ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas bus galutinai išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus abiejų šalių pateiktų įrodymų visumą, be to, akcentuotina, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės (lot. res iudicata) galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016). Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog tai, kad ieškovas siekia didesnio išlaikymo, nei teismo priteistas laikinas išlaikymas, savaime nešalina atsakovo pareigos teikti laikiną paramą savo pilnamečiam vaikui.

28. Pažymėtina ir tai, kad, sprendžiant klausimą dėl laikino išlaikymo (paramos) priteisimo, įrodymų, patvirtinančių gerą ieškovo turtinę padėtį, apeliantas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, kad ieškovas 2024 m. rugpjūčio 22 d. padovanojo savo mamai nekilnojamąjį turtą, kurį mama jam 2019 m. gegužės 23 d. taip pat buvo padovanojusi, nepaneigia laikinos paramos ieškovui būtinumo. Sandorio pobūdis patvirtina, kad ieškovas, padovanodamas (grąžindamas) šį turtą mamai, pajamų negavo.

29. Atsakovas taip pat savo skunde alternatyviai reikalauja sumažinti laikiną išlaikymą nuo 373 Eur iki 200 Eur. Su tokiu ieškovo reikalavimu taip pat nėra pagrindo sutikti.

30. Savo blogą finansinę padėtį atsakovas iš dalies grindžia ir ta aplinkybe, kad ieškovui yra išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-1310-1229-2025 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. sprendimą. Šio vykdomojo rašto pagrindu 2025 m. rugsėjo 15 d. buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0056/25/01687 dėl išlaikymo skolos išieškojimo iš atsakovo už 2025 m. rugpjūčio mėn. Nurodo, kad šiuo metu tarp šalių kilęs ginčas dėl vykdomojo rašto, išduoto pagal 2025 m. sausio 8 d. teismo sprendimą dėl išlaikymo, kai ieškovas studijavo pagal vidurinio ugdymo programą, t. y. dėl laikotarpio iki 2025 m. rugsėjo 1 d., tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši vykdomoji byla neturi įtakos nagrinėjamai bylai ir nepaneigia ieškovo teisės reikalauti paramos priteisimo iš atsakovo dėl kito laikotarpio (kai ieškovas nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. studijuoja pagal profesinio mokymo programą). Pažymėtina ir tai, kad 2025 m. sausio 8 d. sprendimas yra įsiteisėjęs ir privalo būti vykdomas (CPK 18 straipsnis).

31. Iš atskirojo skundo matyti, kad atsakovas tik deklaratyviai teigia, kad sutinka sūnui teikti laikiną iki teismo sprendimo priėmimo 200 Eur paramą. O priėmus teismo sprendimą, sutinka teikti ieškovui paramą, iki kol jis sėkmingai mokysis (duomenys neskelbtini) mokykloje, todėl, atsakovo nuomone, būtinumo šias priemones taikyti nebuvo. Ieškovas ir trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovui nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. pradėjus profesinį mokymąsi profesijai įgyti, atsakovas už šį laikotarpį apskritai nėra teikęs jokio išlaikymo. Visą išlaikymą nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. teikia tik trečiasis asmuo, todėl šiuo metu jai tenka per didelė ieškovo išlaikymo našta. Trečiasis asmuo ir ieškovas taip pat paaiškino, kad atsakovas nepagrįstai teigia, kad neva buvo nuslėptas jo 2025 m. rugsėjo 11 d. atliktas mokėjimas ieškovo išlaikymui 200 Eur už rugsėjo mėn., kadangi antstolis šią sumą užskaitė kaip skolos dengimą už laikotarpį iki 2025 m. rugsėjo 1 d. Tai, kad atsakovas nėra įvykdęs savo išlaikymo pareigos už laikotarpį, kai ieškovas mokėsi pagal vidurinio ugdymo programą, paneigia aplinkybę, kad jis šiuo metu savanoriškai teikia išlaikymą, be to, vadovaujantis CK 6.930¹ straipsniu, visi atsakovo mokėjimai tol, kol jis nėra sumokėjęs savo skolos už periodą, kai ieškovas studijavo pagal vidurinio ugdymo programą (iki 2025 m. rugsėjo 1 d.), yra nukreipiami būtent tai skolai dengti.

32. Teismas neturi pagrindo kitaip vertinti nurodytų aplinkybių, kurias, be kita ko, patvirtina ir bylos medžiaga, tai yra ieškovo atsiliepime pateikta antstolio 2025 m. spalio 2 d. atsakymo iškarpa, kurioje nurodyta, kad atsakovo skolos suma apskaičiuota atsižvelgiant į rugsėjo mėn. išmoką, tai yra jau įskaičius 2025 m. rugsėjo 11 d. mokėjimą – 200 Eur. Įrodymų, patvirtinančių, kad 2025 m. sausio 8 d. sprendimą atsakovas įvykdė, nepateikė. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad buvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovas nevykdo savo įsipareigojimų pagal ankstesnį teismo sprendimą.

33. Be to, kaip jau minėta, ieškovui mokantis M. vidurinėje mokykloje, teismui įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, buvo priteistas po 373 Eur/mėn. išlaikymas iš atsakovo. Ieškovui pradėjus studijuoti V., neabejotinai atsirado papildomų reikšmingų išlaidų, todėl nėra visiškai jokio pagrindo sumažinti laikinosios paramos dydį, o 200 Eur suma būtų nepakankama minimalių ieškovo poreikių užtikrinimui.

34. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas paramos dydis neatitinka atsakovo turtinės padėties, daro jam esminę žalą arba kad dėl atsakovo turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priteista 373 Eur laikino išlaikymo pilnamečiam vaikui suma, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, yra protinga ir būtina, o laikinoji apsaugos priemonė – apelianto įpareigojimas teikti laikiną išlaikymą (paramą) ieškovui iki ginčo išsprendimo pabaigos (teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos) buvo pritaikyta visiškai pagrįstai ir nebus per didelė finansinė našta atsakovui, nustatytas laikino išlaikymo dydis yra pagrįstas ir užtikrina proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Atskirajame skunde apeliantas nepateikė argumentų ar įrodymų, paneigiančių nurodytas pirmosios instancijos teismo išvadas, taip pat nepateikė duomenų, kad jis dėl objektyviai pateisinamų priežasčių negalėtų teikti išlaikymo studijuojančiam ir neturinčiam savarankiškų pajamų sūnui.

35. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovo pareiga yra pateikti įrodymus dėl pareikšto ieškinio reikalavimo (CPK 178 straipsnis). Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą, tik preliminariai vertina paramos būtinumą, vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į šalių pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio ir kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios apelianto pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini ieškovo poreikiai, jo galimybės susirasti darbą, kokia kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, turi teisę nustatyti kitokį išlaikymo pilnamečiam vaikui dydį.

36. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

37. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl panaikinti skundžiamos nutarties nėra jokio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 17 d. ir 2025 m. spalio 20 d. nutartis palikti nepakeistas.