- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- e2A-668-1120/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01559-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Agnė Tikniūtė (pirm.), Alma Urbanavičienė, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- „TransRental“
- Atsakovas
- E. S.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žilvino Terebeizos ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „TransRental“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „TransRental“ ieškinį atsakovui E. S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „TransRental“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo E. S. 535 252 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas E. S. buvo vienas iš įmonės akcininkų ir nuo įmonės įsteigimo 2006 m. kovo 7 d. iki 2015 m. gegužės 19 d. ėjo įmonės vadovo pareigas. Minėtu laikotarpiu atsakovas E. S., kaip įmonės vadovas, atliko 856 ūkines operacijas už bendrą 535 252 Eur sumą, kuriomis neuždirbo bendrovei pajamų ir nesukūrė pridedamosios vertės. Atsakovas, kaip įmonės vadovas, šias operacijas netinkamai apskaitė, t. y. nepagrindė, kur buvo panaudotos lėšos ir tokiu būdu padarė įmonei žalos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas E. S. atsiliepime ir triplike prašė ieškinį atmesti. Taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą trejų metų ieškinio senatį pareikštiems reikalavimams dėl žalos atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 8 d. daliniu sprendimu konstatavo, kad ieškovė UAB „TransRental“ yra praleidusi ieškinio senatį ir nėra pagrindo šiam terminui atnaujinti. Ieškovės UAB „TransRental“ ieškinį atmetė dėl praleisto ieškinio senaties termino. Priteisė atsakovui E. S. iš ieškovės UAB „TransRental“ 4 350 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors sprendimas dėl ieškinio senaties nėra tiesiogiai įvardintas kaip dalinio sprendimo ar sprendimo dėl ieškinio pagrindo objektas, tačiau teismų praktikoje vertinama, kad priimant dalinį sprendimą gali būti nusprendžiama dėl ieškinio senaties (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A- 558-464/2021, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-197-450/2021 ir kt.). Todėl, esant šalių prašymui, teismas sprendė, kad yra tikslinga išspręsti senaties taikymo klausimą daliniu sprendimu. Teismas pažymėjo, kad priimdamas dalinį sprendimą, teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo civilinės atsakomybės pagrindų.
6. Teismas nustatė, kad ieškinį ieškovė pateikė 2020 m. gruodžio 20 d., o atsakovo E. S. civilinei atsakomybei reikšmingus neteisėtus veiksmus sieja su jo eitomis įmonės vadovo pareigomis, kurias jis ėjo laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 7 d. iki 2015 m. gegužės 19 d. Teismas pažymėjo, kad ieškovė UAB „TransRental“ teigė, kad apie atsakovo padarytą žalą sužinojo tada, kai UAB „TransRental“ likvidatorius L. B. kreipėsi į UAB „Audito gairės“ teismo ekspertą, 2019 m. liepos 15 d. sudarė sutartį dėl ekspertinio tyrimo ir 2019 m. spalio 12 d. gavo ekspertės L. R. ekspertinio tyrimo aktą, kuriame yra konstatuota, kad dėl netinkamai atsakovo, kaip įmonės vadovo, vestos buhalterinės apskaitos, įmonės finansinės apskaitos dokumentuose netinkamai apskaitytas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir veiklos rezultatai 540 924,17 Eur sumai (lėšos panaudotos ne pagal paskirtį). Nesutikdamas su tokiu senaties termino eigos pradžios momento skaičiavimu, atsakovas teigė, kad 2019 m. spalio 12 d. atlikus ekspertinį tyrimą nepaaiškėjo naujos aplinkybės, o apie ieškinyje nurodytus sandorius ieškovė turėjo žinoti nuo jų sudarymo momento, arba ne vėliau, kaip 2016 m. rugpjūčio 26 d., nes būtent tada akcininkė UAB „Kamjorda“ kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Šį pareiškimą grindė atsakovo sudarytais sandoriais laikotarpiu nuo 2006 iki 2015 metų.
