- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-08
- Bylos Nr.
- e2A-484-278/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00085-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vygintas Mažuika, Dalia Pranckienė, Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- A. I.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyginto Mažuikos, Dalios Pranckienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. I. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1187-1093/2022 pagal pareiškėjo A. I. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė (toliau ir VĮ) „Turto bankas“, Molėtų rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. I. prašė teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teises į svarstykles ir klojimą, esančius (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė , kad 2011-06-21 dovanojimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). D. S. sudarymo metu šiame žemės sklype, viešame registre buvo įregistruoti du statiniai: svarstyklės, ir klojimas. Abu statiniai buvo įregistruoti jau likviduotos, o šiuo metu išregistruotos iš juridinių asmenų registro - Bijutiškio žemės ūkio bendrovės vardu (toliau ir bendrovė). Bendrovė likviduojamos bendrovės statusą įgijo 1996-10-10, todėl bendrovė nuo 1996 metų realios/faktinės veiklos nevykdė. Statiniai sandorio metu buvo apleisti, klojimas sunykęs, kas leidžia teigti, kad statiniais, dar iki jo tėvui perleidžiant jam nuosavybės teises, nebuvo naudojamasi pagal jų tikslinę paskirtį ir jų niekas nevaldė, neprižiūrėjo. 2012-03-02 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktuose nurodyta, kad svarstyklių fizinis nusidėvėjimas 43 procentai, o klojimo – 70 procentų. Teigė, kad statiniai yra jo žemėje, todėl nuo 2011 metų statinius pradėjo nepertraukiamai prižiūrėti ir faktiškai jais naudotis, t. y. valdyti, nes daugiau nei 10 metų niekas nesinaudojo ir nevaldė nurodytų statinių. Nei bendrovė, nei kiti asmenys niekada jokių pretenzijų dėl statinių valdymo jam nereiškė, todėl nepertraukiamai prižiūri statinius, kaip savininkas ir jo faktinis valdymas yra sąžiningas. Vien tai, kad statinių nuosavybės teisė likviduojant bendrovę liko neišregistruota, negali sudaryti kliūčių įgyti nuosavybės teises įgyjamosios senaties pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2022-05-10 sprendimu pareiškėjo A. I. pareiškimą atmetė.
4. Teismas nustatė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjui A. I. 2011-06-20 dovanojimo sutarties pagrindu. Šiame žemės sklype yra pastatas – klojimas, ir pastatas – svarstyklės, kurie priklauso Molėtų rajono Bijutiškio žemės ūkio bendrovei. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje užfiksuoti 2006-06-12 svarstyklių ir klojimo duomenys. VĮ Registrų centro duomenimis nustatyta, kad Molėtų rajono Bijutiškio žemės ūkio bendrovė buvo įregistruota 1993-02-23, o 1996-10-10 įgijo likviduojamo juridinio asmens teisinį statusą. 2012-03-02 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktuose nurodyta, kad svarstyklių fizinis nusidėvėjimas 43 procentai, o klojimo – 70 procentų.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad viena iš būtinų sąlygų, reikalingų tam, kad būtų pripažinta nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu, yra ta, kad daiktas nebūtų registruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu. Konstatavo, kad pareiškėjo prašomi nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą statiniai Nekilnojamojo turto registre registruoti (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės vardu.
6. Teismas darė išvadą, kad svarstyklių ir klojimo registracijos bendrovės vardu teisėtumas nėra paneigtas, taip pat nepaneigtas teisinio pagrindo registracijai buvimas ir tai yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo svarstyklių ir klojimo valdymas nesukuria teisinių padarinių įgyjamosios senaties instituto taikymo prasme.
7. Atsižvelgęs į kasacinio teismo praktiką, teismas vertino, jog pareiškėjas negali būti pripažintas sąžiningu daikto valdytoju, nes 2011 metais, kai buvo padovanotas žemės sklypas, kuriame registruotas klojimas ir svarstykles, jam buvo neabejotinai žinoma, kad šie pastatai turėjo savininką ir kam jie priklausė. Molėtų rajono Bijutiškio žemės ūkio bendrovės nuosavybės teisė į klojimą registruota ir išviešinta nuo 2006-07-13, į svarstykles – nuo 2016-03-08. Darė išvadą, kad daiktų valdymas neatitinka sąžiningo valdymo sąvokos. Sprendė, kad nėra nuosavybės teisėms pagal įgyjamosios senaties institutą įgyti sąlygų, numatytų CK 4.68 - 4.71 straipsniuose, visumos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. I. (toliau ir apeliantas) prašo panaikinti 2022-05-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – reikalavimą tenkinti.
9. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai (formaliai) taikė įgyjamosios senaties instituto sąlygas, kas lėmė nepagrįstą teismo sprendimo priėmimą.
