- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-10
- Bylos Nr.
- e2YT-1187-1093/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00085-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Benetė
- Pareiškėjas
- A. I.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, Molėtų rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.2Bylos dėl daiktinių teisių, nagrinėtinos ypatingosios teisenos tvarka
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. I. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“, Molėtų rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. I. 2022 m. kovo 23 d. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teises į svarstykles, un. Nr. (duomenys neskelbtini), ir klojimą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad pareiškėjas 2011 m. birželio 21 d. Dovanojimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teises į žemės sklypą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Sandorio sudarymo metu šiame žemės sklype, viešame registre buvo įregistruoti du statiniai: svarstyklės, un. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – svarstyklės) ir klojimas, un. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – klojimas). Abu statiniai buvo įregistruoti jau likviduotos, o šiuo metu jau išregistruotos iš juridinių asmenų registro – Bijutiškio žemės ūkio bendrovės vardu (toliau – bendrovė). Bendrovė likviduojamos bendrovės statusą įgijo 1996 m. spalio 10 d., kas reiškia, kad bendrovė nuo 1996 metų realios/faktinės veiklos nevykdė. Statiniai sandorio metu buvo apleisti, klojimas sunykęs, kas leidžia teigti, kad statiniais dar iki pareiškėjo tėvui perleidžiant nuosavybės teises 2011 metais nebuvo naudojamasi pagal jų tikslinę paskirtį ir jų niekas kitas nevaldė, neprižiūrėjo. 2012 m. kovo 2 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktuose nurodyta, kad svarstyklių fizinis nusidėvėjimas 43 procentai, o klojimo – 70 procentų. Tačiau pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad minėti statiniai yra jo žemėje, nuo 2011 metų pradėjo nepertraukiamai juos prižiūrėti ir faktiškai jais naudotis, t. y. valdyti: asmeninėmis lėšomis ir žmogiškaisiais ištekliais atliko statybos/remonto darbus, siekdamas atstatyti avarinę svarstyklių fizinę būklę į normalią, kuri nekeltų grėsmės aplinkiniams; žemės sklype šienauja, taip užtikrindamas išlikusio statinio apsaugą, būtiną priežiūrą, kad apgriuvę statinio likučiai būtų ne tik matomi pėstiesiems, bet ir nekeltų grėsmės transporto priemonėms. Tokie jo darbai nėra nauja statyba ar rekonstrukcija, kadangi statinio tūris (apimtis) nepasikeitė ir svarstyklių statyba/remontas nėra savavališkas. Be to, nuosavybės teisės yra registruotos kito asmens vardu, o pareiškimu jis siekia įgyti nuosavybės teises į statinius. Paaiškino, kad VĮ Registrų centro duomenimis, svarstyklių statybos metai – 1969, o klojimo – 1951 metai. Statinių statybos pradžios ir pabaigos metai, atsižvelgiant į tai, kad tuomet Lietuva buvo sudedamoji TSRS dalis, teismui pateikti duomenis, kieno lėšomis buvo statomi statiniai, neturi galimybių. Todėl vertinant nuosavybės teisių įregistravimo teisinį reguliavimą, taip pat faktą, jog statiniai yra registruoti kaip nekilnojamasis turtas, turėtų būti preziumuojama, kad pastatų statyba buvo įteisinta. Daugiau kaip 10 metų niekas nesinaudojo ir nevaldė nurodytų statinių. Nei bendrovė, nei kiti asmenys niekada jokių pretenzijų dėl statinių valdymo pareiškėjui nereiškė. Svarstyklės ir klojimas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.98 straipsnio 2 dalyje, 4.2 straipsnyje numatytus nekilnojamojo daikto požymius. Pareiškėjas nepertraukiamai prižiūri statinius, kaip savininkas ir toliau, kas leidžia teigti, kad pareiškėjo faktinis valdymas yra sąžiningas. Vien tai, kad statinių nuosavybės teisė likviduojant bendrovę liko neišregistruota, negali sudaryti kliūčių pareiškėjui įgyti nuosavybės teises įgyjamosios senaties pagrindu. Duomenų apie statinių priklausymą valstybei ar savivaldybei nėra, todėl turi būti nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus įgyjamosios senaties pagrindu. Juridinio fakto nustatymas reikalingas, siekiant įregistruoti nuosavybės teises.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime neprieštaravo pareiškimo tenkinimui, prašė bylą nagrinėti įmonės atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad statinių valdymas atitinka CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygas. Svarstyklėms ir klojimui suteiktas unikalus numeris ir nėra pripažinta jų savavališka statyba. Todėl statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai ir jie formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalis).
