Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei A. K. (po pertraukos jai nedalyvaujant) ir jos atstovui advokatui A. S.,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui L. R. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašo pakeisti (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą materialinio išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui ir priteisti iš atsakovo L. R. po 350 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečiam vaikui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iki jos pilnametystės, priteistą išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymui pervedamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise palikti ieškovę A. K., priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) atstovė R. L. teismo posėdyje nurodė, jog palaiko pateiktą byloje rašytinę išvadą ir paaiškino, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, ieškovės A. K. šeimai atvejo vadyba netaikoma, pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų Skyriuje nebuvo gauta. Iki 2023 m. liepos vidurio ieškovė dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu jos mėnesines pajamas sudaro gaunama nedarbo išmoka 513 Eur, išmoka vaikui 132,22 Eur ir atsakovo teikiamas išlaikymas dukrai 200 Eur (su indeksacija 243 Eur); ieškovė su dukra gyvena nuomojame būste, kurio nuomos mokestis 190 Eur/mėn., taip pat ieškovė moka mokesčius už komunalines paslaugas, mergaitė lanko darželį, kurio abonentinis mokestis 90 Eur/mėn. Skyriaus specialistų nuomone, ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės galimai užtikrintų būtiną A. K. poreikių patenkinimo lygį, todėl priteisto išlaikymo dydis iš atsakovo yra didintinas proporcingai vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje nustatyta, jog A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukra (gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuoka tarp A. K. tėvų nebuvo sudaryta. Nepilnametė A. K. lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini).

Ieškovė, kreipdamasi į teismą nagrinėjamojoje byloje, prašo teismo padidinti Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą išlaikymą nuo 200 Eur iki 350 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi su ieškiniu į teismą dienos iki dukros A. K. pilnametystės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Taigi pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis bei pasikeitę vaiko poreikiai.

Teismas, nagrinėjantis tokio pobūdžio bylą, t. y. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo dėl pasikeitusių vaiko poreikių, turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų CK 3.192 straipsnyje, taip pat CK 3.201 straipsnio 2 dalyje, vertinimą. Ieškinį grindžiant šiuo pagrindu, teismui išlieka pareiga, be kita ko, įvertinti ir šalių turtinę padėtį.

Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 20, 21 punktus ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 22 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo reikalavimą padidinti priteistą iš atsakovo vaiko išlaikymą motyvuoja tuo, jog po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė (padidėjo) dukters poreikiai, taip pat padidėjo ir vis dar didėja prekių bei paslaugų kainos, pabrango pragyvenimo lygis. Ieškovė pateikė išlaidų, reikalingų vaiko poreikiams tenkinti sąrašą. Savo reikalavimų pagrindimui taip pat pateikė kvitus, PVM sąskaitas faktūras, apmokėjimo sąskaitas-kvitus, mokėjimo pranešimus ir nurodė, kad dukros išlaikymui per mėnesį reikia ne mažiau kaip 600- 700 Eur. Ieškovė taip pat pateikė dokumentus (medicininių dokumentų išrašus iš dukros A. ambulatorinės ligos istorijos esveikatoje, elektroninius receptus), pagrindžiančius, kad dukra A. K. turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių lankosi pas gydytojus ir patiria papildomų sveikatos priežiūros išlaidų.

Nagrinėjamoje byloje išlaikymas iš atsakovo nepilnametei dukrai A. buvo priteistas (duomenys neskelbtini), kai dukrai buvo 3 (trys) mėnesiai. Šiuo metu mergaitė yra 2 (dviejų) metų ir 5 (penkių) mėnesių amžiaus, lanko ugdymo įstaigą. Todėl akivaizdu, kad nuo (duomenys neskelbtini) iš esmės pasikeitė (padidėjo) dukters poreikiai – šalių dukrai augant, ne tik natūraliai padidėjo jos poreikiai, bet atsirado ir papildomų išlaidų (maistui, drabužiams, ugdymo priemonėms, žaislams, ugdymo įstaigos mokesčiams), o kartu su jomis padidėjo ir šiems poreikiams patenkinti reikalingų lėšų suma. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovė pagrįstai pateikė ieškinį dėl priteisto dukrai išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Kaip jau buvo minėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 39 ir 40 punktai).

Ieškovės teigimu dukters poreikiams tenkinti šiuo metu reikalinga 600–700 Eur per mėnesį. Nuo 2023 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga Lietuvos Respublikoje yra 840 Eur. Taigi, ieškovė, teigdama, jog vaiko poreikiams patenkinti šiuo metu reikalinga pinigų suma yra mažesnė nei minimalioji mėnesinė alga, neturi pareigos įrodyti savo tokius teiginius. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, jog ieškovė neįrodė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui yra reikalinga 600–700 Eur suma per mėnesį.

Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011 ir kt.).

