Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. R.-S. ieškinį atsakovui D. Ž. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir atsakovo D. Ž. priešieškinį ieškovei K. R.-S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė K. R.-S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nustatyti nepilnametės dukters L. R. gyvenamąją vietą su mama K. R.-S.; 2) priteisti iš atsakovo D. Ž. nepilnametės dukters L. R. išlaikymą periodinėms išmokomis kas mėnesį po 400,00 Eur nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. iki vaiko pilnametystės. Nustatyti, kad priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra mama K. R.-S. Nustatyti, kad priteisto išlaikymo dydžio suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka. 3) priteisti iš atsakovo 12 600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Nustatyti, kad priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra mama K. R.-S.; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimus grindžia šiomis aplinkybėmis:

1.1. Šalys santuokos sudariusios nebuvo, jau ilgą laiką gyvena skyriumi, neveda bendro ūkio, todėl būtina nustatyti nepilnametės dukters L. R. gyvenamąją vietą. Ieškovė visą laiką rūpinosi dukra L. R., jos gyvenamoji vieta visą laiką buvo su ja, dukra yra prisirišusi prie ieškovės. Atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja nereguliariai, dažniausiai dukters iniciatyva, dukters auklėjimu nesirūpina. Dukra yra labiau prisirišusi prie ieškovės, ieškovė tinkamai atlieka savo pareigą ją auklėti, prižiūrėti ir išlaikyti, dukrai užtikrinta teisė į būstą ir tinkamas gyvenimo sąlygas, todėl dukros gyvenamoji aplinka neturėtų būti keičiama.

1.2. Būtinoms dukros L. R. vystymosi sąlygoms užtikrinti ir vaiko poreikiams (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokykliniam ugdymui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, pramogoms ir pan.) patenkinti kas mėnesį ieškovė išleidžia apie 800,00 Eur. Atsakovas išlaikymo dukrai neteikia. Atsakovo turtinė padėtis yra labai gera, jis yra oficialios A atstovės UAB „X“ vadovas, gyvena turtingo asmens gyvenimą, ieškovė taip pat gauna geras pajamas, todėl vaiko poreikiams ir jo gyvenimo sąlygoms išleidžiama daugiau nei viena minimalioji mėnesinė alga, o atsakovas gali teikti didesnio dydžio išlaikymą, todėl iš jo priteistinas 400,00 Eur išlaikymas.

1.3. Be to, atsakovas neteikia išlaikymo daugiau nei treji metai, todėl už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki 2021 m. rugpjūčio 23 d. priteistinas 12 600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant po 350,00 Eur kas mėnesį.

2. Atsakovas D. Ž. pateikė priešieškinį kartu su atsiliepimu, juo prašo: 1) ieškinį atmesti; 2) nustatyti nepilnametės dukros L. R. gyvenamąją vietą su atsakovu; 3) priteisti iš ieškovės nepilnametei dukrai išlaikymą po 150,00 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki pilnametystės, indeksuojant šias lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise paskirti atsakovą; 4) paskirti ieškovei 5 000,00 Eur dydžio baudą už piknaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos paskiriant atsakovui; 5) priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinio reikalavimus grindžia šiomis aplinkybėmis:

2.1. Šalių nepilnametė dukra daug laiko praleidžia su atsakovu, atsakovas dukrai yra sudaręs geresnes gyvenimo sąlygas. Gyvenamajame name dukra turi atskirą kambarį su vonios kambariu, baldais, priemones mokslui ir laisvalaikiui. Atsakovo ir dukros tarpusavio santykiai geri. Ji taip pat gerai sutaria su vyresniąja dukra, kuri yra išvykusi studijuoti, bet savaitgaliais grįžta pas atsakovą ir jos kartu leidžia laiką. Atsakovas yra sudaręs visas sąlygas dukrai aktyviai leisti laisvalaikį – ji turi dviratį, riedlentes, kaitavimo įrangą ir kitas priemones. Mano, kad dukros gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu labiau atitiks dukros interesus. Atsakovas turi didesnes galimybes dukrą nuvežti į mokyklą, būrelius, užklasinės veiklos užsiėmimus. Atsakovo žiniomis, dukra nelabai nori gyventi su dabartiniu ieškovės vyru, neranda tarpusavio kontakto. Atsakovas gyvena su drauge, dukros ir draugės tarpusavio santykiai geri, jos kartu ruošia maistą, kepa pyragus, visi kartu leidžia laisvą laiką, namuose nėra jokios įtampos. Mano, kad dukros L. R. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su atsakovu.

4. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį visiškai tenkinti. Papildomai paaiškino, kad dukra išreiškė norą gyventi su mama. Duomenų, kad mama blogai prižiūri dukrą ir dėl to būtų pagrindas po 11 metų pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, nėra. Tik ieškovė rūpinasi dukros pasiekimais, jos mokslu. Mano, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir iš atsakovo priteisti didesnę dalį išlaikymo, įvertinant tai, kad atsakovo finansinė padėtis yra geresnė, jis yra verslininkas, žinomos įmonės direktorius. Pats atsakovas patvirtino, kad faktiškai jis vykdo verslą, dėl to turi visas galimybes gauti didesnį atlyginimą. Pažymi, kad atsakovas dukrai išlaikymo per ieškovę niekada ir jokiomis formomis neteikė, neneigia, jog atsakovas padengė stovyklų išlaidas, nupirkdavo rūbų ar kartais duodavo kišenpinigių, bet tokie vienkartiniai mokėjimai nepanaikina išlaikymo įsiskolinimo, kadangi jie buvo tiksliniai, kai dukra lankydavosi pas tėvą. Pažymėjo ir tai, kad į išlaikymui reikalingą sumą įskaičiuota iš valstybės gaunama išmoka vaikui. Patvirtino, jog šiuo metu yra bedarbė, registravosi užimtumo tarnyboje.

5. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y., byloje išklausę vaiko poziciją dėl gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko pozicijos nekvestionavo. Nesutinka dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Palaikė priešieškinio prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovei skyrimo. Atsakovas 2022 m. sausio 19 d. 13.30 val. vykusiame teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad prisidėjo prie dukros išlaikymo, nupirko visus didžiuosius pirkinius, rūbus, apmokėjo stovyklas, kiek čekių pateikdavo, tiek jų ir apmokėdavo. Pinigus grynaisiais duodavo vyresniajai dukrai ir jos kartu su dukra L. vykdavo apsipirkti. Paaiškino, kad yra įmonės direktorius, jo tėvas – akcininkas, tačiau verslą vykdo atsakovas. Disponuoja mamos palikimu – piniginėmis lėšomis, paliktomis atsakovo tėvui. Išlaiko vyresniąją dukrą, jos išlaikymui skiria 600,00–800,00 Eur ir papildomai 1 200,00 Eur sumoka už pusmečio mokslus. Savo poreikių neriboja, gaunamų pajamų neskaičiuoja, nepilnametei dukrai kas mėnesį skiria 300,00–400,00 Eur jos reikmėms. Atsakovo atstovė 2022 m. kovo 2 d. 10.00 val. vykusiame teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovo minimalus atlyginimas atskaičius mokesčius yra 538,00 Eur į rankas, todėl nuo šios sumos skaičiuojamas nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydis, be to, į išlaikymo sumą neįskaičiuotas valstybės skiriamas išlaikymas vaikui. Atkreipė dėmesį į tai, kad vaiko poreikių lentelėje nepagrįstai į nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo sumą įtrauktas būsto kreditas ir jo draudimas, kadangi išmokėjusi kreditą būsto nuosavybės teisę įgis ieškovė, o ne šalių dukra. Nesutinka ir dėl transporto priemonės lizingo ir jo draudimo išlaidų įtraukimo į išlaikymo sumą. Mano, kad 300,00 Eur išlaidos maistui yra padidintos. Nesutinka ir su 150,00 Eur kelionės išlaidomis, kadangi dukra neturi laiko kiekvieną mėnesį keliauti, nes yra užimta, daug sportuoja. Taip pat mano, kad kaupiamasis draudimas neturėtų būti įskaičiuotas į išlaikymui reikalingą sumą, kadangi jis gali būti bet kada nutrauktas. Pažymėjo, kad atsakovo turtinę padėtį lemia jo tėvo gera valia. Atsakovo galimybė teikti didesnį išlaikymą neturėtų būti vertinama pagal atsakovo tėvo turtinę padėtį. Atstovės manymu, ieškovė galėjo anksčiau kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydis yra nepagrįstas ir neįrodytas.

