Kauno apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, niekur nedirbantis, neįgalus, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, teistas 2015-12-07 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 163 straipsnį, 153 straipsnio 1 dalį, 307 straipsnį, 148 straipsnio 1 dalį, 287 straipsnio 1 dalį, 153 straipsnio 1 dalį 5 MGL (188,3 eurų) bauda ir laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei nėra būtina išvykti ryšium su gydymusi. 2018-01-12 išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. G. 2017-05-21, apie 19 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia ne mažiau du kartus metė įvairius daiktus į D. Ž., pataikydamas jai į pakaušį bei krūtinę, padarydamas muštinę žaizdą pakaušyje, poodinę kraujosruvą kairėje krūtyje, t. y padarė nukentėjusiai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to jis, 2017-12-18, apie 8.30 val. adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, tyčia apgadino Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – Kauno apskr. VPK) priklausantį turtą, t. y. iš antro aukšto mesdamas stiklinius butelius į tarnybinį automobilį „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (r. š. K1010), išdaužė tarnybinio automobilio kairės pusės galinio lango stiklą, įlenkė kairės pusės galinį sparną bei kairės pusės kėbulo dalį prie išdaužto lango, padarydamas Kauno apskr. VPK 876,60 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

2017-05-30 D. Ž. prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad 2017-05-21 E. G. savavališkai užėmęs D. Ž. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantį nekilnojamą turtą butą, esantį (duomenys neskelbtini) Kaune pagal teisėtą D. Ž. reikalavimą, neketindamas iš buto išsikelti, sužalojo D. Ž., padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 47-48)

2017-05-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1384/2017(02), kurioje nurodyta, kad D. Ž. konstatuota muštinė žaizda pakaušyje, poodinė kraujosruva kairėje krūtyje, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 65).

2017-12-18 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką protokolas. T. K. pareiškė, kad 2017-12-18, apie 8.30 val. (duomenys neskelbtini) Kaune, E. G. apgadino Kauno apskr. VPK priklausantį turtą, išdaužė tarnybinio automobilio kairės pusės galinį langą bei įlenkė kėbulo rėmą. T. K. paaiškino, kad 2017-12-18, apie 8 val., kartu su kolega D. B. atvyko adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, nes turėjo vykdyti A. G. atvesdinimą, kuri gyvena kartu su sutuoktiniu E. G.. E. G. sveria apie 200 kg ir nuolat guli lovoje prie lango. Apie 8.30 val. į kiemą išvedė A. G.. Kieme prie namo buvo pastatytas tarnybinis automobilis „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Einant prie automobilio, E. G. atsidarė langą ir iš antro aukšto metė tris butelius į tarnybinį automobilį. Du buteliai pataikė ir buvo išdaužytas kairės pusės galinis lango stiklas, įlenktas kėbulas bei rėmas prie lango (2 t., b. l. 1-2).

2017-12-18 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) priešais namą, prie važiuojamosios dalies, ant trinkelių guli sudaužyti buteliai ir stiklo šukės, ant važiuojamosios dalies nesudužęs butelis. Prie kelkraščio stovi automobilis „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su skiriamuoju ženklu „Policija“. Automobilio kairės pusės galinis langas sudužęs, įlenktas kairės pusės galinis kėbulas ir rėmas prie lango(2 t., b. l. 2-6).

2018-03-05 papildomame įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad kambaryje yra langas į gatvės pusę (2 t., b. l. 17-24).

Veikų kvalifikavimas.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylą išspręsti teisingai. Remdamasi šia nuostata, teismas konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių (kasacinė nutartis 2K-381/2010).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais, turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Įvertinus byloje esančią ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, būtent E. G. tyčia ne mažiau du kartus metė įvairius daiktus į D. Ž., pataikydamas jai į pakaušį bei krūtinę, padarydamas muštinę žaizdą pakaušyje, poodinę kraujosruvą kairėje krūtyje, t. y. padarė nukentėjusiai nežymų sveikatos sutrikdymą ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Pažymėtina, kad tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-167/2009, 2K-73-677/2016). Būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (BK 187 straipsnio 2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (BK 187 straipsnio 3 dalis) ar administracinis nusižengimas (ANK 115 straipsnis).

BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. MGL – tai ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Minimalių ekonominių-socialinių dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai. Todėl BK 3 straipsnio, reglamentuojančio baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką, nuostatos MGL dydį nustatančioms normoms negali būti taikomos. MGL dydis yra taikomas tas, kuris buvo nustatytas veikos padarymo metu. Tokios nuostatos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-3/2006, 2K-7-495/2007, 2K-64/2011 ir kt.). Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (2016-06-29 įstatymas Nr. XII-2516, įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2017-01-01) 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalus gyvenimo lygis“ arba MGL yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.

Vadovaujantis teismų praktika, turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė – didmeninė, rinkos, komiso kaina – nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298-697/2016). Paprastai kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir tik kilus abejonėms ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-693/2007). Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip tyčinį svetimo turto sugadinimą, būtina vadovautis tokio turto verte, bet ne sunaikinimo pasekmėmis, kurios nėra kvalifikuojantis šią nusikalstamą veiką požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009 ir kt.).