Taigi nepilnametės A. K. išlaikymui, vertinant būtiniausius poreikius, apytiksliai reikalinga 650 Eur suma, t. y. ieškovės nurodytos 600–700 Eur sumos per mėnesį vidurkis, kurią sudaro maistas, drabužiai, avalynė, žaislai, ugdymo priemonės, laisvalaikio reikmenys, gydymo išlaidos, vitaminai, komunalinės paslaugos, nuoma, kitos išlaidos. Atsižvelgiant į visuotinai žinomas kainas bei į aplinkybę, jog dukra šiuo metu lanko ugdymo įstaigą, dažnai serga, teismas šias išlaidas pripažįsta pagrįstomis.

Iš šalių dukrai reikalingos 650 Eur sumos, skirtos būtinųjų poreikių tenkinimui, atskaičius ieškovei teikiamą valstybės išmoką vaikui 132,22 Eur, laikytina, jog A. K. išlaikymui per mėnesį reikalinga 517,78 Eur suma, kurią ieškovė ir atsakovas, būdami nepilnametės tėvais, turėtų teikti lygiomis dalimis, tai yra po ½ dalį, kas prilygtų 259 Eur sumai kiekvienam.

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Nagrinėjamu atveju duomenys iš valstybės įmonės Registrų centras ir valstybės įmonės „Regitra“ patvirtina, jog ieškovė neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, o atsakovo vardu yra registruotas šis nekilnojamasis turtas : 2/3 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančios 2/3 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2/3 dalys pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini); 2/3 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovo vardu registruotos 3 (trys) transporto priemonės : SMART FORFOUR, VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirma registracija (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), TIANJIU SMOOTH, VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirma registracija (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), SKODA OCTAVIA, VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirma registracija (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini)

Taigi teismas, vertindamas nepilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį, konstatuoja, kad atsakovo turtinė padėtis, atsižvelgiant į jo pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, yra kur kas geresnė nei ieškovės, dėl to, atsižvelgdamas į CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą proporcingumo tėvų turtinei padėčiai principą, sprendžia, kad yra pagrindo priteisti iš atsakovo didesnę dalį šalių dukters poreikiams patenkinti reikalingos sumos – po 350 Eur kas mėnesį.

Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nepilnametė A. K. gyvena su motina, ieškovė suteikia gyvenamąjį būstą, be to, jai tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, visapusiškas rūpinimasis, kurių nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Taigi teismas, atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl A. K. priteisto iš atsakovo išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinamas, jį padidinant iki 350 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokomų iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 3.201 straipsnis).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti paliktina įstatyminė nepilnametės motina ieškovė A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Taip pat šalims išaiškintina, kad atsakovui nemokant priteisto išlaikymo, ieškovė gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo formos pakeitimo ir prašyti priteisti išlaikymą nekilnojamuoju turtu (CK 3.201 straipsnio 3 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Sutinkamai su CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu, ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį yra atleista įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo priteistinas valstybei mokėtinas 41 Eur žyminis mokestis (350 Eur – 200 Eur = 150 Eur x 12 mėn. = 1800 Eur x 3 %= 54 Eur x75 %) už priteisto išlaikymo pakeitimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. bylinėjimosi išlaidų, o (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 50 proc. bylinėjimosi išlaidų. Teismui pateikta Tarnybos (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad valstybės turėtos teisinės pagalbos išlaidos iki (duomenys neskelbtini) sudarė 484,79 Eur, o (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad valstybės turėtos teisinės pagalbos išlaidos nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sudarė 62,70 Eur (547,49 Eur – 484,79 Eur). Kadangi ieškovei (duomenys neskelbtini) Tarnybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 50 proc. bylinėjimosi išlaidų, todėl ½ dalį išlaidų nuo 62,70 Eur sumos už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), turėjo susimokėti valstybei ieškovė, t. y. 31,35 Eur. Tokiu būdu laikytina, kad ieškovė byloje turėjo 31,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu.

Tenkinant ieškinį visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 516,04 Eur (484,79 Eur + 31,35 Eur) už ieškovei suteiktą advokato teisinę pagalbą, o taip pat iš atsakovo priteista ieškovei 31,35 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, sudarančios 6,64 Eur sumą, viršija nustatytą minimalią 6 Eur dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl 6,64 Eur išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą materialinio išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui A. K. ir priteisti iš atsakovo L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 350 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečiam vaikui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. balandžio 4 d. iki jos pilnametystės, priteistą išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymui pervedamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise išimtinai vaiko interesams tenkinti palikti ieškovę A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 31,35 Eur (trisdešimt vieną eurą 35 ct) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu.

Priteisti iš atsakovo L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminį mokestį, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 516,04 Eur (penkis šimtus šešiolika eurų 4 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, susidariusių už ieškovei suteiktą advokato teisinę pagalbą, priteistą sumą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis –bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.