Telšių apylinkės teismo sprendimas

2019-12-09 · Civilinė byla Nr. e2-5086-832/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-12-09Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-03-24Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-09
Bylos Nr.
e2-5086-832/2019
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-02115-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Klemenis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „TransRental“
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių sunkvežimių centras“
Advokatai
Audronis Mažeika, Raimondas Kivylius
Civilinė byla Nr. e2-5086-832/2019Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02115-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.6.; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.2.6.1. (S)
TELŠIŲAPYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 9 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjas Mindaugas Klemenis,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TransRental“ atstovui advokatui Raimondui Kivyliui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių sunkvežimių centras“ atstovui advokatui Audroniui Mažeikai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TransRental“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių sunkvežimių centras“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „TransRental“, juridinio asmens kodas 300545345, Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Šiltnamių g. 44-32, 2019-08-26 kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus su ieškiniu atsakovei UAB „Mažeikių sunkvežimių centras“, juridinio asmens kodas 166884629, Mažeikių r. sav., Krucių k., Krucių g. 19, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Šalies argumentai

Ieškiniu ieškovas prašė:

Žemesnės instancijos teismas

- pripažinti niekiniais ir negaliojančiais sandorius, kurių pagrindu atsakovas UAB „Mažeikių sunkvežimių servisas“ ieškovui UAB „TransRental“ išrašė PVM sąskaitas faktūras: 2011-08-26 Nr. 19930, 1210 Lt sumai; 2011-09-19 Nr. 20221, 1210 Lt sumai; 2011-10-19 Nr. 20571, 1210 Lt sumai; 2011-11-14 Nr. 20851, 1210 Lt sumai; 2011-12-09 Nr. 21157, 1210 Lt sumai; 2012-01-11 Nr. 21492, 1210 Lt sumai; 2012-02-20 Nr. 21856, 1210 Lt sumai; 2012-03-12 Nr. 22052, 1210 Lt sumai; 2012-04-10 Nr. 22358, 1210 Lt sumai; 2012-05-03 Nr. 22569, 1210 Lt sumai; 2012-06-04 Nr. 22886, 1210 Lt sumai; 2012-07-05 Nr. 23184, 1210 Lt sumai; 2012-08-01 Nr. 23425, 1210 Lt sumai; 2012-09-04 Nr. 23715, 1210 Lt sumai; 2012-10-02 Nr. 24007, 1391,05 Lt sumai.

- taikyti restituciją ir iš atsakovo UAB „Mažeikių sunkvežimių servisas“ ieškovui UAB „TransRental“ priteisti 5309,17 Eur.

- priteisti iš atsakovo UAB „Mažeikių sunkvežimių servisas“ visas ieškovo UAB „TransRental“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad pasikeitus ieškovo vadovui, buvo atliktas vidinis ieškovo ūkinės – finansinės veiklos patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog ieškovo vadovo E. S. vadovavimo laiku ieškovui įvairūs tretieji asmenys išrašydavo PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodytos medžiagos (atsargos, prekės) ir paslaugos realiai nebuvo ieškovo įgyjamos, suteikiamos, be to, jų įsigijimas/suteikimas nebuvo ieškovui būtinas.

Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-44482-16 atsakovas pateikė tik PVM sąskaitų faktūrų, suderinimo aktų kopijas. Tarp atsakovo pateiktų dokumentų jokių paslaugų teikimo, pirkimo, bendradarbiavimo ar kitų su ieškovu sudarytų sutarčių kopijos pateiktos nebuvo.

Atsakovas, kuris užsiima sunkvežimių remonto paslaugomis, ieškovui už suteiktas remonto paslaugas išrašė tik keturias PVM sąskaitas faktūras (PVM sąskaitos faktūros Serija TAD Nr. 18749, 19181, 19453, 19492), o visose likusiose atsakovo ieškovui išrašytose PVM sąskaitose faktūrose (PVM sąskaitų faktūros Serija TAD Nr. 19930, Nr. 20221, Nr. 20571, Nr. 20851, Nr. 21157, 21492, Nr. 21856, Nr. 22052, Nr. 22358, Nr. 22569, Nr. 22886, Nr. 23184, Nr. 23425, Nr. 23715, Nr. 24007) nurodyta, jog sąskaitos ieškovui išrašomos už suteiktas transporto paslaugas.