7. Teismas, susipažinęs su ieškovės akcininkės 2016 m. rugpjūčio 26 d. pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pritarė atsakovo argumentams, kad pateikdamas šį pareiškimą pagrindinis įmonės akcininkė UAB „Kamjorda“ (UAB „Kamjorda“ įsteigta pertvarkiusi V. Ž. įmonę, o nuo 2010 m. rugpjūčio 16 d. šios įmonės akcininku yra E. Ž.), valdantis 60 proc. įmonės akcijų ir todėl galintis priimti esminius sprendimus dėl juridinio asmens, turėjo galimybę žinoti apie šioje civilinėje byloje nurodytas ūkines operacijas ir subjektyviai suprasti apie tokiais sandoriais atsakovo padarytą žalą, kurią ieškovė įrodinėja šioje byloje. Dėl ieškovės teiginių, kad sandorių aplinkybes žinojo ne ieškovė, bet jos akcininkas UAB „Kamjorda“, teismas pažymėjo, kad juridinis asmuo pats nepriima sprendimų, bet veikia per juridinio asmens valdymo organus ir dalyvius. Teismas nustatė, kad akcininkė, pateikdamas pareiškimą prokuratūrai, buvo susipažinęs su įmonės UAB „TransRental“ sandoriais ir veikė įmonės naudai bei interesais. Be to, Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-478-671/2017 konstatuota, kad po atsakovo E. S. atleidimo iš ieškovės UAB „TransRental“ įmonės vadovo pareigų nuo 2015 m. gegužės 19 d. faktiniu įmonės vadovu buvo E. Ž.. Teismas nustatė, kad būtent E. Ž., kaip UAB „Kamjorda“ akcininkas ir vadovas, taip pat pasirašė ir 2016 m. rugpjūčio 26 d. pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
8. Teismas pritarė atsakovui, kad ieškovės užsakytas ir 2019 m. spalio 12 d. atliktas ekspertinis tyrimas nelemia senaties termino eigos pradžios. Teismas padarė išvadą, kad ekspertinis tyrimas nepaneigia aplinkybės, kad ieškovė galėjo ir turėjo žinoti apie nurodomus neteisėtus atsakovo veiksmus ir kilusią žalą iš pirminių dokumentų, o ne iš išvestinio ekspertinio tyrimo. Teismas nustatė, kad po to, kai atsakovas nustojo eiti įmonės vadovo pareigas, įmonė disponavo pirminiais dokumentais apie įmonės finansinę veiklą. Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-478-671/2017 konstatuota, kad A. T. teisme patvirtino, jog dokumentus atvežė į E. Ž. namus jo nurodymu, nes „dokumentus buvo būtina patikrinti, siekiant nustatyti, ar ieškovės akcininkas, buvęs vadovas E. S., pasisavino ieškovei priklausančias lėšas“. Tokie A. T. paaiškinimai fiksuoti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-129-1121/2021. Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendime taip pat nurodoma, kad E. Ž. patvirtino, jog savo namuose turimus įmonės UAB „TransRental“ dokumentus analizavo 4 mėnesius.
9. Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai teigė, kad ir kitas įmonės vadovas K. V. apie tariamai atsakovo padarytą didelę žalą žinojo (jo paaiškinimai, fiksuoti Darbo ginčų komisijos 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendime, priimtame darbo byloje Nr. APS-1-13836 2016 m. rugsėjo mėnesį).
10. Teismas konstatavo, kad ieškovė yra praleidusi CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti.
11. Dėl ieškovės prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą teismas nurodė, kad ieškovės ieškinio senaties praleidimo nurodytos priežastys (ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini); likvidatoriaus E. Š. liga (laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2018 m. kovo 23 d. bei nuo 2018 m. liepos 4 d. iki 2018 m. spalio 23 d.), likvidatorių pasikeitimas) nepripažintinos svarbiomis priežastimis senaties terminui atnaujinti. CK nenustato, kad vykstantis ikiteisminis tyrimas dėl galimai žalą padariusio asmens veikos sustabdo ar nutraukia ieškinio senaties terminą (CK 1.129– 1.130 straipsniai). Teismas pažymėjo, kad ieškovė disponavo reikiamais pirminiais įmonės dokumentais, juos analizavo ir galėjo apsispręsti dėl civilinės bylos inicijavimo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog ji negalėjo pareikšti ieškinio, kol baudžiamojoje byloje nebus išaiškintos kokios nors reikšmingos aplinkybės. Be to, teismas nustatė, kad ieškovė vykstant ikiteisminiam tyrimui – 2019 m. kovo mėn. savo teises gynė civilinio proceso nustatyta tvarka ir reiškė atsakovui ieškinį dėl žalos atlyginimo (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2- 2973- 619/2019), kurioje teismas 2019 m. kovo 5 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu, ieškovei nepašalinus teismo nustatytų ieškinio trūkumų. Nors šiuo metu pareikštas ieškinys yra siejamas su kitokio pobūdžio žala, nei buvo prašoma priteisti civilinėje byloje Nr. e2- 2973- 619/2019, teismo vertinimu, tai vis tiek rodo, kad savo teisėmis ieškovė nesinaudojo rūpestingai, nors objektyviai galėjo ieškinį pateikti ir anksčiau. Teismas sprendė, kad ieškovė nesikreipė į teismą dėl savo pasirinkto elgesio, o ne dėl svarbių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių.