6. Išvadą teikiančios institucijos atstovė U. R. teismo posėdžio metu palaikė ieškovės ieškinio reikalavimus. Atstovė pateikė išvadą, joje nurodė, kad nepilnametės mergaitės poreikius labiau atitiktų jos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Prašomas priteisti išlaikymo dydis galėtų būti pakankamas nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

7.1. Nustatyti nepilnametės L. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove K. R.-S.

7.2. Nustatyti, jog atsakovas D. Ž. su nepilnamete dukra L. R. bendrauja ir dalyvauja ją auklėjant šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus.

7.3. Priteisti iš atsakovo D. Ž. išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 390,00 Eur periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2021 m. rugpjūčio 23 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

7.4. Priteisti iš atsakovo D. Ž. nepilnametei dukrai L. R. 7 864,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

7.5. L. R. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę K. R.-S.

8. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, įvertino tai, kad šalių nepilnametė dukra nuo pat gimimo gyvena su motina, išklausė vaiko nuomonę, įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad nepilnametės dukters kasdienių poreikių tenkinimu rūpinasi mama, ir padarė išvadą, kad nepilnamečio vaiko geriausius interesus atitiks gyvenamosios vietos nustatymas su mama, todėl ieškovės reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo tenkino, o atsakovo – atmetė. Atsižvelgdamas į tai, kad prašymų dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nepareikšta, ginčo dėl atsakovo bendravimo su dukra nėra, teismas konkrečios bendravimo tvarkos nenustatė, konstatuodamas, kad atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja ir dalyvauja ją auklėjant šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus.

9. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, įvertino nepilnamečio vaiko būtinuosius poreikius, papildomus poreikius, atsižvelgiant į vaiko gabumus, polinkius, amžių, tėvų turtinę padėtį (gaunamas pajamas, turimą turtą), išlaikytinių skaičių, ir konstatavo, kad būtiniems poreikiams tenkinti reikalinga suma yra 783,16 Eur (856,66 – 73,50) per mėnesį. Teismo vertinimu, ieškovės nurodoma suma, reikalinga nepilnametės šalių dukters išlaikymui kas mėnesį, išminusavus būsto kredito, automobilio lizingo ir jų draudimo įmokas, pripažintina protinga ir pakankama būtiniesiems ir nuolat didėjantiems nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti, todėl laikytina įrodyta ir pagrįsta. Teismas neturi pagrindo manyti, kad tokio dydžio išlaidos būtų neatitinkančios ekonominės realybės, vaiko amžiaus, jo sveikatos būklės nulemtų aplinkybių ir būtinųjų bet kurio vaiko poreikių ar šioms sumoms pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai, nei pateikta teismui.

10. Teismas, nustatydamas šalių turtinę padėtį ir įvertindamas kiekvieno iš tėvų galimybes teikti atitinkamo dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui, vertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir padarė išvadą, kad atsakovas turi finansines galimybes prisidėti prie dukros išlaikymo patenkinant ne tik būtinuosius jos poreikius, kad pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo nėra, todėl dukrai reikalingas išlaikymas paskirstomas ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis. Atsižvelgdamas į tai, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina, ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies, o atsakovo reikalavimą atmetė ir iš atsakovo priteisė 390,00 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis.

11. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, pažymėjo, kad reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Taip pat pažymėjo, kad byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje nustatytas faktines aplinkybes, nusprendė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymo įsiskolinimą priteisti už trijų metų laikotarpį, išlaikymo dydį skaičiuojant pagal tuo metu galiojusios minimaliosios mėnesinės algos dydį ir priteisiant pusę sumos, t. y. 7 864,00 Eur. teismas pažymėjo, kad išlaikymo įsiskolinimas apskaičiuotas vadovaujantis minimaliosios mėnesinės algos kriterijumi, kuri gali patenkinti tik minimaliuosius dukros poreikius, o, atsakovo teiktais paaiškinimais jo finansinė padėtis leido ir leidžia patenkinti dukrų ne tik būtinuosius poreikius, todėl atsakovo patirtos išlaidos dukros pramogoms, jos laisvalaikiui nepašalina ir nesumažina atsakovo pareigos padengti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą.

12. Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo ieškovei, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad pagrindo vertinti ieškovės veiksmus kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą nėra, todėl atsakovo prašymo dėl baudos ieškovei skyrimo netenkino.

13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

14. Atsakovas D. Ž. (toliau – apeliantas), atstovaujamas advokatės G. M., apeliaciniu skundu prašo teismo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pakeisti, priteisti iš atsakovo 270,00 Eur per mėnesį mokėtiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti. Taip pat priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.2. Nesutinka su nurodytomis išlaidomis ir jų dydžiu smulkioms išlaidoms (40,00 Eur), visuomeniniam transportui (30,00 Eur), sveikatos priežiūrai (60,00 Eur), automobilio lizingui (87,46 Eur), mokymosi reikmėms (41,00 Eur). Mano, kad nurodytos sumos neadekvačios.

14.3. Pažymėjo, kad ieškovė teismui nurodė, jog nepilnametės dukros poreikiams patenkinti reikalinga suma yra 1 048,30 Eur per mėnesį, tačiau iš atsakovo prašo priteisti tik 400,00 Eur, o tai rodo, kad išlaidų lentelė buvo sudaryta neobjektyviai, neįvertinus, kokia dalimi atsakovas papildomai prisideda prie dukters išlaikymo, kai nepilnametė dukra laiką leidžia su atsakovu. Be to, ieškovė neįvykdė pareigos pagrįsti prašomą priteisti išlaikymo dydį.

14.4. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį, pagrįstai vertino, kad atsakovas, būdamas bendrovės direktoriumi, bet kada gali sau padidinti atlyginimą, kad po motinos mirties paveldėjo piniginių lėšų, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad atsakovo materialinė padėtis yra gera.

14.5. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnametei dukrai, turėjo išlaikyti pusiausvyrą tarp vaiko poreikių ir tėvo turtinės padėties.

14.6. Be to, mano, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovas neteikė dukrai išlaikymo, todėl teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą. Pažymėjo, kad šalių dukros patvirtino aplinkybę, kad atsakovas duodavo pinigų nepilnametei dukrai, pirkdavo jai daiktų, drabužių ir kt.

15. Ieškovė K. R.-S., atstovaujama advokato S. Č., atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti ir priteisti apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Pažymėjo, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma minimalioji mėnesio alga, tačiau jis nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius ir kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį.

15.3. Atkreipė dėmesį į tai, kad vaiko poreikių lentelėje nurodytos išlaidos maistui, kelionėms, smulkioms išlaidoms, visuomeniniam transportui, sveikatos priežiūrai, mokymosi reikmėms yra adekvačios. Atsakovas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su išlaidomis, priešingai, nei nurodyta vaiko poreikių lentelėje, nurodo kitokias išlaidų sumas. Pažymėjo, kad šalių nepilnametė dukra yra aukšto meistriškumo sportininkė, visų varžybų prizininkė, daugkartinė savo amžiaus grupės čempionė, todėl jai svarbi visavertė mityba, kokybiškas ir subalansuotas maistas. Be to, nepilnametė dukra yra pažangi mokinė, todėl ją būtina paskatinti turiningu laisvalaikiu, kad galėtų pakeisti aplinką, pailsėti ir pasisemti sveikatos.

15.4. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl atsakovo turtinės padėties. Pažymėjo, kad atsakovas, reikšdamas priešieškinio reikalavimus, teigia, kad jo finansinė padėtis yra labai gera, dukrai yra sudaręs daug geresnes gyvenimo sąlygas, tačiau, sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą, save individualizuoja kaip blogesnės turtinės padėties asmenį nei ieškovė. Atsakovo teiginiai, kad jis visiškai išlaiko pilnametę dukrą, byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie atsakovo gyvenimo sąlygas, faktiškai valdomą turtą leidžia daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra daug geresnė nei ieškovės, todėl atsakovas gali ir turi prisidėti prie dukters išlaikymo didesne dalimi.

