Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei, Ritai Dainelienei, Deimantei Fiodorovaitei, Kristinai Juodelytei,

kaltinamajai M. M., jos gynėjams advokatams Liutaurui Lukošiui, Arūnui Aleknai (viename posėdyje),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, administracine tvarka baustas, teistas:

1. Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (pagal BK, galiojusį iki 2003 m. gegužės 1 d.) 246¹ straipsnio 1 dalį – 3 125 Lt dydžio bauda, atimant teisę trejus metus vairuoti transporto priemones;

2. Danijos Hileriodo (Retten I Hillerod) teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu dėl vagystės. Paskirta bausmė – penkiasdešimties dienų laisvės atėmimas, išsiuntimas iš šalies teritorijos šešeriems metams nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2021 m. spalio 1 d. ir konfiskavimas;

3. Švedijos Stokholmo teismo 2017 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu dėl vagystės ir prekybos vogtomis prekėmis. Paskirta bausmė – lygtinis atleidimas nuo bausmės, kai sutinkama dalyvauti socialinėje-teisminėje programoje;

R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), iki bausmės atlikimo gyveno (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, neturintis išsilavinimo, nevedęs, administracine tvarka baustas, teistas:

1. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis – 2 MGL (260 Lt) dydžio bauda;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis – 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis – šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis – trisdešimties parų arešto bausme;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis – ketverių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtas dvejiems metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje, per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo priklausomybės narkotikams ir tęsti gydymą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, ar iki visiško pasveikimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi, bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas į pataisos namus atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirtos devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės;

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. spalio 15 d., 19.00 val. iki 2019 m. spalio 16 d., 14.25 val. (nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. liepos 1 d.);

pagal pakeistą kaltinimą kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

M. M., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, pradinio išsilavinimo, netekėjusi, administracine tvarka bausta, neteista,

pagal pakeistą kaltinimą kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Byloje ištirti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

I. Teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo R. M. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Kaltinamųjų M. M. ir R. M. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

51. Taigi atsižvelgiant į kratos metu rastų daiktų, jų suradimo vietos aplinkybes, ant folijos atraižų ir ritinio rastus M. M. pirštų antspaudus, pinigų slėpimo aplinkybes (rastos pagalvėse), M. M. veiksmus siekiant nuslėpti narkotikus, BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad abu kaltinamieji narkotines medžiagas laikė turėdami tikslą jas platinti ir kaip jau buvo minėta prieš tai, išplatino jų dalį.

52. Nagrinėjamos situacijos kontekste pažymėtina ir tai, jog nors iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadų matyti, kad M. M. šlapime, paimtame 2019 m. rugpjūčio 22 d. 18.10 val., rasta EDDP (metadono metabolitas) (1 t., b. l. 57), o R. M. šlapime, paimtame 2019 m. rugpjūčio 22 d. 18.20 val., rasta difenhidramino, metadono, EDDP (metadono metabolitas), karfentanilio, norkarfentanilio (karfentanilio metabolitas) (1 t., b. l. 59), visgi šios aplinkybės nepaneigia išvados, jog kaltinamieji turėjo tikslą narkotines medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog aplinkybė, kad kaltininkas pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, savaime dar nereiškia, jog jis negali turėti tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-247/2010, 2K-629/2011, 2K-141/2012 ir kt.). Tuo tarpu pirmiau aptartų įrodymų visuma tik patvirtina, kad kaltinamieji šį tikslą nagrinėjamu atveju ir turėjo.

53. Teismas, spręsdamas klausimą, ar specialisto išvadoje nurodytų narkotinių medžiagų – karfentanilio, t. y. 0,002283 g (+0,000042 g iki išplatinimo fakto) ir metadono kiekiai, t. y. 0,093 g (+0,002 g iki išplatinimo fakto), atitinka BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką, remiasi jau anksčiau minėta Rekomendacijų aktualia redakcija, (galiojusia nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. gruodžio 13 d.), pagal kurias didelis kiekis narkotinės medžiagos – karfentanilio yra daugiau kaip 0,0006 g, labai didelis kiekis – daugiau kaip 0,018 g, ir nedidelis kiekis metadono yra ne daugiau kaip 0,2 g, didelis kiekis – daugiau kaip 1 g. Iš aukščiau aptartų baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog nustačius, jog narkotinių medžiagų kiekiai, kuriomis disponavo kaltinamieji, t. y. metadono kiekis atitinka nedidelį kiekį, tačiau karfentanilio kiekis viršija didelį kiekį, bet nesiekia labai didelio kiekio ribos, atitinka BK 260 straipsnio 2 dalies dalyką.

