- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- 1A-534-1058/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16431-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrė Telksnienė, Marijus Kursevičius, Darius Pranka
- Nuteistasis
- J. B.
- Nukentėjusysis
- L. L.
- Advokatai
- Silva Mardosaitė, Mantas Arasimavičius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Dariaus Prankos ir Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios L. L. atstovo advokato Manto Arasimavičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. J. B. nuteistas už tai, kad jis vengė išlaikyti vaikus, o būtent: privalėdamas mokėti savo nepilnamečiams vaikams A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B. (A. B.), gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą laikiną išlaikymą – 150 EUR išmokas, mokamas kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo nutarties priėmimo dienos (2018 m. birželio 15 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (lėšas uzufrukto teise tvarko nepilnamečių vaikų motina L. B.) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą – 185 EUR dydžio išmokas, mokamas kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaiko pilnametystės, bei priteistą išlaikymo įsiskolinimą – 925 EUR dukrai A. B. už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d. ir 925 EUR sūnui A. B. už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą išlaikyti vaikus ir mokėti lėšas jų išlaikymui, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė – nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2021 m. rugpjūčio 19 d. nemokėjo priteistų lėšų vaikų išlaikymui ir dėl to per minėtą laikotarpį susidarė 16 419,80 EUR dydžio įsiskolinimas. Šiais veiksmais J. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios L. B. atstovas advokatas M. Arasimavičius (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos nuosprendį, jį sugriežtinti ir nuteistajam paskirti laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra arba ilgo termino viešuosius darbus, arba areštą, arba laisvės atėmimą.
2.1. Skunde teigiama, kad nuteistasis išlaikymo vaikams neteikė išskirtinai dėl siekio daryti ekonominį bei psichinį spaudimą nukentėjusiajai, siekdamas neleistinu būdu sau naudinga linkme pakeisti anksčiau priimtą teismo sprendimą dėl namo nuosavybės. Tuo būdu yra negerbiamas teismo sprendimas, pažeidžiama nusistovėjusi visuomeninė tvarka, kas pripažintina elementarių moralės ir elgesio normų niekinimu, niekinančio požiūrio į nukentėjusiąją ir vaikus demonstravimu, tam panaudojant neegzistuojančią dingstį (tariamai nukentėjusiosios gaunamą nuomos mokestį). Tokia motyvacija turėjo būti pripažinta chuliganiškomis ir savanaudiškomis paskatomis – atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Dėl šio apelianto prašymo pirmosios instancijos teismas nepasisakė.
2.2. Skundžiamu nuosprendžiu J. B. paskirta pernelyg nereikšminga poveikio priemonė, kuri neturės ne tik realaus vykdymo, tačiau ir jokio poveikio. Nuteistasis ir taip visą laiką vykdė individualią veiklą bei gavo pajamas vien tik grynaisiais pinigais, o teismas iš esmės nurodė tęsti tą patį elgesio modelį. Tokia bausmė yra aiškiai per švelni, nelogiška, neatitinkanti nusikalstamos veikos pavojingumo ir paties nuteistojo asmenybės, t. y. nepakankama pasiekti bausmės tikslams.
2.3. Nei vienas iš anksčiau nuteistojo atžvilgiu priimtų griežtesnių teismo nuosprendžių nepadėjo jam pakeisti savo gyvenimo būdo, todėl vienas ar keli atvykimai į probacijos tarnybą neturės jokios teigiamos įtakos jo elgesiui. J. B. paskirti įpareigojimai laikytis probacijos sąlygų yra formali biurokratinė pareiga, antstoliai ir tarnybos apie nuteistojo gyvenamąją ir darbo vietas žinojo dar iki nuosprendžio priėmimo, todėl dar vienos institucijos informavimas apie tą patį didesnio poveikio neturės.
2.4. J. B. ir toliau jokio išlaikymo savo vaikams neteikia bei neketina jo teikti, todėl nukentėjusiosios atstovo nuomone tik griežtesnės rūšies bausmė galėtų užtikrinti tinkamą bausmės tikslų įgyvendinimą. Skiriant bausmę turi būti numatyta priemonė nuteistajam daugiau nei kelis kartus priminti apie būtinybę keisti savo elgesio modelį.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu apeliantas palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti. Nuteistasis J. B. ir jo gynėja nesutiko su apeliaciniu skundu, prašė jį atmesti. Prokurorės vertinimu skundžiamu nuosprendžiu bausmė parinkta teisingai ir pagrįstai, tačiau jei teismas nuspręstų tenkinti apeliacinį skundą, siūlo nuteistajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę - turtinės žalos atlyginimą, o ne intensyvią priežiūrą.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nukentėjusios L. L. atstovas advokatas M. Arasimavičius nesutinka su nuteistajam J. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme ir prašo ją sugriežtinti, skiriant laisvės apribojimą su intensyvia nuteistojo priežiūra arba viešuosius darbus, arba areštą, arba laisvės atėmimą, nurodo, kad bausmės tikslus gali užtikrinti tik realus poveikis nuteistajam. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nuteistasis nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, padarė dėl savanaudiškų ir chuliganiškų paskatų, tačiau pirmos instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir nepripažino jų nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis.
6. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020). Šiuo atveju teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. birželio 6 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.
7. Neteisinga bausme, BPK 328 straipsnio 2 punkto prasme, pripažįstama tokia, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau pagal savo rūšį ar dydį yra aiškiai per švelni ar per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-693/2015, 2K-7-719/2021, 2K-70-942/2022 ir kt.). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, vadovaujantis BK 61 straipsnio 1, 2 dalimi, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei motyvuotai parinkęs bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį teismas privalo skaičiuoti nuo jos vidurkio.
8. Apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistasis jam inkriminuotą veiką padarė dėl savanaudiškų ar chuliganiškų paskatų, t. y. esant BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, atmestinas kaip nepagrįstas. BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažįstama, nustačius bent vieną iš dviejų alternatyvių jos požymių: 1) savanaudiškas paskatas arba 2) chuliganiškas paskatas. Nusikalstamos veikos padarymas dėl savanaudiškų paskatų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstamas tuo atveju, kai nustatoma, kad kaltininkas tą veiką padarė siekdamas turėti iš to kokios nors turtinės naudos sau ar kitiems asmenims arba siekė išvengti materialinių išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-492-518/2017, 1A-438-628/2017 ir kt.). Chuliganiškomis paskatomis teismų praktikoje laikomi veiksmai, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-383-895/2015, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-84-458/2020).
9. Nagrinėjamu atveju J. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 164 straipsnį dėl to, kad jis nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2021 m. rugpjūčio 19 d. tyčia vengė pareigos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birelio 15 d. nutartimi ir 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu mokėti priteistas lėšas jo nepilnamečių vaikų A. B. ir A. B. išlaikymui, dėl ko susidarė 16 419,80 EUR įsiskolinimas. Kaip paaiškino pats nuteistasis, jis teismų sprendimų mokėti išlaikymą vaikams nevykdė principingai, manydamas, kad neturi to daryti, nes apeliantei atiteko jo pastatytas namas, kurį nuomodama ji gali gauti papildomas pajamas. Tiek nagrinėjamos bylos situacija, tiek ginčai civilinėse bylose dėl turto dalybų ir santuokos nutraukimo, apeliacinio skundo argumentai, bei paties nuteistojo parodymai atskleidžia, jog tarp apeliantės ir J. B. seniai yra susiklostę konfliktiniai santykiai, todėl šiuo atveju akivaizdu, kad nuteistasis vengė išlaikyti nepilnamečius vaikus dėl asmeninių, o ne dėl savanaudiškų ar chuliganiškų paskatų.
10. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pirmos instancijos teismas skirdamas bausmę J. B. įvertino nusikalstamos veikos pavojingumą – padarytas nesunkus nusikaltimas, taip pat tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę – buvo nuteistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, tačiau nuobaudos nebegalioja, pažymėjo, kad nuteistasis vykdo individualią veiklą ir todėl turi galimybę mokėti priteistas lėšas vaikų išlaikymui, įvertino ir atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir J. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, padarymą paskyrė laisvės apribojimo bausmę, kurios dydį parinko iš esmės artimą šios bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis) – 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tokiai bausmės rūšiai, dydžiui ir parinktam įpareigojimui nėra pagrindo nepritarti.
11. Vertinant skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirto įpareigojimo – tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pakankamumą, atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. vykdo individualią veiklą, gauna pajamas ir gali užtikrinti teismo priteistą vaikų išlaikymą ar bent dalį jo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu, kad būtent BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytas įpareigojimas yra tinkamiausias nagrinėjamu atveju, nes tokiu būdu bus užtikrinta, kad nuteistasis gautų pajamų, iš kurių galėtų teikti teismo priteistą išlaikymą savo vaikams. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka J. B. parodė, kad vien tik baudžiamasis procesas turėjo jam teigiamą poveikį, jis pasižadėjo pagal savo finansines galimybes teikti vaikams išlaikymą, nurodė, kad per mėnesį vaikų išlaikymui gali skirti 100 EUR. Byloje esantys 2022 m. rugsėjo 6 d. ir 2022 m. rugsėjo 20 d. pinigų perlaidos priėmimo kvitai (4 t., b. l. 8-9) patvirtina, kad J. B. deda pastangas bent iš dalies mokėti Vilniaus miesto apylinės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartimi ir 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu priteistas lėšas jo nepilnamečių vaikų išlaikymui. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtas įpareigojimas yra tinkamas ir pakankamas.