10. Nesutinka su teismo vertinimu, kad jis negali būti vertinamas kaip sąžiningas nekilnojamojo turto įgijėjas. Teigia, jog teismas nevertino, kad: 1) svarstyklės ir klojimas buvo ir iki šiol yra įregistruotos Bijutiškio žemės ūkio bendrovės, kuri dar 1996-10-10 turėjo likviduojamos įmonės statusą, kas leidžia teigti, kad jau nuo 1996 m. daiktinių teisių registracija į žemės sklype esančius statinius yra tik formali; 2) nuo 1996 m. žemės sklype esančiais statiniais niekas nesirūpino, jų nevaldė ir jais nesinaudojo.
11. Pažymi, kad bendrovė iš Juridinių asmenų registro išregistruota, todėl laikytina, kad ši įmonė yra pasibaigusi, o kartu yra pasibaigusios jos turtinės teisės į nekilnojamąjį turtą. Nurodo, kad jo iniciatyva rengti teisminiai procesai, priimti sprendimai leidžia teigti, kad jis pasinaudojo visomis teisinėmis galimybėmis panaikinti juridinius faktus, atsižvelgiant į tai, kad visu žemės sklypo valdymo nuosavybės teise laikotarpiu esamais nekilnojamojo turto objektais naudojasi ir juos prižiūri, kaip tikrasis šeimininkas.
Šalies argumentai
12. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, formaliai taikydamas įgyjamosios senaties instituto sąlygas, sukūrė tokią situaciją, kurioje jis negali įgyvendinti žemės sklypo savininko teisių – disponuoti turimu turtu. Šiuo konkrečiu atveju buvo pakankami pagrindai nukrypti nuo įgyjamosios senaties sąlygų suformuotos praktikos, turėjo būti taikomi protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai, nes formaliu teisės normų taikymu sprendimas nėra proporcingas jo pažeistoms teisėms.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
15. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo į pastatus pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjui A. I. 2011-06-20 dovanojimo sutarties pagrindu. Šiame žemės sklype yra pastatas – klojimas ir pastatas – svarstyklės. VĮ Registrų centro duomenimis abu pastatai priklauso Molėtų rajono Bijutiškio žemės ūkio bendrovei. S. N. turto registro duomenų bazės išrašo 7 punkte (juridiniai faktai) nurodyta, kad 2015-06-08 Molėtų rajono apylinkės teismas (civilinė byla Nr. 2-19-964/2015) nustatė, kad šios svarstyklės buvo pastatytos tarnauti pagrindiniam daiktui – grūdų sandėliui, buvo su juo susijusios funkciniu ryšiu ir svarstyklių kaip atskiro, savarankiško objekto teisinė registracija naikinama, pripažįstant jį grūdų sandėlio priklausiniu, įrašas galioja nuo 2020-01-13. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje užfiksuoti 2006-06-12 svarstyklių ir klojimo duomenys. VĮ Registrų centro duomenimis, Molėtų rajono Bijutiškio žemės ūkio bendrovė buvo įregistruota 1993-02-23 steigiamojo susirinkimo protokolo pagrindu, o 1996-10-10 įgijo likviduojamo juridinio asmens teisinį statusą. 2012-03-02 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktuose nurodyta, kad svarstyklių fizinis nusidėvėjimas 43 procentai, o klojimo – 70 procentų. Pareiškėjo teigimu, daugiau kaip dešimt metų jis nepertraukiamai prižiūri statinius, kaip savininkas, kas leidžia teigti, kad jo faktinis valdymas yra sąžiningas. Duomenų apie statinių priklausymą valstybei ar savivaldybei nėra, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jis įgijo nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus įgyjamosios senaties pagrindu.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino pareiškėjo A. I. pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo į nurodytus pastatus pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, konstatavęs, kad nėra nuosavybės teisėms pagal įgyjamosios senaties institutą įgyti sąlygų visumos. Apeliantas nurodo, kad sprendimas yra nepagrįstas, nes teismas netinkamai (formaliai) taikė įgyjamosios senaties instituto sąlygas, nes buvo pakankami pagrindai nukrypti nuo įgyjamosios senaties sąlygų suformuotos praktikos.
18. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2011-02-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, apibendrindama ankstesnę kasacinio teismo praktiką, nurodė nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinas sąlygas: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
20. Kaip minėta, viena iš būtinų sąlygų, reikalingų tam, kad būtų pripažinta nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu, yra ta, kad daiktas nebūtų registruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjas A. I. prašo teismo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į svarstykles ir klojimą, esančius (duomenys neskelbtini), kurie (abu statiniai) Nekilnojamojo turto registre registruoti Molėtų rajono Bijutiškio žemės ūkio bendrovės vardu.
