Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Alvydo Barkausko ir Ingos Staknienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Telšių socialinių paslaugų centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį, pareikštą atsakovams Telšių socialinių paslaugų centrui ir Telšių rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo, trečiuoju asmeniu byloje dalyvauja Europos socialinio fondo agentūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

8. Atsakovė Administracija nurodė, kad Tarnybos patirtos išlaidos advokato teisinėms paslaugoms neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl teismas neturi pagrindo jų priteisti. Tarnyboje dirba daug teisininkų, todėl neabejotinai byloje galėjo būti pasinaudojama jų paslaugomis. Byloje nėra keliami nauji ar sudėtingi teisės klausimai o tik sprendžiamas šalių atsakomybės klausimas pagal pasirašytą Jungtinės veiklos sutartį.

II. Teismo sprendimo esmė

12. Ieškovė prašo atlyginti žalą, kurią sudaro I. M. išmokėtas darbo užmokestis iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., taigi atsakovų veiksmai po 2020 m. rugpjūčio 31 d. nėra susiję su ieškovės patirta žala. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė Administracija, 2020 m. liepos 28 d. gavusi atsakymą iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos specialistės, kad teisės magistro kvalifikacinis laipsnis nesuteikia teisės asmeniui dirbti psichologo darbo, persiuntė gautą išaiškinimą Telšių SPC ir pavedė priimti atitinkamus sprendimus. Po to, 2020 m. rugpjūčio 25 d., Administracija kreipėsi į ieškovę ir Telšių rajono savivaldybės merą, siekdama išsiaiškinti, ar I. M. pakanka įgytos teisės magistro kvalifikacijos ir išklausytų (duomenys neskelbtini) mokymų užimti psichologo pareigybei.

13. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, t. y. tai, kad ne atsakovė Administracija įdarbino I. M. į psichologo pareigas, o kilus abejonėms dėl jos išsilavinimo, ėmėsi veiksmų nustatyti, ar I. M. užtenka jos turimo išsilavinimo psichologo pareigoms užimti, nusprendė, kad nėra atsakovės Administracijos neteisėtų veiksmų dėl ieškovės patirtos žalos.

14. Atsakovų teiginius apie pačios ieškovės atsakomybę paneigia bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad 2019 metais ieškovė, vykdydama Jungtinės veiklos sutarties 3.1.6 punktą, kreipėsi į globos centrus, prašydama pateikti globos centrų struktūrą, faktinį etatų užpildymą, darbo krūvį, finansavimo šaltinius, darbo grafikus. Atsakovai nepaneigė ieškovės argumento, kad I. M. įdarbinimas nebuvo derintas nei su ieškove, nei su Projekto administravimo komanda, kaip tai numato papildomo susitarimo prie Jungtinės veiklos sutarties 2.10 punktas. Be to, Jungtinės veiklos sutarties 2.8 punkte įtvirtinta, kad pareiškėjas (ieškovė) už partnerių (atsakovų) patirtas netinkamas finansuoti išlaidas neatsako. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovų argumentai, kad dėl ieškovės patirtos žalos yra atsakinga ir pati ieškovė.

15. Teismas ieškovei iš atsakovo Telšių SPC priteisė ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2 338,38 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis). Nurodė, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra absoliuti, be to, ieškovė pateikė įrodymą, kad Tarnyboje nėra įsteigta teisininko pareigybės, kurią užimantis asmuo privalėtų turėti universitetinį teisės krypties išsilavinimą ir tinkamas kompetencijas bei būtų įgaliotas atstovauti Tarnybai civiliniame procese, kuris nėra tiesiogiai susijęs su įstatymu priskirtų Tarnybos funkcijų vykdymu pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 50 straipsnio nuostatas, todėl atsakovų argumentai, kad atstovavimo išlaidos šioje byloje neturėtų būti priteisiamos, atmestini kaip nepagrįsti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

16. Atsakovas Telšių socialinių paslaugų centras pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė:

16.1. panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 22 d. sprendimą kaip nepagrįstą, išskyrus dalį apie tai, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos (Atsakovas 2) neteisėtų veiksmų dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Ieškovės) patirtos žalos nėra, ir priimti naują sprendimą:

