Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

nuteistajam G. T. (nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą), nuteistajam R. T. (nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą), jų gynėjui advokatui Gintarui Česnulevičiui (nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą),

nuteistajam K. S. (nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą), jo gynėjui advokatui Mečislovui Norvaišai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. T. ir R. T. gynėjo advokato Gintaro Česnulevičiaus bei nuteistojo K. S. gynėjo advokato Mečislovo Norvaišo apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. T. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta bausmė – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytas R. T. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. 00.40 val. iki 2023 m. rugsėjo 2 d. 16.56 val., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 6 MGL dydžio baudai, ir nustatyta, kad galutinė R. T. bausmė yra 144 MGL (7 200 Eur) dydžio bauda.

K. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta bausmė – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda.

G. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nustatytas 18 (aštuoniolikos) mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. T., G. T. ir K. S., pagal BK 199² straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, tai yra: 2023 m. rugsėjo 2 d. laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 00.30 val. iš anksto susitarę ir veikdami vykdytojais bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, po to, kai nenustatytas asmuo iš Baltarusijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0296 ir Nr. 0297 į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini), permetė akcizais apmokestinamas ir 150 MGL vertės dydžio sumą viršijančias prekes – 1501 vnt. pakelių cigarečių „Minsk 5 Super Slims“ ir 2500 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold”, kurių bendra vertė yra 16569,50 eurų (toliau – Prekės), šias Prekes pažeisdami nustatytą tvarką, t. y. 1995 m. gruodžio 20 d. Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 14 straipsnio 4 punkto, kuris numato, kad „fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis, ir Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3. punkto, 3.1., 3.1.1., 3.2. papunkčių, kurie numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis; falsifikuotus ar kontrabandinius tabako gaminius, susijusius gaminius, nuostatas, 4. punkto, 4.4. papunkčio, kurie numato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, susijusius gaminius, jeigu jie gabena didesnį iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką įvežtų tabako gaminių, susijusių gaminių kiekį, negu nustatyta Taisyklių 4.3. papunktyje, turėdami importo muitų, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, nuostatas, toliau gabeno pėsčiomis visi kaltinamieji bendrais veiksmais, neturėdami cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų Lietuvos Respublikos teritorijoje – (duomenys neskelbtini) ribose, apie (duomenys neskelbtini) km. į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, kol prekes 2023 m. rugsėjo 2 d. apie 00.32 val. kaltinamieji paliko siekdami pasišalinti ir išvengti sulaikymo, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams pradėjus atlikti įtariamųjų sulaikymo veiksmus.

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad kaltinamųjų kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje yra įrodyta byloje ištirtų įrodymų visuma ir jokių abejonių nekelia. Nustatyti visų kaltinamųjų komunikaciniai ryšiai nusikalstamos veikos padarymo metu, vietoje rasti daiktai su jų DNR. Be to, byloje esantys duomenys apie telefonų prisirišimą prie mobilaus ryšio bokštų celių, taip pat rodo vietas, kurios atitinka nusikalstamos veikos padarymo vietą. Skiriant bausmę, teismas vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Įvertino tai, kad padaryta viena tyčinė, baigta nusikalstama veika ekonomikai ir verslo tvarkai, kuri įstatymo leidėjo priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Pažymėjo, kad nenustatyta kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta viena jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat įvertino kiekvieno kaltinamojo asmenybę ir sprendė, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti tik paskyrus R. T. ir K. S. BK 199² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos bausmę, o G. T. laisvės atėmimo bausmę 6 mėnesiams, kurios vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams.

II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo K. S. gynėjas advokatas Mečislovas Norvaiša prašo: 1) panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. vasario 28 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo K. S. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

3.1. Skunde nurodo, kad K. S. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme kaltu neprisipažino, davė išsamius parodymus, jog veikos darymo metu jis buvo visiškai kitoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) pas žmonos tėvus, kur šventė pastarosios brolio gimtadienį ir ten nakvojo. Teigė, kad su niekuo nebuvo susitaręs daryti nusikaltimą ir nedalyvavo jokioje bendrininkų grupėje. Atkreipė dėmesį, jog po tėvo mirties, motina tvarkė namus, bei liepusi velionio tėvo ir paties K. S. rūbus, kurie jam netiko kur nors išvežti. K. S. tai ir padarė, nuvežė rūbus į (duomenys neskelbtini) kaimą ir atidavė juos ten vargingai gyvenusiam žmogui. Ką šis su atgabentais rūbais darė nežino. Tarp atgabentų rūbų galėjo būti jo džemperis ir veido medžiaginė kaukė, dėvėta karantino metu, kurie šioje byloje pateikiami kaip jo kaltės įrodymai.

3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad K. S. gretimame su tiriamo nusikaltimo vieta susijusiame (duomenys neskelbtini) kaime nuomos sutarties pagrindu valdo gyvenamąją J. J. sodybą, kurioje dažnai būna laisvalaikio praleidimo ir šios sodybos priežiūros tikslais. Čia ne kartą yra pamiršęs savo mobilųjį telefoną. Akcentuotas aplinkybes patvirtino teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai M. S. (žmona), A. S. (žmonos tėvas), T. S. (motina), kurių parodymais nėra pagrindo netikėti. Taip pat nekilnojamojo turo registro duomenų banko išrašas, bei kitų nuteistųjų šioje byloje R. T. ir G. T. parodymai.

3.3. Skundo autoriaus nuomone, baudžiamojo proceso metu turi būti kuo tiksliau atkurtos spėjamai buvusio praeities reiškinio esminės detalės – išaiškintos nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, dėl veikos kilę padariniai, kitos su nusikalstama veika glaudžiai susijusios aplinkybės. Tik tokiu atveju baudžiamojoje byloje gali būti priimtas teisingas sprendimas. Išnagrinėjusio baudžiamąją bylą teismo sprendimas grindžiamas apklausų, apžiūrų, parodymų atpažinti ir tyrimų metu gautais duomenimis, kurie vadinami įrodymais. Įrodymai leidžia daryti išvadas, ar tam tikra nusikalstama veika buvo padaryta ir ar ją padarė konkretus asmuo ar asmenys. Tokias išvadas pagrindžiančių įrodymų nebuvimas neabejotinai yra pagrindas konstatuoti, kad nusikalstama veika, dėl kurios galimo padarymo buvo pradėtas baudžiamasis procesas, iš viso nebuvo padaryta, arba traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo negali būti pripažintas kaltu.

3.4. Nuteistojo gynėjo teigimu, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje nesurinkta duomenų, kuriuos teismas galėtų pripažinti K. S. kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodymais, t. y. nėra duomenų patvirtinančių tai, kad K. S. būtų dalyvavęs asmenų grupėje, darančioje neteisėtus veiksmus; nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis būtų neteisėtai disponavęs akcizais apmokestinamomis prekėmis. Tai duoda pagrindą teigti, kad K. S. apkaltintas nepagrįstai ir turi būti išteisintinas, t. y. baudžiamasis procesas jo atžvilgiu nutrauktinas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

4. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. T. gynėjas advokatas Gintaras Česnulevičius prašo: 1) pakeisti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. vasario 28 d. nuosprendį ir skirti R. T. minimalią laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant; 2) apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

4.1. Skunde nurodo, kad nuo pat tyrimo pradžios R. T. visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi dėl jos padarymo, davė išsamius paaiškinimus apie įvykdytą nusikaltimą. Savo poziciją dėl kaltės pripažinimo R. T. patvirtino ir nagrinėjant baudžiamąją bylą apylinkės teisme, todėl ginčo dėl R. T. nusikalstamos veikos kvalifikavimo nėra. Tačiau nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl R. T. paskirtos bausmės rūšies.

