Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutarties dalies civilinėje byloje Nr. 2A-1880-480/2013, kuria atmestas atsakovės E. J. prašymas atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo už pateiktą prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-568-343/2009 pagal ieškovo UAB „Medicinos bankas“ ieškinį atsakovams E. J., A. P., D. P., S. L., E. L., N. L., V. L., tretieji asmenys UAB „Heraldija“, BUAB „Heraldijos statyba“, G. J., E. M., E. M. ir Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl tariamų sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas, neatleisdamas jos nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, o jį atidėdamas, pažeidė proceso teisės normas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Pagal atsakovės turtinę padėtį, buvo pagrindas ne tik atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, bet ir atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Žyminio mokesčio lengvatomis yra užtikrinamos neturtingų asmenų teisės kreiptis į teismą, sudaromos sąlygos asmenims veiksmingai ir nevaržomai ginti prioritetines žmogaus teises ir viešąjį interesą. Žyminio mokesčio atidėjimas teismui atmetus prašymą atnaujinti procesą labai pablogins atsakovės turtinę padėtį ir sukels jai neigiamas pasekmes. Duomenų, kad atsakovės padėtis gali pagėrėti, nėra, todėl nesant įstatyme nustatytoms sąlygoms atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, teismas nepagrįstai pritaikė žyminio mokesčio atidėjimą.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą byloje nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (329 str. 2 d. ir 3 d.).

Byloje ginčas kilo dėl teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta patenkinti atsakovės E. J. prašymą atleisti ją nuo dalies – 3 800 Lt – žyminio mokesčio sumokėjimo už pateiktą prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-568-343/2009. Kaip minėta, atsakovės prašymas atleisti ją nuo šios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo buvo nepatenkintas. Teismas atidėjo šių lėšų sumokėjimą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-568-343/2009. Pažymėtina, kad apeliantė nebuvo pateikusi prašymo atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą.

Kaip žinoma, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan.

Asmuo turi teisę pateikti prašymą iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, o taip pat turi teisę pateikti alternatyvų prašymą. Remiantis proceso dispozityvumo principu, užtikrinančiu teisę dalyvaujančiam byloje asmeniui laisvai disponuoti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, teismas privataus intereso bylose turi apsiriboti dalyvaujančio byloje prašymo išsprendimu.

Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė teismui alternatyvaus prašymo, t. y. neprašė teismui nepatenkinus jos prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, jo sumokėjimą atidėti. Taigi, apibendrinęs tai, kas pasakyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai peržengė jos prašymo ribas ir pritaikė žyminio mokesčio atidėjimo institutą (CPK 84 str.). Kadangi pirmosios instancijos teismas ad hoc pažeidė dispozityvumo principą (CPK 13 str.), todėl teismas sprendžia, kad skundžiama nutarties dalis naikintina kaip priimta pažeidus proceso teisės normas, t. y. išsprendus procesinį klausimą, dėl kurio nebuvo pareikštas atsakovės prašymas (CPK 329 str. 1 d.).

Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 83 str. 3 d., 84 str.). Dėl šių institutų paskirties ir jų taikymo savo teismų praktikoje yra ne kartą pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009, 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010 ir kt.). Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau šis sunkumas yra laikinas, t. y. jog pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.).

Kaip minėta, atsakovė prašė atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, nes viso žyminio mokesčio sumokėjimas jai yra sunki našta, gaunamos vidutinės mėnesio pajamos yra 1 256,04 Lt, iš kurių dalį, viršijančią vieną minimalią algą, ji turi sumokėti į antstolės depozitinę sąskaitą, remdamasi antstolės 2013 m. kovo 22 d. patvarkymu; vienintelis jai priklausantis nekilnojamasis turtas yra butas, esantis (duomenys neskelbtini); kito turto bei santaupų neturi; taip pat negauna jokio išlaikymo iš sutuoktinio, nes vyksta teisminis ginčas civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo. Be kita ko, tiek prašyme atleisti nuo žyminio mokesčio, tiek atskirajame skunde ji pažymėjo, kad žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimas teismui atmetus jos prašymą atnaujinti procesą labai pablogins atsakovės turtinę padėtį ir sukels jai neigiamas pasekmes, nes iš pajamų, kurios lieka pragyvenimui, ji privalo mokėti buto išlaikymo mokesčius, skirti sveikatos gerinimui – šiuo metu yra labai pablogėjusi atsakovės sveikatos būklė, pagal jos turimas galimybes ji sumokėjo dalį – 200 Lt – žyminio mokesčio.

Remdamasis tuo, kas paminėta anksčiau, visapusiškai ištyręs bylos rašytinių įrodymų visumą, o taip pat remdamasis teismų informacinės sistemos „LIKEKO“ duomenimis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylos medžiaga patvirtina atsakovės nurodytas faktines aplinkybes apie esamą sunkią jos turtinę padėtį, sveikatos būklę, o taip pat apie iškeltą civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo Kauno apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. 2-9204-475/2013 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-05679-2013-3). Teismas sprendžia, kad minėtų faktinių aplinkybių visetas suteikia pagrindą atleisti atsakovę nuo likusios dalies – 3 800 Lt – žyminio mokesčio sumokėjimo už prašymą dėl proceso atnaujinimo, kad jos atleidimas nuo šios dalies žyminio mokesčio, įvertinus jos ginamą teisinį interesą, neprieštarauja taikomo civilinio proceso instituto tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-914/2008; 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1377/2009, 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1369/2009).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako (CPK 185 str.).

Taigi atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, atsakovės E. J. atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutarties dalis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – patenkinus prašymą, ji atleistina nuo 3 800 Lt žyminio mokesčio už prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-568-343/2009.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 2 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovės E. J. prašymas atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, šiuo klausimu priimti naują nutartį – prašymą patenkinti.

Atleisti atsakovę E. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 3 800 Lt (trijų tūkstančių aštuonių šimtų litų) žyminio mokesčio dalies sumokėjimo už prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-568-343/2009.