- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-22
- Bylos Nr.
- e2A-72-278/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00146-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Dalia Pranckienė, Ramunė Čeknienė
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Dalios Pranckienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6814-766/2021 pagal ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų – Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau ir NŽT), dėl nuomos mokesčio, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) ieškiniu prašė teismą priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 2 804 Eur žemės sklypo nuomos mokesčio, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo teismo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018-09-03 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 29SŽN-137- (14.29.55) (toliau ir sutartis) pagrindu išsinuomojo iš Lietuvos Respublikos valstybės 0,1556 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Teigė, kad 2018 m. rugsėjo mėnesį pastebėjus, kad sklype, be įmonės leidimo yra nuolat sandėliuojama UAB (duomenys neskelbtini) priklausanti mediena, 2019-10-24 atsakovei pateikė pretenziją bei paragino iki 2019-10-31 iš sklypo pašalinti sandėliuojamą medieną. Atsakovė 2019-11-05 raštu sutiko su pretenzija bei nurodė, kad neturi galimybės pašalinti medieną iki nurodyto termino. Nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2019-11-11 atsakymu informavo atsakovę, jog nesutinka dėl neatlygintino produkcijos sandėliavimo žemės sklype, apskaičiavo ir atsakovei pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. EL0553 apmokėjimui.
3. Teigė, kad sutikdama su 2019-11-11 pasiūlytomis žemės sklypo nuomos sąlygomis, pripažindama savo prievolę ieškovei pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. EL0553, atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) 2019-11-14 atsiskaitė iš dalies ir liko skolinga 2 804 Eur. Teigė, kad tarp šalių susiklostė žemės sklypo nuomos santykiai ir nors rašytinė nuomos sutartis nesudaryta, tačiau apmokėdama PVM sąskaitą faktūrą Nr. EL0553 bei mokėjimo aprašyme nurodydama, kad tai dalinis apmokėjimas už nuomos paslaugas, atsakovė patvirtino, kad pasiūlymą priėmė.
4. Bylos nagrinėjimo metu UAB (duomenys neskelbtini) nurodė, kad atsakovė turi sumokėti už savo poreikiams naudotą žemės sklypą, o reikalaujama suma yra kompensavimas ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) už tam tikrų teisių suvaržymus, naudojimąsi žemės sklypu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 2 554,19 Eur atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) patirtas bylinėjimosi išlaidas ir 14,26 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės tikslas buvo subnuomoti žemės sklypą, dėl to buvo tartasi su atsakove, o atsakovė UAB (duomenys neskelbtini), tikėdamasi išsinuomoti žemės sklypą, nežinodama, kad sklypo subnuomai nėra gautas Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas, sumokėjo 100 Eur.
7. Teismas darė išvadą, kad tarp šalių negalėjo atsirasti žemės nuomos santykiai, nes jie laikytini neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų atsiradimo momento. Nurodė, kad šalių santykiai turi ikisutartinių santykių požymių, nes vyko derybos, kurių tikslas – subnuomos sandorio sudarymas, tačiau šis tikslas nebuvo pasiektas.
8. Nurodė, kad nors atsakovė, neturėdama teisinio pagrindo naudojosi žemės sklypu, tačiau metus laiko UAB (duomenys neskelbtini) nereiškė jokių pretenzijų, o duomenų, kad dėl to ieškovė negalėjo naudotis sklypu pagal paskirtį, byloje nėra. Konstatavo, kad kompensacijos dydžio, kompensacijos atsiradimo aplinkybių ieškovė neįrodė ir vadovaudamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, sprendė, kad ieškinys yra nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021-09-29 sprendimą, priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė nuomą (subnuomą) reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, padarė materialinės ir procesinės teisės pažeidimų bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
11. Nurodo, kad šalių santykiai negali būti kvalifikuojami nei ikisutartiniais nuomos (subnuomos) teisiniais santykiais, nei nuomos (subnuomos) teisiniais santykiais, nes nuo 2018-09-03 iki 2020-01-03 atsakovė žemės sklypu naudojosi be ieškovės valios ir už tai apmokėti ieškovė pareikalavo už praeitą laikotarpį. Teigia, kad šalių teisiniai santykiai nebūtinai turi būti kvalifikuojami kuria nors iš Civilinio kodekso (toliau ir CK) 6 knygos 4 dalies „Atskiros sutarčių rūšys“ nurodytų sutarčių rūšių. Sutarties šalys yra laisvos sudaryti ir tas sutartis, kurios nėra numatytos Civiliniame kodekse.