12. Teismas konstatavo, kad ieškovė į teismą kreipėsi praleidusi ieškinio senaties terminą daugiau kaip metus laiko net ir skaičiuojant senaties termino eigos pradžią nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d., kai ieškovės akcininkė kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Byloje nustatyta, kad paminėtu senaties termino eigos metu, t. y. 2019 m. rugpjūčio 26 d. ieškovė pateikė kitą ieškinį Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams civilinėje byloje Nr. e2-5086-832/2019, o tai taip pat rodo, kad svarbios priežastys neribojo ieškovės galimybės ginti savo teises teisme.
13. Teismas nustatė, kad tarp akcininkų E. S., E. Ž. ir A. T. 2015 m. gegužės 19 d. buvo sudarytas susitarimas, kuriame šalys susitarė, kad ieškovės akcininkai neturi pretenzijų vienas kitam, o E. Ž. neturi pretenzijų E. S. dėl bendrovės valdymo. 2016 m. lapkričio mėnesį akcininkai, t. y. UAB „Kamjorda“, atstovaujama E. Ž. ir atsakovas E. S., susitarė dėl įmonės UAB „TransRental“ likvidavimo (akcininkų 2016 m. lapkričio 3 d. susirinkimo protokolas). Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad ieškovės nesikreipimas į teismą su ieškiniu buvo sąlygotas ne objektyvių aplinkybių, nulemtų nežinojimo apie tikrąją įmonės veiklą, bet pačios ieškovės ir jos dalyvių apsisprendimo.
14. Teismas nurodė, kad UAB „TransRental“ yra likviduojama ne dėl bankroto procedūros, bet akcininkų sprendimu. Dėl to sprendė, kad tokioje juridinio asmens likvidavimo procedūroje viešasis interesas nedominuoja ir negali būti sureikšminamas sprendžiant dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo.
15. Teismas įvertinęs ilgą praleisto senaties terminą ir pareikšto ieškinio pagrindą (ieškovė atsakovo civilinę atsakomybę kildina iš darbo santykių), sprendė, kad termino atnaujinimas prieštarautų teisminiam aiškumui ir teisinių santykių stabilumui, todėl ieškovės prašymo atnaujinti praleistą terminą netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Apeliaciniame skunde ieškovė likviduojama UAB „TransRental“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. dalinį sprendimą ir priimti naują dalinį sprendimą – konstatuoti, kad ieškinio senatis nėra praleista arba, jeigu ji praleista – kad yra pagrindas praleistą senaties terminą atnaujinti. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ieškinio senaties pradžios momento.
16.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad akcininkė ir įmonė yra savarankiški asmenys, jie tarpusavyje nėra susiję. Teismas ieškovės sužinojimą apie jos pažeistas teises prilygino ieškovės dalyvio sužinojimui apie ieškovės pažeistas teises. Ieškovė ir jos akcininkė nėra tapatus asmuo, todėl akcininkės žinojimas negali būti sutapatinamas su ieškovės, kuri pateikė ieškinį, žinojimu.
16.3. Civilinėje byloje Nr. 2-478-671/2017 2017 m. birželio 23 d. sprendime nustatytos faktinės aplinkybės nėra prejudicinės šioje byloje. CPK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė šioje byloje neturėtų būti taikoma.
16.4. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas Darbo ginčų komisijos sprendime nurodytus vadovo K. V. paaiškinimus įvertino netinkamai ir jo paaiškinimus interpretavo atsakovo naudai. Vien Darbo ginčų komisijos sprendime nurodymas, kad ieškovės vadovas nurodė, jog perėmus visą dokumentaciją paaiškėjo, kad ieškovas (E. S.) yra padaręs atsakovei (ieškovei) didelės žalos, negali vienareikšmiškai būti vertinamas kaip žinojimu apie būtent šioje byloje ieškovės įrodinėjamus atsakovo atliktus neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovė patyrė žalą.
16.5. Apeliantė teigia, kad kai susipažino su ekspertės L. R. 2019 m. spalio 12 d. parengtu ekspertiniu tyrimo aktu, jai tapo žinoma apie atsakovo padarytus neteisėtus veiksmus ir žalą ieškovei.
