- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2019-05-16
- Bylos Nr.
- e2A-30-221/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- M. D.
- Advokatai
- Neringa Grubliauskienė, Brigita Pauliukevičienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui M. D. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 17 272,97 Eur turtinės žalos, 14 481 Eur neturtinės žalos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2012 m. gegužės 3 d. baudžiamuoju įsakymu pripažino atsakovą kaltu už tai, kad jis 2011 m. gruodžio 25 d. apie 2.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nevykdydamas teisėtų Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-ojo būrio patrulio (ieškovo) nurodymų nutraukti neteisėtus veiksmus, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. spirdamas patruliui į pilvą, dešinės pusės petį, dešinę ranką, užlaužiant dešinės rankos pirštus, pasipriešino savo pareigas einančiam ieškovui. Ieškovas patyrė dešinės plaštakos sužalojimus, kurie pasireiškė atviru kaulo lūžiu, matėsi iššokęs kaulas ir bėgo kraujas. Tai patvirtina 2011 m. gruodžio 27 d. specialisto išvada Nr. G3426/11(02).
3. Ieškovui buvo nustatytas dešinės plaštakos antro delnakaulio skeveldrinis lūžis su dislokacija. Buvo atlikta operacija, kurios metu dešiniajame rieše atliktas pjūvis, antro delnakaulio projekcijoje prieita prie skeveldrų, reponuota, atlikta ostesintezė užrakinama plokštele ir sraigtais. Ieškovui liko sveikatos pakitimai – II delnakaulio ir pirštakaulio pamatinės falangos deformacija, uždegimas, išreikšta sąnario kontraktūra, nepašalintos metalo konstrukcijos, todėl LR VRM Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisija ieškovą pripažino netinkamu tolesnei vidaus tarnybai ir remiantis šia išvada 2012 m. gegužės 8 d. ieškovas buvo atleistas iš vidaus tarnybos LR Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, kai negalima tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai.
4. 2015 m. sausio 12 d. atlikta operacija metalo konstrukcijoms pašalinti ieškovo sveikatos būklės nepagerino – sąnarys ir toliau nesilanksto.
5. Ieškovui pradėta mokėti pensija du kartus mažesnė nei buvusios pajamos. Ieškovas ieškojo kito darbo, tačiau įsidarbinti sekėsi sunkiai. Iki traumos ieškovas sveikatos problemų neturėjo, dėl kurių būtų negalėjęs eiti pareigų, dirbo gerai, joks klausimas dėl atleidimo iš darbo nebuvo keliamas. Ieškovo manymu dėl atsakovo veiksmų jis neteko galimybės dirbti ir gauti pajamų iki (duomenys neskelbtini) (iki kol jam sueis 50 metų).
6. Nurodė, kad iki traumos jo vidutinis darbo užmokestis buvo 455,07 Eur, o pensija ieškinio pateikimo dieną sudaro 228,8 Eur, tai sudaro 226,27 Eur negautų pajamų per mėnesį. Per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki (duomenys neskelbtini) negautos pajamos sudaro 20 692,89 Eur. Nedarbingumo laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 9 d. negautos pajamos – 270,71 Eur, už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 8 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. – negautos pajamos 7 061,67 Eur. Kadangi ieškovui buvo išmokėta 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija – 10 752,30 Eur, todėl negautų pajamų suma mažinama iki 17 272,97 Eur, kurią, kaip turtinę žalą prašo priteisti iš atsakovo.
Šalies argumentai
7. Ieškovo prašoma priteisti 14 481 Eur neturtinė žala grindžiama patirtu fiziniu skausmu, emociniais išgyvenimais, susijusiais su mėgstamo darbo praradimu, kuris teikė emocinį pasitenkinimą, socialines garantijas.
Atsiliepimas
8. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė teismo netenkinti ieškinio. Atsakovas nurodė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Ieškovui kaulas nebuvo iššokęs ir kraujas nebėgo. Ieškovas ranką susižalojo pats tyčia suduodamas atsakovui į galvą. Ieškovas, būdamas pareigūnu, sumušė atsakovą. Kauno klinikose atsakovui buvo nustatytos poodinė kraujosruva dešinės apatinės pusės apatiniame voke, odos nubrozdinimai dešinės akies voke ir nepatikslinto pobūdžio sumušimo žymė kaktoje. Ieškovas dėl netinkamo elgesio darbe nebūtų išdirbęs policijos pareigūnu iki 50 metų, buvo sprendžiamas klausimas dėl jo atleidimo iš darbo. Ieškovas dirba Vokietijoje, o savo tikrąsias pajamas slepia. Ieškovui buvo išmokėtas draudiminis žalos atlyginimas, kadangi jis yra pareigūnas kaip dirbantis padidinto pavojaus sąlygomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 72,52 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei 67,55 Eur žyminį mokestį, netenkino kitos ieškinio dalies.
