Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Elenos Vainienės, Lino Žukausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. gynėjo advokato Vladimiro Buslovičiaus ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 4 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams įpareigojant V. A. visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 71 straipsniu nuspręsta paskirti 941,50 eurų (25 MGL) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. A. nuteistas už tai, kad pasinaudodamas savo pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams, savo ir kitų asmenų naudai tiesiogiai reikalavo, pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, pažadėjęs paveikti valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus:

1.1. 2015 m. vasario mėn., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, kavinėje „Fortas“, esančioje adresu Algirdo g. 17, Vilnius, vykusio susitikimo metu iš O. M. tiesiogiai savo ir kitų asmenų naudai reikalavo 70 000 eurų kyšio, žadėdamas, jog pasinaudodamas savo pažintimis bei turima tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams paveiks Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorių V. V., kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, t. y. Lietuvos bankas, atlikdamas Kredito unijos C (duomenys pakeisti) priežiūrą bei nustatęs Kredito unijos C (duomenys pakeisti) veiklos pažeidimus neatšauks pastarosios licencijos ir nesustabdys veiklos.

1.2. Toliau tęsdamas nusikalstamą sumanymą, 2015 m. rugsėjo mėn. pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, susitiko su O. M. „Rimi“ parduotuvės patalpose esančioje picerijoje „Pica Jazz“, adresu Savanorių pr. 16, Vilnius, nurodė, kad Kredito unija C (duomenys pakeisti) po Lietuvos banko patikrinimo nebus uždaryta, o tik bus pritaikyti apribojimai, tačiau jis gali tarpininkauti sutvarkant visas iškilusias problemas, susijusias su Lietuvos banko patikrinimo metu nustatytais pažeidimais.

1.3. Toliau tęsdamas nusikalstamą sumanymą, 2015 m. gruodžio 8 d. susitikimo su O. M. metu, automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Savanorių pr. 16, Vilnius, taip pat bendraujant SMS žinutėmis 2015 m. spalio 22 d., 2015 m. spalio 26 d., 2015 m. spalio 27 d., 2015 m. spalio 29 d., 2015 m. lapkričio 2 d., 2015 m. lapkričio 4 d., 2015 m. lapkričio 5 d., 2015 m. lapkričio 10 d., 2015 m. lapkričio 12 d., 2015 m. lapkričio 17 d., 2015 m. lapkričio 23 d., 2015 m. lapkričio 30 d., 2015 m. gruodžio 4 d., 2015 m. gruodžio 14 d. tiesiogiai reikalavo iš O. M. savo ir kitų asmenų naudai 15 000 eurų kyšio, žadėdamas pinigus perduoti Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriui V. V. už tai, kad Kredito unijai C (duomenys pakeisti) po Lietuvos banko patikrinimo nebūtų atšaukta licencija.

1.4. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, 2016 m. sausio 7 d. UAB „Lukoil Baltija“ degalinėje, adresu Ozo g. 12, Vilnius, 2016 m. sausio 25 d. automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Pamėnkalnio g. 7/8, Vilnius, 2016 m. sausio 27 d. automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu P. Lukšio g. 32, Vilnius, vykusių susitikimų metu tiesiogiai reikalavo iš O. M. savo ir kitų asmenų naudai duoti 50 000 eurų vertės kyšį, žadėdamas paveikti Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorių, kad šis neteisėtai veikdamas vykdant savo įgaliojimus, panaikintų Lietuvos banko kredito unijai C (duomenys pakeisti) paskirtas sankcijas.

Motyvuojamoji dalis

9. Nuteistojo V. A. gynėjo ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliaciniai skundai atmetami.

10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai V. A. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 4 dalyje. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.