16.6. Teigia, kad ieškinio senaties termino pradžios momentas negali būti siejamas su inicijuotu ikiteisminiu tyrimu. Ieškovės akcininkė tik numanė, kad atsakovas galimai ieškovės vadovavimo laikotarpiu išvaistė ir pasisavino ieškovės turtą, kreipėsi su pareiškimu į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ieškovės akcininkė UAB „Kamjorda“ tikėjosi, kad vykstančio ikiteisminio tyrimo metu bus ištirta ir nustatyta ar kilusios jo abejonės dėl to, kad atsakovas vadovavimo ieškovei laikotarpiu išvaistė ir pasisavino ieškovės turtą, pasitvirtina, tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyrius 2019 m. vasario 14 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
16.7. Paskirtam naujam ieškovės likvidatoriui L. B. (paskirtas 2018 m. spalio 19 d.) susipažinus su ieškovės dokumentais ir manant, jog baudžiamajame procese buvo neteisingai nuspręsta dėl neva jokio nusikaltimo nebuvimo, ieškovė atstovaujama likvidatoriaus kreipėsi į teismo ekspertę L. R. dėl ieškovės veiklos ištyrimo nustatant ar ieškovės veiklos metu padaryti pirkimai yra susiję su pagrindine ieškovės veikla, ar ieškovės lėšos (turtas) buvo naudojami pagal paskirtį ir kt. Taigi, tik po ekspertės L. R. 2019 m. spalio 12 d. išvados ieškovė sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ekspertinis tyrimas nenulėmė senaties termino eigos pradžios yra padaryta neįvertinus to, kad atsakovo neteisėtus veiksmus nustatyti buvo sudėtinga. Teigia, kad nors pas ieškovę buvo dalis buhalterinės apskaitos dokumentų, tačiau atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų, kuriais kildinamas žalos atlyginimas, nebuvo įmanoma nustatyti.
16.8. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas sprendžiant klausimą dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, netinkamai įvertino aplinkybes, kurios parodo, kad yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
16.9. Nurodo, kad ieškovė 2019 m. kovo mėn. kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl nuostolių atlyginimo solidariai iš atsakovo ir UAB „Manirenta“ dėl atliktų neteisėtų veiksmų, o būtent dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų padarytas žalos atlyginimo. Ieškovė 2019 m. su ieškiniu į teismą kreipėsi kitais pagrindais, kurie nėra susiję su šioje byloje pareikštu ieškinio pagrindu ir dalyku, todėl šioje byloje sprendžiant klausimą dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo remtis ieškovės 2019 m. kovo mėn. inicijuota civiline byla ir konstatuoti, jog ieškovė objektyviai galėjo šioje byloje nagrinėtą ieškinį pateikti ir anksčiau.
16.10. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovės buvęs likvidatorius E. Š. po ligos mirė. Ši aplinkybė ieškovei sukėlė sunkumų nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus. Likvidatoriaus E. Š. liga, o vėliau ir jo mirtis, apsunkino atsakovo padarytų neteisėtų veiksmų nustatymą.
16.11. Apeliantės įsitikinimu, ji buvo pakankamai atidi, sąžininga, įgyvendino savo teises rūpestingai ir nuosekliai.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas E. S. prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
17.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, teisingai nustatė ieškinio senaties pradžią.
Šalies argumentai
17.2. Apeliantės apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovei nebuvo žinoma apie akcininkės kreipimąsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą ir kad apie galimai patirtą žalą tapo žinoma tik gavus 2019 m. spalio 12 d. ekspertinio tyrimo aktą Nr. 2019/10 yra paneigti byloje esančiais įrodymais.
17.3. Juridinis asmuo, kaip teisinė fikcija, yra priklausomas nuo savo dalyvių (akcininkų) valios. UAB „Kamjorda“, kurios vadovas ir vienintelis akcininkas yra E. Ž., 2016 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi su pareiškimu į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Inicijavus baudžiamąjį persekiojimą, kaip kraštutinę pažeistų teisių gynybos priemonę, kuria buvo siekiama ginti pačios ieškovės turtinius interesus, nėra pagrindo abejoti, kad ieškovei buvo žinoma apie aplinkybes, sudarančias ieškinio faktinį pagrindą.
17.4. E. Ž. į ikiteisminio tyrimo įstaigą kreipėsi su pareiškimu dėl galimo ieškovės turto pasisavinimo ir iššvaistymo (BK 183 straipsnio 2 dalis ir 184 straipsnio 2 dalis). Minėtų nusikalstamų veikų sudėtis yra materiali ir veikų kvalifikacijai reikalingas būtinasis požymis – turtinės žalos ieškovei padarymas. Ikiteisminio tyrimo dėl ieškovės turto pasisavinimo ar iššvaistymo pradėjimas patvirtina, kad ieškovei buvo suprantama, kad prieš ieškovę galimai buvo atlikti neteisėti veiksmai, tačiau ieškovė civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime nereiškė.
17.5. Pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo turinys, apimtis (182 lapai) ir surinkti pirminiai įrodymai patvirtina, kad E. Ž., taigi ir pačiai ieškovei apie galimai neteisėtus atsakovo veiksmus buvo žinoma anksčiau, nei buvo kreiptasi į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškinio senaties pradžia laikytina 2016 m. rugpjūčio 26 d. (pareiškimo prokuratūrai pateikimo diena).
17.6. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog po ekspertinio tyrimo parengimo ieškovei būtų paaiškėjusios naujos reikšmingos aplinkybės apie atsakovo galimus neteisėtus veiksmus ar žalos dydį.
