Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2022-06-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-79-405/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-06-06Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-10-27Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-06-06
Bylos Nr.
1-79-405/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16431-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nijolė Lisauskienė
Kaltinamasis
J. B.
Nukentėjusysis
L. L.
Kategorijos
  • 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-79-405/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16431-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3. 1.2.9.9.; 2.1.10.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3
(S)VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 6 d.Švenčionys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Nijolė Lisauskienė,sekretoriaujant Vilmai Vilkoicienei,dalyvaujant prokurorei Irinai Kurilo,kaltinamajam J. B. (J. B.),nukentėjusiosios L. L. atstovui adv. Mantui Arasimavičiui,vertėjai Valentinai Necvetnajai,teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. Vilniaus r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, vykdantis veiklą pagal individualios veiklos pažymą, gyv. Švenčionių r. sav. Pabradės sen. Karkažiškės k., teistas: 1) 2011 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal L R BK 182 str. 2d., 300 str. 2 d., 222 str. 1d. 8000 litų (2317 Eur) dydžio bauda; 2) 2014 m. gegužės 26 d nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 1d., 300 str. 1d. 30 MGL (3900 litų (1130 Eur)) dydžio bauda; 3) 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal LR BK 184 str. 2d., 222 str. 1 d., 300 str. 1d. laisvės atėmimu dvejiems metams, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, 2018 m. balandžio 3 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro – teistumas išnykęs, kaltinamas pagal LR BK 164 str.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis J. B. vengė išlaikyti vaikus: privalėdamas mokėti savo nepilnamečiams vaikams A. B., gim. 2005 m. birželio 28 d., ir A. B. (A. B.), gim. 2008 m. kovo 8 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4087-931/2018 priteistą laikiną išlaikymą – 150 Eur dydžio išmokas, mokamas kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo nutarties priėmimo dienos (2018 m. birželio 15 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (lėšas uzufrukto teise tvarko nepilnamečių vaikų motina L. B.) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4087-931/2018 priteistą išlaikymą – 185 Eur dydžio išmokas, mokamas kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaiko pilnametystės, bei priteistą išlaikymo įsiskolinimą – 925 Eur dukrai A. B. už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d. ir 925 Eur sūnui A. B. už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d., žinodamas, kad turi pareigą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą išlaikyti vaikus ir mokėti lėšas jų išlaikymui, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė – nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2021 m. rugpjūčio 19 d. nemokėjo priteistų lėšų vaikų išlaikymui ir dėl to per minėtą laikotarpį susidarė 16419,80 Eur dydžio įsiskolinimas. J. B. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 164 str.

Kaltinamasis J. B. kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad jis savo vaikams A. B. ir A. B. išlaikymo nemoka, tačiau, vadovaujantis sąžiningumo kriterijais, jis neturi mokėti lėšų vaikų išlaikymui, nes vaikų motinai L. L. atiteko jo pastatytas namas, į kurį buvo įdėtos visos jo pajamos. Namą perlaido nukentėjusiajai, su kuria tuo metu kartu gyveno (santuoką įregistravo vėliau), vardu, bijodamas netekti namo dėl to, kad jo darbovietės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Santuokos nutraukimo metu namas atiteko L. L., jam nepavyko įrodyti, kad namas priklauso jam. Po to, kai L. L. gavo teismo sprendimą, kad namas priklauso jai, namą išnuomojo ir gauna nuomos mokestį tokio dydžio, kokią sumą jis turi mokėti vaikų išlaikymui. Nesutinka, kad sąmoningai nemoka vaikams išlaikymo. Jis mokėtų išlaikymą, jeigu tam turėtų piniginių lėšų. Bandė įsidarbinti, tačiau į banko sąskaitą gaunamą darbo užmokestį iš karto areštuoja antstoliai. Namo statybai ėmė kreditą, jo skolos daugiau nei 30 000 Eur. Skolų išieškojimą vykdo septyni antstoliai. Jeigu dirbtų, galėtų padengti dalį susidariusio įsiskolinimo vaikams. Mano, kad vaikai gauna pakankamai lėšų iš namo nuomos. Jis vykdo individualią veiklą – anksčiau teikė transporto paslaugas, vėliau užsiėmė statybinių medžiagų pardavimu. Dirba statybose, pajamas deklaruoja. Jo per mėnesį gaunamos pajamos – 500-600 Eur. Darbo reikalais turėjo važinėti automobiliu, dėl šių išlaidų negalėjo mokėti išlaikymo vaikams. Pasibaigus naudojamo automobilio techninei apžiūrai, pirko išsimokėtinai iš ,Mogo Lt“ kitą automobilį – pirko „Mercedes“, bet jau išsimokėjo. Šiuo metu gali vaikams mokėti išlaikymą. Bendrauja su vaikais, duoda po 20-30 Eur gimtadienio proga. Negali mokėti kiekvienam vaikui po 185 Eur. Nukentėjusioji gauna iš jo pastatyto namo apie 400 Eur nuomos mokesčio kiekvieną mėnesį. Išlaikymo vaikams neteikė, nes mano, kad nukentėjusioji už namo nuomą gauna pajamas, iš kurių ir turi išlaikyti vaikus. Nuo 2019 m. mokėjo lizingą už automobilį, kas mėnesį trejus metus mokėjo po 226 Eur. Vaikų išlaikymui nemokėjo, nes buvo sudaryta sutartis dėl lizingo, reikėjo vykdyti sutartį. Jo gaunamos pajamos per metus buvo 7000 Eur, po to sumažėjo iki 6000 Eur per metus. Negali pasakyti, kiek 2017 m. sumokėjo kreditoriams, mokėjo ne visiems kreditoriams, nes antstoliai turtą areštavo.