4.2. Sutinka, jog teismas atsižvelgė į R. T. asmenybę charakterizuojančius duomenis: anksčiau teistas už analogišką veiką, baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs iš dalies, dirba, gauna darbines pajamas, kurios paskutiniais mėnesiais sudarė 710,84 Eur, 696,14 Eur, 647,50 Eur, tačiau, nepaisant to, skyrė jam galutinę 7200 eurų dydžio baudą. Pažymi, kad tokio dydžio bauda R. T. yra labai didelė našta, jos įvykdyti per teismo nustatytą 18 mėnesių terminą nuteistasis neturi galimybių. Atsižvelgiant į tai, jog bausme siekiama ne tik nubausti kaltą asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikaltimų, nuteistasis mano, kad bausmės tikslai neabejotinai būtų pasiekti paskyrus jam ne straipsnio sankcijoje numatytą baudą, o minimalią laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant. Tokiu atveju bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis turėtų galimybę savo pavyzdingu elgesiu įrodyti, kad dėl savo įvykdytų veiksmų yra padaręs tinkamas išvadas, savo veiksmus įvertinęs kritiškai, yra supratęs, kad elgėsi netinkamai ir nebėra linkęs nusikalsti.

5. Apeliaciniame skunde nuteistojo G. T. gynėjas advokatas Gintaras Česnulevičius prašo: 1) panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. vasario 28 d. nuosprendį dalyje dėl G. T. pripažinimo kaltu ir jo atžvilgiu priimti naują nuosprendį – apeliantą G. T. išteisinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytais pagrindais, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) priteisti iš valstybės G. T. naudai išlaidas, patirtas dėl jo patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti pagal teismui pateiktus dokumentus; 3) bylą pagal pateiktą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 4) atlikti įrodymų tyrimą – nuteistųjų R. T. ir G. T. parodymų, VSAT specialisto R. J. parodymų ir pateiktų tarnybinių pranešimų, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos išvadų, mobiliojo ryšio operatorių pateiktų išaiškinimų išsamų ištyrimą.

5.1. Skunde nurodo, kad nuo pat tyrimo pradžios tik nuteistasis R. T. visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi dėl jos padarymo, davė išsamius paaiškinimus apie įvykdytą nusikaltimą. Savo poziciją dėl kaltės pripažinimo R. T. patvirtino ir nagrinėjant baudžiamąją bylą apylinkės teisme. Tačiau R. T. kategoriškai paneigė nusikaltimą įvykdęs su K. S. bei savo broliu G. T.. Nuteistasis G. T. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, nagrinėjant bylą nepripažino savo kaltės, nurodydamas, kad jis jokių cigarečių nuo valstybės sienos negabeno. Apeliantas G. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis su savo drauge bei vaikais gyvena (duomenys neskelbtini) mieste bei dirba (duomenys neskelbtini) mieste, K. S. pažįsta tik iš matymo, su juo nebendrauja ir nežino jo telefono numerio. 2023 m. rugsėjo 1 d. vakare apie 19.00 val. jis su drauge bei vaikais buvo atvažiavęs pas tėvus į (duomenys neskelbtini), kur taip pat buvo atvykęs ir jo brolis R. T.. Jie visi pavakarojo ir 2023 m. rugsėjo 1 d. vakare, tikslaus laiko pasakyti negali, jis, jo draugė K. K. bei vaikai išvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą, o brolis R. T. liko pas tėvus (duomenys neskelbtini) savivaldybėje.

5.2. G. T. duotus parodymus patvirtino ir kiti byloje esantys įrodymai- kaltinamųjų R. T. ir K. S. bei liudytojų K. K., L. G., parodymai, specialistų išvados, mobiliojo ryšio operatorių pateikti atsakymai apie mobiliojo ryšio priemonių naudojimą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Liudytojai K. K. ir L. G. patvirtino, kad G. T. 2023 m. rugsėjo 1 d. kartu su šeima buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini), tačiau tos pačios dienos vakare su visa šeima išvyko į (duomenys neskelbtini). Valstybės sienos apsaugos specialistas R. J. patvirtino, kad G. T. telefonas įvykio metu buvo teritorijoje, į kurią patenka ne tik pati įvykio vieta, bet ir visas (duomenys neskelbtini) kaimas, o tuo pačiu ir G. T. motinos L. G. sodyba. Į valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro užklausą atsakymus pateikę mobiliojo ryšio operatoriai patvirtino, kad mobiliojo ryšio telefonas gali be vartotojo valios jungtis prie tinklo ir perduoti bei gauti mobiliuosius duomenis be vartotojo aktyvių veiksmų. Aplinkybes apie G. T. galimų DNR pėdsakų ant įvykio vietoje rastų daiktų išsamiai paaiškino kaltinamasis R. T. bei pats G. T.. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamųjų buvo klausiama, kodėl jie tam tikrų aplinkybių apie kitus asmenis, paliktus telefonus ir drabužius, nebuvo nurodę ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis G. T. yra paaiškinęs, kad apklausų metu jis davė išsamius paaiškinimus apie visas aplinkybes, apie kurias jo buvo klausiama. Apie telefono palikimą jo mamos L. G. namuose (duomenys neskelbtini) kaime niekas jo iki bylos nagrinėjimo teisme nėra klausęs, todėl jis ir negalėjo atsakyti į neužduotus klausimus.

5.3. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu G. T. tyrimą atliekantys pareigūnai neklausinėjo apie jo DNR pėdsakų atsiradimo ant netoli įvykio vietos surastų drabužių bei alaus skardinės aplinkybes, taip pat nesidomėjo, kodėl G. T. mobiliojo ryšio telefonas buvo ryšio zonoje, į kurią patenka ir nusikaltimo vieta, apie tai G. T. nieko nežinojo ir nieko negalėjo pareigūnams paaiškinti savo iniciatyva. Šias aplinkybes kaltinamieji sužinojo tik po supažindinimo su bylos medžiaga užbaigus ikiteisminį tyrimą, todėl teisminio bylos nagrinėjimo metu G. T. išsamiai paaiškino, jog važiuodamas pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini) kaimą jis atsivežė keletą skardinių alaus, o tėvų namuose persirengimui yra palikęs įvairių savo drabužių – šiuos drabužius galėjo naudoti jo brolis R. T.. Taip pat G. T. nurodė, jog atvykęs pas savo tėvus į kaimą jis prijungė savo telefoną prie įkroviklio ir vėliau, išvažiuodamas su šeima į (duomenys neskelbtini), užmiršo jį pasiimti.

5.4. Šiuos G. T. parodymus teismas atmetė kaip nenuoseklius, prieštaringus, logiškai nepaaiškinamus ir neįtikinančius, netinkamai interpretavo (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo specialisto R. J. į bylą pateiktus duomenis bei paaiškinimus, kuriuos pats specialistas pripažino klaidingais, 2023 m. spalio 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos pateiktus duomenis, kad ant įvykio vietoje rastų daiktų- džemperio „Nike", su gobtuvu ir sportinio džemperio „Nike" su gobtuvu, 500 ml talpos alaus skardinės "Carlsberg" , buvo aptikti R. T. ir G. T. DNR profiliai. Tačiau nuosprendyje teismas nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu G. T. nenurodė jokių aplinkybių apie tėvų namuose paliktą savo telefoną, nagrinėjant bylą teisme nurodė neatsimenantis kada pasiėmė telefoną, neminėjo apie tėvų namuose paliktus savo drabužius. Todėl teismo posėdžių metu G. T. duotus parodymus teismas vertino kaip gynybinę poziciją.