17.7. Ieškovė klaidina teismą nurodydama, kad ieškovės vadovas K. V. 2016 m. rugsėjo 12 d. Darbo ginčų komisijos nagrinėtoje darbo byloje Nr. APS-1-13836 pasisakė ne apie atsakovo padarytą žalą, kurios reikalaujama byloje pareikštu ieškiniu, o apie atsakovo pasisavintą darbo užmokestį.
17.8. Apeliantė įrodinėdama, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, ignoruoja prejudicinę reikšmę turinčius faktus, nustatytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-799-466/2021. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-799- 466/2021, ieškovė net nenurodė nuo jos valios nepriklausančių objektyvių aplinkybių, kurios egzistavo ieškinio senaties termino eigos metu ir kliudė laiku bei tinkamai ginti savo pažeistas teises, ir sudarytų pagrindą spręsti dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo.
17.9. Pažymi, kad atsakovas iš ieškovės vadovo pareigų atsistatydino dar 2015 m. gegužės 9 d., tačiau ieškinys byloje pareikštas tik 2020 m. gruodžio 21 d. Apeliantės nurodytos ieškinio senaties praleidimo priežastys (ikiteisminis tyrimas, likvidatoriaus 2018 m. liga, tais pačiais metais įvykęs likvidatorių pasikeitimas) nelaikytinos svarbiomis dėl kurių ieškovė negalėjo tinkamai atstovauti ieškovės interesų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
20. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 21 d. nuosprendį priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-105-307/2022. Nurodė, kad šio įrodymo pateikti pirmosios instancijos teismui negalėjo, nes jis buvo priimtas vėliau. Papildomas įrodymas patvirtina, kad atsakovas atliko įvairius neteisėtus veiksmus, tikslu gauti neteisėtos piniginės naudos ieškovės sąskaita. Teikiamas papildomas įrodymas patvirtina ir tai, kad atsakovo neteisėtus veiksmus, nukreiptus į ieškovę, buvo ir yra sudėtinga nustatyti. Atsakovas atliekamus neteisėtus veiksmus įvairiais būdai siekė nuslėpti, pvz., atsakovas siekė paveikti liudytoją.
21. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o CPK 180 straipsnyje numatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
22. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašomą pridėti prie bylos medžiagos Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 21 d. nuosprendį priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-105-307/2022 grindžia tuo, kad negalėjo pateikti jo dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų, todėl nėra pagrindo priimti apeliantės pateikto teismo nuosprendžio.
Dėl ginčo esmės ir apeliacijos objekto
23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškiniu yra praleistas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo pareikšti. Ieškovė apeliaciniame skunde su šiuo vertinimu nesutinka, teigdama, kad ieškinio senaties termino pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo 2019 m. spalio 12 d., kai ji susipažino su 2019 m. spalio 12 d. ekspertinio tyrimo aktu ir jai tapo žinoma apie atsakovo neteisėtais veiksmais jai padarytą žalą. Ieškovės teigimu, motyvai, kuriais buvo atsisakyta ieškinio terminą atnaujinti, taip pat yra nepagrįsti.
24. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta taisyklė, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista.
25. Pažymėtina, kad pagal aptartą ieškinio senaties termino pradžios nustatymo normą, ieškinio senaties terminas prasideda ne tik nuo tada, kai asmuo subjektyviai suvokia, kad jo teisė yra pažeista, bet ir tada, kai iš aplinkybių aišku, kad jis nuo tam tikro momento turėjo suvokti, kad jo teisė pažeista.
26. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo. Teigia žalą patyrusi dėl to, kad atsakovas, buvęs ieškovės akcininkas (40 proc.) ir vadovas, laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 7 d. iki 2015 m. gegužės 19 d., atliko 856 ūkines operacijas už 535 252 Eur sumą, kuriomis neuždirbo ieškovei pajamų ir nesukūrė pridedamos vertės. Kadangi ieškovė reškia reikalavimą CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu, šiuo atveju taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 9 dalis).
27. Taigi, ieškovė teigia patyrusi žalą atsakovo E. S. buvimo ieškovės įmonės vadovu laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 7 d. iki 2015 m. gegužės 19 d. Atsakovui ieškinys dėl žalos atlyginimo pareikštas 2020 m. gruodžio 21 d.
28. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiuo atveju ieškovės sužinojimo apie jos teisių pažeidimą momentas ir senaties termino pradžia yra 2016 m. rugpjūčio 26 d., kai ieškovės akcininkė UAB „Kamjorda“ kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovo atžvilgiu, ir šį pareiškimą grindė UAB „TransRental“ sudarytais sandoriais laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2015 m.