12.2. Liudytojo O. M. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesikeitė viso proceso metu – tiek atliekant ikiteisminį tyrimą apklausų metu (t. 6, b. l. 18-23, 24-25), tiek ir pirmosios instancijos teisme, todėl jais abejoti kaip patikimu įrodymu šaltiniu nėra jokio pagrindo. Nuteistojo V. A. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad liudytojo O. M. parodymai yra prieštaringi ir turėjo būti vertinami kritiškai, tačiau šie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad liudytojo O. M. parodymuose yra tam tikrų nesutapimų, liudytojas apklaustas ikiteisminio tyrimo metu detaliau ir tiksliau nei pirmosios instancijos teisme nurodė tiek susitikimų su V. A. datas, tiek pastarojo kaip kyšio reikalautas pinigų sumas (ikiteisminio tyrimo metu O. M. nurodė, kad 2015 m. vasario mėn. susitikimo metu V. A. reikalavo iš jo 70 000 eurų kyšio), tačiau tam galėjo turėti reikšmės įvairūs faktoriai: užduodamų klausimų, detalizuojant liudytojo parodymus, tikslumas, nuo įvykio praėjęs laiko tarpas, liudytojo psichologinė būsena ir kt. Teisėjų kolegija daro neabejotiną išvadą, kad liudytojo O. M. parodymai savo esme yra vienodi ir nuoseklūs. Liudytojas aiškiai nurodė kyšio reikalavimo aplinkybes, kad pinigų nuteistasis prašė žadėdamas, jog pasinaudodamas savo pažintimis bei turima tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams paveiks Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorių V. V., kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus. Be to, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių O. M. būtų šališkas, suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamą asmenį tariamos nusikalstamos veikos padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo jo parodymais netikėti, nes parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra.

12.4. Tai, jog liudytojas O. M. davė teisingus parodymus apie V. A. nusikalstamą veiką, patvirtina pastarojo liudytojui siųstos SMS žinutės su raginimais atsiskaityti ir sumokėti 15 000 eurų (t. 1, b. l. 137-185), kurių turinys buvo tinkamai išanalizuotas skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, taip pat liudytojos A. S. pateiktų kompaktinių diskų su 2015 m. gruodžio 8 d. bei 2015 m. gruodžio 15 d. O. M. ir V. A. susitikimo metu padarytais garso įrašais apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 45-95). Iš šiame protokole užfiksuotų O. M. ir V. A. pokalbių matyti, kad 2015 m. gruodžio 8 d. vykusio pokalbio metu V. A. reikalauja iš O. M. pinigų už tai, jog pasibaigus patikrinimui kredito unija nebuvo uždaryta, giriasi pažintimis su A. L. ir V. V.. O. M. piktinasi V. A. reikalaujama 15 000 eurų pinigų suma už neva atlikta darbą, nurodydamas, kad kredito unijai buvo įvestos griežtos sankcijos. V. A. nurodo atsiskaityti už jau atliktą darbą, tokiu atveju tikina su V. V. pagalba pasistengsiąs, jog minėtos sankcijos būtų panaikintos. V. A. užtikrina O. M., kad reikalaujami pinigai tikrai pateks pas V. V.. O. M. prašo tam tikrų garantijų, kad sumokėjus pinigus kredito unijai pritaikytos sankcijos būtų panaikintos. V. A. pažada dėl to susitikti su atitinkamais žmonėmis. Abu sutaria artimiausiu metu išspręsti šį klausimą (t. 1, b. l. 73-85). 2015 m. gruodžio 15 d. vykusio pokalbio metu O. M. klausia V. A., kam bus perduoti pastarojo prašomi 15 000 eurų. V. A. patikina, kad, atskaičius jo dalį, šie pinigai bus perduoti V. V. už tai, kad pasibaigus Lietuvos banko patikrinimui kredito unija nebuvo uždaryta. O. M. prašo V. A. susitikti su V. V. ir išsiaiškinti situaciją dėl kredito unijai pritaikytų sankcijų, taip pat už kokią pinigų sumą šios sankcijos galėtų būti panaikintos. V. A. pažada išspręsti šį klausimą, taip pat perduoda O. M. banko kortelę, į kurią turėtų būti perkelti prašomi pinigai (t. 1, b. l. 85-95).

