Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo T. M. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016-06-27 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. P. ieškinį atsakovui T. M., institucija, teikianti išvadą byloje Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo bei neterminuoto tėvo valdžios apribojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-05-04 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu buvo patenkintas iš dalies ieškovės ieškinys. Vadovaujantis CPK normomis buvo nustatyta, kad per 30 dienų nuo priėmimo dienos sprendimas gali būti apskųstas aukštesnės instancijos teismui. 2016-06-27 kartu su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą buvo gautas apelianto (atsakovo) apeliacinis skundas ir prašymas dėl termino atnaujinimo skundui paduoti. Prašyme nurodoma, kad atsakovui teismo sprendimas nebuvo įteiktas paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis iki 2016-05-28, todėl atsakovas 2016 m. gegužės mėnesį pateikė atskirą prašymą teismui, kuriame nurodė, kad sprendimo negavo, prašė įteikti pastarajam teismo sprendimą, jo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimas atsakovą pasiekė tik 2016-05-28, tuo trapu atsakovas turėjo skubiai išvykti į užsienį ir negalėjo įgyvendinti teisės pateikti apeliacinį skundą įstatyme nustatytu laiku - per trisdešimties dienų terminą nuo sprendimo paskelbimo dienos. Apsisprendžiant teikti ar neteikti apeliacinį skundą, atsakovui buvo būtina gauti sprendimą su motyvais. Terminas dėl pavėluoto sprendimo įteikimo atsakovui turėtų būti pratęstas, kaip praleistas dėl svarbių priežasčių tiek, kiek buvo vėluojama įteikti sprendimą. T. M. išvyko į užsienį, nes iš anksto buvo susitaręs dėl darbo užsienyje bei mokymosi užsienyje, todėl negalėjo atidėti išvykimo.Palangos miesto apylinkės teismas 2016-06-27 nutartimi atmetė atsakovo prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti ir atsisakė priimti atsakovo apeliacinį skundą. Nurodė, kad teismo sprendimas buvo priimtas 2016-05-04, nuo šios dienos skaičiuojant nutartyje nurodytą 30 dienų apskundimo terminą, paskutinė sprendimo apskundimo diena yra 2015-06-03. Teismo nuomone, kadangi atsakovas dalyvavo bylą nagrinėjant teisme, žinojo apie sprendimo paskelbimo datą ir laiką, sprendimas jam buvo įteiktas net 6 dienos iki apeliacinio skundo padavimo dienos termino pasibaigimo, per šį laikotarpį nebuvo gautas atsakovo prašymas pratęsti terminą apeliaciniam skundui paduoti, nepateikta teismui duomenų apie jo būtiną kelionę į užsienį po 2016-05-28, sprendimo apskundimo termino praleidimas net 23 dienų yra per ilgas, kad galėtų būti atnaujintas, ypač kai priežastys nėra laikytinos objektyviomis ir svarbiomis. Apskritai atsakovas nenurodė svarbių objektyvių aplinkybių, atsiradusių ar buvusių po 2016-05-04 sprendimo priėmimo, kurios galėjo sutrukdyti atsakovui laiku pateikti apeliacinį skundą.Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016-06-27 nutartį ir atnaujinti T. M. praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, apeliacinį skundą su byla perduoti Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegijai nagrinėti bylą apeliacine tvarka. Nurodo, kad atsakovui teismo sprendimas nebuvo įteiktas paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis iki 2016-05-28, todėl atsakovas 2016 m. gegužės mėnesį pateikė atskirą prašymą teismui, kuriame nurodė, kad sprendimo negavo, prašė įteikti pastarajam teismo sprendimą jo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimas atsakovą pasiekė tik 2016-05-28, tuo trapu atsakovas turėjo skubiai išvykti į užsienį ir negalėjo įgyvendinti teisės pateikti apeliacinį skundą įstatyme nustatytu laiku - per trisdešimties dienų terminą nuo sprendimo paskelbimo dienos. Apsisprendžiant teikti ar neteikti apeliacinį skundą, atsakovui buvo būtina gauti sprendimą su motyvais, kuris atsakovą pasiekė pavėluotai. Terminas dėl pavėluoto sprendimo įteikimo atsakovui turėjo būti pratęstas, kaip praleistas dėl svarbių priežasčių tiek, kiek buvo vėluojama įteikti sprendimą, atsakovas išvyko į užsienį, nes iš anksto buvo susitaręs dėl darbo užsienyje bei mokymosi užsienyje, todėl negalėjo atidėti išvykimo. Atsakovas į (duomenys neskelbtini) dirbti ir mokytis išvyko automobiliu, todėl pateikti konkrečių išvykimo faktą patvirtinančių įrodymų negali, dėl konkretaus išankstinio susitarimo dirbti ir mokytis, išvykimo nebuvo galima atidėti. Pažymi, kad civilinio proceso metu pirmosios instancijos teisme advokato paslaugomis nesinaudojo. Teismas turėjo įvertinti tai, kad terminą apeliaciniam skundui paduoti atsakovas praleido dėl svarbių priežasčių, nes darbas (duomenys neskelbtini) jam buvo būtinas, o atsisakius konkretaus pasiūlymo, neaišku, kada būtų galima tikėtis kito darbo. Atsakovas terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido tik 23 dienas, tai yra trumpas terminas, kurio pritrūko atsakovui tam, kad įsigilinti į teismo sprendimą, pasitarti su teisininkais, teikti teismui išsamų procesinį dokumentą.Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir nepriimtas apeliacinis skundas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai skundžiamos nutarties motyvų.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti koncentruotą, greitą ir efektyvų bylų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius terminus (CPK 7 str., 73 str. 1 d.). Vienas iš tokių procesinių veiksmų, kuriam atlikti įstatymo leidėjas taip pat įtvirtino procesinį terminą, yra teisės paduoti apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo įgyvendinimas. CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Pagal CPK 75 straipsnio 1 dalį teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Taigi praleidus įstatymo nustatytą 30 dienų terminą, teisė paduoti apeliacinį skundą išnyksta, tačiau pagal CPK 78 straipsnio 1 dalies, 307 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamasPažymėtina, kad svarbių priežasčių, kurias nustačius terminas turėtų būti atnaujinamas, įstatymai nenustato, tačiau vertinimo kriterijai, kuriais remiantis įstatymo leidėjo nustatytų terminų praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, yra suformuoti teisminėje praktikoje. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Taigi svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį; jeigu apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminas yra praleistas nedaug, sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis dėl atsitiktinio pobūdžio aplinkybės (klaidos) neturėtų prarasti vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka, nes priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007; 2010 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-135/2010). Kai terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2003).Apelianto nurodytos aplinkybės, kad apeliantas gavo teismo sprendimą pavėluotai ir nedelsiant turėjo išvykti mokytis ir dirbti nesudaro pagrindo atnaujinti apelianto praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Apeliantas nei pirmosios instancijos, jei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų apie išvykimo ir mokymosi būtinybę, tai yra, prie prašymo atnaujinti terminą nepridėjo nei darbo sutarties, nei pranešimo ar pažymos apie mokymosi pobūdį, trukmę, nors tokio pobūdžio dokumentai asmenims, kurie yra kviečiami mokytis ar dirbti paprastai yra siunčiami, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad atsakovas nurodytu laikotarpiu turėjo išvykti į užsienį ir terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Kaip byloje nustatyta, atsakovas teismo sprendimą gavo 2016-05-28, paskutinė apskundimo termino diena 2016-06-03, atsakovas apeliacinį skundą pateikė 2016-06-27, taigi darytina išvada, kad atsakovas pateikė apeliacinį skundą žymiai praleidęs apeliacinio skundo padavimo terminą. Pažymėtina, kad teismo sprendimo turinys aiškus ir nėra sudėtingas, todėl kreipęsis į profesionalų teisininką atsakovas turėjo galimybę išsiaiškinti teismo sprendimo esmę ir laiku pateikti apeliacinį skundą. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis nesinaudojo advokato teisine pagalba pirmosios instancijos teisme neturi teisinės reikšmės vertinant ar terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių. Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 straipsnio 1 dalis), taigi teisė turėti atstovą yra asmens teisė, kuri realizuojama asmens pasirinkimu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos dalies medžiagą bei atskirojo skundo turinį, sprendžia, kad nurodytos termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo aplinkybės laikytinos subjektyviomis, o ne objektyviomis nuo apelianto valios nepriklausančiomis termino praleidimo priežastimis, dėl kurių jis nustatytu terminu negalėjo atlikti procesinio veiksmo, ir jos nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas praleisto įstatymo nustatyto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo klausimą, teisingai įvertino visas apelianto nurodytas termino praleidimo aplinkybes ir priežastis, atsižvelgė į ilgą termino praleidimo trukmę, teisingai įvertino apelianto pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, todėl naikinti skundžiamos nutarties apelianto nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais, teismas

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.