15.5. Sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išvadomis, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, su tuo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas dukrai pirko rūbus, įsiskolinimo laikotarpiu mokėjo už dukros stovyklas ir būrelį, tačiau šios išlaidos nepašalina ir nesumažina atsakovo pareigos padengti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą. Pažymėjo, kad atsakovas turi pareigą teikti išlaikymą dėl maisto, sporto, mokyklos reikmių ir kt., o ne tik patenkinti atsitiktinius poreikius drabužiams ar sumokėti už vieną vasaros stovyklą.

15.6. Atsakovas, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pilnametės dukters parodymų, kurie neva patvirtina atsakovo teiktą išlaikymą nepilnametei dukrai. Atsikirsdama į tai, atsakovė pažymėjo, kad pilnametė dukra yra visiškai išlaikoma atsakovo, todėl jos parodymai, labiau tikėtina, yra duoti padarius įtaką atsakovui. Be to, remiantis nepilnametės dukters parodymais matyti, kad atsakovas bandė paveikti ir nepilnametę dukterį, jos apsisprendimą, su kuo nori gyventi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

17. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

20. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo priteistas nepilnamečiam vaikui išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21. Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Atsakovas priešieškiniu pareiškė reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

22. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad nepilnamečio vaiko geriausius interesus atitiks gyvenamosios vietos nustatymas su mama, todėl gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove; gyvenamąją vietą nustačius su vaiko motina, išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteistinas iš atsakovo; ieškovės nurodoma suma, reikalinga nepilnametės šalių dukters išlaikymui kas mėnesį, išminusavus būsto kredito, automobilio lizingo ir jų draudimo įmokas, pripažintina protinga ir pakankama būtiniems ir nuolat didėjantiems nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti, todėl laikytina įrodyta ir pagrįsta; atsakovas turi finansines galimybes prisidėti prie dukros išlaikymo patenkinant ne tik būtinuosius jos poreikius; nagrinėjamu atveju pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo nėra, todėl dukrai reikalingas išlaikymas paskirstomas ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis; ieškovei nepagrindus nepilnamečio vaiko poreikių išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu, išlaikymo įsiskolinimas priteistinas apskaičiuojant pagal tuo metu galiojusį minimaliosios mėnesinės algos dydį.

23. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio. Apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis ir nepilnamečiam vaikui išlaikymą priteisti po 270,00 Eur periodinėmis išmokomis, netenkinti reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Apeliacinį skundą grindžia iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo, padarė nepagrįstas išvadas, t. y. ginčija teismo sprendimo pagrįstumą.

24. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, nurodytais šios nutarties 23 punkte. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, todėl jų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde atsakovo nurodytų argumentų.

25. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

26. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

27. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2022 m. sausio 4 d. turizmo paslaugų teikimo sutartį ir 2022 m. balandžio 20 d. antstolės A. R. Ž. patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-22-75-7073.

28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė nenurodo jokių aplinkybių, dėl ko įrodymai teikiami apeliacinės instancijos teismui, be to, net neformuluoja jokio prašymo pridėti naujus dokumentus, daro išvadą, kad ieškovė nepagrindė šių įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui būtinybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, dalis (turizmo slaugų tiekimo sutartis) pridedamų įrodymų galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Taip pat nepagrindžia kitos dalies pridedamų duomenų įrodomosios reikšmės teisingam ginčo išsprendimui. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovės pateiktus dokumentus. Kadangi šie dokumentai, kuriuos apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti, buvo pateikti per elektroninių paslaugų portalą, jie ieškovei negrąžintini.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, nesutikdamas su skundžiamo teismo sprendimo dalimis dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, apeliacinį skundą grindžia iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas, dėl to priėmė nepagrįstas ginčijamas sprendimo dalis, t. y. atsakovas skundžia teismo sprendimo pagrįstumą.

30. Kaip minėta anksčiau, teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

31. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008).