5.5. Pažymėjo, kad nei viena iš G. T. ikiteisminio tyrimo bei bylos teisminio nagrinėjimo metu nurodytų aplinkybių neprieštaravo objektyviems byloje surinktiems įrodymams- G. T. telefonas iš tiesų buvo ryšio zonoje, į kurią patenka ne tik nusikaltimo vieta, bet ir G. T. motinos L. G. sodyba, ir visas (duomenys neskelbtini) kaimas, ir Lietuvos Respublikos teritorija iki pat Baltarusijos Respublikos sienos; ant alaus skardinės bei viršutinių drabužių rasti G. T. ir R. T. DNR profiliai taip pat tik patvirtina G. T. ir R. T. ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodytas aplinkybes. Tačiau skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nurodytų aplinkybių negalima laikyti savaime šalinančiomis kaltinamojo G. T. atsakomybę, nes bylos duomenimis patvirtinama, kad kaltinamųjų telefonai buvo nusikalstamos veikos padarymo vietos aplinkoje.

5.6. G. T. gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, rėmėsi prielaidomis, o ne byloje esančiais faktiniais duomenimis, netinkamai interpretavo byloje surinktus įrodymus, padarė faktų vertinimo klaidų, preziumavo G. T. (taip pat ir K. S.) kaltę, pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą, todėl priėmė nepagrįstą nuosprendį.

5.7. Tam, kad įrodyti kaltinamojo padarytą nusikalstamos veikos objektyviąją pusę, visi įrodymai įrodomąja prasme turi būti stiprūs, neginčijami bei nekeliantys abejonių. Įrodymai turi pilnai pagrįsti kaltinamojo padarytą veiką, papildyti vienas kitą ir būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, o kaltinimui prieštaraujantys duomenys turi būti paneigti. Tačiau skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas tik išvardijo ir aprašė duomenis, kuriuos pripažino įrodymais ir kuriais grindė apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau išsamios motyvacijos dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, G. T. kaltės ir daromų išvadų nepateikė. Todėl akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas tik formaliai išvardijo duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, nepagrįstai atmetė G. T. ir kitų nuteistųjų duotus parodymus, nepašalino byloje esančių abejonių ir prieštaravimų. Tai rodo, kad tokie įrodymai yra abejotini ir neįrodantys kaltinamojo padarytos veikos, pagrįsti tik prielaidomis, nors šioje byloje valstybinis kaltintojas teismui turėjo pateikti neginčijamus kaltumo įrodymus.

5.8. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Principas in dubio pro reo draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Tačiau skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas nekaltumo įrodinėjimo naštą perkėlė ant kaltinamojo G. T. pečių, nepašalino byloje esamų neaiškumų ir prieštaravimų, neatskleidė visų būtinųjų G. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių, skundžiamą nuosprendį grindė prielaidomis, neparemtomis neginčijamais įrodymais. Todėl skundžiamas nuosprendis dalyje dėl G. T. pripažinimo kaltu naikintinas ir G. T. atžvilgiu priimtinas išteisinamasis nuosprendis.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistųjų R. T., G. T. ir K. S. gynėjų apeliacinius skundus atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą. Dar kartą akcentavo teismo nuosprendyje padarytas teisingas išvadas tiek dėl nuteistųjų kaltės, tiek dėl jiems paskirtos bausmės. Nuteistasis R. T. bei jo gynėjas advokatas Gintaras Česnulevičius palaikė apeliacinio skundo argumentus dėl baudos bausmės keitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant. Būtent nurodyta bausmės rūšis, jų nuomone, šiuo atveju yra teisinga ir pagrįsta bei leisianti pasiekti bausmės paskirčiai keliamus reikalavimus. Nuteistasis G. T. ir jo gynėjas advokatas Gintaras Česnulevičius prašė tenkinti skundo reikalavimus ir G. T. ištesinti, kadangi nesurinkta neginčijamų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, atkreipė dėmesį į nekaltumo prezumpcijos principo svarbą. Nuteistasis K. S. ir jo gynėjas advokatas Mečislovas Norvaišas palaikė apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją ir prašė K. S. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistųjų G. T. ir R. T. gynėjo advokato Gintaro Česnulevičiaus bei nuteistojo K. S. gynėjo advokato Mečislovo Norvaišo apeliaciniai skundai atmetami.

7. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apeliantų reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

8. Apeliacinės instancijos teismui pateiktų skundų turinys patvirtina, kad nuteistieji G. T. ir K. S. apeliaciniuose skunduose prašo išteisinimo, kadangi apkaltinamasis nuosprendis jų atžvilgiu priimtas remiantis tik prielaidomis ir spėjimais, pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą. Tuo tarpu nuteistasis R. T. neginčija savo kaltės, padarius BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, tačiau prašo peržiūrėti už šią veiką jam paskirtą bausmę, vietoj baudos bausmės paskiriant terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant.

9. Vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nusikalstamų veikų padarymu kaltinamų asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimą, savo išvadas dėl nusikalstamų veikų objektyviųjų ir subjektyvių požymių egzistavimo privalo pagrįsti įrodymais, juos įvertinti vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame BPK straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius.

10. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Pagal kasacinio teismo praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-73-495/2022).

11. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo procese svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje būtų sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019). Įrodinėjimas ir sprendimas dėl įrodymų pakankamumo ir dėl jais grindžiamų išvadų tikrumo yra sudėtingesnis ir reikalaujantis daugiau kruopštumo, nuoseklumo, tikslumo, įtikinamai susiejant esamus įrodymus į loginę seką, jeigu teismo išvados iš esmės grindžiamos netiesioginiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-571-976/2015, 2K-103-976/2016, 2K-275-976/2017, 2K-264-976/2019, 2K-15-976/2021).

12. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį ir apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas dėl apeliantų G. T., R. T. ir K. S. kaltės pagal jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apylinkės teismas skirdamas bausmes nuteistiesiems taip pat tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio nuostatomis. Vien tai, kad nuteistieji nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip interpretuoja surinktus duomenis, nustatytas aplinkybes laiko prieštaringomis ar pageidauja kitos rūšies bausmės skyrimo, nėra pagrindas tenkinti jų apeliacinių skundų. Nuosprendyje padarytos išvados yra pakankamai motyvuotos ir apeliantų kaltė dėl BK 199² straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo visiškai įrodyta byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis, todėl pagrindo daryti kitokias išvadas ir naikinti skundžiamą nuosprendį teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl G. T. ir K. S. kaltės

13. Nagrinėjamu atveju nuteistieji G. T. ir K. S. visiškai neigia dalyvavę jiems inkriminuotame nusikalstamos veikos padaryme. Nors apeliaciniuose skunduose analizuojami atskiri bylos įrodymai, teigiant, kad vienas ar kitas įrodymas nepatvirtina byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmiau paminėtos BPK įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą grandinę. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Aptartų duomenų visumoje įvertinus skundžiamo nuosprendžio turinį, abejonių pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegijai nekyla.