54. Taigi, pirmiau išdėstytų įrodymų visuma, kurią susiejus į vieningą įrodomąją grandinę, leidžia konstatuoti, kad M. M. ir M. M., veikdami kartu, neteisėtai laikė narkotines medžiagas – karfentanilį, kurio bendroji masė 0,000042 g, metadoną, kurio bendroji masė 0,002 g, kurios buvo supakuotos į 2 folijos lankstinukus, taip pat narkotines medžiagas – karfentanilį, kurio bendroji masė 0,002283 g, metadoną, kurio bendroji masė 0,093 g, kurios buvo supakuotos į polietileninį maišelį, turėdama tikslą jas parduoti ar kitaip platinti – 2 folijos lankstinukus su narkotinėmis medžiagomis 2019 m. rugpjūčio 22 d., apie 12.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini) pirmojo aukšto laiptinėje, pardavė R. M., o polietileninį maišelį su narkotine medžiaga laikė iki 2019 m. rugpjūčio 22 d., laikotarpiu nuo 13.05 val. iki 13.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), kol įvykio vietos apžiūros metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.

55. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

56. Kartu teismas konstatuoja, kad išanalizavus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, vadovaujantis in dubio pro reo principu šalintinas iš kaltinimo inkriminuotas objektyvusis veikos požymis – narkotinių medžiagų įgijimas, pastarojo proceso metu neįrodžius. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamieji kaltinamas ir tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, neteisėtai, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo narkotines medžiagas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Taigi, be kitų požymių inkriminuojant kaltininkui ir BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – įgijimą, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009 ir kt.). Nagrinėjamu atveju R. M. ir M. M. pateiktas kaltinimas nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, neteisėtai, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijus anksčiau minėtų narkotinių medžiagų, preziumuojamas remiantis nustatytu šių medžiagų laikymo faktu. Pagal pirmiau nurodytą teismų praktiką tai prieštarauja BPK 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatoms. Bylos nagrinėjimo metu, apklausus kaltinamuosius, atlikus byloje esančių įrodymų tyrimą, nepavyko nustatyti esminių medžiagų įsigijimo aplinkybių (t. y. nepavyko nustatyti, nei kokiomis aplinkybėmis, nei kada tiksliai, nei tiksliai kiek, kur, už kiek ir iš ko įsigijo šią narkotinę medžiagą). Kaltinamosios parodymai dėl šios aplinkybės nepatikimi, nelogiški, o kitų neabejotinų tikrąsias narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Dėl šių priežasčių teismas šalina iš M. M. ir R. M. pateikto kaltinimo BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – narkotinių medžiagų įgijimą – kaip nepagrįstą.

57. Vis dėlto, nepaisant to, kad iš pateikto kaltinimo šalintinas vienas BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – įgijimas, šis faktas nepaneigia kaltinamųjų kaltės padarius BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kadangi jie realizavo kitus iš BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – narkotinių medžiagų laikymą turint tikslą platinti ir išplatinus dalį, o to visiškai pakanka pripažinti jais kaltais pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

58. Pažymėtina, jog teismas apjungė kaltinamajame akte pateiktą kaltinimą R. M. ir M. M., kadangi nustatyta, jog jie veikė bendrai.

I. Dėl skirtinų bausmių

Dėl R. M. skirtinos bausmės

59. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą (padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis). Įvertinama ir tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, išsiskyręs (1 t., b. l. 111), bedarbis (1 t., b. l. 112), registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 113), veikos padarymo metu buvo daugybę kartų baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su važiavimu be bilieto keleivinėmis transporto priemonėmis, informacijos apie baudų sumokėjimus nėra (1 t., b. l. 114-161), praeityje teistas bei 2015 m., 2017 m. už įvykdytas vagystes Danijoje ir Švedijoje (1 t., b. l. 162-164). VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (1 t., b. l. 167), taip pat negydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (1 t., b. l. 169). Tuo tarpu Respublikiniame priklausomybės ligų centre Vilniaus filiale gydytas dėl (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 170).