Šalies argumentai

Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovo ieškovui išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už suteiktas transporto paslaugas realus buvimas kelia pagrįstų abejonių. Visų pirma, ieškovas pats vykdė krovinių vežimo keliais paslaugas, tad jam transporto paslaugų užsakyti iš kito juridinio asmens nebuvo jokio poreikio. Antra, atsakovo veikla – sunkvežimių remontas, o ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog ieškovui atsakovas realiai jokių transportavimo paslaugų nesuteikė, kadangi tokių paslaugų šis neteikė. Trečia, atsakovas ikiteisminio tyrimo tyrėjui pareikalavus dokumentų, patvirtinančių suteiktų paslaugų buvimą, nepateikė ne tik sudarytų susitarimų dėl transporto paslaugų teikimo, tačiau ir krovinio važtaraščių, kuriuos gabenant krovinius yra būtina užpildyti ir gabenant krovinį turėti. Krovinio važtaraščiuose privalomai turi būti nurodyti: krovinio siuntėjas, gavėjas, vairuotojas, transporto priemonė su kuria buvo gabenamas krovinys, krovinio gabenimo laikotarpis. Krovinio važtaraščių nepateikimas, kurie gabenant krovinį yra būtini, tik patvirtina abejones, jog atsakovas jokių transporto paslaugų ieškovui realiai neteikė. Ketvirta, atsakovas ieškovui 15 mėnesių iš eilės išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą už transporto paslaugas tokiai pačiai sumai, t. y. 1210 Lt (paskutinį mėnesį išrašyta sąskaitos suma buvo 1391,50 Lt). Neįtikėtina, jog nesant jokiems sudarytiems susitarimams tokį ilgą laiko tarpą ir kiekvieną mėnesį už tą pačią sumą galėjo būti suteikiamos transportavimo paslaugos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams.

Atsakovas ir ieškovo buvęs direktorius E. S. atliko veiksmus, kurių pasėkoje buvo pažeistas ieškovo veiklos tikslas – pelno gavimas. Atsakovas ir ieškovo buvęs direktorius E. S., žinodami jog realiai ieškovui jokios transportavimo paslaugos nebus teikiamos, susitarė, jog atsakovas kiekvieną mėnesį ieškovui išrašys apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą už tariamai suteiktas paslaugas, kurias ieškovas atsakovui apmokės.

Motyvuojamoji dalis

CK 1.81 straipsnyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

Atsakovo ir ieškovo sudaryti sandoriai, akivaizdžiai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Atsakovas gerai žinodamas, jog ieškovui realiai neteikė jokių transportavimo paslaugų, iš anksto susitaręs su ieškovo direktoriumi, išrašydavo ieškovui PVM sąskaitas faktūras už tariamai suteiktas paslaugas.

Atsakovas nesutiko su ieškovo pareikštu ieškiniu ir atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovo ginčijamus sandorius, kurių pagrindu atsakovas ieškovui išrašė ieškinyje ginčijamas PVM sąskaitas faktūras, ieškovo bendrovės vardu jos buvęs vadovas E. S. sudarė būdamas teisėtu bendrovės vadovu – direktoriumi.

Ieškovas jokiais bylos įrodymais nepatvirtina to, kad ginčijamose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos atsakovo jam suteiktos paslaugos, t. y. transporto paslaugos, realiai nebuvo suteiktos. Ieškovas šiuo atveju tik kelia abejones dėl nurodytų paslaugų realumo.

Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, kad 2011 – 2012 metais ieškovo bendrovė vykdė darbus Mažeikių rajone, be to, nuomojo turimą techniką, o atsakovas, vadovaujantis žodiniais tuometinio ieškovo vadovo ir atsakovo vadovo susitarimais, šią ieškovo techniką pagal poreikį remontavo, taip pat reikalui esant transportuodavo techniką į paskirties vietą, ją prižiūrėjo bei atliko smulkų jos remontą.

Šalių sutartos ir atsakovo teiktos ieškovui paslaugos buvo ilgalaikio pobūdžio, jų apimtis kiekvieną mėnesį iš esmės buvo vienoda, bendrovių vadovų susitarimu kas mėnesį atsakovo išrašomoje PVM sąskaitoje faktūroje jos buvo nedetalizuojamos (buvo įvardijamos tik kaip transportavimo paslauga), be to, buvo nurodoma ir ta pati šalių sutarta fiksuota suma – 1000 Lt be PVM, išskyrus 2012 m. spalio 2 d. sąskaitą Nr. 24007, kurioje nurodyta kiek didesnė suma, nes mėnesį prieš tai buvo suteikta papildomų paslaugų.