16.2. priteisti Ieškovei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir Atsakovui, Telšių socialinių paslaugų centrui, sumokėti 17 236,82 Eur sumą per pusę;

16.3. reikalavimų dalį dėl 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už 17 236,82 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugsėjo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmesti;

16.4. reikalavimų dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

17. Dėl ieškovės patirtos žalos yra atsakinga ir pati ieškovė, kadangi netinkamai vykdė (nevykdė) darbuotojų įdarbinimo projekte stebėseną (Jungtinės veiklos sutarties 3.1.6 punktas), paneigia bylos medžiaga (DOK-8450), iš kurios matyti, kad 2019 metais ieškovė, vykdydama Jungtinės veiklos sutarties 3.1.6 punktą, kreipėsi į globos centrus, prašydama pateikti globos centrų struktūrą, faktinį etatų užpildymą, darbo krūvį, finansavimo šaltinius, darbo grafikus. Minėtuose dokumentuose nėra pateikiama informacija apie darbuotojų įgytus išsimokslinimus, todėl klausimas apie I. M. įdarbinimą net negalėjo būti sprendžiamas. Pažymėtina, kad globos centrų struktūra, faktinis etatų užpildymas, darbo krūvis, finansavimo šaltiniai, darbo grafikai pateikiami apie jau dirbančius darbuotojus.

18. Sutarties 3.1.6 punktas numatė ieškovės - ne atsakovo Telšių SPC - pareigą: „3.1.6 vykdyti darbuotojų įdarbinimo Projekte stebėseną ir teikti rekomendacijas bei pastabas“. Ieškovė, pažeisdama Sutarties 3.1.6 papunkčio reikalavimą, nevykdė I. M. įdarbinimo projekte stebėsenos, ir todėl neteikė nei rekomendacijų, nei pastabų, todėl vertintina, kad toks ieškovės elgesys buvo neapdairus ir aplaidus, kuris buvo sąlygotas tik ieškovės pasirinkto elgesio varianto, o ne objektyvių priežasčių. Jungtinės veiklos sutarties 3.16 papunktyje įtvirtinta būtent Ieškovo pareiga, o ne teisė vykdyti darbuotojų įdarbinimo Projekte stebėseną ir teikti rekomendacijas bei pastabas. Tą pagrindžia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 28 d. priimta nutartis byloje Nr. eA-1163-602/2024, kurios 36 punkte įtvirtinta, kad „Minėtos sutarčių nuostatos ir kiti bylos duomenys suponuoja, kad Tarnybai, kaip Projekto vykdytojui, nustatyta pareiga kontroliuoti Projekto partnerius, siekiant užtikrinti finansavimo panaudojimo Projekto tikslams tinkamumą“. Teismas šios aplinkybės nevertino bei argumentų nepateikė.

19. Teismas nurodė, kad Jungtinės veiklos sutarties 2.8 punkte įtvirtinta, kad pareiškėjas (Ieškovė) už partnerių (atsakovų) patirtas netinkamas finansuoti išlaidas neatsako. Teismas nevertino aplinkybės, kad (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) 2024 m. vasario 28 d. nutartį byloje Nr. eA-1163-602/2024 (toliau - Nutartis)) Telšių rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti viešosios įstaigos Europos socialinio fondo agentūros (toliau -ESFA) 2021 m. rugsėjo 23 d. patvirtintą Grąžintinų lėšų formos Nr. G04 (toliau - ir Grąžintinų lėšų forma) dalį, kuria nuspręsta pripažinti netinkamomis finansuoti ir susigrąžinti išmokėtas I. M. darbo užmokesčiui skirtas projekto Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-02-0001 „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“ lėšas (15 193,68 Eur išmokėtų Projektui lėšų - I. M. darbo užmokesčio išlaidos, nuo šios sumos paskaičiuotos ir išmokėtos netiesioginės lėšos - 6 077,47 Eur, viso - 21 271,15 Eur) (toliau - Sprendimas). ESFA procesiniuose dokumentuose buvo nurodžiusi, kad ESFA Sprendimas susigrąžinti netinkamas lėšas, priimtas būtent Projekto vykdytojo, t.y. Ieškovo atžvilgiu, konstatavus, kad pažeistas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. A1-381 patvirtintas 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonės Nr. 08.4.1-ESFA-V-405 „Institucinės globos pertvarka“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 2 42 punktas ir Jungtinės veiklos sutarties 3.2 papunktis. Ši aplinkybė konstatuota nutarties 3.5 papunktyje. Tai reiškia, kad Sąlygų aprašo 42 punkto reikalavimus pažeidė Ieškovė.

20. Teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas, nes nevertino Telšių socialinių paslaugų centro argumento, kad veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS- 552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018). Nors Ieškovė ir pateikė įrodymus apie tai, kad neturi teisininko pareigybės, tai nereiškia, kad pareiga užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jai tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, išnyksta.

21. Atsakovas Telšių rajono savivaldybės administracija prašė apeliacinį skundą tenkinti visa apimtimi ir nurodė, kad Jungtinės veiklos sutarties 3.1.6 papunktis numatė Tarnybos pareigą „3.1.6 vykdyti darbuotojų įdarbinimo Projekte stebėseną ir teikti rekomendacijas bei pastabas“. Kaip teisingai nurodė Telšių SPC kreipimasis į Telšių SPC prašant pateikti atitinkamo globos centro struktūrą, faktinį etatų užpildymą, darbo krūvį, finansavimo šaltinius, darbo grafikus nelaikytinas pareigos, numatytos Jungtinės veiklos sutarties 3.1.6 papunktyje (vykdyti darbuotojų įdarbinimo Projekte stebėseną ir teikti rekomendacijas bei pastabas) vykdymu, nes minėtuose dokumentuose nėra pateikiama informacija apie darbuotojų įgytus išsimokslinimus, todėl klausimas apie I. M. įdarbinimą net negalėjo būti sprendžiamas, todėl šis vienintelis teismo argumentas dėl neva tinkamo Jungtinės veiklos sutarties 3.1.6 papunkčio vykdymo neturi jokios sąsajos su darbuotojų įdarbinimo projekte stebėsena.

22. Tarnyba, pažeisdama Sutarties 3.1.6 papunkčio reikalavimą, nevykdė pareigos - I. M. įdarbinimo Projekte stebėsenos, ir todėl neteikė nei rekomendacijų, nei pastabų, todėl vertintina, kad toks Tarnybos elgesys buvo neapdairus ir aplaidus, kuris buvo sąlygotas tik Tarnybos pasirinkto elgesio varianto, o ne objektyvių priežasčių.

23. Administracijos vertinimu, dėl to, kad sprendimu pripažino netinkamomis finansuoti I. M. darbo užmokesčiui skirtų Projekto lėšas, atsakomybė tenka Telšių SPC, nes ji netinkamai vykdė Jungtinės veiklos sutarties 2.13 papunkčio reikalavimų, ir Tarnybai, nes ji iš vis nevykdė Jungtinės veiklos sutarties 3.1.6 papunkčio reikalavimų, nes visiškai nevykdė I. M. įdarbinimo projekte Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-02-0001 „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“ stebėsenos, ir dėl to neteikė nei rekomendacijų, nei pastabų.

24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. vasario 28 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1163-602/2024 36 punkte konstatavo, kad „Minėtos sutarčių nuostatos ir kiti bylos duomenys suponuoja, kad Tarnybai, kaip Projekto vykdytojui, nustatyta pareiga kontroliuoti Projekto partnerius, siekiant užtikrinti finansavimo panaudojimo Projekto tikslams tinkamumą“. Administracinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl ESFA sprendimo, kuria nuspręsta pripažinti netinkamomis finansuoti ir susigrąžinti išmokėtas I. M. darbo užmokesčiui skirtas Projekto lėšas, teisėtumo, procesiniuose dokumentuose buvo nurodžiusi, kad ESFA sprendimas susigrąžinti netinkamas lėšas, priimtas būtent Projekto vykdytojo, t. y. Tarnybos atžvilgiu priimtas pažeidžiant teisės aktus.