60. Teismo vertinimu, kaltinamojo R. M. elgesys tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos padarymo nebuvo nepriekaištingas, jis padaręs nemažai administracinių nusižengimų, vis tik nėra pakankamo pagrindo neabejotinai spręsti, kad jis linkęs sistemingai elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, tačiau matyti, kad toks polinkis yra besiformuojantis ir sąlygotas polinkio vartoti narkotines medžiagas, t. y. priklausomybės. Nors baigiamųjų kalbų metu prokuroras prašė teismo skiriant laisvės apribojimo bausmę kaltinamajam nustatyti įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal naują BK 48 straipsnio 3 dalies redakciją (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.), skiriant nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonės paskiriama intensyvi priežiūra, yra laikytina pakankamai griežta priemonė bei nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis veiką padarė dienos metu, teismo vertinimu šiuo konkrečiu atveju nėra būtina ir neskirtina.

61. Atsižvelgdamas į kaltinamąjį R. M. ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam R. M. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ne švelniausią ir ne griežčiausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Skiriant bausmę kartu taikytini BK 48 straipsnio 5 dalies 3, 4 punktuose numatyti draudimai. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir taikomi draudimai atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežtos.

62. Kaltinamasis R. M. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. 12.30 val. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. 11.15 val. (1 t., b. l. 80, 83). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, R. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

63. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 84-85) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Dėl M. M. skirtinos bausmės

64. Baigiamųjų kalbų metu kaltinamosios gynėjas, nesant galimybės išteisinti kaltinamosios, prašė skiriant bausmę remtis Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus pateiktą Socialinio tyrimo išvada ir skirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmę.

65. Pažymėtina, jog BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir turi būti nustatyta bent viena 1-6 punktuose numatyta sąlyga. Šiuo atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų teisinį pagrindą M. M. taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismas taip pat nenustatė ir pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, kuri taikoma tik tada, kai nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnį. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.).

66. Visgi teismas, susipažinęs su socialinio tyrimo išvadoje (3 t., b. l. 110-117) pateiktais duomenimis, matyti, kad joje nėra užfiksuota išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti kaltinamajai švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę. Priešingai, išvadoje pažymėtina, kad kaltinamoji žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, kad neturi kito pasirinkimo, iš esmės dėl savo pačios veiksmų kaltina aplinką. Šiame kontekste pažymėtina, jog tokios kaltinamosios nuostatos atsispindi ir teismo posėdžio metu – ji kratosi atsakomybės. Išvadoje taip pat nurodoma, kad ji kartoja tas pačias klaidas, kadangi priimdama sprendimą neįvertina ankstesnio patyrimo (antras ikiteisminis dėl narkotinių medžiagų; palaiko santykius su priklausomybę turinčiais asmenimis), įsivelia į problemas dėl to, kad neapsvarsto galimų savo veiksmų pasekmių (pvz., asmuo impulsyviai elgėsi pasiimdamas ne savo taboro teritorijoje numestą cigarečių pakelį, nepasižiūrėdamas į jo turinį arba įmetęs narkotines medžiagas į tualetą ir norėjęs staiga išeiti iš namų). Sunkiai geba surasti kitų alternatyvų, kaltina kitus dėl savo nemalonios padėties (nusikalstamos veikos įvykdžiusi nepripažįsta, teigia, kad tai nesusipratimas dėl kitų artimųjų, kurie vartoja. Paklausus apie problemos sprendimo būdus asmuo mano, kad geriausia būtų išvykti gyventi kitur, nebepalaikyti ryšių su vartojančiais asmenimis, bet šiuo metu su jais ryšį palaiko ir teigia, kad pagalbą ir prieglobstį galimai suteiktų). Ignoruoja savo elgesio pasekmes: platesne prasme, įvertindama pasekmes tik sau ar kitiems asmenims (3 t., b. l. 110-117).

67. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus reikšmingus bylai kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68-942/2016 kt.). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas konstatuoja, jog sąlygų skirti M. M. švelnesnę bausmę, negu nustatyta įstatyme, nagrinėjamu atveju, nėra. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Sprendžiant klausimą dėl to, ar paskirta bausmė atitinka teisingumo principą, turi būti įvertinami bylos duomenys, apibūdinantys tiek kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, tiek kaltininko asmenybę. Nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė nei išimtinių, nei kitų aplinkybių, kurių visuma sudarytų pagrindą jos atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kaltinamosios M. M. asmenybę apibūdinantys duomenys nėra išskirtinai teigiami, tai, kad ji augina vaikus yra įprasta daugelio asmenų gyvenimo aplinkybė, kuri, beje, jai netrukdė daryti nusikaltimą, tuo tarpu duomenys, apibūdinantys nusikalstamą veiką, taip pat nerodo mažesnio jos pavojingumo.

68. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai M. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dešimties metų. Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą, turėtų narkotinių medžiagų rūšį ir kiekį – padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas, susijęs su disponavimu dviejų rūšių narkotinėmis medžiagomis iš kurių vienas viršija Rekomendacijose nustatytą didelio kiekio ribą, veika padaryta bendrininkų grupe. Nors kaltinamosios gynėjas prašė teismo pripažinti M. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybę – jos prisipažinimą, kuri tik baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad dėl padaryto gailisi, prašė neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, pagailėti jos vaikų ir teigė, kad daugiau to nedarys, tačiau tai nelaikytina pakankamu pagrindu nustatyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma, kai yra bent vienas iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis; 2) kaltininko prisipažinimas ir padėjimas išaiškinti padarytą nusikalstamą veiką; 3) kaltininko prisipažinimas ir padėjimas išaiškinti padarytoje nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu, šie parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Tuo tarpu nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-78/2014, 2K-187/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju matyti, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme M. M. savo kaltės nepripažino, nors ir neneigė disponavimo narkotinėmis medžiagomis, tačiau skirtingai nurodė tam tikras faktines aplinkybes, nebuvo nuosekli, nuoširdi, siekė sumenkinti savo vaidmenį, kažką panašaus į prisipažinimą nurodė tik baigiamųjų kalbų metu ir tai paviršutiniškai. Įvertinus šias aplinkybes, teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti esant kaltinamosios prisipažinimą ir nuoširdų gailestį. Taigi teismas nenustato kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tuo tarpu jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė veikdama bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

69. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamosios asmenybę apibūdinančius duomenis – yra jauno amžiaus, netekėjusi, auginanti tris mažamečius vaikus (2 t., b. l. 76), bedarbė (1 t., b. l. 18, 2 t., b. l. 78), neregistruota Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 19, 2 t., b. l. 79), veikos padarymo metu buvo vieną kartą bausta administracine tvarka už nusižengimą, susijusį su važiavimu be bilieto keleivinėmis transporto priemonėmis (2 t., b. l. 80), praeityje neteista, tačiau po šios veikos padarymo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje (2 t., b. l. 81; 3 t., b. l. 118-119). VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (2 t., b. l. 84), taip pat negydyta VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (2 t., b. l. 86), į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Vilniaus filialą per penkerių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (2 t., b. l. 87).

70. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad kaltinamoji M. M. šiuo metu dar neturi giliai įsišaknijusių antivisuomeninių nuostatų, nors, atsižvelgiant į tai, kad nustatytas narkotinių medžiagų platinimo atvejis, be to, atsižvelgiant į tai, kad jos atžvilgiu pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos analogiškos veikos, rodo, kad iš esmės ryškėja antivisuomeninės tendencijos kaltinamosios elgesyje.

71. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes sprendžia, kad kaltinamajai M. M. už padarytą nusikaltimą skirtina bausmė BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose, t. y. laisvės atėmimas aštuoneriems metams. Atsižvelgiant į tai, kad M. M. augina tris mažamečius vaikus, taip pat į tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė pirmą kartą, veiką padarė pasidavusi kartu gyvenančių asmenų neigiamai įtakai, jai skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytinas lygus sankcijoje numatytam minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąją ir jos padarytą nusikalstamą veiką, tik laisvės atėmimo bausmė ir tik tokio dydžio, optimaliai atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