29. Apeliantė su šia išvada nesutinka ir teigia, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo vėliau, kai UAB „TransRental“ likvidatorius L. B. kreipėsi į UAB „Audito gairės“ teismo ekspertą, 2019 m. liepos 15 d. sudarė sutartį dėl ekspertinio tyrimo ir 2019 m. spalio 12 d. gavo ekspertės L. R. ekspertinio tyrimo aktą, kuriame ir buvo konstatuota, kad dėl netinkamai atsakovo, kaip įmonės vadovo, vestos buhalterinės apskaitos, įmonės finansinės apskaitos dokumentuose netinkamai apskaitytas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir veiklos rezultatai 540 924,17 Eur sumai (lėšos panaudotos ne pagal paskirtį). Papildomai pažymi, kad ieškovės akcininkės UAB „Kamjorda“ žinojimas apie padarytą žalą, kreipiantis į prokuratūrą, negali būti sutapatintas su pačios ieškovės sužinojimu apie jai padarytą žalą.
30. Nustatyta, kad UAB „TransRental“ buvo įsteigta 2006 m. kovo 7 d. 60 proc. akcijų priklauso UAB „Kamjorda“, 40 proc. atsakovui E. S.. Akcininkės UAB „Kamjorda“ vadovas ir vienintelis akcininkas yra E. Ž.. 2015 m. gegužės 19 d. UAB „TransRental“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu atsakovas nuo 2015 m. gegužės 19 d. atleistas iš UAB „TransRental“ vadovo pareigų, UAB „TransRental“ vadovu išrinktas A. T..
31. Dėl argumento, kad ieškovės akcininkės sužinojimo apie žalos padarymą momentas negali būti sutapatintas su ieškovės sužinojimo momentu, sutiktina su ieškove, kad pagal bendrą taisyklę juridinių asmenų dalyviai nėra juridinių asmenų atstovai ir jų atliekami veiksmai nesukelia teisinių pasekmių juridiniam asmeniui, taigi ir dalyvio sužinojimo apie tam tikrą aplinkybę momentas nesutapatinamas su juridinio asmens sužinojimo momentu automatiškai, kaip tai būtų juridinio asmens vadovo sužinojimo atveju. Tačiau negalima ir priešinga išvada, kurią siūlo apeliantė, kad akcininko žinojimas apie tam tikrą aplinkybę visais atvejais nereikš bendrovės sužinojimo apie šią aplinkybę. Galimi atvejai, kai akcininko faktinis žinojimas suponuos ir pačios bendrovės sužinojimą apie jos teisių pažeidimą, pavyzdžiui, kai toks akcininkas aktyviai dalyvauja bendrovės veikloje ir informuoja bendrovę. Taigi, įvertinti, ar bendrovė žino apie aplinkybę, kuri žinoma jos akcininkui, galima tik ištyrus individualias bylos aplinkybes.
32. Kadangi, kaip minėta, sprendžiant dėl ieškinio senaties termino pradžios konkrečioje byloje, svarbu nustatyti faktinio ieškovės sužinojimo arba turėjimo sužinoti aplinkybę apie jos teisių pažeidimą, tuo tikslu vertintini akcininkės UAB „Kamjorda“ veiksmai. Šiuo konkrečiu atveju įrodymų visetas patikimai patvirtina, kad ieškovė žinojo apie jai galimai padarytą žalą jau 2016 m. rugpjūčio 26 d., kai ieškovės akcininkė UAB „Kamjorda“ kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovo E. S. nusikalstamų veikų.
33. Nustatyta, kad ieškovė UAB „TransRental“ turi tik du akcininkus – 60 proc. akcijų priklauso UAB „Kamjorda“, o 40 proc. atsakovui E. S.. Akcininkės UAB „Kamjorda“ vadovas ir vienintelis akcininkas yra E. Ž.. Iš UAB „TransRental“ akcininkės UAB „Kamjorda“ 2016 m. rugpjūčio 26 d. pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl E. S. nusikalstamų veikų turinio nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 26 d. pareiškimą prokuratūrai akcininkės UAB „Kamjorda“ vardu pasirašė E. Ž.. Taigi, akivaizdu, jog E. Ž., kaip ieškovės 60 proc. akcijų turinčio akcininko žinojimas apie galimai kito akcininko padarytą žalą gali būti pagrįstai prilygintas pačios ieškovės žinojimui apie šį faktą, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad jo vadovaujama bendrovė yra ieškovės daugumos akcininkė, faktiškai skirianti jos vadovus ir disponuojanti visa informacija.