12.5. Tai, kad nuteistasis V. A. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina ir 2016 m. vasario 19 d. Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys. 2016 m. sausio 7 d. atliekant NVIV O. M. susitiko su V. A. UAB „Lukoil Baltija“ degalinėje, adresu Ozo g. 12, Vilnius. Susitikimo metu V. A. prašo O. M., kad šis paklaustų kredito unijos vadovės A. S., kiek ji yra pasirengusi sumokėti pinigų V. V. už sankcijų kredito unijai panaikinimą. Vėliau pokalbio metu V. A. pats nustato, kad už minėtas paslaugas turi būti sumokėta 50 000 eurų. V. A. taip pat nurodo, kad iš pradžių turės būti sumokėtas bent 15 000 eurų avansas ir kad jis tam tikrą dalį pinigų pasiims sau. O. M. prašo V. A. susitikti su V. V. ir išsiaiškinti situaciją dėl kredito unijai pritaikytų sankcijų, o pats pažada pasikalbėti su A. S.. Abu sutaria artimiausiu metu susitikti (t. 3, b. l. 76-102). 2016 m. sausio 25 d. atliekant NVIV O. M. susitiko su V. A. prie pastato, adresu Pemėnkalnio g. 7/8, Vilnius. Susitikimo metu V. A. vėl prašo O. M., kad šis perduotų kredito unijos vadovei A. S., jog už sankcijų kredito unijai panaikinimą V. V. būtina sumokėti 50 000 eurų. Dar 5000 eurų V. A. siūlo O. M. pasilikti už tarpininkavimą, taip pat paaiškina, kad avanso už paslaugas kol kas neprašys. Be to, V. A. grasina, kad jei nebus sumokėta reikiama suma, kredito unija bus uždaryta. O. M. prašo V. A. gauti atitinkamus dokumentus apie kredito unijos padėtį, taip pat garantijų, kad sumokėjus pinigus kredito unijai pritaikytos sankcijos būtų panaikintos. Abu sutaria po kelių dienų susitikti (t. 3, b. l. 103-116). 2016 m. sausio 27 d. atliekant NVIV O. M. susitiko su V. A. prie pastato, adresu Lukšio g. 32, Vilnius. Susitikimo metu O. M. informuoja V. A., kad kredito unijos vadovė A. S. sutinka sumokėti 50 000 eurų, tačiau prašo tam tikrų garantijų, jog kredito unijai pritaikytos sankcijos bus panaikintos. V. A. pažada O. M. susitikti su A. L. ir per jį pasiūlyti V. V. 35000 eurų kyšį. Likusią nuo 15000 eurų sumą siūlo po lygiai pasidalinti V. A., O. M. ir A. L. (t. 3, b. l. 117-136).

12.6. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo V. A. trumpųjų žinučių ir O. M. bei V. A. užfiksuotų pokalbių turinys paneigia nuteistojo keliamą versiją, kad jis tik ragino O. M. jam pačiam ir verslo partnerei, UAB „F“ (duomenys pakeisti) dirbusiai D. B. grąžinti skolą už UAB „R“ (duomenys pakeisti) suteiktas paslaugas, bei patvirtina liudytojų O. M. ir A. S. nurodytas aplinkybes apie V. A. dalyvavimą aptariamo nusikaltimo padaryme. Iš 2015 m. balandžio 10 d. PVM sąskaitos faktūros matyti, kad UAB „F“ (duomenys pakeisti) bendrovei „R“ (duomenys pakeisti) už finansines konsultacijas pateikė 1815 eurų sąskaitą, kurioje PVM sudaro 315 eurų (t. 7, b. l. 206). Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, tokia suma yra daug mažesnė už nuteistojo V. A. nurodytą sumą - tai yra 5 procentus nuo jam tarpininkaujant gautos 2 mln. Lt kredito sumos. Be to, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra patikimų duomenų, kad O. M. buvo skolingas V. A. už finansines konsultacijas. Nuteistasis nepateikė jokių rašytinių dokumentų, kurie patvirtintų suteiktas finansinio tarpininkavimo paslaugas, taip pat sąskaitos už UAB „V“ (duomenys pakeisti) bendrovei „R“ (duomenys pakeisti) teiktas finansines konsultacijas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad nuteistojo raginime nurodyta 15 000 eurų suma beveik dvigubai mažesnė už jau minėtą sumą, kurią pagal V. A. žodžius jis turėjo gauti už tarpininkavimą gaunant kreditą, t. y. 5 procentus nuo 2 mln. Lt sumos. Be to, 2015 m. gruodžio 8 d. bei 2015 m. gruodžio 15 d. O. M. ir V. A. susitikimų metu nuteistasis aiškiai įvardijo, kad reikalaujama 15 000 eurų suma yra už tai, kad pasibaigus Lietuvos banko patikrinimui kredito unija C (duomenys pakeisti) nebuvo uždaryta. Nuteistojo V. A. keliama versija, jog jis susitikimų metu tik pritarė O. M. žodžiams, sakė tai, ką pastarasis norėjo girdėti, yra neįtikima, nelogiška ir prieštarauja teisėjų kolegijos aptartų O. M. bei V. A. užfiksuotų pokalbių turiniui. Aptarti įrodymai patvirtina, kad V. A. aktyviai, pasinaudodamas savo pažintimis, tikėtina ir tariama įtaka Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriui V. V., savo ir kitų asmenų naudai tiesiogiai reikalavo, pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, už tai žadėdamas palankių kredito unijos patikrinimo išvadų, o vėliau jos veiklos apribojimo panaikinimo.