12. Aukštesnysis teismas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė ir įpareigojimas yra formalaus pobūdžio, nedarantys realaus poveikio jo elgesiui. Pastebėtina, kad be jau aptarto apylinkės teismo paskirto įpareigojimo nuteistasis privalės vykdyti ir kitas Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatytas pareigas: 1) atvykti į probacijos tarnybą; 2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnis). Baudžiamajame įstatyme yra nustatyti vengimo vykdyti laisvės apribojimo bausmę padariniai, t. y. jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu (BK 48 straipsnio 8 dalis). Probacijos tarnyba, vykdydama laivės apribojimo bausmės atlikimo priežiūrą, turi pareigą BK nustatytais atvejais pateikti teikimą teismui dėl laisvės apribojimo bausmės atlikimo sąlygų pakeitimo ar šios bausmės pakeitimo kita bausme (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 48 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Iš to seka, kad J. B. vengiant vykdyti laisvės apribojimo bausmę, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta laisvės apribojimo bausmė gali būti pakeista griežtesne arešto bausme arba bausmės vykdymo metu paskirti papildomi įpareigojimai, kurių šiuo momentu skirti nėra pagrindo.
13. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės neprieštarauja, jog nuteistajam liktų paskirta pirmos instancijos teismo parinkta bausmė - laisvės apribojimas, tačiau jo nuomone ši bausmė turėtų būtu taikoma kartu su intensyvia priežiūra. BK 48 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Pažymėtina, kad minėta norma imperatyviai neįpareigoja teismo skirti nuteistajam intensyvią priežiūrą, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turi teisę nuspręsti netaikyti intensyvios priežiūros ir paskirti BK 48 straipsnio 4 dalyje numatytus įpareigojimus (BK 48 straipsnio 4 dalis). Intensyvi priežiūra dažniausia skiriama tais atvejais, kai siekiama užtikrinti nuteistojo stebėjimą nustatytu laiku ir užkardyti naujų nusikalstamų veikų padarymą, užtikrinti teismo paskirtų įpareigojimų bei draudimų laikymąsi. Šiuo atveju J. B. nuteistas už vengimą išlaikyti savo vaikus, jo neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu, todėl nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis niekaip nebūtų susijusi su padarytu susikaltimu ir varžytų jo teises labiau nei to reikia bausmės tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepaskyrė intensyvios priežiūros kartu su laisvės apribojimo bausme.
14. Pastebėtina ir tai, kad apelianto prašymas dėl bausmės sugriežtinimo yra prieštaringas, kadangi tuo pačiu prašoma ją ir sugriežtinti ir sušvelninti, skiriant viešųjų darbų bausmę. Tuo tarpu, net ir paskyrus J. B. ilgiausią BK 46 straipsnio 2 dalyje numatytą 1 metų viešųjų darbų bausmę, nuteistojo teisinė padėtis būtų palengvinta lyginat su nustatyta skundžiamu nuosprendžiu. Taip pat pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme nustatyta, jog viešieji darbai skiriami tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis sutinka (BK 46 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju J. B. nei pirmos instancijos teisme, nei apeliacinio proceso metu neišreiškė tokio sutikimo, todėl viešųjų darbų bausmės skyrimas nuteistajam negalimas. Be to, bylą nagrinėjančios tiesėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos laikotarpį, t. y. daugiau nei 3 metai, į padarytos turtinės žalos dydį - 16 419,80 EUR, į nuteistojo asmenybę (t. y. į tai, kad jis, vis tik, praeityje teistas, baustas administracine tvarka, nors teistumas ir išnykęs, tačiau šios aplinkybės neigiamai jį charakterizuoja), švelniausia BK 164 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai – nagrinėjamu atveju būtų neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir nepakankama pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų.
15. Kitos, BK 164 straipsnio sankcijoje numatytos, nuteistojo laisvę ribojančios bausmės, t. y. areštas ir laisvės atėmimas iki 2 metų, būtų taip pat neproporcingos padarytam nusikaltimui, tačiau šiuo atveju jau pergriežtos bausmės. J. B. nuteistas už tyčinio, nesunkaus nusikaltimo padarymą. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad praeityje yra 3 kartus teistas (1 t., b. l. 84-86), tačiau teistumas išnykęs (BK 97 straipsnio 6 d.). Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus duomenimis J. B. 3 kartus baustas administracine tvarka, tačiau jo padaryti administraciniai nusižengimai yra kitokio pobūdžio (ANK 187 straipsnio 2 dalis, 120 straipsnio 1 dalis, 172¹ straipsnio 1 dalis) ir nelaikytini itin šiukščiais ar pavojingais (2 t., b. l. 36-38). Sodros duomenimis nuteistasis nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 58). Nors nuteistojo nusikalstamas neveikimas truko ilgą laiko tarpą, t. y. daugiau nei trejus metus, padaryta gana didelė turtinė žala – 16 419,80 EUR, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartus duomenis, apibūdinančius tiek padaryto nusikaltimo, tiek nuteistojo asmenybės pavojingumą, sprendžia, jog arešto ar laisvės atėmimo bausmės būtų pergriežtos ir neteisingos.
16. Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė skirtinos bausmės rūšį ir skyrė proporcingą, nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumą atitinkančio dydžio bausmę, todėl keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. birželio 6 d. nuosprendį nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo
17. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iš J. B. valstybės naudai prašoma išieškoti 215 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir J. B. gynėju paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo J. B., į tai, kad jo gaunamos pajamos nėra didelės, jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nėra kitų duomenų, rodančių gerą J. B. turtinę padėtį, sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
nukentėjusios L. L. atstovo advokato Manto Arasimavičiaus apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.