10. Teismas sprendė, kad dėl atsakovo padaryto nesunkaus ieškovo sveikatos sutrikdymo ieškovas buvo priverstas pakeisti darbovietę, ieškovui dėl patirto sužalojimo buvo atlikta operacija darant narkozę, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei atsižvelgiant į teismų praktiką bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ieškovui iš atsakovo priteisė 3 000 Eur dydžio neturtinės žalos, padarytos nesunkiu sveikatos sutrikdymu, atlyginimą.
11. Teismas dėl turtinės žalos priteisimo konstatavo, kad, pareiškęs ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo, ieškovas byloje privalėjo įrodinėti ir įrodyti ne tik neteisėtus atsakovo veiksmus, bet ir patirtos žalos faktą, dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir, ieškovo teigimu, patirtos žalos. Žalos fakto ir dydžio bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir, ieškovo teigimu, patirtos žalos ieškovas nagrinėjamoje civilinėje byloje neįrodė. Nuo darbo policijoje pabaigos ieškovas galėjo ir turėjo teisę dirbti, gali ir turi teisę dirbti šiuo metu ir galės bei turės teisę dirbti ateityje. Todėl ieškinio reikalavimą būtų galima tenkinti tiktai tuo atveju, jeigu ieškovas civilinėje byloje būtų įrodęs, kad būtent dėl atsakovo jam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo jis negalėjo ir negali įsidarbinti darbovietėse, kuriose darbo užmokestis yra toks pats arba didesnis, negu buvo mokamas ieškovui dirbant policijoje, iš jo išskaičiavus ieškovo šiuo metu gaunamą pareigūno pensiją. Tačiau ieškovas byloje nenurodė, nepateikė ir teismo neprašė išreikalauti konkrečių įrodymų, patvirtinančių tokias aplinkybes.
12. Teismas konstatavo, kad ieškovas ieškinio reikalavimą grindžia savo paties prielaida, kad jis policijos pareigūnu būtų dirbęs iki 50 metų amžiaus. Tačiau tokios aplinkybės ateityje galėjo tiek atsirasti, tiek neatsirasti. Teismas negali priteisti turtinės žalos atlyginimo pagal prielaidomis grindžiamą reikalavimą.
13. Be to, netgi ieškovui įrodžius visas aukščiau nurodytas aplinkybes, ko ieškovas nagrinėjamoje civilinėje byloje nepadarė, ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal tą faktinį pagrindą, kuriuo jis buvo pareikštas patikslintame ieškinyje, galėtų būti tenkinamas tiktai tuo atveju, jeigu ieškovas įrodytų, kad tokios aplinkybės tęsis iki ieškovui sueis 50 metų amžiaus ir bendra ieškovo darbinių pajamų iki 50 metų amžiaus suma, prie jos pridėjus pareigūno pensiją, bus mažesnė už tą darbinių pajamų sumą, kurią ieškovas būtų gavęs dirbdamas pareigūnu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti, priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas 2018 m. kovo 14 d. posėdį paskyrė savo nuožiūra, nederindamas šalių atstovų užimtumo, tik patikrinęs atstovų užimtumą LITEKO sistemoje. Ieškovo atstovė pateikė prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, tačiau teismas nusprendė bylą nagrinėti ieškovui ir jo atstovei nedalyvaujant. Šiuo atžvilgiu buvo atimta teisė ne tik vesti bylą per advokatą, bet ir pateikti byloje paaiškinimus dėl pareikšto ieškinio.
14.2. Teismas nevertino, kad po traumos ieškovui buvo atliktos medicininės intervencijos, kas ribojo galimybę dirbti. Metalinė plokštelė iš ieškovo plaštakos buvo išimta tik po trejų metų, kai delnakaulio būklė pagerėjo, tačiau visiškai neatsistatė. Dėl šios priežasties ieškovas realiai darbo susirasti negalėjo.
14.3. Ieškovas iš paskirtos pareigūnų ir karių pensijos negalėjo išgyventi ir išlaikyti nepilnametę dukterį, todėl jis ieškojo darbo. Nuo 2013 metų lapkričio iki 2014 metų vasario mėnesio jis dirbo apsaugos darbuotoju, tačiau darbo užmokestis buvo mažesnis nei dirbant policijoje, išlaidos susijusios su vykimu į darbą nebuvo kompensuojamos. Ieškovas dirbo ir 2015–2017 metų laikotarpiu, tačiau jo draudžiamosios pajamos buvo artimos minimaliam darbo užmokesčiui arba šiek tiek jį viršijo. Ieškovas dirbo ir Vokietijoje prie statybos darbų, tačiau tik nepilnus tris mėnesius, kadangi darbas reikalavo fizinės jėgos rankose.