13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas pagrįstai V. A. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 226 straipsnio 4 dalyje.

Dėl provokacijos.

14. Nuteistojo V. A. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad O. M. išprovokavo V. A. padaryti nusikaltimą. Gynėjo nuomone, informacija, gauta kaip provokacijos rezultatas (O. M. užfiksuoti pokalbiai su V. A. 2016 m. sausio 7, 25 ir 27 d. sutikimų metu), neatitinka BPK 20 straipsnyje numatytų kriterijų ir negali būti pripažįstama įrodymu. Kadangi nusikalstamos veikos padarymą nulėmė provokacija, už tokią veiką negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

14.1. Baudžiamojo proceso įstatymas tiek asmenims, atliekantiems tyrimą neatskleidžiant savo tapatybės, tiek asmenims, atliekantiems nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, draudžia provokuoti asmenį padaryti nusikaltimą (BPK 158 straipsnio 4 dalis, 159 straipsnio 3 dalis). Be to, ir nuoseklioje šiuo klausimu teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai turi būti atliekami iš esmės pasyviu būdu, t. y. asmuo, atliekantis NVI veiksmus pagal baudžiamojo proceso įstatymą negali skatinti, įtikinėti ar kitokiais veiksmais kurstyti asmenį padaryti konkrečią nusikalstamą veiką, kad provokavimo faktas turi būti konstatuojamas, kai ištirtos bylos aplinkybės leidžia, t. y. jomis remiantis galima padaryti išvadą, jog atitinkama nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta be valstybės pareigūnų įsikišimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos imitavimas teisėtas tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti. Vertinant nusikalstamos veikos imitavimo įgyvendinimo teisėtumą, tikrinami ne tik formalus sprendimo priėmimo dėl šių veiksmų atlikimo nustatytų ribų laikymasis, bet ir konkretūs jų dalyvių bei asmens, kuriam taikomas nusikalstamos veikos imitavimas, veiksmai, nustatomi nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas, nusikalstamos veikos imitavimo dalyvių vaidmenys ir indėlis į jos padarymą. Svarbu išsiaiškinti, kuris (asmuo, prieš kurį taikomas nusikalstamos veikos imitavimas, ar imitavimo dalyvis) pirmas parodė iniciatyvą daryti nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149-511/2017).

14.2. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2015 m. gruodžio 22 d. pagal tuometinės kredito unijos C (duomenys pakeisti) administracijos vadovo pavaduotojos A. S. pareiškimą dėl V. A. ir A. L. galimai daromų nusikalstamų veikų (t. 1, b. l. 1-4). Taigi, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus duomenų apie galimai daromą nusikalstamą veiką. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. ir 2016 m. vasario 25 d. nutartimis nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. kovo 15 d. O. M. leista V. A. ir A. L. atžvilgiu atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (t. 3, b. l. 61-75). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nutarčių dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo priėmimo metu baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, leidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus liudytojui O. M. suteiktas pagrįstai, BPK 159 straipsnyje numatytos sąlygos suteikiant šį leidimą nepažeistos.

14.3. Bylos medžiaga patvirtina, kad liudytojas O. M., sulaukęs V. A. reikalavimo sumokėti šioje byloje aptariamą 70 000 eurų kyšį, nedelsdamas apie tai pranešė tuometinei kredito unijos C (duomenys pakeisti) vadovei A. S.. Tęsiantis V. A. reikalavimams sumokėti įvairaus dydžio kyšį ir kartu su O. M. surinkus pakankamai tai pagrindžiančių duomenų, A. S. apie galimai daromą nusikalstamą veiką pranešė policijos pareigūnams. Šių duomenų pagrindu ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas bei sankcionuotas nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimas. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad būtent nuteistasis V. A. dažniausiai skambindavo ar siųsdavo SMS žinutes liudytojui O. M. ir inicijuodavo susitikimus aptarti kyšio davimo aplinkybes (t. 2, b. l. 120-140).