Ieškovo, teiginiai apie tai, jog bendrovė neva neįsigijo iš atsakovo minėtų paslaugų, arba paslaugos jos veikloje buvo neva nereikalingos ir pan., buvo ir yra grindžiami tik ieškovo atstovo subjektyvia nuomone ir samprotavimais, o ne faktais ir juos patvirtinančiais įrodymais.

Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovo ir atsakovo tarpusavio bendradarbiavimas prasidėjo 2010 metais, kai atsakovas išsinuomojo iš ieškovo teleskopinį krautuvą „Manitou MT932“. 2011 m. gegužės – liepos mėnesiais atsakovo remonto dirbtuvėse buvo remontuojamos ieškovo turimų teleskopinių krautuvų „Manitou“ padangos.

2011 m. vasarą į atsakovo buveinę atvyko ieškovo direktorius E. S., kuris pasiūlė atsakovo direktoriui R. S. techniškai aptarnauti atsakovo teleskopinius krautuvus. Ieškovo direktorius E. S. ir atsakovo direktorius R. S. sutarė fiksuotą mėnesio mokesčio už paslaugas kainą, kuri buvo 1000 Lt be PVM arba 1210 Lt su PVM bei aptarė paslaugų teikimo spektrą. Atsakovas paslaugas ieškovui pagal aukščiau paminėtą susitarimą pradėjo teikti nuo 2011-08-01.

Dėl to, kad tarp ieškovo direktoriaus E. S. ir atsakovo direktoriaus R. S. buvo jau susiklostę verslo santykiai, grįsti tarpusavio pasitikėjimu, todėl jie rašytinės paslaugų teikimo sutarties nesudarė.

2012 metų vasaros pabaigoje atsakovo direktorius pastebėjo, jog atsakovui tapo finansiškai nenaudinga už tokią kainą, t. y. už 1210 Lt (su PVM) teikti paslaugas ieškovui, todėl informavo ieškovo direktorių E. S., jog atsakovą nebetenkina suderėta paslaugų teikimo kaina. Ieškovo direktorius E. S. sutiko už atsakovo teikiamas ieškovui techninio aptarnavimo paslaugas mokėti fiksuotą 1150 Lt (be PVM) arba 1391,50 Lt kainą.

Atsakovas per laikotarpį nuo 2011-08-01 iki 2012-11-30 išrašė ir pateikė apmokėti PVM sąskaitas-faktūras 19723 Lt sumai už transporto ir smulkaus techninio aptarnavimo bei remonto paslaugas. Ieškovė įtraukė PVM sąskaitas – faktūras į savo buhalterinę apskaitą ir jas apmokėjo atsakovė, atlikdama tarpusavio užskaitas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį patenkinti. Ieškovo atstovas advokatas R. Kivylius taip pat pažymėjo, kad ieškovas atlikęs buhalterijos patikrinimą nustatė esminius turto valdymo pažeidimus buvusio vadovo E. S. veiksmuose. Už tariamai suteiktas paslaugas buvo gauti pinigai. Pats atsakovas nuomojosi techniką iš ieškovo. Teigiama, kad suteiktos paslaugos. Buvo išrašomos priešpriešinės sąskaitos. Ūkinė operacija realiai neįvyko. Realiai paslaugos nebuvo suteiktos, nėra jokių rašytinių dokumentų, patvirtinančių paslaugų atlikimą.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje ieškinį prašė atmesti. Atsakovo atstovas advokatas A. Mažeika teismo posėdyje paaiškino, kad tarp šalių prasidėjo bendradarbiavimas, kai 2011 metais išsinuomojo „Manitou“. Buvo remontuojamos „Manitou“ padangos. Buvo sutartas fiksuotas mokestis.

Ieškinys tenkintinas visiškai

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas UAB „Mažeikių sunkvežimių servisas“ ieškovui UAB „TransRental“ išrašė penkiolika PVM sąskaitų faktūrų: 2011-08-26 Nr. 19930, 1210 Lt sumai; 2011-09-19 Nr. 20221, 1210 Lt sumai; 2011-10-19 Nr. 20571, 1210 Lt sumai; 2011-11-14 Nr. 20851, 1210 Lt sumai; 2011-12-09 Nr. 21157, 1210 Lt sumai; 2012-01-11 Nr. 21492, 1210 Lt sumai; 2012-02-20 Nr. 21856, 1210 Lt sumai; 2012-03-12 Nr. 22052, 1210 Lt sumai; 2012-04-10 Nr. 22358, 1210 Lt sumai; 2012-05-03 Nr. 22569, 1210 Lt sumai; 2012-06-04 Nr. 22886, 1210 Lt sumai; 2012-07-05 Nr. 23184, 1210 Lt sumai; 2012-08-01 Nr. 23425, 1210 Lt sumai; 2012-09-04 Nr. 23715, 1210 Lt sumai; 2012-10-02 Nr. 24007, 1391,05 Lt sumai (I t., 38-51 e. b. l.), kuriose nurodyta paslauga: transporto paslaugos. Tuo tarpu kaip matyti iš kitų PVM sąskaitų faktūrų, jose nurodytos konkrečios paslaugos: padangos remontas, padangos išmontavimas-sumontavimas (I t., 34-37 e. b. l.).