25. Tarnyba, pasirašydama su ESFA Sutarti, prisiėmė įsipareigojimus ir yra atsakinga už tinkamu lėšų Projektui naudojimą bei prisiėmė riziką ir galimas kilti pasekmes dėl Projekto Sutartimi prisiimtu įsipareigojimu nevykdymo.

26. Administracinių teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus.

27. Ieškovė Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad Telšių socialinių paslaugų centras nepateikė jokio įrodymo, koks yra stebėsenos pagal Jungtinės veiklos sutarties 3.1.6 papunktį turinys.

28. Ieškovė pateikė konkrečius įrodymus, kurie rodo, kokia apimtimi Ieškovė turėjo ir galėjo vykdyti stebėseną: atnaujintas su MP teikiamų išlaidas pagrindžiančių dokumentų sąrašas, 2019-05¬20 Ieškovo raštas PROJ-S-19 adresuotas Globos centrams su kopija Miestų (rajonų) savivaldybių administracijoms. Šie įrodymai patvirtino Ieškovui nustatytos įdarbinimo stebėsenos apimtį.

29. Ieškovė pateikė konkrečius įrodymus, kurie rodo, kokia informaciją, kurią jam pateikė Telšių socialinių paslaugų centras ir kurią jis galėjo aktualiu momentu stebėti t.y. 2019-05-30 Telšių socialinių paslaugų centro raštą Nr. V2-776 su priedu ir papildomai ieškovei perduotą Telšių SPC informaciją (Telšių SPC etatų struktūros pažymas nuo 2019-06 iki 2020-12). Be to, savo apeliaciniame skunde Telšių socialinių paslaugų centras patvirtino, kad „Reiktų atkreipti dėmesį, kad minėtuose dokumentuose nėra pateikiama informacija apie darbuotojų įgytus išsimokslinimus, todėl klausimas apie I. M. įdarbinimų net negalėjo būti sprendžiamas.”

30. Apeliaciniame skunde nėra nurodoma, kad kurie nors byloje esantys įrodymai rodytų, jog stebėsenos apimtis turėtų būti kitokia, kad Telšių socialinių paslaugų centras buvo pateikęs ieškovei informaciją apie I. M. išsilavinimą. Nei I. M. įdarbinimas Telšių socialinių paslaugų centre, nei jos pareigybės aprašymas, nei kvalifikacijos klausimai ją priimant į darbą nebuvo derinti su ieškove. Atsakovas Telšių socialinių paslaugų centras įrodymų, kurie paneigtų šias aplinkybes ne tik nepateikė, bet ir neginčijo ieškovės nurodomų faktinių aplinkybių.

31. Atsakovas Telšių socialinių paslaugų centras negali apeliaciniame skunde ginčyti kaip neva nepagrįstų aplinkybių, kurias pagrįstai vadovaujantis procesinėmis teisės normomis konstatavo pirmosios instancijos teismas. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.), taip pat negalima priimti naujų įrodymų (CPK 314 str.). 1 2

32. Atsakovo Telšių socialinių paslaugų centro užimta pozicija pirmosios instancijos teisme ir nesinaudojimas rungimosi principu ir nevykdymas pareigos įrodinėti jo nurodomas aplinkybes konkrečiais įrodymais, negali lemti Sprendimo panaikinimo ar pakeitimo. Deklaratyvi pozicija dėl Jungtinės veiklos sutarties 3.1.6 papunkčio aiškinimo nėra patvirtinta jokiais įrodymais. Kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas - sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė.

33. Ieškovė nurodė ir konkrečiais įrodymais pagrindė kokia apimtimi ji vykdė darbuotojų įdarbinimo Projekte stebėseną. Tą patvirtino ieškovės pridėti konkretūs įrodymai.

34. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovė nurodė, kad neturi įsteigto Teisės ir (ar) Teisinio atstovavimo skyriaus, kurių funkcijoms būtų priskirtas ieškovės atstovavimas teisiniuose klausimuose baudžiamajame, administraciniame ar civiliniame procese, kurie nesusiję su ieškovės tiesioginių funkcijų vykdymu, t. y. vaiko teisių apsauga ar viešojo administravimo klausimais. Atsakovo Telšių socialinių paslaugų centro argumentai, kuriuos pagrįsti jis remiasi administracinių teismų praktika, nepagrįsti, dar ir dėl to, kad LVAT teismo praktika vadovaujamasi tik administracinėse bylose, o civilinėse bylose ja nėra vadovaujamasi.