14. Nors nuteistieji G. T. ir K. S., apklausiami kaip įtariamieji ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat ir apklausiami kaip kaltinamieji pirmosios instancijos teisme, vienodai aiškino, kad jie kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nebuvo, bei kartu su R. T. nedisponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, tai yra jų negabeno pėsčiomis, tačiau vien tai, kad nusikaltimo padarymu kaltinamo asmens parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu, savaime neleidžia spręsti, jog jie atitinka tikrąsias įvykio aplinkybes. Vadovautis vien tik kaltinamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šį manymą sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Todėl kiekvienu atveju privaloma įvertinti visus byloje surinktus duomenis, jų atitikimą įrodymams keliamiems reikalavimams, ir, sprendžiant asmens kaltės klausimą, remtis tik tais bylos duomenimis, kuriais abejoti teismas neturi pagrindo.

15. Kaip matyti, nuteistasis R. T. taipogi tvirtino, kad G. T. ir K. S. nedalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, vis tik, vertinti jo parodymus kaip patikimus bei remiantis jais išteisinti kitus šioje byloje nuteistuosius, nėra pagrindo, kadangi tokie jo parodymai, o tuo pačiu ir pačių nuteistųjų K. S., G. T. parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims – nusikaltimo padarymo ir įvykio vietos aplinkybėmis; kaltinamųjų turimuose mobiliuosiuose telefonuose esančiais duomenimis apie telekomunikacinius įvykius ir komunikavusių asmenų telefonų numerius; užfiksuotais pokalbiais programose ir jų laiku bei turiniu, atitinkančiu įvykio vietoje rastų daiktų aplinkybes; Valstybės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadomis.

16. Šiuo atveju iš 2023 m. rugsėjo 2 d. VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės A. B. pasienio užkardos specialisto V. P. tarnybinio pranešimo Nr. 13VaR-16848 matyti, kad 2023 m. rugsėjo 2 d. 00.32 val. A. B. užkardos jauns. spec. A. S., vykdydamas tarnybą kartu su jauns. spec. N. M., informavo, kad (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės A. B. pasienio užkardos veikimo teritorijoje, prevencinių saugumo priemonių plano „Filtras-C" metu, pasienio ruože, (duomenys neskelbtini) kaimo ribose apie 600 metrų nuo valstybės sienos ženklo Nr. 0296 į Lietuvos Respublikos gilumą iš miško masyvo pastebėjo išeinančius du asmenis, kurie su savimi nešėsi keturis stačiakampio formos ryšulius. Valstybės sienos apsaugos pareigūnams jaun. spec. A. S. ir jaun. spec. N. M. prisistačius ir pareikalavus sustoti minėti asmenys metė nešamus ryšulius ir įbėgo į gretimo miško masyvą. Pareigūnams atbėgus iki ryšulių, kurių viso buvo keturi ir kurie tarpusavyje buvo surišti po du, viena ryšulių pora nuo kitos ryšulio poros buvo apie 30 metrų atstumu, šalia rasta viena tuščia mėlynos spalvos alaus skardinė „Kalnapilis“. Pareigūnų buvo stebima aplinka iš to paties miško kur išbėgo du pirmieji pastebėti asmenys, apie 380 metrų nuo valstybės sienos ženklo Nr. 0296 į Lietuvos Respublikos gilumą, pastebėti išbėgantys kiti du asmenys, kurie nubėgo laukais link (duomenys neskelbtini) kaimo. Vienas pareigūnas liko saugoti ryšulius, o kitas nusekė nubėgančius asmenis. Apie 00.40 val., apie 50 metrų nuo tos vietos kur buvo pastebėti asmenys bėgantys į (duomenys neskelbtini) kaimą, pamiškėje buvo sulaikytas LR pilietis R. T., gim. (duomenys neskelbtini). 02.25 val. į įvykio vietą atvyko Kabelių pasienio užkardos kinologas D. S. su tarnybiniu šunimi „Itas“. 02.37 val. pradėta paieška. Kinologas su tarnybiniu šunimi pėdsakais mišku ir laukais nuėjo iki (duomenys neskelbtini) kaime esančios sodybos vartų, adresu (duomenys neskelbtini) 05.00 val. šuns panaudojimas baigtas. Atlikus vietovės apžiūrą apie 120 metrų nuo keturių ryšulių vietos, miške, rasta juodos spalvos kaukė. Apie 100 m nuo keturių ryšulių vietos, link valstybės sienos, miške, rasta viena pora darbinių pilkos spalvos pirštinių. Apie 50 m nuo VSŽ 0296 į Lietuvos Respublikos gilumą rastas vienas pakelis cigarečių ,„Minsk5 Superslims“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais ir šalimais vienas žalios spalvos džemperis, o apie 15 metrų nuo jo, rasta tuščia žalios spalvos alaus skardinė „Carlsberg“. Tikrinant vietovę, apie 10 metrų nuo rasto cigarečių pakelio, link valstybės sienos pusės rasti du nedideli atpjauto laminato gabaliukai. Apie 85 m nuo rastų keturių nešulių link valstybės sienos pusės rasta kita pora ryšulių, kurie tarpusavyje surišti baltos spalvos sintetine virve, ant virvės užmestas rusvos spalvos džemperis. Apie 75 metrai nuo rastų keturių nešulių link valstybės sienos rasta antra pora ryšulių, kurie tarpusavyje surišti baltos spalvos sintetine virve, ant virvės užmestas dar vienas žalsvos spalvos džemperis. Apie 90 m nuo keturių ryšulių vietos link valstybės sienos pusės, miške, rasta radio stotis „LEIX“, o nuo jos, apie 600 metrų į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, adresu (duomenys neskelbtini), po aviliu rasta dar viena radijo stotis „LEIXEN“(1 t., b. l. 10-12).

17. Aukščiau aprašytas faktines aplinkybes patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklausti pareigūnai betarpiškai dalyvavę nagrinėjamoje situacijoje, t. y. D. S., A. S., N. M.. Liudytojo D. S. teigimu, jis dirba su tarnybiniu šunimi, todėl buvo iškviestas siekiant nustatyti pėdsakus. Nuo valstybės sienos ženklo šuo aptiko pėdsakus ir pradėjo jais vesti link sulaikyto asmens ir paliktų ryšulių. Vieni pėdsakai nuvedė link (duomenys neskelbtini), kiti link asmens, kuris buvo sulaikytas. Aptiko cigarečių pakelį, džemperį, alaus skardinę, pora gabalų laminato. Sekant pėdsakais šuo aptiko dar du ryšulius (4 t., b. l. 5). Liudytojas A. S. patvirtino, kad patruliavimo (duomenys neskelbtini) kaimo ribose metu pastebėjo, kad iš miškelio, kuris yra prie valstybinės sienos išėjo du asmenys su nešuliais, bandant juos sulaikyti jie nešulius metė ir pabėgo, tačiau iš to paties miškelio išėjo dar du asmenys ir per lauką nubėgo link kaimo, patikrinus vietovę sulaikė R. T. (3 t., b. l. 191-192). Liudytojo N. M. teigimu, vykdant tarnybą termovizoriaus pagalba pamatė du asmenis, kurie nešė keturis stačiakampio formos ryšulius, sušukus stokit, jie metė ryšulius ir pasišalino į miško gilumą. Iš gretimo miško išėjo dar du asmenys, kurie taip pat pasišalino, kolega sulaikė R. T. (4 t., b. l. 192-193). Be to, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo pagarsinti liudytojų D. S., A. S., N. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 57-60, 63-66, 69-72), kurie iš esmės atitinka teisiamojo posėdžio metu jų duotiems parodymams, kas tik dar labiau sustiprina teismo įsitikinimą dėl pastarųjų parodymų objektyvumo ir jų teisingumo.

18. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad analizuojamos nusikalstamos veikos daryme dalyvavo viso keturi asmenys, iš kurių vienas sulaikytasis R. T., vienas nenustatytas asmuo, bei kiti du K. S. ir G. T.. Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, nors R. T. neigė pažinojęs kitus bendrininkus, tačiau tokius jo parodymus paneigia jo telefone užfiksuoti susirašinėjimai žinutėmis su asmeniu pasivadinusiu „~sputnik“, su kuriuo bendraujama 2023 m. rugsėjo 1 d. susirašinėjant žinutėmis nuo 17:16 val. iki 17:26 val.; 2023 m. rugsėjo 1 d. su asmeniu „~(a. g.)“ nuo 13:22 val. iki 17:58 val.; su asmeniu „~Tuda siuda“ nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. 13:34 val. iki 2023 m. rugsėjo 2 d. 02:27 val. (1 t., b. l. 156-162). Kaip matyti iš aptariamo susirašinėjimo su „~(a. g.)“ turinio, jame be kita ko minimas ir konkretus asmuo, t. y. G. T., kuris turi nurodyti veiksmo vietą R. T., kuri yra kita, nei iki tol žinoma kaip įprastinė. Tuo tarpu su asmeniu „~Tuda siuda“ palaikomas itin glaudus ryšys tiek prieš nusikalstamos veikos padarymą, tiek jos darymo metu, tiek ir prieš pat sulaikymą, kalbama ne tik apie užmokestį, laukiantį darbą per visą naktį, bet pranešama ir apie atvykimą prie pat sienos, laukimą, galiausiai apie pradėtus sulaikymo veiksmus, pabėgimo planą. Visai tai, patvirtina, kad R. T. neabejotinai glaudžiai kontaktavo ir su kitais šioje nusikalstamoje veikoje dalyvavusiais asmenimis, bei paneigia jo versiją dėl tariamo veikimo vienam tik su jam nepažįstamais asmenimis, kurie tiesiog stebėjo aplinką.

19. Įvertinus tai, kad nusikaltimo vietoje be sulaikytojo R. T. veikė ir kiti asmenys, neabejotinai svarbi tinkama įvykio vietos ir daiktų apžiūra, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta, bei užfiksuota įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole (1 t., b. l. 20-46). Bylos duomenys aiškiai rodo, nusikaltimo vietoje rastų daiktų chronologinę seką. 1) prie pat valstybės sienos rastos laminato lentelės; 2) apie 10 m. atstumu link valstybės sienos linijos rastas cigarečių pakelis „Minsk 5 Superslims“; 3) apie 2 m atstumu nuo cigarečių pakelio rastas chaki spalvos džemperis „Nike“ su gobtuvu; 4) apie 15 m atstumu nuo džemperio rasta alaus skardinė „Carlsberg“; 5) (duomenys neskelbtini) k. ribose rasta viena pora guminių pirštinių; 6) netoli aptiktų pirštinių rastas užtrauktu užsegamas džemperis „Klovern“; 7) miško masyve taip pat aptinkama radijo stotelė „Leix“; 8) 2 stačiakampio formos ryšuliai su cigaretėmis įvynioti į skaidrų polietileną, tarpusavyje surišti baltos spalvos virve, o ant virvės užrištas užtrauktuku užsegamas džemperis „Puma“ su gobtuvu“; 9) 2 stačiakampio formos ryšuliai su cigaretėmis įvynioti į skaidrų polietileną, tarpusavyje surišti baltos spalvos virve, o ant virvės užrištas sportinis džemperis „Nike“ su gobtuvu; 10) 2 stačiakampio formos ryšuliai su cigaretėmis įvynioti į skaidrų polietileną, tarpusavyje surišti baltos spalvos virve, o ant virvės užrištas juodos spalvos sportinis džemperis „Everlast“;11) 2 stačiakampio formos ryšuliai su cigaretėmis įvynioti į skaidrų polietileną, tarpusavyje surišti baltos spalvos virve, bei savadarbiu juodos spalvos nąsčiu; 12) apie 15 m nuo ryšulių alaus skardinė „Kalnapilis“; 13) apie 90 m nuo paskutinių aptiktų ryšulių rasta medžiaginė veido kaukė; 14) apie 600 m nuo paskutinių aptiktų ryšulių su cigaretėmis rasta radijo stotelė „Leixen“.

20. Tokiu būdu nusikaltimo vietoje surasti daiktiniai įrodymai pateikti tyrimui dėl DNR pėdsakų ant jų identifikavimo. Gauti rezultatai 2023 m. spalio 18 d., 2023 m. lapkričio 15 d., 2023 m. lapkričio 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadose Nr. S 487/2023(01), Nr. S 585/2023 (01), Nr. S 606/2023 (01) patvirtino, kad vyro biologinių pėdsakų, rastų ant džemperio „Nike“, su gobtuvu (7,8 mėg.), sportinio džemperio „Nike“ su gobtuvu (17,18 mėg.), dominuojantis genotipas sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: G. T.; vyro biologinių pėdsakų, rastų ant juodos spalvos medžiaginės kaukės (5 mėg.), sportinio džemperio „Everlast“ (19,20 mėg.), dominuojantis genotipas sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti K. S.; vyro biologinių pėdsakų, rastų ant kairės rankos pirštinės (4 mėg.), alaus skardinės „Kalnapilis“ (23 mėg.), dominuojantis genotipas sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: R. T.; ant alaus skardinės „Carlsberg“ gautas mišrus ne mažiau dviejų asmenų DNR profilis, t. y. R. T. ir G. T. DNR profiliai (2 t., b. l. 34-46, 57-58, 64-67).

21. Nei apylinkės, nei apygardos teismas neturi pagrindo šiuos nusikaltimo vietoje rastus daiktus ir DNR pėdsakus ant jų laikyti atsitiktiniais, kaip to pateiktais skundais norėtų apeliantų gynėjai. Priešingai, aukščiau aptartų daiktų kiekis, jų lokacija bei išsidėstymas įvykio vietoje neabejotinai pagrindžia konkrečių asmenų veiksmus su tais daiktais, bei faktinį daiktų savininkų (K. S., R. T., G. T.) buvimą nusikalstamos veikos padarymo vietoje, bei staigų pasišalinimą iš jos buvus užkluptiems.

22. Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės A. B. pasienio užkardos specialisto V. P. tarnybinio pranešimo dėl sulaikytų akcizinių cigarečių ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo specialisto R. J. 2023 m. gruodžio 7 d. tarnybinio pranešimo dėl duomenų pateikimo matyti, kad džemperis „Nike“ su gobtuvu rastas pakibęs ant medžio šakos 70 metrų atstumu nuo valstybės sienos ženklo (toliau – VSŽ) 0296, ant džemperio rasti G. T. biologiniai pėdsakai. Apie 15 m. atstumu nuo šio džemperio rasta alaus skardinė „Carlsberg“ ant kurios yra R. T. ir G. T. DNR profiliai. Sportinis džemperis „Nike“ su gobtuvu, kuris buvo užrištas ant sintetinės virvės, kuria buvo surišti du stačiakampio formos nešuliai su cigaretėmis, rastas 402 m. atstumu nuo VSŽ 0296, ant džemperio rasti G. T. biologiniai pėdsakai. Juodos spalvos medžiaginė kaukė aptikta miško masyve, numesta po medžiais, 585 m. atstumu nuo VSŽ 0296, ant kaukės rasti K. S. biologiniai pėdsakai. Sportinis džemperis „Everlast“, kuris buvo užrištas ant sintetinės virvės, kuria buvo surišti du stačiakampio formos nešuliai su cigaretėmis rastas 469 m. atstumu nuo VSŽ 0296, ant džemperio rasti K. S. biologiniai pėdsakai. Kairės rankos pirštinė rasta 403 m. atstumu nuo VSŽ 0296, ant pirštinės užfiksuoti R. T. biologiniai pėdsakai. (1 t., b. l. 10-11, 23-30; 2 t., b. l. 82-87).