4. Suinteresuotas asmuo Molėtų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu pareiškėjo prašymui neprieštaravo. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant iki proceso pabaigos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.
6. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, t. y. teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
7. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad žemės sklypas, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjui A. I. (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutarties Nr. 2-4964 pagrindu. Šiame žemės sklype yra pastatas – klojimas, un. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – svarstyklės – svarstyklės, un. Nr. (duomenys neskelbtini). Abu šie pastatai priklauso Molėtų rajono Bijutiškio žemės ūkio bendrovei. Svarstyklių Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 7. punkte (juridiniai faktai) nurodyta, kad 2015 m. birželio 8 d. Molėtų rajono apylinkės teismas (civilinė byla Nr. 2-19-964/2015) nustatė, kad šios svarstyklės buvo pastatytos tarnauti pagrindiniam daiktui – grūdų sandėliui, buvo su juo susijusios funkciniu ryšiu ir svarstyklių kaip atskiro, savarankiško objekto teisinė registracija naikinama, pripažįstant jį grūdų sandėlio priklausiniu, įrašas galioja nuo 2020 m. sausio 13 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje užfiksuoti 2006 m. birželio 12 d. svarstyklių ir klojimo duomenys. VĮ Registrų centro duomenimis, Molėtų rajono Bijutiškio žemės ūkio bendrovė buvo įregistruota 1993 m. vasario 23 d. steigiamojo susirinkimo protokolo pagrindu, o 1996 m. spalio 10 d. įgijo likviduojamo juridinio asmens teisinį statusą. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. kovo 2 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktuose, be kita ko, nurodyta, kad svarstyklės yra baltų plytų mūro, fizinis nusidėvėjimas 43 procentai, po 2006 m. sausio 2 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje užfiksuotos statinio būklės pasikeitimų nėra; klojimo išlikęs tik vienas akmens mūro stulpas, iš po sniego matyti tik pamato fragmentas, pagal 2006 m. birželio 12 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje užfiksuotus duomenis, fizinis nusidėvėjimas – 70 procentų.
8. Jau minėta, kad viena iš būtinų sąlygų, reikalingų tam, kad būtų pripažinta nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu, yra ta, daiktas nebūtų registruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjas A. I. prašo teismo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į svarstykles ir klojimą, esančius (duomenys neskelbtini), kurie (abu pastatai) Nekilnojamojo turto registre registruoti Molėtų rajono Bijutiškio žemės ūkio bendrovės vardu.
9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kito asmens nuosavybės teisės įregistravimas viešame registre, kol nepaneigtas tokios registracijos teisėtumas (teisinio pagrindo registracijai buvimas), pats savaime yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad daikto valdymas nesukuria teisinių padarinių įgyjamosios senaties instituto taikymo prasme, nepaneigiant daikto valdymo teisėtumo kitais teisiniais pagrindais, pvz., panaudos teise (CK 4.22 straipsnio 2 dalis, 6.629 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-170-415/2016).