12. Sutinka, kad šalių teisiniai santykiai turi panašumų su nuomos (subnuomos) teisiniais santykiais, tačiau teismas, automatiškai taikydamas nuomą (subnuomą) reglamentuojančias teisės normas, neįvertino, kad šiuo atveju nebuvo esminių ikisutartinių nuomos (subnuomos) santykių elementų, t. y., nebuvo tarimosi dėl žemės sklypo perdavimo atsakovei bei nuomos mokesčio už tai mokėjimo.
13. Tvirtina nesant pagrindo konstatuoti, kad tarp šalių susiklostė ikisutartiniai nuomos (subnuomos) teisiniai santykiai ir/ar nuomos (subnuomos) teisiniai santykiai apskritai, turėjo būti sprendžiama, kad šalys tarėsi dėl kompensacijos už žemės sklypo užėmimą ginčo laikotarpiu sumokėjimo.
14. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra duomenų, kad išrašydama atsakovei sąskaitą, ieškovė reikalavo sumokėti kompensaciją dėl negalėjimo naudotis žemės sklypu tuo laikotarpiu, kai žemės sklype buvo sandėliuojama atsakovės mediena, prieštarauja bylos duomenims. Byloje yra aiškūs duomenys tiek dėl to, jog šalys tarėsi dėl kompensacijos sumokėjimo, tiek dėl to, kad šio tarimosi rezultatas – realus šalių tarpusavio susitarimas, kuris turi būti vykdomas.
15. Nurodo, kad teismas neįvertino atsakovės pripažinimo, jog sąskaitą yra įtraukusi į savo apskaitą (tame tarpe PVM ataskaitą). Tai reiškia, kad atsakovė, įtraukdama sąskaitą į apskaitą (PVM atskaitą), sąskaitos PVM suma (504,00 Eur) sumažino savo turimą mokėti į valstybės biudžetą PVM sumą ir tuo patyrė mokestinę naudą, o kai sąskaitą reikia apmokėti ją išrašiusiam asmeniui, laikomasi pozicijos, jog sąskaita yra nepagrįsta ir neturi būti apmokėta. Teigia, kad atsakovė turi pareigą apmokėti ieškovės išrašytą sąskaitą.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) prašo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
17. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) pretenzija prašė kompensacijos ar žalos atlyginimo už produkcijos sandėliavimą žemės sklype. Teigia, kad visi bylos rašytiniai dokumentai bei ieškovės pasisakymai bylos nagrinėjimo metu patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) reikalavo nuomos mokesčio, tuo siekdama sukurti neteisėtus nuomos santykius.
18. Tvirtina, kad ieškovės rašytiniai dokumentai patvirtina, kad pasinaudodama situacija, jog žemės sklype yra UAB (duomenys neskelbtini) produkcija, siekė sukurti žemės nuomos santykius su atsakove subnuomojant žemės sklypą už 35 kartus didesnę kainą, nors pati ieškovė, pagal nuomos sutartį, mokėjo tik 62,34 Eur metinį mokestį. Teigia, kad ieškovė nenurodė jokių bylos dokumentų, patvirtinančių tariamas derybas dėl kompensacijos, o byloje esantys įrodymai pagrindžia priešingas aplinkybes – ieškovė vienašališkai nustatė nuomos mokestį įmonei ir siekė sukurti neteisėtus nuomos santykius, gaunant akivaizdžią finansinę naudą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) 2018-09-03 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 29SŽN-137-(14.29.55) pagrindu išsinuomojo iš Lietuvos Respublikos valstybės 0,1556 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir sklypas), kurio vertė 1 781 Eur, o nuomos mokestis metams 62,34 Eur. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2019-10-24 UAB (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) pateikė pretenziją reikalaudama iki 2019-10-31 iš sklypo pašalinti sandėliuojamą medieną. 2019-11-05 atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) nurodė, kad neturi galimybės pašalinti medieną iki pretenzijoje nurodyto termino ir prašė pratęsti terminą iki 2019-12-20. UAB (duomenys neskelbtini) 2019-11-11 atsakovei nurodė, kad sandėliavimas nėra suderintas su bendrove ir pareikalavo sumokėti už sklypo naudojimą 2018-09-03 - 2020-01-03 laikotarpiu. Nurodė, kad sklypo nuomos kaina 150 Eur/mėn. + PVM, viso mokėtina suma už 16 mėnesių 2 400 Eur + PVM, pateikė sąskaitą-faktūrą, kurią prašė apmokėti iki 2019-11-15. Bylos duomenys patvirtina, kad 2019-11-14 atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) atliko dalinį apmokėjimą, kurio paskirtyje nurodė, kad tai apmokėjimas už žemės sklypo nuomos paslaugas.
21. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai, 15 metų laikotarpiui buvo perduotas UAB (duomenys neskelbtini) naudotis nuomos teise pagal Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Iš 2018-09-03 valstybinės žemės nuomos sutarties turinio akivaizdu, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo teisės subnuomoti sklypą ir iš tokios veiklos gauti pajamas, ką patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos raštas, adresuotas atsakovei UAB (duomenys neskelbtini), atsakant į jos 2019-11-19 užklausą. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad neturėdama teisinio pagrindo buvo užėmusi ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) išsinuomotą žemės sklypą, tačiau teigia, kad dėl žemės nuomos, jos kainos, nei dėl kompensacijos už naudojimąsi sklypu, šalys nesitarė, o tik prašant pratęsti terminą produkcijos iškėlimui, ieškovė pateikė reikalavimą apmokėti sąskaitą už žemės sklypo nuomos paslaugas, vienašališkai nustačiusi nuomos kainą.
22. Pirmosios instancijos teismui atmetus UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį, apeliantė teigia, kad teismas neteisingai vertino byloje esančius duomenis ir nepagrįstai tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikavo kaip ieškovės siekį subnuomoti žemės sklypą, nes 2020-11-11 atsakymu į pretenziją buvo nurodoma, kad už naudojimąsi žemės sklypu atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) privalo sumokėti mokestį/kompensaciją.
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas - tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-701/2020, 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015). Ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas. Be to, teismo nesaisto ieškovo ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas; teisinis ginčo santykių kvalifikavimas turi būti atliekamas pagal nustatytas faktines aplinkybes dėl visų pareikštų reikalavimų. Teismas negali peržengti pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-701/2020, 2020-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-701/2020). Teisinės kvalifikacijos tikslas - identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas.
24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog UAB (duomenys neskelbtini) siekė sukurti žemės nuomos santykius su atsakove, nes tai patvirtina UAB (duomenys neskelbtini) pateikti rašytiniai įrodymai: 2019-11-11 pretenzija, kurioje nurodyta sklypo nuomos kaina 150 Eur/mėn. + PVM bei nuoroda, kad ieškovė sutinka, esant atsakovės poreikiui, išnuomoti sklypą ilgalaikei nuomai nuo 2020-01-03, atsiskaitant iš karto už metus, kas sudarytų 1 800 Eu + PVM; 2019-11-11 PVM sąskaita faktūra, kuri įvardinta kaip žemės sklypo nuomos paslaugos; 2019-12-27 pretenzija, kurioje nurodyta, kad 2019-11-11 UAB (duomenys neskelbtini) sutiko subnuomoti žemės sklypą bei 2020-02-14 ieškinys dėl nuomos mokesčio priteisimo, kuriuo pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovės žemės sklypo nuomos mokestį bei nurodyta, kad tarp šalių susiklostė žemės sklypo nuomos santykiai, kad ieškovė pateikė atsakovei pasiūlymą (ofertą) dėl žemės sklypo nuomos bei PVM sąskaitą faktūrą apmokėjimui. Iš sąskaitos faktūros matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) už 16 mėn. apskaičiuota 2 904 Eur suma atsakovei įvardijama kaip žemės sklypo nuomos paslaugos, be to, pats ieškinys grindžiamas žemės sklypo nuomos santykiais, nurodant, kad nuomos sutartis visais atvejais yra atlygintinė (CK 6.477 straipsnio 1 dalis), o ir bylos nagrinėjimo metu, pakeitus reikalavimą, jis buvo grindžiamas tais pačiais motyvais ir įrodymais.
25. Apeliantė nurodo, kad tarp šalių nebuvo ir negalėjo būti ikisutartinių nuomos santykių, kad tarp šalių gali būti sudarytos ir sutartys, kurios nėra numatytos Civiliniame kodekse, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) siekė sudaryti nuomos (subnuomos) sutartį. Tačiau aukščiau paminėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini) siekė sukurti žemės nuomos santykius su atsakove ir nors apeliantė tai neigia, teigdama, kad tarp šalių nebuvo nuomos (subnuomos) teisinių elementų – sklypo perdavimo bei susitarimo dėl atlygio, tačiau atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) jau naudojosi žemės sklypu, todėl perdavimas nebuvo tikslingas, o nuomos mokestį UAB (duomenys neskelbtini) nustatė vienašališkai.