35. ESFA atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

37. Byloje kilo ginčas dėl aplinkybės, ar ieškovė tinkamai vykdė 2018-10-30 jungtinės veiklos sutarties Nr. PROJ-JVS-8 (toliau - Jungtinės veiklos sutartis) 3.1.6 papunkčio nuostatą: „vykdyti darbuotojų atlyginimų Projekte stebėseną ir teikti rekomendacijas bei pastabas.”

38. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnis). Kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas - taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė. Jungtinės veiklos sutartyje nėra nuostatų, kad Telšių SPC privalo derinti konkrečius personalo administravimo sprendimus, teikti vertinti ieškovei konkrečių specialistų kandidatūras.

39. Ieškovė pateikė konkrečius įrodymus, kurie rodo, kokia apimtimi ieškovė turėjo ir galėjo vykdyti stebėseną: ESFA atnaujintas su MP teikiamų išlaidas pagrindžiančių dokumentų sąrašas, 2019-05¬20 ieškovės raštas PROJ-S-19 adresuotas Globos centrams su kopija Miestų (rajonų) savivaldybių administracijoms. Šie įrodymai patvirtino ieškovei nustatytos įdarbinimo stebėsenos apimtį.

40. Ieškovė pateikė konkrečius įrodymus, kurie rodo, kokią informaciją pateikė Telšių SPC ir kurią ji gavo ginčo laikotarpiu, t.y. 2019-05-30 Telšių SPC raštą Nr. V2-776 su priedu ir papildomai ieškovei perduotą Telšių SPC informaciją (Telšių SPC etatų struktūros pažymas nuo 2019-06 iki 2020-12). Bylos nagrinėjimo metu Telšių SPC patvirtino, kad minėtuose dokumentuose nėra pateikiama informacija apie darbuotojų įgytą išsimokslinimą, todėl ieškovei duomenys apie I. M. išsilavinimą nebuvo žinomi.

41. Telšių SPC administracinių bylų teisenos procesuose ginčijo ESFA sprendimus, kuriais nuspręsta pripažinti netinkamomis finansuoti ir susigrąžinti išmokėtas I. M. darbo užmokesčiui skirtas projekto Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-02- 0001 „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra” lėšas.

42. Kaip pagrįstai nurodė ieškovė, aplinkybes, jog Telšių SPC atliko neteisėtus veiksmus, patvirtina administracinės bylos, kuriose dalyvavo tos pačios šalys, sprendimai: a) 2023-12¬06 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-10534- 484/2023; b) 2024-02-28 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1163-602/2024. Todėl jos papildomai neįrodinėtinos (CPK 182 str. 2 p.).

43. Ieškovė kontroliavo Projekto partnerius, siekdama užtikrinti finansavimo panaudojimo Projekto tikslams tinkamumą, būtent dėl jos veiksmų, o ne ESFA ar kitos atsakingos institucijos iniciatyva, buvo priimtas sprendimas 2021-09-23 pagal patvirtintą Grąžintinų lėšų formos Nr. G04 dalį pripažinti netinkamomis finansuoti ir susigrąžinti išmokėtas I. M. darbo užmokesčiui skirtas projekto Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-02- 0001 „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra" lėšas. Šios aplinkybės yra nurodytos 2023-12-06 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-10534-484/2023, 2024-02-28 LVAT nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1163-602/2024, kuriose dalyvavo tos pačios šalys.

44. 2023-12-06 sprendimo 8 punkte nurodytos aplinkybės rodo Telšių SPC kaltę: nepaisant nusistatytų vidinių teisės aktų, priimant į psichologo pareigybę asmenį (kuriam reikalingas užbaigtas antros pakopos psichologijos magistro išsilavinimas), nors šis dar tik mokosi pirmos pakopos psichologijos studijų programos trečiame kurse; pervedant, be Projekto vykdytojo žinios, tokio išsilavinimo asmenį į etatą, kuris finansuojamas projekto Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-02- 0001 „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra" lėšomis.