10. Į bylą nepateikta duomenų, kad yra paneigtas Molėtų rajono Bijutiškio žemės ūkio bendrovės nuosavybės teisės į svarstykles ir klojimą registracijos teisėtumas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalis), kad pareiškėjas siekė, jog būtų panaikinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) juridiniai faktai (nuosavybės teisė) dėl svarstyklių ir klojimo priklausymo Bijutiškio žemės ūkio bendrovei: iš pradžių su tokiu prašymu pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centro teritorinį registratorių ir į VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisiją, nesutikdamas su jų neigiamais sprendimas, pareiškėjas su skundu dėl šių sprendimų kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, kuris netenkino A. I. reikalavimų, šiuo metu jau įsiteisėjusiame 2022 m. vasario 14 d. sprendime (administracinė byla Nr. eI3-209-279/2022) konstatuodamas, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad Molėtų rajono Bijutiškio žemės ūkio bendrovės nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre teisiniai pagrindai būtų panaikinti, nuginčyti arba pripažinti netekusiai galios, dėl to Nekilnojamojo turto registro įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti duomenys apie turto savininką atitinka dokumentus, kurių pagrindu duomenys buvo įrašyti ir laikomi teisingais ir išsamiais; daiktinės teisės turėtojo likvidavimas teisės aktuose nėra numatytas kaip daiktinės teisės išregistravimo pagrindas.
11. Taigi svarstykles ir klojimas Nekilnojamojo turto registre registruoti kito asmens - Molėtų rajono Bijutiškio žemės ūkio bendrovės, vardu, šios registracijos teisėtumas nėra paneigtas, taip pat nepaneigtas teisinio pagrindo registracijai buvimas, ir tai yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo svarstyklių ir klojimo valdymas nesukuria teisinių padarinių įgyjamosios senaties instituto taikymo prasme.
12. Sąžiningo valdymo sąvoka apibrėžta CK 4.26 straipsnio 3 dalyje ir CK 4.70 straipsnio 1 dalyje – sąžiningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai valdyti pradedantis asmuo yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savąjį valdęs įstatyme nustatytą laiką, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Tai reiškia, kad valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Taigi, pagal CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas daiktą valdantis asmuo turi teisę įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į šį daiktą, nors tas daiktas ir turi savininką, jei šis per įstatymo nustatytą terminą savo, kaip savininko, teisių jokia forma neįgyvendina, tačiau tik tuo atveju, kai daiktą valdančiam asmeniui daikto savininkas nežinomas. Daiktą valdantis asmuo negali turėti daugiau teisių už jam žinomą savininką, nes niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (CK 4.93 straipsnio 2 dalis), savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-219/2015)
13. Teismo vertinimu, pareiškėjas negali būti pripažintas ir sąžiningu daikto valdytoju, kadangi 2011 metais, kai jam buvo padovanotas žemės sklypas, kuriame registruotas klojimas ir svarstykles, jam buvo neabejotinai žinoma, kad šie pastatai turėjo savininką ir kam jie priklausė. Molėtų rajono Bijutiškio žemės ūkio bendrovės nuosavybės teisė į klojimą registruota ir išviešinta nuo 2006 m. liepos 13 d., į svarstykles – nuo 2016 m. kovo 8 d. (pirmą kartą nuo 2006 m. gegužės 19 d., vėliau įvyko šio nekilnojamojo daikto perleidimas). Pareiškėjo į bylą pateiktuose Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. kovo 2 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktuose, be kita ko, nurodyta, kad klojimo likučiai priklauso Molėtų rajono Bijutiškio žemės ūkio bendrovei, o svarstyklės tuo metu priklausė trims asmenims – V. K., V. M. ir A. I.. Taigi pareiškėjas jau nuo jo nurodomo svarstyklių ir klojimų valdymo pradžios žinojo, kad jo valdomi daiktai turėjo savininką, tačiau vis tiek siekia įgyti nuosavybės teisę į šį turtą. Toks daiktų valdymas neatitinka sąžiningo valdymo sąvokos.
14. Kadangi svarstyklės ir klojimas įregistruoti viešame registre kito asmens (ne pareiškėjo) vardu, taip pat nėra pareiškėjo sąžiningo turto valdymo ir įgijimo, teismas sprendžia, kad nėra nuosavybės teisėms pagal įgyjamosios senaties institutą įgyti sąlygų, numatytų CK 4.68-4.71 straipsniuose, visumos, todėl pareiškimą atmeta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 533 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. I. pareiškimą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.