34. Papildomai pažymėtina, kad byloje pagrįstai remiamasi prejudiciniu faktu, kad E. Ž. nuo 2015 m. gegužės 19 d. buvo faktiniu ieškovės vadovu. Šis faktas taip pat pagrindžia išvadą, kad ieškovė neabejotinai turėjo sužinoti apie galimą savo teisių pažeidimą iki 2016 m. rugpjūčio 26 d. Apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi faktais nustatytais Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2- 478- 671/2017, atmestini kaip nepagrįsti, nes iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme 2021 m. liepos 8 d. žodinio posėdžio metu, teismas nutarė prijungti civilinę bylą Nr. 2- 478- 671/2017, pagal ieškovės UAB „TransRental“ patikslintą ieškinį atsakovui buvusiam UAB „TransRental“ vadovui A. T.. Minėta byla Telšių rajono apylinkės teisme išnagrinėta 2017 m. birželio 23 d., joje konstatuota aplinkybė, kad po E. S. atleidimo iš ieškovės UAB „TransRental“ vadovo pareigų nuo 2015 m. gegužės 19 d. faktiniu įmonės vadovu buvo E. Ž..
35. Be to, apeliantė apeliaciniu skundu neneigia fakto, kad šioje byloje prašo atlyginti žalą, kilusią iš sandorių, kurie buvo nurodyti ir 2016 m. rugpjūčio 26 d. pareiškime. Net hipotetiškai teigiant, kad ne visi sandoriai, iš kurių ieškovė kildina žalą šioje byloje, buvo nurodyti pareiškime ir faktiškai žinomi ieškovei, nepaneigta lieka išvada, kad ieškovė pagal bylos aplinkybes turėjo sužinoti apie jai galimai padarytą žalą būtent iki nurodytos datos. Tokia išvada darytina, nes, kaip minėta, CK 1.127 straipsnio 1 dalis numato, kad teisė į ieškinį atsiranda ne tik nuo tos dienos, kai asmuo faktiškai sužinojo apie savo teisės pažeidimą, bet tam tikrais atvejais ir ankščiau – nuo datos, kada jis objektyviai turėjo suvokti, kad jo teisės pažeistos.
36. Apibendrinus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė apie galimai atsakovo padarytą ieškovei žalą žinojo 2016 m. rugpjūčio 26 d.
37. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovės UAB „TransRental“ ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminas skaičiuotinas nuo 2016 m. rugpjūčio 26 d., praleistas daugiau nei vienerius metus, nes ieškinys turėjo būti pareikštas vėliausiai 2019 m. rugpjūčio 26 d., o ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2020 m. gruodžio 20 d.
Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo
38. CK 1.131 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą svarstyti ieškinio senaties atnaujinimo klausimą savo iniciatyva, jeigu yra konstatuojamas jo praleidimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 170/2010; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010).
39. CK ir kiti įstatymai nenurodo ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių, kurias nustačius jau būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti, tokių aplinkybių nustatymas priskirtas teismo diskrecijai, atsižvelgiant ir į teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-393/2012).
40. Jei teismas konstatuoja, kad pareikštu ieškiniu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, ieškiniui pareikšti sudėtinga per įstatyme nustatytą terminą surinkti reikiamus duomenis, ar egzistavo kitos aplinkybės, sukliudžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų ginti pažeistas teises, o praleistas terminas nėra neprotingai ilgas, tuo atveju sprendžia, kad pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties ir praleistą terminą atnaujina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013).
41. Apeliantė teigia, kad ji negalėjo įvertinti, ar atsakovas jo vadovavimo įmonei laikotarpiu galimai išvaistė ir pasisavino ieškovės turtą, todėl, kol vyko ikiteisminis tyrimas, ji negalėjo suvokti jos nurodomais sandoriais ieškovei padarytos žalos ir surinkti įrodymų ieškiniui.
42. Su šiuo apeliantės argumentu nesutiktina. Kaip jau nustatyta šioje byloje, apeliantė nuo jos akcininkės kreipimosi į prokuratūrą momento žinojo apie savo galimai pažeistas teises, tai aiškiai buvo suformuluota 2016 m. rugpjūčio 26 d. pareiškime. Aplinkybė, kad apeliantė negalėjo tuo metu žinoti, kokio dydžio žala jai faktiškai padaryta, nėra pakankamas pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes apeliantei nebuvo kliūčių jau tada kreiptis į specialistus dėl ekspertinės išvados žalos dydžiui nustatyti, ką ji padarė tik 2019 m. Papildomai pažymėtina, kad atsakovas buvo atleistas iš pareigų 2015 m. gegužės 19 d., todėl jau tada apeliantė, elgdamasi rūpestingai, galėjo įvertinti atsakovo veiklą teisėtumo aspektu.
43. Apeliantė taip pat teigia, kad senaties terminas buvo praleistas dėl to, kad keitėsi jos likvidatoriai ir jie neturėjo galimybės tinkamai atlikti savo pareigas.
44. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. lapkričio 3 d. UAB TransRental“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu nusprendus likviduoti UAB „TransRental“, likvidatoriumi paskirtas K. V., atšaukiant jį iš užimamų UAB „TransRental“ vadovo pareigų, nustatytas šešių mėnesių UAB „TransRental“ likvidavimo terminas. K. V. 2017 m. balandžio 18 d. pateikė prašymą atleisti jį nuo 2017 m. gegužės 11 d. iš likviduojamos UAB „TransRental“ likvidatoriaus pareigų.