26. Nors bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) nurodė, kad iš atsakovės buvo reikalaujama kompensacija už naudojimąsi žemės sklypu, tačiau ieškovės pateikti įrodymai tai paneigia ir byloje nėra duomenų, kad UAB (duomenys neskelbtini) pretenzijomis būtų reikalavusi atsakovės kompensacijos ar žalos atlyginimo už naudojimąsi žemės sklypu. Be to, ieškovė į atsakovę UAB (duomenys neskelbtini) su pretenzija dėl sklypo atlaisvinimo kreipėsi tik po metų, iki tol jokių pretenzijų nei žodžiu, nei raštu atsakovei nereiškė, kad patyrė žalą atsakovei nenurodė. Dėl paminėto konstatuotina, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovės reikalavimas priteisti skolą grindžiamas nuomos (subnuomos) santykiais ir nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta jokių duomenų, kad šalys tarėsi dėl kompensacijos/žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis).
27. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė, neturėdama teisinio pagrindo, buvo užėmusi ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) išsinuomotą valstybinės žemės sklypą, tačiau duomenų, kad ieškovė dėl to negalėjo naudotis visu žemės sklypu pagal paskirtį ir dėl to patyrė nuostolius, byloje nėra. UAB (duomenys neskelbtini) kompensacijos apskaičiavimo dydžio, kitų aplinkybių dėl kompensacijos/žalos susidarymo nepagrindė, be to, kaip nurodyta aukščiau, atsakovei pateikta sąskaita - faktūra Nr. EL0553 dėl mokėtinos sumos yra už žemės sklypo nuomos paslaugas, o ne kompensacija ar žala už naudojimąsi žemės sklypu.
28. Sutiktina su apeliante, kad Civilinio kodekso 6.163 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog šalys turi teisę pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Tačiau apeliantės UAB (duomenys neskelbtini) teiginiai, kad byloje yra aiškūs duomenys tiek dėl to, jog šalys tarėsi dėl kompensacijos sumokėjimo, tiek dėl to, kad šio tarimosi rezultatas - realus šalių tarpusavio susitarimas, kuris turi būti vykdomas, vertintini kritiškai. Byloje esantys įrodymai pagrindžia priešingas aplinkybes, jog tarp ginčo šalių nebuvo derybų nei dėl nuomos mokesčio dydžio, nes ieškovė vienašališkai nustatė nuomos mokestį atsakovei, nėra ir duomenų, patvirtinančių vykus deryboms ir dėl kompensacijos ar žalos dydžio. Be to, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė duomenų, kuo vadovaujantis apskaičiuota atsakovės mokėtina suma (150 Eur/mėn.+PVM).
29. Pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą apeliantė UAB (duomenys neskelbtini) grindžia ir teismo padarytais įrodinėjimo procesą reguliuojančių teisės normų pažeidimais, t. y. teigiama, kad teismas neteisingai vertino įrodymus ir darė nepagrįstas išvadas.
30. Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178, 182 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir pateikiant juos patvirtinančius įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis šalis remiasi. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, vadovaudamasis įrodymais, t.y. civilinei bylai reikšmingais faktiniais duomenimis, gautais CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
31. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta (duomenys neskelbtini), 185 straipsnių pažeidimų.
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus įrodymus bei konstatuoja, kad teismas pagrįstai pripažino, jog ieškinio pagrįstumą privalo įrodyti ieškovė bei pagrįsti prašomos kompensacijos/žalos dydį, atsiradimo aplinkybes ir kt. (CPK 178 straipsnis). Ieškovei minėtų aplinkybių neįrodžius pirmosios instancijos teisme, nėra pagrindo pripažinti, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
33. Dėl kitų ieškovės apeliacinio skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, teisėjų kolegija nepasisako. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 pavirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydžių (toliau ir Rekomendacijos).
35. Be to, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas privalo įvertinti jų realumą, būtinumą ir pagrįstumą, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažintina bylinėjimosi išlaidomis ir ar jos turi būti atlyginamos. Faktiškai sumokėtos sumos advokato pagalbai apmokėti teismo gali būti pripažįstamos nepagrįstomis, užaukštintomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
36. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) prašo priteisti iš atsakovės 1 635,92 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Iš teismui pateiktos 2021-11-30 atliktų darbų išklotinės, sąskaitos už teisines paslaugas Nr. NIP 47670 matyti, kad prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro išlaidos advokato teisinėms paslaugos už atsiliepimo parengimą. Nustatyta, kad 2021-12-13 atsakovė yra apmokėjusi pateiktą sąskaitą.
37. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus atsakovei suteiktų teisinių paslaugų apimtį bei Rekomendacijose nustatytus dydžius, tai, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą teikė advokatas, kuriam buvo žinomos bylos aplinkybės, nes jis teikė atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, spręstas klausimas nebuvo sudėtingas ar reikalaujantis specialių žinių, todėl, įvertinus Rekomendacijų 2.1, 2.3 punktų nuostatas, konstatuotina, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, nors ir neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, mažintinos iki 800 Eur (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.