Remiantis aptartų ir įvertintų įrodymų visuma teismas laiko įrodyta, kad E. G. tyčia sugadino svetimą turtą, t. y. tyčia iš antrame aukšte esančio buto mėtė stiklinius butelius, kurie krisdami ant policijos tarnybinio automobilio „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išdaužė automobilio kairės pusės galinio lango stiklą, įlenkė kairės pusės galinį sparną bei kairės pusės kėbulo dalį prie išdaužto lango, tokiu būdu padarė Kauno apskr. VPK 876,60 eurų turtinę žalą, kuri, kaip jau aptarta anksčiau, pagrįsta ir įrodyta ištirtais byloje esančiais įrodymais, todėl E. G. nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Dėl civilinio ieškinio.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo.

Sutinkamai su civilinio ieškinio nagrinėjimo reikalavimais baudžiamojoje byloje, įrodymus dėl ieškinio pagrįstumo ir dydžio pateikia civilinis ieškovas (BPK 113 straipsnis).

Nukentėjusi-civilinė ieškovė D. Ž. pareiškė civilinį ieškinį 210 eurų turtinei ir 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad turtinė žala padaryta dėl to, kad 100 eurų negavo darbinių pajamų per 5 dienas, 40 eurų kainavo prekybos kiosko nuoma ir elektra, 20 eurų sumokėjo kaimynei už vaiko priežiūrą, ir 50 eurų – išlaidos kurui. 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti sudaro patirtas stresas, nepatogumai, išgyvenimai, baimė. Iki šiol jaučiasi nesaugi, nes po šio įvykio ji visą savaitę buvo nedarbinga, jai svaigo galva, sutriko miegas, jautėsi pažeminta, kad savo bute patyrė smurtą, mano, kad E. G. jai gali keršyti, nes per teismą buvo iškeldintas iš jos buto, jis yra agresyvus ir neprognozuojamas, vartojantis alkoholinius gėrimus (1 t., b. l. 87-93).

Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiai dėsningai kilo dėl kaltinamojo veiksmų. Tai reiškia, kad E. G. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas.

Nukentėjusi D. Ž. savo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo grindžia prie civilinio ieškinio pareiškimo pateiktais kvitais ir sąskaita faktūra.

Teismas laiko, kad ieškinyje nurodyta turtinė žala yra pagrįsta ir įrodyta, kaltinamajam taikytina deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, CK 6.281 straipsnio 1 dalis), ir nukentėjusios ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo E. G. nukentėjusios-civilinės ieškovės D. Ž. naudai priteisiant 210 eurų turtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad E. G. nežymiai sužalojo D. Ž.. Teismas mano, kad nukentėjusi neabejotinai patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus ir stresą, nepatogumus, neabejotinai sutriko jos gyvenimo ritmas, t. y. jai buvo sukeltos pasekmės, kurios yra laikytinos neturtine žala.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis yra 85 procentus nedarbingas, neįgalus (diagnozė E66.9), jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, į realias galimybes patirtą žalą atlyginti, teismas E. G. kaltais veiksmais nukentėjusiai D. Ž. padarytą neturtinę žalą vertina 300 eurų.

Bausmės skyrimas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus. Kaltinamasis anksčiau teistas, nebaustas administracine tvarka (3 t., b. l. 93), registruotas psichiatrijos klinikos įskaitoje, tačiau atlikus teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizę nustatyta, kad E. G. galėjo teisingai suvokti atliekamų veiksmų esmę, gali duoti teisingus parodymus apie įvykį. Pagal esamą psichinę būseną gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, teismo posėdžiuose. E. G. konstatuotas psichikos sutrikimas – nepatikslintas asmenybės sutrikimas. E. G. diagnozuotas psichikos sutrikimas nelaikomas sunkiu psichikos sutrikimu (3 t., b. l.83-87), priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (3 t., b. l. 51).

Kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė su elgesį drausminančiais įpareigojimais.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktiniai įrodymai – 5 vnt. butelio duženų, tuščias butelis, saugomi Panemunės PK daiktų saugykloje (2 t., b. l. 15), sunaikinti, o byloje esančios kompaktinės plokštelės (1 t. b. l. 166, 2 t., b. l. 5, 85), paliktinos saugoti byloje.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta, ji ir neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį:

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su gydymusi,

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su gydymusi.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalims bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę E. G. paskirti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su gydymusi.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusios D. Ž. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jai iš E. G. 210 eurų (du šimtus dešimt eurų) turtinei ir 300 eurų (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

AB „Lietuvos draudimas“ civilinį ieškinį tenkinti ir iš E. G. priteisti 876,60 eurų (aštuonis šimtus septyniasdešimt šešis eurus šešiasdešimt centų) turtinei žalai atlyginti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktinius įrodymus – 5 vnt. butelio duženų, tuščią butelį, saugomus Panemunės PK daiktų saugykloje, sunaikinti, o byloje esančias kompaktines plokšteles, palikti saugoti byloje.

Kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.