Nukentėjusiosios L. L. atstovas adv. Mantas Arasimavičius nurodė, kad nuo 2018 m., kai iš kaltinamojo buvo priteistas išlaikymas, kaltinamojo vaikai iki bylos nagrinėjimo dienos išlaikymui gavo tik 50 Eur. Toks išlaikymas nepakankamas, dėl to nukentėjusioji kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Išlaikymas neteikiamas jokia forma. Nėra jokių priežasčių, aplinkybių, kurios atleistų kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis slepia pajamas, piktybiškai ir sistemingai neteikia vaikams išlaikymo, dėl to turi būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta byloje gautais įrodymais.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutarties (1 t., b. l. 15) ir 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo (1 t., b. l. 16-20) civilinėje byloje Nr. e2-4087-931/2018 nustatyta, kad iš kaltinamojo J. B. priteistas išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams A. B., gim. 2005 m. birželio 28 d., ir A. B., gim. 2008 m. kovo 8 d., mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2018 m. birželio 15 d. iki vaikų pilnametystės, taip pat teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu priteistas išlaikymo įsiskolinimas – 925 Eur dukrai A. B. ir 925 Eur sūnui A. B..

Iš antstolio D. Š. 2018 m. birželio 18 d. pranešime dėl informacijos pateikimo (3 t., b. l. 4) esančių duomenų nustatyta, kad antstolis D. Š. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-24087-931-2018 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko J. B. išieškotojai L. B. (šiuo metu L.). Antstolis nuo 2018 m. birželio 19 d. vykdo ir teismo toje pačioje civilinėje byloje priimtą nutartį. Vykdymo metu antstolis nustatė, kad informacijos pateikimo metu skolininkas nedirba, registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, neturi. Skolininkas Lietuvos Respublikos bankuose atidarytų sąskaitų neturi. Skolininkas išperkamosios nuomos pagrindu valdo transporto priemonę, kurios savininkė –UAB ,,Mogo LT“. Skolininkas jam adresuotus pirminius procesinius dokumentus apie vykdomą išlaikymo išieškojimą gavo, iki šios dienos iš skolininko piniginių lėšų negauta.

Iš UAB ,,Mogo LT“ pateiktų duomenų (3 t., b. l. 7) nustatyta, kad UAB ,,Mogo LT“ ir kaltinamasis J. B. 2019 m. balandžio 25 d. sudarė transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį, kuria UAB ,,Mogo LT“ įsipareigojo už mokestį suteikti J. B. transporto priemonę ,,Mercedes-Benz E 270 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai valdyti ir naudotis nuomos pagrindu, su galimybe transporto priemonę įsigyti bei išpirkti, o J. B. įsipareigoja mokėti nuomos įmokas po 236, 63 Eur per mėnesį.

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ikiteisminio tyrimo metu pateiktų duomenų (3 t., b. l. 12-26) nustatyta, kad kaltinamasis J. B. 2018 m. iš (duomenys neskelbtini) gavo 13309 Eur, iš (duomenys neskelbtini) – 1100 Eur, iš (duomenys neskelbtini) – 810,00 Eur, iš (duomenys neskelbtini) – 629,31 Eur, iš (duomenys neskelbtini) – 179,27 Eur, iš (duomenys neskelbtini) – 264,46 Eur, iš (duomenys neskelbtini) – 78,40 Eur pajamų. VMI duomenimis, 2019 m. J. B. iš (duomenys neskelbtini) gavo 560 Eur pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais. Tai pat, VMI duomenis, J. B. 2019 m. gavo pajamų iš individualios veiklos: iš (duomenys neskelbtini) – 370 Eur; iš (duomenys neskelbtini) – 1315 Eur; iš (duomenys neskelbtini) – 8517 Eur; iš (duomenys neskelbtini) – 37,89 Eur pajamų. Taip pat J. B. 2019 m. iš (duomenys neskelbtini) gavo 24,98 Eur turto pajamų. VMI duomenis 2020 m. J. B. iš (duomenys neskelbtini) gavo 1100 Eur, iš (duomenys neskelbtini) gavo 1310 Eur pajamų. Taip pat J. B. 2020 m. iš (duomenys neskelbtini) gavo 867,58 Eur, iš (duomenys neskelbtini) gavo 116,38 Eur turto pajamų.

Iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento pateiktų duomenų (3 t., b. l. 33) nustatyta, kad 2020 m. birželio 29 d. J. B. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Gavus J. B. prašymą paskirti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, išmoka patvirtinta ir išmokėta nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. bankiniu pavedimu: už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. – 257 Eur; nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. – 257 eurų; nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. – 132,65 Eur. Išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui nutraukta, nes po ekstremalios situacijos ar karantino arba bent vieno iš jų paskelbimo termino pasibaigimo praėjo du mėnesiai ir asmuo išregistruotas iš Užimtumo tarnybos pasibaigus finansavimui.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus duomenų (2 t., b. l. 195- 199; 3 t., b. l. 63-64) nustatyta, kad J. B. nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. registruotas kaip individualią veiklą vykdantis asmuo, nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. dirbo (duomenys neskelbtini).

J. B. kaltinamas pagal BK 164 str. už vengimą pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus. Pagal BK 164 str. atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291/2008, 2K-7-68/2009, 2K-432/2013). Atsakomybė už BK 164 str. numatytos pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką vengimą atsiranda po nesėkmingų pastangų užtikrinti pareigos išlaikyti vaiką vykdymą civilinio proceso priemonėmis, t. y. kai skolininkas sąmoningai sukuria situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9/2014). Kaltė pasireiškia kaltininko tiesiogine tyčia – asmuo, žinodamas (suvokdamas), kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti (būdamas darbingas ir turėdamas turtines galimybes teikti vaikui išlaikymą), jos sąmoningai nevykdo, t. y. supranta savo elgesio pavojingumą ir nori taip veikti (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238/2011, 2K-9/2014, 2K-246/2016, 2K-281-489/2020).

Aplinkybė, kad kaltinamasis J. B. nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutarties ir 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo, kuriais iš kaltinamojo jo nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, patvirtinama antstolio Dainiaus Šidlausko pateiktais duomenimis apie tai, kad antstolių kontoroje nuo 2018 m. birželio 19 d. vykdomas teismo nutartimi iš J. B. priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimas, taip pat vėliau pradėtas išieškojimas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-24087-931-2018 dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo. Priteistas išlaikymas ir įsiskolinimas neišieškoti, bendra įsiskolinimo suma iki 2021 m. rugpjūčio 19 d. – 16419,80 Eur.

Kaltinamasis J. B., pripažindamas faktą, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu nemokėjo vaikų išlaikymui priteistų lėšų, teigė, kad lėšų nemokėjo dėl to, kad vaikų motinai atiteko jo pastatytas gyvenamasis namas, kurio statybai sunaudojo visas savo lėšas, vaikų motina, nuomodama šį namą, gauna pajamų, kurias gali skirti vaikų išlaikymui, taip pat nurodė, kad neturi lėšų, iš kurių galėtų teikti vaikams išlaikymą.

Kaltinamasis J. B. nepagrįstai teigia, kad teismo sprendimu priteisto išlaikymo gali neteikti dėl to, kad, jo manymu, vaikų motina, nukentėjusioji L. L., neteisėtai gavo jo pastatytą gyvenamąjį namą, jį nuomodama gauna pajamų, kurias gali panaudoti vaikų išlaikymui. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės tesimo 2018 m. birželio 15 d. nutartimi ir 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu iš kaltinamojo priteistos lėšos jo nepilnamečių vaikų išlaikymui, minėti procesiniai dokumentai įsiteisėję, todėl turi būti vykdomi. Lėšos išlaikymui priteistos periodinėmis išmokomis ir turi būti mokamos kas mėnesį, be to, jos priteistos vaikams, o ne nukentėjusiajai, kuri tik tvarko lėšas uzufrukto teise, todėl visiškai nepagrįsti kaltinamojo teiginiai, kad galėjo nemokėti lėšų vaikų išlaikymui, nes apsimestiniu sandoriu perleido sutuoktinei namą.