23. Visa tai, pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido spręsti, jog minėti asmenys R. T., G, T.ir K. S. buvo nusikalstamos veikos padarymo vietoje ir ten paliko savo naudotus daiktus. Apeliaciniuose skunduose dėstomos aplinkybės dėl minėtų daiktų atsiradimo jų rastose vietose kitomis aplinkybėmis pakankamai išsamiai aptartos skundžiamame nuosprendyje ir tokios nuteistųjų versijos (G. T. ir R. T. naudojimąsis bendrais drabužiais esančiais tėvų namuose; K. S. asmeninių daiktų atidavimas kitiems nenustatytiems asmenims) visiškai pagrįstai atmestos. Šiuo klausimu daryti kitokių išvadų neturi pagrindo ir aukštesnės instancijos teismas. Akivaizdu, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinami asmenys suinteresuoti teikti tokias versijas, kurios paneigtų jų dalyvavimą veikoje, tačiau tai nesudaro pagrindo nei apylinkės, nei apygardos teismui besąlygiškai tikėti tokių versijų teisingumu ir jomis vadovautis. Pasikliaujant nuteistųjų logika, atrodo sunkiai paaiškinama tai, kaip R. T. keliaudamas pakankamai žymų atstumą vykdyti nusikalstamos veikos, jo teigimu vienam, miško tankmėmis galėjo su savimi pasiimti tiek perteklinių daiktų (dvi skardines alaus, brolio G. T. drabužius, bei K. S. asmeninius daiktus – džemperį, veido kaukę, su kuriuo pastarojo apskritai nesieja jokie ryšiai), kuomet gabenimui realiai jam tereikėjo vienintelio jo džemperio.

24. Tai, kad G. T. ir K. S. visgi dalyvavo aptariamoje nusikalstamoje veikoje kartu su R. T. patvirtina ne tik jų DNR nustatyti ant nusikaltimo vietoje rastų daiktų, tačiau ir visų trijų nuteistųjų R. T., G. T. ir K. S. mobiliųjų telefonų prisijungimo prie bokštų duomenys išsamiai išanalizuoti 2023 m. gruodžio 7 d. VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo specialisto R. J. tarnybiniame pranešime Nr. 182-4038 (t. 2, b. l. 82-87), kur nustatyta, kad G. T., kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. 17:15:19 val. iki 20:32:21 val. ir 2023 m. rugsėjo 2 d. 00:32:21 val. iki 22:51:12 val. jungėsi prie judriojo ryšio bazinės stoties bokšto, adresu (duomenys neskelbtini) 764 kvartalas celės 4C67223, 2C67220, 4C6721F; K. S., kurio abonentinis telefono Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. 19:50:30 val. iki 23:16:54 val. jungėsi prie judriojo ryšio bazinės stoties bokšto, adresu (duomenys neskelbtini) celės 931B ir 9317; laikotarpyje nuo 2023 m. rugsėjo 2 d. 00:00:00 val. iki 14:12:07 val. jungėsi prie judriojo ryšio bazinės stoties bokšto, adresu (duomenys neskelbtini) celės 931B ir 9317. Taip pat nustatyta, kad R. T., kurio abonentinis tel. Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. 17:06:39 iki 17:17:50, jungėsi prie judriojo ryšio bazinės stoties bokšto, adresu (duomenys neskelbtini), celės 15057, 0120716, 15058; laikotarpyje nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. 17:18:14 iki 17:47:27, jungėsi prie judriojo ryšio bazinės stoties bokšto, (duomenys neskelbtini), celės 4730D ir 1581F; laikotarpyje nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. 17:47:27 iki 23:49:32 ir nuo 2023 m. rugsėjo 2 d. 01:38:08 jungėsi prie judriojo ryšio bazinės stoties bokšto, adresu (duomenys neskelbtini) celės 14F5E ir 014650C. Iš pateiktų duomenų matyti, kad G. T., R. T. ir K. S. telefonai iš tiesų fiksuojami nusikalstamos veikos padarymo aplinkoje.

25. Ginčydami nustatytą telefonų veikimą netoli įvykio vietos ir jiems inkriminuotos veikos padarymo laiku nuteistieji K. S., G. T. apeliuoja į tai, kad minėtus telefonus jie buvo palikę atitinkamose vietose, K. S. nuomojamos sodybos teritorijoje (duomenys neskelbtini), į kurią gal buvo atvykęs iš ryto, o G. T. motinos namuose (duomenys neskelbtini), kur buvo atvykęs pasisvečiuoti 2023 m. rugsėjo 1 d. ir tą patį vakarą išvyko. Visgi, minėtos aplinkybės taip pat buvo aptartos skundžiamame nuosprendyje ir visiškai pagrįstai atmestos. Svarbu tai, kad versijos apie paliktus telefonus atsirado tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, t. y. susipažinus su bylos duomenimis, kuriais grindžiamas kaltinimas. Nei K. S., nei G. T. ikiteisminio tyrimo metu net neužsiminė apie tariamą telefonų palikimą, beje apie tai, kad G. T. būtų palikęs savo telefoną jos namuose neužsiminė ir teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja G. T. motina L. G.. Pastaroji tik nurodė, kad sūnus išvažiavo tą pačią dieną, kai jau buvo tamsu, kas taip pat kelia pagrįstų abejonių, kam reikėjo taip skubėti išvažiuoti, kuomet 2023 m. atvažiavus rugsėjo 1 d. pakankamai vėlų vakarą, ir jau po keletos valandų vykti žymų atstumą atgal į (duomenys neskelbtini), kuomet rugsėjo 2-3 d. buvo savaitgalis (šeštadienis, sekmadienis), taigi vaikams į jokias ugdymo įstaigas, o G. T. ir jo draugei K. K. į darbus nereikėjo. Beje ir K. K. taip pat nenurodė, kad G. T. savo telefoną paliko pas motiną namuose. Visa tai duoda pagrindą manyti, kad tokios aplinkybės nenurodytos, nes realiai jų ir nebuvo, o ne dėl to, kad toks klausimas nuteistajam tiesiog nebuvo užduotas, kaip tai skunde nurodo nuteistojo gynėjas.

26. Tuo tarpu K. S. dėstoma versija dėl jo faktinės buvimo vietos 2023 m. rugsėjo 1-2 d. (duomenys neskelbtini) taip pat atmesta kaip nepagrįsta. Kaip matyti teisiamojo posėdžio metu apklausta K. S. motina T. S. patvirtino, kad sūnus 2023 m. rugsėjo 1-2 d. dvi naktis nakvojo pas ją namuose, tačiau antros apklausos metu pastaroji nurodė neprisimenanti tiksliai ar sūnus tas dienas buvęs pas ją, galimai susipainiojo. Nors pirmiau apklausti K. S. iniciatyva pakviesti liudytojai M. S. ir S. A. tvirtino, kad K. S. buvęs (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 1-2 d., visgi, minėti liudytojai akivaizdžiai suinteresuoti padėti nusikalstama veika kaltinamam artimam asmeniui (sūnui, vyrui, žentui), todėl jų parodymais grįsti realios K. S. buvimo vietos nėra pagrindo. Juolab, kad šių liudytojų parodymus paneigia ir K. S. mobilaus telefono prisijungimo prie bokštų duomenys, iš kurių matyti, jog 2023 m. rugsėjo 1 d. 19:50:30 val. iki 23:16:54 val. jo naudojamas mobilaus ryšio telefonas jungėsi prie judriojo ryšio bazinės stoties bokšto, adresu (duomenys neskelbtini) celės 931B ir 9317, taigi jo nurodytos aplinkybės dėl buvimo (duomenys neskelbtini) nepagrįstos.