45. Telšių SPC pats buvo nusistatęs savo vidiniuose aktuose, jog psichologas turi turėti aukštąjį psichologijos magistro išsilavinimą, o taip pat tai, jog gavęs kompetentingų asmenų poziciją dėl psichologės I. M. turimo išsilavinimo, iki 2021-01-01 neatliko jokių veiksmų, kuriuos galima būtų laikyti veiksmais skirtais sumažinti ateityje atsirasiančią žalą.

46. Administracinėse bylose Telšių SPC laikėsi pozicijos, kad psichologės I. M. turėtas išsilavinimas yra tinkamas. Telšių SPC byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo apdairų ir rūpestingą elgesį tiek įdarbinant psichologę I. M., tiek pervedant ją į etatą, kuris finansuojamas projekto Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-02- 0001 „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra” lėšomis, tiek iki 2021-01-01 neatliekant jokių veiksmų, kuriuos galima būtų laikyti veiksmais skirtais sumažinti ateityje atsirasiančią žalą.

47. Sutiktina su ieškovės argumentu, kad nagrinėjamoje byloje Telšių SPC nereiškė priešieškinio įrodinėdamas ieškovės kaltę (neatsargumą, nesiėmimą priemonių žalai mažinti) CK 6.259 straipsnio 1 ir 2 dalies prasme ar nukentėjusiojo asmens veiksmus CK 6.253 straipsnio 5 dalies prasme, kurie sudarytų sąlygas atsakovą atleisti nuo civilinės atsakomybės arba atsakovo atsakomybę reikšmingai sumažinti. Taigi, Telšių SPC neįrodė ieškovės kaltės.

48. Be to, Jungtinės veiklos sutarties 2.8 punkte įtvirtinta, kad pareiškėjas (ieškovė) už partnerių (atsakovų) patirtas netinkamas finansuoti išlaidas neatsako. Telšių SPC nereiškė byloje priešieškinio ginčydamas šią nuostatą, neteikė ir jokių argumentų, kurie pagrįstų šios Jungtinės veiklos sutarties nuostatos netaikymą. Ši nuostata labai konkrečiai ir aiškiai reglamentuoja Jungtinės veiklos sutarties šalių vidinius atsakomybės klausimus.

49. Telšių SPC netinkamai aiškina 2024-02-28 LVAT nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1163-602/2024 tekstą, nes šios nutarties 3.5 punkte yra ne teismo išvados ar motyvai, o trečiojo asmens, t.y. Europos socialinio fondo agentūros samprotavimai. Administracinėje byloje Europos socialinio fondo agentūra nurodė: „Taigi, iš viso yra 17 236,82 Eur projekto lėšų, kurios yra netinkamos finansuoti, jas patyrė Telšių SPC (Projekto partneris), todėl privalo jas grąžinti Projekto vykdytojui. Projekto vykdytojas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Jungtinės veiklos sutarties 2.8 punktu, paprašė pareiškėjo informuoti, kokiu būdu šis pageidautų grąžinti netinkamas projekto išlaidas”. Iš tos pačios nutarties 3.4 punkto matyti, kad „Projekto vykdytojas" reiškia ieškovę.

50. Iš bylos medžiagos visumos matyti, kad sprendimus dėl Telšių SPC paties nusistatytų vidinių teisės aktų, priimti į darbą vieną ar kitą asmenį, priėmė pats Telšių SPC. Projekto vykdytojas neturėjo ir negalėjo numatyti, kad Telšių SPC nepaisys nei galiojančių LR teisės aktų reglamentuojančių išsilavinimą psichologo pareigybei, nei vidinių savo paties aktų (kurie konkrečiai numato reikalavimą turėti magistro išsilavinimą).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

51. Apeliantas Telšių SPC apeliaciniame skunde nurodo argumentus apie tai, kad ieškovei neturėtų būti priteistos bylinėjimosi (advokato pagalbos) išlaidos, nes iš dalies pripažino ieškinį.