72. Nors baigiamųjų kalbų metu kaltinamoji akcentavo turinti vaikų ir prašė neatimti galimybės matyti vaikus, kas matyti ir iš byloje esančių duomenų, t. y. M. M. turi tris vaikus, (duomenys neskelbtini) metų, (duomenys neskelbtini) metų ir (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (2 t., b. l. 76), tačiau kaip jau buvo minėta šios aplinkybės negali būti lemiančios sprendimo dėl paskirtos bausmės švelninimo BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. Pažymėtina, jog nėščių moterų ir vaikų iki trejų metų turinčių motinų laisvės atėmimo bausmės atlikimo ypatumai reglamentuoti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) V skirsnyje. Pagal BVK 153 straipsnį, vaikų iki trejų metų turinčioms nuteistosioms gali būti sudarytos sąlygos pačioms auginti ir prižiūrėti vaikus, kol jiems sueis treji metai. Nuteistosios motinos gali būti apgyvendinamos kartu su vaikais pataisos namų vaikų (kūdikių) namų patalpose. Taip pat nuteistųjų motinų pageidavimu jų vaikai gali būti laikomi vietovės, kurioje yra pataisos namai, vaikų (kūdikių) namuose. BVK 152 straipsnyje numatyta galimybė vaikų iki trejų metų turinčioms motinoms pataisos namų administracijos leidimu gyventi ne pataisos namų teritorijoje. Taigi matyti, jog vis tik jos socialiniai ryšiai su vaikais gali ir nenutrūkti ir pataisos įstaigos administracijos pareiga tuo pasirūpinti. Kartu teismas atkreipia dėmesį, kad atliekant realią laisvės atėmimo bausmę ir siekiant sutrumpinti atliekamos terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką, įstatymų leidėjas yra numatęs institutą – lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų, kuris taikomas BVK XI skyriuje 7 skirsnyje nustatyta tvarka. Taigi, nuteistoji bausmės atlikimo laikotarpiu savo elgesiu turi galimybę įrodyti, jog jos vertybinis požiūris pasikeitė ir suėjus atitinkamam terminui teikti prašymą dėl lygtinio paleidimo.

73. Kaltinamoji M. M. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikyta laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. 13.00 val. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. 13.04 val. (2 t., b. l. 48, 51) (dvi dienos). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, M. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms.

74. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai M. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 52-53) – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl R. M. skirtinos bausmės

75. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Kaip jau buvo minėta, kad BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dešimties metų.

76. Pirmiausia, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą (padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, veikiant bendrininkų grupėje). Teismas nenustato kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tuo tarpu jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – yra gana jauno amžiaus, nevedęs, bedarbis (2 t., b. l. 30), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 31), veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, tame tarpe ir už važiavimą be bilieto keleivinėmis transporto priemonėmis, už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (2 t., b. l. 32-35), praeityje teistas septynis kartus, taip pat už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo platinti (2 t., b. l. 36-41), LITEKO sistemos duomenimis, šiuo metu kaltinamojo atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla dėl galimai padarytos analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje. VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (2 t., b. l. 44), negydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (2 t., b. l. 46), taip pat į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Vilniaus filialą per penkerių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (2 t., b. l. 47). Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamojo R. M. priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys yra susiformavęs, sistemingas, jis savo elgesio nekeičia. Visos šios aplinkybės kaltinamąjį R. M. apibūdina neigiamai ir vertintinos jam nepalankiai.

77. Atsižvelgdamas į kaltinamąjį R. M. ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis R. M. gana pavojingas visuomenei, jo priešingas teisei elgesys gana sistemingas ir nuoseklus. Taigi R. M. savo elgesio nekeičia, ankstesnės jam skirtos bausmės esminės įtakos jo elgesiui nedaro. Net ir paskutiniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nepateisino teismo lūkesčių ir pasitikėjimo, jam paskirtos bausmės vykdymas buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Maža to, šią nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Visa tai rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam R. M. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo, numatančio atsakomybę už atitinkamą veiką, sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas lygus šios rūšies bausmės vidurkiui, t. y. laisvės atėmimą devyneriems metams.

78. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį R. M. ir jo padarytą nusikalstamą veiką, tik nurodyta bausmė ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

79. Kaltinamasis R. M. nusikalstamą veiką padarė 2019 m. rugpjūčio 22 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis šios nusikalstamos veikos padarymo metu buvo priimtas ir įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nuosprendis, kuriuo jam paskirta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu subendrinta galutinė bausmė, kurios vykdymas atidėtas dvejiems metams. Be to, po šios veikos padarymo, jis padarė kitą nusikalstamą veiką, ir jo atžvilgiu 2020 m. birželio 2 d. yra priimtas nuosprendis, paskirta bausmė subendrinta su pirmiau minėtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011). Nagrinėjamu atveju, matyti, kad R. M. teistas 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams. Taigi šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – už sunkų nusikaltimą, o pirmiau minėtu – už nesunkų, labai skiriasi pagal pavojingumą, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, jam paskirtos bausmės bendrintinos taikant bausmių apėmimo būdą.

80. Kaltinamasis R. M. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. 13.00 val. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. 13.01 val. (2 t., b. l. 2, 5). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas pirmiau nurodytas R. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (dvi dienos), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

81. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu į bausmės laiką R. M. įskaitytini Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai ir bausmės laikas, atliktas pagal 2020 m. birželio 2 d. nuosprendį.

82. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 6-7) – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

I. Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo

83. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroras Romualdas Betingis 2019 m. spalio 30 d. nutarimu, siekdamas užtikrinti galimą civilinį ieškinį, turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą, laikinai apribojo nuosavybės teises į kaltinamosios M. M. pinigines lėšas – 100 Eur, kurio terminas nustatytinas šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi, laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pratęstas iki 2020 m. liepos 30 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. nutartimi, šis terminas buvo pratęstas dar trims mėnesiams iki 2020 m. spalio 30 d. (1 t., b. l. 32-33; 3 t., b. l. 1-2, 102-103). Nuosprendžiui įsiteisėjus, laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas naikintinas, o pinigai gražintini M. M., kadangi byloje neginčijamai nėra įrodyta, kad jie įgyti nusikalstamu būdu.

I. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

84. Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu, kratos metu rasti ir paimti pinigai – dvi kupiūros po 20 Eur bei 60 Eur monetomis perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių (kvitas A serija AAC Nr. 005067) grąžintini M. M. (1 t., b. l. 30-31);

2) 2019 m. spalio 25 d. nutarimu, kratos metu rasta ir paimta planšetė „Huawei“ (paketas Nr. 400238) perduota saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių (kvitas B serija BBB Nr. 2PK003937) grąžintina teisėtam savininkui M. M. (1 t., b. l. 34-35);

3) 2019 m. lapkričio 4 d. nutarimu, po objektų tyrimo likusi dėžė, kurioje yra bespalvio stiklo stiklainis su bespalvės plastikinės plėvelės pakuote, suknelė ir vatos tamponai, kuriais paimtos rankų nuoplovos, perduota saugoti į Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 19 (kvitas B serija BBB Nr. 2PK003958) sunaikintina (1 t., b. l. 54-55).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims narkotines ar psichotropines medžiagas; vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. M. laikinajame sulaikyme laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. 12.30 val. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. 11.15 val. išbūtą laiką (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikinti.

M. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti M. M. laikinajame sulaikyme laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. 13.00 val. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. 13.04 val. išbūtą laiką (dvi dienas), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistosios sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam devynerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžiu galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu vieneriems metams ir paskirti galutinę devynerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai ir bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. M. laikinajame sulaikyme laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. 13.00 val. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. 13.01 val. išbūtą laiką (dvi dienas), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro 2019 m. spalio 30 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į M. M. pinigines lėšas – 100 Eur, kurio terminas, be kita ko, pratęstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. nutartimi iki 2020 m. spalio 30 d. (3 t., b. l. 102-103), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir šiuos pinigus gražinti M. M..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais:

1. 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu, kratos metu rastus ir paimtus pinigus – dvi kupiūras po 20 Eur bei 60 Eur monetomis grąžinti M. M. (1 t., b. l. 30-31);

2. 2019 m. spalio 25 d. nutarimu, kratos metu rastą ir paimtą planšetę „Huawei“ grąžinti teisėtam savininkui M. M. (1 t., b. l. 34-35);

3. 2019 m. lapkričio 4 d. nutarimu, po objektų tyrimo likusią dėžę, kurioje yra bespalvio stiklo stiklainis su bespalvės plastikinės plėvelės pakuote, suknelė ir vatos tamponai, kuriais paimtos rankų nuoplovos sunaikinti (1 t., b. l. 54-55).

Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.