27. Tai, kad K. S. bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą 2024 m. kovo 13 d. (4 t., b. l. 68-73) nepaneigia jo dalyvavimo nusikalstamoje veikoje. Pateiktų dokumentų turinys rodo, kad (duomenys neskelbtini) sodybos teritorijoje nuomos pagrindais K. S. turi teisę lankytis nuo 2024 m. kovo 13 d. iki 2026 m. kovo 13 d., pagal sutarties galiojimo terminą, analogiška informacija apie sutarties sudarymo ir jos įregistravimo datą atsispindi Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše. Taigi, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nusikaltimo padarymo metu 2023 m. rugsėjo 2 d. nuomos sandoris net nebuvo sudarytas, todėl aplinkybės, kurios besąlygiškai sietų K. S. su ta vieta, į kurią jis nurodo buvo vykęs kitomis aplinkybėmis nei nurodyta kaltinime, nepagrįstos. Įvertinus aptartas aplinkybės dėl nepasitvirtinusios K. S. buvimo vietos (duomenys neskelbtini) nusikaltimo darymo metu, pagrįstai darytina išvada, kad K. S. faktinę buvimo vietą rodo būtent pastarojo mobilaus ryšio telefono prisijungimo duomenys, kurie atitinka nusikaltimo vietos lokaciją. Šiuos duomenis sugretinus su nusikaltimo vietoje rastais nuteistajam priklausančiais daiktais su jo biologiniais pėdsakais, susiejus juos į vientisą loginę grandinę, sudaro pakankamą pagrindą vidiniam teismo įsitikinimui dėl K. S. kaltumo susiformuoti. Juolab, kad tokio pobūdžio veika K. S. nėra nauja, už analogišką veiką jis jau buvo teistas anksčiau.

28. Nors nuteistojo G. T. gynėjas advokatas G. Česnulevičius itin akcentuoja Valstybės sienos apsaugos specialisto R. J. parodymus apie tai, kad G. T. telefonas įvykio metu buvo teritorijoje, į kurią patenka ne tik pati įvykio vieta, bet ir visas (duomenys neskelbtini) kaimas, o tuo pačiu ir G. T. motinos L. G. sodyba, o mobiliojo ryšio operatoriai patvirtino, kad mobiliojo ryšio telefonas gali be vartotojo valios jungtis prie tinklo ir perduoti bei gauti mobiliuosius duomenis be vartotojo aktyvių veiksmų, tačiau suabsoliutinti šiuos duomenis ir juos traktuoti kaip nuteistojo G. T. nekaltumą pagrindžiančius, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš G. T. išklotinės visgi matyti, kad 2023 m. rugsėjo 2 d. 22.51 val. telefonui vis dar esant nusikalstamos veikos padarymo vietovėje, išsiųstas MMS pranešimas, kuris negalėjo būti inicijuotas kitaip nei konkretaus asmens. Šią aplinkybę teisme patvirtino VSAT specialistas R. J., nurodydamas, kad asmuo turi inicijuoti fizinius veiksmus, kad būtų užfiksuotas duomenų perdavimas. Jeigu telefone nuolat įjungti mobilūs duomenys, asmuo turi fiziškai aktyvuoti mobilius duomenis. Šiuo atveju ne tik nuteistojo mobilaus ryšio telefono buvimo vietos koordinatės, tačiau ir nusikaltimo vietoje rastų daiktinių įrodymų su nuteistojo DNR pėdsakais, kito nuteistojo R. T. susirašinėjimo informacija apie tai, kad konkrečią vietą kur bus permestos cigaretės jam turi pasakyti būtent G., visus šiuos duomenis susiejus į vientisą loginę grandinę, sudaro pakankamą pagrindą vidiniam teismo įsitikinimui ir dėl G. T. kaltumo susiformuoti.

29. Apibendrindama visa, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas G. T., R. T., K. S. kaltais pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, įrodymų vertinimo bei teisės taikymo klaidų nepadarė. Nuosprendyje apylinkės teismas nuosekliai išdėstė teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, pateikė išsamią tiek nuteistųjų, tiek liudytojų parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimo analizę, nurodydamas aiškius bei pagrįstus argumentus, kodėl, spręsdamas G. T., R. T. ir K. S. kaltės pagal jiems pareikštą kaltinimą klausimą, vienais iš jų remiasi, o kitais ne, ir padarė motyvuotas, bylos faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Todėl naikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, kaip to prašoma G. T. ir K. S. apeliaciniuose skunduose, nėra teisinio pagrindo.

30. Nors apeliaciniuose skunduose nuteistųjų G. T. ir K. S. gynėjai neginčija nuteistiesiems paskirtos bausmės, vis tik skundais prašoma priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

31. Taigi patikrinusi skundžiamą nuosprendį bausmės skyrimo aspektu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas G. T. ir K. S. bausmes, visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė bei įvertino tinkamai ir paskyrė nuteistiesiems teisingas bausmes. Akivaizdu, jog teismas tinkamai įvertino tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus ir tikslus, tiek kiekvieno nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, tai, jog K. S. anksčiau teistas už analogiškos veikos padarymą, teistumas išnykęs (3 t., b. l. 62-65; 66-72), baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs iš dalies (t. 3, b. l. 74-83), nedirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Įvertinęs visas šias aplinkybes sprendė, jog K. S. už padarytą nusikaltimą skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi BK 199² straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmė – bauda, kurios dydis parinktas artimas minimaliam už apysunkį nusikaltimą (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Tuo tarpu G. T. atveju, atsižvelgė į tai, kad šis anksčiau taip pat teistas už analogiškos veikos padarymą, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs (3 t., b. l. 2-5; 6-15), baustas administracine tvarka, tame tarpe ir pagal ANK 209 straipsnio 5 dalį (už neteisėtą disponavimą akcizinėmis prekėmis), sumokėjęs tik mažą dalį paskirtos baudos (t. 3, b. l. 22-29, 30), turi didelį įsiskolinimą nesumokėtų baudų už ANK pažeidimus, tame tarpe už neteisėtą disponavimą akcizinėmis prekėmis (nesumokėta baudos dalis 2854,26 Eur (t. 3, b. l. 30), dirba UAB „T.” gamybos meistru, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, bei konstatavo, jog nuteistajam turint neišieškotų skolų, gaunant mažas pajamas, neturint turto negali būti paskirta alternatyvi bausmė – bauda, todėl skyrė kitą sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio terminą nustatė tik kiek didesnį nei minimalus skirtinas laisvės atėmimo bausmės terminas – 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Be to, atsižvelgė į nusikaltimo pobūdį (nėra smurtinis nusikaltimas), nepadaryta didelė žala, G. T. asmenybę, bei konstatavo, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą, bei nustatant jam apribojimus (BK 75 straipsnio 2 dalis, BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

32. Įvertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas būtų paskyręs G. T. ir K. S. neteisingą bausmę.