Taip pat byloje gautais įrodymais paneigiamas kaltinamojo teiginys, kad jis negalėjo teikti vaikams priteisto išlaikymo dėl to, kad neturėjo lėšų. Pats kaltinamasis teisiamajame posėdyje nurodė, kad jo pajamos – 500-600 Eur per mėnesį. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gautais duomenimis apie kaltinamąjį ir jo draudėjus patvirtinama, kad kaltinamasis nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. dirbo (duomenys neskelbtini). Remiantis VMI pateikta duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis 2018 m. iš individualios veiklos gavo 15848,31 Eur pajamų, jis deklaravo 522,13 Eur turto pajamų. VMI duomenimis, 2019 m. J. B. iš (duomenys neskelbtini) gavo 560 Eur pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, tai pat 2019 m. iš individualios veiklos gavo 10239,89 Eur pajamų, deklaravo, kad gavo 24,98 Eur turto pajamų, 2020 m. kaltinamasis iš individualios veiklos gavo 2410 Eur pajamų, taip pat deklaravo 983, 96 Eur turto pajamų. Be to, iš Užimtumo tarnybos gautais duomenimis patvirtinama, kad kaltinamajam jo prašymu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. kas mėnesį buvo mokama išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui, išmokėta bendra suma – 646,65 Eur.

Kaltinamasis savarankiškai priteistų išlaikymui lėšų kaltinime nurodomu laikotarpiu nemokėjo. Byloje gautais įrodymais ir paties kaltinamojo paaiškinimas, duotais teisiamajame posėdyje, patvirtinama, kad dėl kaltinamojo sąmoningų ir tyčinių veiksmų neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktuose nustatyta tvarka) išlaikymo vaikams išieškojimas. Kaltinamasis paaiškino, kad negali įsidarbinti, nes antstoliai areštuoja į banko sąskaitas pervedamą darbo užmokestį, todėl vertinama, kad kaltinamasis nedirba būtent dėl nurodomos priežasties, o ne dėl to, kad negali surasti darbo. Kaltinamasis nurodo, kad iš individualios veiklos jo per mėnesį gaunamos pajamos – 500-600 Eur, tačiau, kaltinamajam savarankiškai nemokant priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo, išieškojimą nukreipti į kaltinamojo gaunamas pajamas nebuvo galimybės, kadangi kaltinamasis pajamas gaudavo grynaisiais pinigais.

Aplinkybė, kad kaltinamojo gaunamos pajamos buvo pakankamos teikti vaikams išlaikymą, patvirtinama ir tuo, kad kaltinamasis 2019 m. balandžio 25 d. su UAB ,,Mogo LT“ sudarė transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį, kurios pagrindu UAB ,,Mogo LT“ už mokestį suteikė J. B. transporto priemonę ,,Mercedes-Benz E 270 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai valdyti ir naudotis nuomos pagrindu, su galimybe transporto priemonę įsigyti bei išpirkti, o J. B. mokėjo nuomos įmokas po 236, 63 Eur per mėnesį. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje patvirtino, kad vykdė iš minėtos sutarties kylančius įsipareigojimus, paaiškino, kad dėl to negalėjo mokėti lėšų vaikų išlaikymui.

Nustatyta, kad kaltinamasis turėjo galimybę teikti savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, neabejotinai suprato tokią savo pareigą, tačiau to nedarė, remdamasis tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tai, kad vaikų motina gali vaikus išlaikyti iš už jai priklausančio namo nuomą gaunamomis lėšomis ir tuo, kad negali mokėti priteisto išlaikymo dėl tariamai blogos savo finansinės būklės. Byloje negauta objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima vertinti, kad kaltinamasis priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams neteikė dėl objektyvių priežasčių (ilgalaikių sveikatos sutrikimų, atleidimo iš darbo ir pan.), t. y. negavo pajamų dėl svarbių priežasčių. Kaltinamasis, žinodamas, kad turi pareigą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą mokėti savo nepilnamečiams vaikams A. B. ir A. B. lėšas jų išlaikymui, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė.

Byloje pakankamai gauta objektyvių įrodymų, kuriais pagrindžiama, kad kaltinamasis J. B. nuo 2018 m. birželio 15 d, iki 2021 m. rugpjūčio 19 d. tyčia nevykdė pareigos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartimi ir 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4087-931/2018 mokėti priteistas lėšas jo nepilnamečių vaikų A. B. ir A. B. išlaikymui ir dėl to susidarė bendras 16419,80 Eur dydžio įsiskolinimas, todėl kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 164 str., sudėtis.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nėra, į tai, kad padarė nesunkų nusikaltimą, į kaltinamojo asmenybę –buvo nuteistas, bet teistumas išnykęs, byloje nėra, buvo nubaustas administracine tvarka, bet nuobaudos negalioja, taip pat į tai, kad kaltinamasis vykdo individualią veiklą ir dėl to turi galimybę mokėti priteistas lėšas vaikų išlaikymui, manoma, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BK 164 str., BPK 303-305, 307 str.,

nusprendžia:

J. B. (J. B.) pripažinti kaltu pagal LR BK 164 str. ir nubausti laisvės apribojimu vieniems metams dviem mėnesiams, įpareigoti nuteistąjį bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėja Nijolė Lisauskienė