52. Telšių SPC nurodoma aplinkybė apie tai, kad jis iš dalies pripažįsta ieškinį, nėra svarbi paskirstant bylinėjimosi išlaidas, nes Telšių SPC savo atsiliepime pirmosios instancijos teisme nenurodė, kurią dalį ieškinio jis pripažįsta. O poziciją, kad pripažįsta 50 proc. ieškinio sumos, Telšių SPC išreiškė tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teismo posėdyje. Be to, Telšių SPC pozicija, kad žalą turėtų atlyginti pati ieškovė, lėmė ieškovės poreikį teikti papildomus įrodymus ir papildomus argumentus. Tokie veiksmai didino ieškovės teisines išlaidas.

53. Ieškovė pagrįstai nurodė, kad apeliaciniu skundu Telšių SPC turėtų ginčyti dalį sprendimo (t.y. dalyje dėl 50 proc.), gera valia sumokėdama 8 618,41 EUR, kas reikštų ekonomišką ir nuoseklų elgesį procese, tęsiant Telšių SPC poziciją pirmosios instancijos teisme (dėl 50 proc. ieškinio pripažinimo). Tačiau Telšių SPC apeliaciniu skundu ginčija visą sprendimu priteistą sumą. Toks procesinis Telšių SPC elgesys neatitinka CPK 2 str. numatyto tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo (CPK 7 str.) reikalavimų ir negali būti pagrindu mažinti ieškovės patirtas bylinėjimo išlaidas.

54. Ieškovė poreikį naudotis advokatų paslaugomis pagrindė 2025-01-15 ieškovės raštu Nr. S-119, kad ieškovė neturi įsteigto Teisės ir (ar) Teisinio atstovavimo skyriaus, kurių funkcijoms būtų priskirtas ieškovės atstovavimas teisiniuose klausimuose baudžiamajame, administraciniame ar civiliniame procese, kurie nesusiję su ieškovės tiesioginių funkcijų vykdymu, t. y. vaiko teisių apsauga ar viešojo administravimo klausimais. Telšių SPC argumentai, kuriuos pagrįsti jis remiasi administracinių teismų praktika nėra pagrįsti, nes taikytini tik administracinėse bylose.

55. Sutiktina su ieškove, kad iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės institucijos interesus teisme.

56. Kasacinio teismo praktikoje šios situacijos įvertintos. Išaiškinta, kad nors civilinio proceso normos neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi ir (ar) vykdymo proceso dalyviu, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, kad samdant advokatus patirtų išlaidų atlyginimas turi būti priteisiamas iš kitos šalies. Teismas, spręsdamas, ar priteisti atstovavimo išlaidas viešojo administravimo subjekto naudai ir kokio dydžio jas priteisti, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, buvo būtina pasitelkti advokatą. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą, į bylos apimtį ir sudėtingumą, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, taip pat viešajam interesui ir kt. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą, teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinių teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143- 375/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016 45 punktas; 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017 17 punktas).

57. Sprendžiant dėl viešojo administravimo subjekto atstovavimo išlaidų būtinybės, reikšminga aplinkybė taip pat yra viešojo administravimo subjekto veikla ir kilusio ginčo pobūdis. Tais atvejais, kai viešojo administravimo subjekto veikla nėra susijusi su kilusio ginčo pobūdžiu, tokio subjekto, turinčio darbuotojus, kurie atstovauja pagal pavedimą šiam subjektui teisme, atstovavimo išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą gali būti pripažįstamos būtinomis, kadangi viešojo administravimo subjekto darbuotojai (teisininkai) gali neturėti tokių kompleksinių ar specifinių žinių, reikalingų šiam subjektui atstovauti teisme konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-611/2023 58 punktas).

58. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio" 1/3 sumos (8.2, 8.16, 8.19 punktai), taigi nėra per didelės.

59. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriems esant atstovavimo išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą gali būti pripažįstamos būtinomis, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistos pagrįstai.

Dėl procesinės bylos baigties

60. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

61. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

62. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

63. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu apelianto Telšių SPC apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

64. Ieškovė pateikė įrodymus apie 1247,81 Eur išlaidas advokato pagalbai surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Todėl teismas priteisia ieškovei iš atsakovo Telšių SPC 1247,81 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš atsakovo Telšių socialinių paslaugų centro 1247,81 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.