14.4. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog V. A. nusikalstamus veiksmus atliko savanoriškai, be valstybės pareigūnų įsikišimo ir nebuvo skatinamas ar kurstomas iš liudytojo O. M. reikalauti kyšio. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad prieš V. A. atliekant NVI veiksmus, BPK 158 straipsnio 4 dalies ir 159 straipsnio 3 dalies nuostatos nebuvo pažeistos – nuteistasis nebuvo provokuojamas ir (ar) spaudžiamas daryti sunkų nusikaltimą, o panaudojant NVI veiksmus buvo prisijungta prie V. A. daromų nusikalstamų veiksmų. Tokiais veiksmais surinktus duomenis pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino leistinais įrodymais.

Dėl bausmės.

15. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžio dalį dėl V. A. paskirtos bausmės ir V. A. už nusikaltimą, numatytą BK 226 straipsnio 4 dalyje, paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose, taip pat panaikinti BK 75 straipsnio taikymą.

15.1. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

15.2. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ir neteisingą bausmę. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės dydį, kuris turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2013). Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtik­rinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp pada­rytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nusta­ty­ta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplin­ky­bes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. A., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamos baus­mės dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – api­būdinančias tiek nuteis­tojo asme­nybę, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per švelni.

15.3. Nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, nustatytą BK 226 straipsnio 4 dalyje, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo dvejų iki aštuonerių metų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nebuvo pa­da­rytas nusikaltimas, kurio pasekmės nesugrąžinamos, V. A. reikalautas kyšis taip ir nebuvo perduotas. Be to, byloje nėra duomenų, kad nuteistasis iš tiesų turėjo ryšių ir įtakos Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriui V. V., todėl prokuroro apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog V. A. savo veiksmais sumenkino Lietuvos banko Priežiūros tarnybos prestižą, autoritetą. V. A. anksčiau neteistas (t. 6, b. l. 111-112), ne kartą buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 6, b. l. 122-124), tačiau nurodyti teisės pažeidimai nėra susiję su korupcinio pobūdžio nusikaltimais, tokio pobūdžio teisės pažeidimą nuteistasis padarė pirmą kartą. Šios aplinkybės rodo, kad V. A. nėra linkęs daryti nusikalstamų veikų.

15.4. Pirmosios instancijos teismas nenustatė V. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad V. A. nusikalstamą veiką padarė siekdamas turtinės naudos, t. y. nuteistasis veikė dėl savanaudiškų paskatų, o tai turi būti pripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. BK 60 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog skirdamas bausmę teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme nustatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Nusikalstamos veikos padarymas iš savanaudiškų paskatų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstamas tuo atveju, kai nustatoma, kad kaltininkas tą veiką padarė siekdamas turėti iš to kokios nors turtinės naudos sau ar kitiems asmenims. Savanaudiškos paskatos, kaip nusikaltimo sudėties požymis, ne visada aiškiai nurodomos BK specialiosios dalies straipsnių dispozicijose. BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažįstama tik tada, kai ji ne tik nėra nusikalstamos veikos sudėties požymis, bet ir kai ta aplinkybė neišreiškia nusikalstamos veikos esmės. Panašios nuomonės laikomasi ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-58/2010). Skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis V. A. pripažinti kaltu ir nuteistas pagal BK 226 straipsnio 4 dalį už tai, kad pasinaudodamas savo pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams, savo ir kitų asmenų naudai tiesiogiai reikalavo, pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, pažadėjęs paveikti valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus. Ši nusikalstama veika, dėl kurios nuteistasis pripažintas kaltu, savo esme yra savanaudiška, nukreipta į turtinės naudos gavimą. Atsižvelgiant į tai, kad darant šią nusikalstamą veiką, kurios pagrindinis tikslas ir motyvas yra naudos įgijimas, savanaudiškos paskatos kaip kaltininko atsakomybę sunkinanti aplinkybė nebegali būti pripažįstama, todėl prokuroro prašymas pripažinti nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe savanaudiškas paskatas yra nepagrįstas ir netenkintinas.

15.5. Teisėjų kolegija spren­džia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nus­tatydamas nuteistajam baus­mės dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos ap­lin­kybes ar netei­sin­gai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam V. A. už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 226 straipsnio 4 dalyje, paskyrė artimą sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmę, kuri nėra aiškiai per švelni, ir pagrįstai taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas bausmės vykdymą atidėjo. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuota. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. A. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tai įpareigos nuteistąjį iš naujo įvertinti bendražmogiškąsias vertybes.

16. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. A. gynėjo advokato Vladimiro Buslovičiaus ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus atmesti.