Ieškovas atsakovui laikotarpiu 2012-05-01 – 2012-05-31 išnuomojo teleskopinį krautuvą (I t., 52 e. b. l.). Taip pat 2010-04-01 – 2010-04-30, 2010-05-01 – 2010-05-31, 2010-06-01 – 2010-06-30, 2010-07-01 – 2-10-07-31, 2010-08-01 – 2010-08-31, 2010-09-01 – 2010-09-30, 2010-10-01 – 2010-10-31, 2010-11-01 – 2010-11-30, 2011-09-01 – 2011-09-30, 2011-10-01 – 2011-10-31, 2011-11-01 – 2011-11-30, 2012-04-01 – 2012-04-30, 2012-05-01 – 2012-05-31, 2012-05-01 – 2012-05-20 (I t., 57-70 e. b. l.). Pažymėtina, kad visose sąskaitose nurodyta paslauga, nurodant teleskopinio krautuvo serijos numerį. Be to, 2013-06-07 ieškovas atsakovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta visa eilė prekių ir paslaugų, tame tarpe ir serviso darbai bei serviso tarnybos atvykimas (300 km) (I t., 71 e. b. l.). Šios sąskaitos analizė ir palyginimas su atsakovo išrašytomis sąskaitomis, bei atsakovo atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais atsikirtimais ir teisiniais argumentais, leidžia pagrįstai konstatuoti, kad ieškovo ginčijamos sąskaitos išrašytos nepagrįstai. Jokių sutartinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės pagal ginčijamas PVM sąskaitas faktūras nebuvo. Atsakovo ieškovui išrašyta PVM sąskaita faktūra pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti buvus pirkimo pardavimo santykius, nes ji yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais.

Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008).

Sutarties sudarymo procedūra reglamentuota CK 6.162-6.187 straipsniuose. Sprendžiant klausimą, ar sutartis buvo sudaryta, be jau minėtų teisės normų, yra reikšmingi ir CK 6.154, 6.156, 6.158, 6.159 straipsniai, taip pat svarbu atsižvelgti į sutarties sudarymo būdą. Iš CK 6.154, 6.159 straipsnių nuostatų darytina išvada, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. šalių valios sutapimas. Paprastai sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas), tačiau tai nėra vienintelė sutarties sudarymą patvirtinanti procedūra, nes CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė šalių susitarimą pasiekti ir kitokiais veiksmais. Sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju rašytinės sutarties nėra, todėl dėl šalių valios spręstina pagal kitus byloje esančius rašytinius įrodymus.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.). Pagal konkrečios bylos aplinkybes sprendžiama, kaip sutartyje ar atskirose jos sąlygose atitinkamus klausimus reglamentuoja teisės normos – imperatyviai ar dispozityviai, t. y. kai šalys gali susitarti kitaip negu nustatyta įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010).

Sandorio šalių valia ir jais prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytini pagal sutarčių aiškinimo taisykles, nurodytas CK 6.193 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018). Nesant rašytinės sutarties svarbu nustatyti tikrąją sutarties šalių valią, tačiau padaryti itin sudėtinga, kai nėra jokių susitarimą patvirtinančių įrodymų (komercinių pasiūlymų, susirašinėjimo tarp šalių ir pan.). Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-690/2018).

Pagal šioje byloje esančius įrodymus (PVM sąskaitas faktūras, užsakymus) galima nustatyti konkrečius šalių susitarimus, t. y. šalių valią, nes užsakyme-sutartyje nurodyti konkretūs darbai, nuomojamo krautuvo serijos numeris ir t. t. Tuo tarpu pagal ginčijamas PVM sąskaitas faktūras, esant tik žodiniam šalių susitarimui, to padaryti negalima. Teismo nuomone, išrašytos PVM sąskaitos faktūros akivaizdžiai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, bei prieštarauja ieškovo, kaip juridinio asmens tikslams, todėl tokie sandoriai pripažintini negaliojančiais, nes akivaizdu, kad atsakovas veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams, nes jokios paslaugos nebuvo teikiamos. Priešingu atveju būtų išlikę ir remonto darbus ar kitas paslaugas patvirtinantys įrodymai: užsakymai, darbų priėmimo – perdavimo aktai, važtaraščiai ir pan. Kaip tai yra ir buvo kitais šalių bendradarbiavimo atvejais.