21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kito asmens nuosavybės teisės įregistravimas viešame registre, kol nepaneigtas tokios registracijos teisėtumas (teisinio pagrindo registracijai buvimas), pats savaime yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad daikto valdymas nesukuria teisinių padarinių įgyjamosios senaties instituto taikymo prasme, nepaneigiant daikto valdymo teisėtumo kitais teisiniais pagrindais, pvz., panaudos teise (CK 4.22 straipsnio 2 dalis, 6.629 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-04 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-170-415/2016).
22. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad pareiškėjas siekė, jog būtų panaikinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro įrašuose Nr. 44/518621 ir Nr. 62/15149 juridiniai faktai (nuosavybės teisė) dėl svarstyklių ir klojimo priklausymo Bijutiškio žemės ūkio bendrovei, nes su tokiu prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro teritorinį registratorių ir į VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisiją. Nesutikdamas su neigiamais sprendimais, pareiškėjas skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, kuris netenkino A. I. reikalavimų. Minėtas teismas 2022-02-14 sprendimu (administracinė byla Nr. eI3-209-279/2022) konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad Bijutiškio žemės ūkio bendrovės nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre teisiniai pagrindai būtų panaikinti, nuginčyti arba pripažinti netekusiais galios, dėl to Nekilnojamojo turto registro įrašuose Nr. 44/518621 ir Nr. 62/15149 įrašyti duomenys apie turto savininką atitinka dokumentus, kurių pagrindu duomenys buvo įrašyti ir laikomi teisingais ir išsamiais; daiktinės teisės turėtojo likvidavimas teisės aktuose nėra numatytas kaip daiktinės teisės išregistravimo pagrindas.
23. Dėl paminėto, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad svarstyklės ir klojimas Nekilnojamojo turto registre registruoti kito asmens - Molėtų rajono Bijutiškio žemės ūkio bendrovės vardu, šios registracijos teisėtumas nėra paneigtas, taip pat nepaneigtas teisinio pagrindo registracijai buvimas ir tai yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo svarstyklių ir klojimo valdymas nesukuria teisinių padarinių įgyjamosios senaties instituto taikymo prasme.
24. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savąjį valdęs įstatyme nustatytą laiką, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Sąžiningo valdymo sąvoka apibrėžta CK 4.26 straipsnio 3 dalyje ir CK 4.70 straipsnio 1 dalyje – sąžiningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai valdyti pradedantis asmuo yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti. Tai reiškia, kad valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Pagal CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas daiktą valdantis asmuo turi teisę įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į šį daiktą, nors tas daiktas ir turi savininką, jei šis per įstatymo nustatytą terminą savo, kaip savininko, teisių jokia forma neįgyvendina, tačiau tik tuo atveju, kai daiktą valdančiam asmeniui daikto savininkas nežinomas. Daiktą valdantis asmuo negali turėti daugiau teisių už jam žinomą savininką, nes niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (CK 4.93 straipsnio 2 dalis), savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Jei asmuo yra įgijęs nuosavybės teisę į daiktą kitu pagrindu, įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas, nes įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas.
25. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dar 2011 metais, kai jam buvo padovanotas žemės sklypas, kuriame registruotas klojimas ir svarstyklės, žinojo, kad šie pastatai turėjo savininką ir kad jie priklauso Molėtų rajono Bijutiškio žemės ūkio bendrovei. Šios bendrovės nuosavybės teisė į klojimą registruota ir išviešinta nuo 2006-07-13, į svarstykles – nuo 2016-03-08 (pirmą kartą nuo 2006-05-19). Pareiškėjo į bylą pateiktuose 2012-03-02 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktuose nurodyta, kad klojimo likučiai priklauso Molėtų rajono Bijutiškio žemės ūkio bendrovei, o svarstyklės tuo metu priklausė kitiems trims fiziniams asmenims. Taigi pareiškėjas jau nuo jo nurodomo klojimo ir svarstyklių valdymo pradžios žinojo, kad jo valdomi daiktai turėjo savininką, tačiau vis tiek siekė įgyti nuosavybės teisę į šį turtą. Apeliacinės instancijos teismas, esant nustatytoms aplinkybėms, sprendžia, kad byloje nėra nustatytos sąlygos taikyti įgyjamosios senaties institute.
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė motyvus bei išdėstė argumentus, kodėl pareiškimas dėl turto įgijimo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo nėra tenkinamas. Teismo sprendime vadovautasi CK 4.68-4.71 straipsniais, jame nurodytos byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės apie ginčo pastatų statusą, apie jų įregistravimą nekilnojamojo turto registre, apie jų valdymą. Būtent šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad svarstyklės ir klojimas įregistruoti viešame registre kito asmens (ne pareiškėjo) vardu ir, kad nepakanka duomenų pripažinti, jog pareiškėjas yra sąžiningas valdytojas ir įgijo pastatus nuosavybėn įgyjamąja senatimi.
27. Apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje nenustatytos visos CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, būtinos, siekiant nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.
28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas spręsdamas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.