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018 72 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

33. Apeliantas teigia, kad ieškovė nepagrindė nepilnametei dukrai prašomos priteisti išlaikymo sumos, o pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atitinkamo dydžio išlaikymą, nors ir nurodė, kad vertina vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, tačiau į šias aplinkybes neatsižvelgė.

34. Teisėjų kolegija, vertindama apelianto teiginius, nurodytus šios nutarties 33 punkte, visų pirma pažymi, kad kasacinis teismas, plėtodamas kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose dėl vaiko išlaikymo, konstatavo, kad nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, prašydama priteisti išlaikymą, kuris būtų pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, bet kokiam ugdymui, kuris ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga, neturėjo pareigos jo pagrįsti pateikdama pirkinių čekius. Ieškovė detalizavo nepilnamečio vaiko poreikius, pirmosios instancijos teismas įvertino jų realumą ir dydžio protingumą. Teismų praktikoje tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, paaiškinimai ir vaiko poreikių suvestinės, lentelės pripažįstama tinkama įrodinėjimo priemone. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto teiginį, kad ieškovė nepagrindė dukrai prašomos priteisti išlaikymo sumos. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė pagrindė vaiko poreikiams patenkinti reikalingų didesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų, tokių kaip išlaidos maistui, kelionėms, visuomeniniam transportui, sveikatos priežiūrai, smulkios išlaidos, dydį. Be to, priešingai, nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas nustatydamas nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikalingą sumą per mėnesį išminusavo būsto kredito, automobilio lizingo ir jų draudimo įmokas. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad atsakovas, nesutikdamas su prašoma priteisti išlaikymo suma, neteikė jokių skaičiavimų nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžiui nustatyti, neneigė fakto, kad šalių nepilnametė dukra yra sportininkė, dėl to yra patiriama papildomų išlaidų. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nepagrindė savo nesutikimo / atsikirtimų dėl priteistino nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio.

36. Teisėjų kolegija, vertindama apelianto teiginį, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atitinkamo dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai, neatsižvelgė į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, šiuos teiginius atmeta kaip nepagrįstus, kadangi, susipažinus su skundžiamo sprendimo motyvuojamąja dalimi, matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai išanalizavo ir nustatė tiek nepilnamečio vaiko poreikius, tiek tėvų turtinę padėtį, aiškiai ir suprantamai motyvavo, kokiais kriterijais vadovaudamasis ir kokias įrodymais remdamasis daro išvadas, t. y. tinkamai pagrindė išvadas dėl teisiškai reikšmingų aplinkybių (vaiko poreikių ir tikrosios tėvų turtinė padėties) egzistavimo ir faktų pripažinimo įrodytais.

37. Apeliantas, be kita ko, apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovas neteikė išlaikymo nepilnametei dukrai, o pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo.

38. Pažymėtina, kad įrodinėjimo civiliniame procese specifika lemia tai, jog išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą).

39. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniškumo proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018 61 punktą).

40. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

41. Teisėjų kolegija, vertindama apelianto teiginius, nurodytus šios nutarties 37 punkte, atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimus, nurodytus šios nutarties 40 punkte, atmeta apelianto teiginius kaip nepagrįstus. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas neįvykdė savo pareigos įrodyti, kad, gyvendamas skyrium, teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, o pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad ieškovė neįrodė vaiko poreikių išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais dėl būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti reikalingo išlaikymo dydžio, pagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą, jo dydį apskaičiuodamas pagal tuo metu galiojusio minimaliojo mėnesinio atlygio dydį.

42. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantas, teikdamas argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymus ir jų pagrindu darant išvadas, siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardytos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei skundžiamame sprendime. Aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo atmetami kaip neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).

43. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.

Dėl bylos procesinės baigties

44. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, nepažeisdamas nei materialinės teisės normų, reglamentuojančių tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nei proceso teisės normų, susijusių su įrodinėjimu ir įrodymų vertinimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

47. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, spręsti bylinėjimosi išlaidų perskirstymo klausimą nėra pagrindo.

48. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

49. Ieškovė nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 100,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių (8.11 punktas), jos priteistinos iš atsakovo.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo D. Ž. ieškovei K. R.-S. 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.