Dėl prokurorės priimto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą paminėtina, kad jis yra apskųstas, kaip nurodė ieškovo atstovas, ir jis neturi prejudicinės galios. Kita vertus, tyrimas tęsiamas dėl dokumentų suklastojimo, o buvusio ieškovo direktoriaus E. S. veiksmai patenka į civilinės teisės reguliavimo sferą, kaip nurodoma nutarime. Todėl ieškovas pagrįstai kreipėsi su ieškiniu į teismą ginčydamas buvusio vadovo sudarytus sandorius civilinio proceso tvarka.

Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Teismas įrodymus vertina kaip visumą, neteikdamas nė vienam įrodymui prioriteto (išskyrus prima facie įrodymus – CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010).

Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad ieškovas pagrindė savo reikalavimų pagrįstumą, o atsakovas nepagrindė, kad paslaugos ieškovui buvo atliktos, todėl ieškinys tenkinamas visiškai, pripažįstant niekiniais ir negaliojančiais sandorius, kurių pagrindu atsakovas UAB „Mažeikių sunkvežimių servisas“ ieškovui UAB „TransRental“ išrašė PVM sąskaitas faktūras ir taikytina restitucija, ieškovui priteisiant iš atsakovo 5309,17 Eur, nes šias lėšas atsakovas gavo nepagrįstai, neatlikęs jokių transporto paslaugų.

Vertinant restitucijos taikymą aptariamu atveju pažymėtina, jog bendrai yra pripažįstama, kad restitucija yra sandorio, pripažinto negaliojančiu, padarinys (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 1.90 straipsnio 3 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į restitucijos taikymą reglamentuojančias teisės normas, ypač į CK 6.147 straipsnio 1, 2 dalis, turi nustatyti ir įvertinti visas taikytinai restitucijai (jos būdui) teisiškai reikšmingas aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2006; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Šiuo konkrečiu atveju atsakovas nepagrįstai įgijo ieškovo lėšas, todėl taikytina restitucija.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai teismo patenkintų ar atmestų ieškinio reikalavimų daliai, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo ieškinys tenkinamas visiškai, ieškovui priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Bylos duomenimis ieškovas patyrė 2228,59 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (II t., 39-46 e. b. l.) ir 119 Eur žyminio mokesčio (I t., 30 e. b. l.).

Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.2, 8.17, 8.18, 8.19, 8.20 punktuose nustatytų dydžių, todėl prašymas priteisti 2228,59 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstas ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 263, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „TransRental“, juridinio asmens kodas 300545345, Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Šiltnamių g. 44-32, ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių sunkvežimių centras“, juridinio asmens kodas 166884629, Mažeikių r. sav., Krucių k., Krucių g. 19, tenkinti visiškai.

Pripažinti niekiniais ir negaliojančiais sandorius, kurių pagrindu atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Mažeikių sunkvežimių servisas“ ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „TransRental“ išrašė PVM sąskaitas faktūras: 2011-08-26 Nr. 19930, 1210 Lt sumai; 2011-09-19 Nr. 20221, 1210 Lt sumai; 2011-10-19 Nr. 20571, 1210 Lt sumai; 2011-11-14 Nr. 20851, 1210 Lt sumai; 2011-12-09 Nr. 21157, 1210 Lt sumai; 2012-01-11 Nr. 21492, 1210 Lt sumai; 2012-02-20 Nr. 21856, 1210 Lt sumai; 2012-03-12 Nr. 22052, 1210 Lt sumai; 2012-04-10 Nr. 22358, 1210 Lt sumai; 2012-05-03 Nr. 22569, 1210 Lt sumai; 2012-06-04 Nr. 22886, 1210 Lt sumai; 2012-07-05 Nr. 23184, 1210 Lt sumai; 2012-08-01 Nr. 23425, 1210 Lt sumai; 2012-09-04 Nr. 23715, 1210 Lt sumai; 2012-10-02 Nr. 24007, 1391,05 Lt sumai.

Taikyti restituciją ir iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių sunkvežimių servisas“ priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „TransRental“ 5309,17 Eur.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „TransRental“ iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių sunkvežimių servisas“ 2228,59 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 119 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teisėjas Mindaugas Klemenis