45. E. Š. likviduojamos UAB „TransRental“ likvidatoriumi paskirtas nuo 2017 m. birželio 15 d. Likvidatorius E. Š. laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2018 m. kovo 23 d. bei nuo 2018 m. liepos 4 d. iki 2018 m. spalio 23 d. sirgo.
46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, UAB „TransRental“ likvidatorių pasikeitimas bei likvidatoriaus E. Š. liga nepripažintinos svarbiomis priežastimis senaties terminui atnaujinti, kadangi K. V. išbuvo likvidatoriumi beveik visą iš anksto numatytą šešių mėnesių UAB „TransRental“ likvidavimo terminą iki savo atsistatydinimo, taigi, liko nepaneigta, kad per šį laikotarpį jam nebuvo kliūčių kreiptis į teismą su ieškiniu. Tas pats pasakytina ir apie E. Š. ligą, kuri prasidėjo praėjus aštuoniems mėnesiams po jo paskyrimo likvidatoriumi. Ieškovė nepaneigė, kad per savo vadovavimo laikotarpį ir antrasis likvidatorius galėjo kreiptis dėl žalos atlyginimo. Papildomai pažymėtina, kad per šį laikotarpį galimybę kreiptis su išvestiniu ieškiniu dėl žalos atlyginimo ieškovei kreiptis turėjo ir ieškovės akcininkė.
47. Taigi, apeliantė nepagrindė, kad šiam ieškiniui pareikšti per įstatyme nustatytą terminą ji objektyviai negalėjo surinkti reikiamus duomenis, ar egzistavo kitos aplinkybės, sukliudžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Kadangi byloje nėra įrodymų, kad ieškovė laiku ėmėsi aktyvių veiksmų ginti pažeistas teises, tačiau dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių susiklostymo, nespėjo laiku parengti ieškinio, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškinio senaties termino praleidimas negali būti pateisintas svarbiomis priežastimis.
48. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog nėra pagrindo ieškinio senaties terminą atnaujinti ir ieškovės UAB „TransRental“ ieškinį atmetė dėl praleisto ieškinio senaties termino.
49. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismas ginčijamą 2022 m. vasario 8 d. sprendimą nepagrįstai kvalifikavo daliniu sprendimu, tačiau šis procesinės teisės normų pažeidimas neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
50. CPK 261 straipsnio 1 dalis nustato, kad daliniu sprendimu galutinai išsprendžiama tik dalis ginčo. Dalinis sprendimas gali būti priimamas tuo atveju, kai byloje yra pareikšti keli reikalavimai ir surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą vieno ar kelių iš byloje pareikštų reikalavimų ar reikalavimo dalies pagrįstumo klausimu. Dalinis sprendimas yra galutinis sprendimas toje ginčo dalyje. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apskundus dalinį sprendimą, dėl kitų reikalavimų ar reikalavimo dalies byla nagrinėjama toliau.
51. Pažymėtina, kad šiuo atveju atmestas visas ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo, tuo pagrindu, kad praleistas ieškinio senaties terminas ir nėra priežasčių ieškinio senačiai atnaujinti. Kadangi ieškinio senaties taikymas yra savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), kuriuo išsprendžiamas visas byloje pareikštas reikalavimas, todėl nėra pagrindo tokio sprendimo kvalifikuoti daliniu sprendimu.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
52. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas – teismas šiuo atveju tinkamai įvertino ieškovės pateiktus įrodymus ir taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias ieškinio senatį, todėl pagrįstai konstatavo, kad ieškovė yra praleidusi sutrumpintą trejų metų ieškinio senatį ir nėra pagrindo šiam terminui atnaujinti, taip pat pagrįstai ieškinį atmetė dėl praleisto ieškinio senaties termino. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jį panaikinti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
53. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovas (CPK 93, 98 straipsniai).
54. Atsakovas pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą pateikimą patyrė 2 150 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R- 77 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos) apskaičiuota maksimali išlaidų suma už atsiliepimą – 2 077,53 Eur (pagal Rekomendacijų 7, 8.11 punktus). Atsakovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma viršija galimų priteisti už atsiliepimą į apeliacinį skundą maksimalią sumą. Atsižvelgiant į tai, atsakovui E. S. iš ieškovės likviduojamos UAB „TransRental“ priteisiama 2 077,53 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, suma.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimą, kuris pavadintas daliniu, palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės likviduojamos UAB „TransRental“ (juridinio asmens kodas 300545345) 2 077,53 Eur (du tūkstančius septyniasdešimt septynis eurus ir penkiasdešimt tris centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.