Dėl R. T. paskirtos bausmės

33. Kaip jau minėta R. T. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytų jam inkriminuotos veikos faktinių aplinkybių bei kaltės, ar veikos kvalifikacijos. Skunde nuteistasis nesutinka tik su jam paskirta bausme, tačiau prašo jam paskirti griežtesnę BK 199² straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą minimaliam laikotarpiui, atitinkamai šios bausmės vykdymą atidedant.

34. Pažymima, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

35. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – vadovaujantis įstatymu išsamiai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą, skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.

36. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-481/2014, Nr. 2K- 429- 303/2015, Nr. 2K-477-746/2015, Nr. 2K-39-895/2016).

37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam R. T. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, aukščiau aptartų baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir motyvuotai paskyrė teisingą, tinkamai individualizuotą bausmę, kurios keisti aukštesnės instancijos teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

38. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad R. T. padarė vieną tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką ekonomikai ir verslo tvarkai, kuri įstatymo leidėjo priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Įvertino tai, kad nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Visiškai pagrįstai nelaikė R. T. atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kadangi jo nurodytos aplinkybės iš dalies neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių, duotais parodymais jis iš esmės dengė kitus nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis, kad jie išvengtų atsakomybės. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skirdamas bausmę R. T., teismas atsižvelgė ir į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jog anksčiau 2017 m. jis teistas už analogiškos veikos padarymą, jam paskirta baudos bausmė, kuri 2022 m. sumokėta, teistumas išnykęs (2 t., b. l. 95; 96-105), taip pat baustas administracine tvarka (greičio viršijimas) (t. 2, b. l. 108, 109), dirba UAB „T.” gamybos vadovu, gauna darbines pajamas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Įvertinęs visas šias aplinkybes sprendė, kad R. T. už padarytą nusikaltimą skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi BK 199² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis parinktas artimas minimaliam už apysunkį nusikaltimą (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas), t. y. 150 MGL.

39. Be to, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, visiškai pagrįstai į paskirtą bausmę įskaičiuotas R. T. laikiname sulaikyme išbūtas laikas. Baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad R. T. buvo sulaikytas 2023 m. rugsėjo 2 d. 00.40 val., o paleistas iš laikino sulaikymo 2023 m. rugsėjo 2 d. 16.56 val. (2 t., b. l. 139-147), todėl laikinajame sulaikyme išbūta viena para pagrįstai prilyginta 6 MGL dydžio baudai, bei nustatyta, kad galutinė R. T. bausmė – 144 MGL (7 200 Eur) dydžio bauda. Visgi, apylinkės teismas nurodydamas faktinį R. T. sulaikymo laiką nuosprendžio motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse padarė akivaizdžią rašymo apsirikimo klaidą, vietoje 2023 m. rugsėjo 2 d. 00.40 val. nurodyta 2023 m. rugsėjo 1 d. 00.40 val. Todėl šis skundžiamo nuosprendžio netikslumas vertintinas kaip akivaizdus rašymo apsirikimas, kurio ištaisymas skundžiamo nuosprendžio esmės nekeičia, todėl jis ištaisytinas apeliacinės instancijos teismo iniciatyva, nurodant teisingą į bausmės laiką įskaitytiną laikotarpį.

40. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog apelianto teiginiai dėl paskirtos neteisingos bausmės yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Kaip matyti iš skundo turinio, nuteistasis pageidauja, kad jam būtų paskirta ne baudos, o terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant. Apygardos teismas įvertinęs vertybę, į kurią savo neteisėtais veiksmais pasikėsino apeliantas – kaip jau minėta, BK 199² straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika kėsinamasi į valstybėje nustatytą ekonomikos ir verslo tvarką, taip pat tai, kad jis tokiu teisei priešingu elgesiu siekė materialinės naudos, be to veika pasikartojanti, todėl sprendžia, jog šiuo atveju proporcinga ir teisinga laikytina tokia bausmė, dėl kurios nuteistasis patirs finansinius nuostolius. Tikėtina, jog tokia bausmė bus paveikesnė, t. y. efektyvesnė, siekiant BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimo.

41. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad R. T. paskirta bausmė būtų per švelni, dėl to, nors jis to prašo, reikėtų skirti jam griežtesnę bausmę – laisvės atėmimą ir jos vykdymą atidėti. Pažymėtina, kad bausmė turi būti skiriama vadovaujantis įstatymu ir atitikti bausmės tikslus, o ne būti patogi nuteistajam.

42. Nors apeliaciniame skunde apeliuojama į nuteistojo sunkią finansinę padėtį, tačiau R. T. būdamas jauno, darbingo amžiaus neabejotinai gali ir turi pareigą užsiimti teisėta darbine veikla, kaip matyti šiuo metu jis tai ir daro, dirba, gauna darbines pajamas, todėl nuteistojo turtinė padėtis neduoda pakankamo pagrindo išvadai, kad jis neišgalėtų sumokėti jam paskirtos baudos. Be to, nustatytas ilgesnis baudos savanoriško sumokėjimo terminas 18 (aštuoniolika) mėnesių. Pažymint ir tai, jeigu vykdymo proceso metu nustatoma, kad asmuo neturi lėšų sumokėti teismo jam paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu, šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais (BK 47 straipsnio 7 dalis).

43. Apibendrindama tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu R. T. paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu yra adekvati ir proporcinga tiek jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, jos pobūdžiui, tiek jo asmenybei, neprieštarauja teisingumo principui ir BK 41 straipsnyje įtvirtintai bausmės paskirčiai. Nustatytos bausmės griežtinti ir skirti terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nors ir atidedant jos vykdymą, įvertinus G. T. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytus motyvus, teisėjų kolegija neturi pagrindo, kadangi kitu atveju nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo gynėjos skundas dėl bausmės R. T. keitimo atmetamas.

Dėl nuteistojo G. T. gynėjo prašymo atlyginti proceso išlaidas

44. BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

45. Nagrinėjamu atveju nuteistojo G. T. gynėjas adv. Gintaras Česnulevičius apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis patvirtinančius jo ginamojo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (apeliacinio skundo parengimas, gynyba apeliacinės instancijos teisme), kurios sudaro 500 eurų, bei prašė išspręsti šių išlaidų priteisimo klausimą (5 t., b. l. 16-18). Kadangi šiuo apygardos teismo sprendimu nuteistojo G. T. gynėjo apeliacinis skundas yra atmetamas, skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis G. T. atžvilgiu yra paliekamas galioti nepakeistas, todėl remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu spręstina, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo tenkinti nuteistojo gynėjo prašymo dėl nuteistojo G. T. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, toks prašymas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308¹ straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų G. T. ir R. T. gynėjo advokato Gintaro Česnulevičiaus bei nuteistojo K. S. gynėjo advokato Mečislovo Norvaišo apeliacinius skundus atmesti.

Ištaisyti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. vasario 28 d. nuosprendžio motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse esantį rašymo apsirikimą nurodant, kad R. T. laikiname sulaikyme išbūtas laikas yra nuo 2023 m. rugsėjo 2 d. 00.40 val. iki 2023 m. rugsėjo 2 d. 16.56 val.

Nuteistojo G. T. gynėjo advokato Gintaro Česnulevičiaus prašymą dėl patirtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo iš valstybės teisės aktų nustatyta tvarka atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.