14.4. Ieškovas negali prašyti išreikalauti įrodymų, patvirtinančių, kad jis buvo susitaręs dėl darbo konkrečioje darbovietėje, kadangi tokių įrodymų neįmanoma išreikalauti. Darbdaviai nesidomėjo ieškovo patirta trauma, juos domino potencialaus darbuotojo gebėjimas ir galėjimas atlikti jam pavestas darbines funkcijas.
14.5. Teismo išvada, kad ieškovas iki 50 metų būtų dirbęs policijoje tėra tik prielaida, yra nepagrįstas. Ieškovas iki traumos policijoje buvo dirbęs nuo 1996 metų. Byloje nėra duomenų, kad jį būtų siekiama atleisti, ar kad jam grėstų atleidimas dėl policijoje atliekamų reformų. Ieškovas dirbo patruliu, o šios kategorijos pareigūnų reforma iš esmės nelietė. Tačiau net jeigu šios teismo išvados ir būtų teisingos, negalima sutikti su teismo išvada, kad iki šios bylos išnagrinėjimo pateikti į bylą duomenys nepatvirtina, jog ieškovas patyrė žalą negaudamas pajamų iki antros operacijos, kurios metu buvo pašalinta metalinė plokštelė atlikimo.
14.6. Spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą teismas buvo neobjektyvus vertindamas ieškovo nurodytas aplinkybes. Teismas nurodė, kad pagal teismų praktiką šis dydis svyruoja nuo 1 000 Eur iki 1 200 Eur. Šios išvados yra neteisingos, kadangi tokiais atvejais neturtinė žala svyruoja nuo 1 000 Eur iki 11 000 Eur. Ieškovui dirbant pareigūnu šis darbas teikė emocinį pasitenkinimą, garantavo socialines garantijas, tačiau teismas sprendime nepasisakė apie ieškovo patirtą emocinę būklę. Šių išgyvenimų pinigine išraiška nepriteisė.
Atsiliepimas
15. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
15.1. Teismas buvo objektyvus ir išsamiai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus. Ieškovui buvo priteista didesnė suma nei apskritai teismai priteisia už nesunkius kūno sužalojimus.
15.2. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovo turtinės žalos reikalavimas grįstas tik prielaidomis, kadangi nėra įrodyta, jog ieškovas dirbtų pareigūnu iki jam sueis 50 metų.
15.3. Visi bylos dalyviai buvo tinkamai informuoti apie posėdžio datą ir laiką prieš pusantro mėnesio, tačiau ieškovo atstovė tik tą pačią dieną likus 30 minučių iki teismo posėdžio informavo teismą, kad negalės dalyvauti byloje, nes turi dalyvauti kitoje byloje, o ieškovas neatvyko į bylos nagrinėjimą, neinformavo teismo apie savo neatvykimo priežastys, nors jo dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
17. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
18. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1807-919/2012 ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-210-923/2017 bei Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-116-810/2018 M. D. nubaustas už tai, kad 2011 m. gruodžio 25 d., apie 02.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), nevykdydamas teisėtų Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-ojo būrio patrulio V. M. nurodymų nutraukti neteisėtus veiksmus, pasipriešino pareigas einančiam valstybės tarnautojui, panaudojo V. M. atžvilgiu fizinį smurtą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje.
19. V. M. kreipėsi į teismą, prašydamas atlyginti 17 272,97 Eur turtinę ir 14 481 Eur neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas atmetė reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo, reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo tenkino iš dalies – priteisė 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Su sprendimu nesutinka ieškovas.
Dėl turtinės žalos priteisimo
20. Apelianto teigimu, nepagrįstai nuspręsta, jog jis neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų; teismas nevertino, kad po traumos ieškovui atliktos medicininės intervencijos, kas ribojo galimybę dirbti, ieškovas realiai negalėjo susirasti darbo; dirbo, kiek galėjo; nepagrįsta išvada, jog ieškovas policijoje būtų dirbęs iki 50 metų yra tik prielaida. Teisėjų kolegija su apeliantu nesutinka.
21. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį nuostolius sveikatos sužalojimo atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2013; 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017; kt.).
22. Nagrinėjamu atveju ieškovo prašomas priteisti negautas darbo užmokestis CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme yra netiesioginiai nuostoliai – negautos pajamos. Negautomis pajamomis pagal įstatymą pripažįstamos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautų pajamų dydis, esant ginčui, turi būti įrodytas. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis); konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).
23. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).
24. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą priteisti 17 272,97 Eur turtinės žalos atlyginimą grindė tuo, kad ieškinio pareiškimo metu (2014 m. gruodžio 29 d.) jo darbinės pajamos ir pareigūno pensija buvo mažesnės už policijoje gautą darbo užmokestį, policijoje ieškovas galėjo dirbti iki 50 metų amžiaus, todėl iš atsakovo prašė priteisti nurodytų sumų, t. y. buvusio uždarbio ir gaunamos pareigūno pensijos, skirtumą.
25. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad nuo darbo policijoje pabaigos ieškovas galėjo ir turėjo teisę dirbti, gali ir turi teisę dirbti šiuo metu ir galės bei turės teisę dirbti ateityje. Teisėjų kolegija buvo įpareigojusi apeliantą pateikti duomenis apie jam priskaičiuotą ir išmokėtą atlyginimą ne tik teismui nurodytose darbovietėse, kuriose jis dirbo (UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini)), bet ir kitus įrodymus, jei apeliantas dirbo kitose darbovietėse, tačiau apeliantas pateikė tik pažymas apie darbą UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Kaip galima spręsti iš įrodymų, pateiktų pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismui, bei apeliacinio teismo gautų VSDFV duomenų (CPK 179 straipsnis), ieškovas nuo darbo policijoje pabaigos ne tik kad galėjo dirbti, bet ir dirbo (nuo 2013 m. lapkričio 2 d. iki 2014 m. kovo 4 d. – UAB (duomenys neskelbtini), pagal VSDFV duomenis priskaičiuotas atlyginimas 1 051,48 Eur; nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. iki 2015 m. gruodžio 9 d. – UAB (duomenys neskelbtini), priskaičiuotas atlyginimas 2 064,43 Eur; nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d. – UAB (duomenys neskelbtini), priskaičiuotas atlyginimas 1 700,01 Eur, 967,23 Eur dienpinigiai; nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. – UAB (duomenys neskelbtini), priskaičiuotas atlyginimas 1 143,54 Eur; nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. – UAB (duomenys neskelbtini), priskaičiuotas atlyginimas 1 602,39 Eur; nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 3 d. – UAB (duomenys neskelbtini), priskaičiuotas atlyginimas 4 280,99 Eur; verčiasi individualia veikla. VSDFV išmokėjusi 11 432,2 Eur išmokų. Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą, apelianto atstovė pripažino, jog šiuo metu apeliantas yra Lietuvoje ir dirba, negalėjo tiksliai nurodyti, kur ir kokį darbą.
26. Nors apeliantas nepateikė visų duomenų apie jo dirbamą darbą, skaičiavimo apie jo gautą darbo užmokestį, kurį, teisėjų kolegijos vertinimu, tikslinga išskaičiuoti iš prašomos priteisti sumos, tačiau tiek iš apelianto pateiktų duomenų apie darbo užmokestį, gautą dirbant UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), tiek iš apeliacinio teismo gautų duomenų spręstina, jog jis prašomos priteisti žalos dydžio neįrodė.
27. Esant nurodytoms aplinkybėms, kiti su turtinės žalos priteisimu nurodyti apelianto argumentai, kaip neturintys įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nesvarstytini.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
28. Apeliantas nesutinka su priteistu 3 000 neturtinės žalos atlyginimu (prašė priteisti 14 481 Eur). Jo teigimu, pirmosios instancijos teismas buvo neobjektyvus vertindamas ieškovo nurodytas aplinkybes, nesutinka su teismo teiginiu, jog pagal teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 1 000 iki 1 200 Eur. Neturtinės žalos padarymą ir jos dydį grindė padarytu sveikatos sužalojimu, darbo policijoje praradimu ir netekimu reguliarių pajamų.
29. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju reglamentuoja CK 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), todėl kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes. Teismo nustatomą neturtinės žalos dydį lemia bylos aplinkybių, kurios pagal įstatymą ar teismo pripažinimu turi įtakos neturtinės žalos dydžiui, visuma. Teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui.
30. Dėl darbo ir pajamų praradimo pasisakyta nagrinėjant reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jų nekartoja.
31. Apeliantas, nesutikdamas su teismo pozicija dėl nurodyto teismų praktikoje priteisiamo neturtinės žalos dydžio (1 000 – 1 200 Eur), nurodo eilę bylų, kuriose priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1 000 Eur iki 3 000 Eur. Būtent 3 000 Eur nagrinėjamoje byloje priteisė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apelianto nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-67-511/2016 kasacinis teismas sutiko su Lietuvos apeliacinio teismo nukentėjusiajam nuo 40 000 Lt iki 25 000 Lt (7 240,50 Eur) sumažintu neturtinės žalos dydžiu. Pastebėtina ir tai, kad minėtoje byloje nuosprendis priimtas dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, nesunkaus sveikatos sutrikdymo, vagystės, plėšimo ir fizinio skausmo sukėlimo. Taigi nagrinėjama byla, joje padarytas sveikatos sutrikdymo laipsnis ir kitos aplinkybės nėra tapačios.
32. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti priimto sprendimo nėra pagrindo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
33. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
34. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas atsakovo prašymas priteisti jo turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme (200 Eur), pateikus tai patvirtinančius įrodymus (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytos sumos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui M. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.