- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-10
- Bylos Nr.
- 1A-303-954/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12619-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis, Audrius Meilutis
- Nuteistasis
- D. P.
- Nukentėjusysis
- R. V.
- Advokatai
- Jurgita Jablonskienė, Egidijus Milašius
- Kategorijos
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
- 2.1.7.4.6Kitų įrodymų vertinimas
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. ir jo gynėjos advokatės Jurgitos Jablonskienės apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 7 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant kas mėnesį išdirbti visuomenės labui po 20 (dvidešimt) valandų.
Iš D. P. nukentėjusiajai R. V. priteista 19,61 Eur (devyniolika eurų 61 ct) turtinei žalai atlyginti, 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.
Iš D. P. priteista 284,09 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt keturi eurai 9 ct) valstybės naudai išlaidų už nukentėjusiajai R. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. P. nuteistas už tai, kad 2021 m. balandžio 15 d. apie 14.20 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą spyrė R. V. į dešinę blauzdą ir tokiu būdu mušdamas, nukentėjusiajai R. V. padarė dešinės blauzdos sumušimą ir dėl to nežymiai sutrikdė jos sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Apylinkės teismas pripažindamas D. P. kaltu nurodė, kad įvertinus tai, jog dėl nukentėjusiajai suduoto smūgio į dešinę koją be jos parodymų, nagrinėjamą aplinkybę patvirtino kiti baudžiamojoje byloje esantys ir ištirti įrodymai, yra pakankami D. P. kaltei konstatuoti. Nors kaltinamasis teigė, kad tai provokacija, kad jis tapo keršto auka, nes siekė išsiaiškinti dėl jam išrašomų sąskaitų, tačiau byloje nenustatytos aplinkybės, kad kaltinamojo smurtinius veiksmus išprovokavo nukentėjusiosios elgesys.
Šalies argumentai
3. Nuteistasis ir jo gynėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2022 m. vasario 8 d. Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų apkaltinamąjį nuosprendį ir D. P. atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; R. V. civilinį ieškinį atmesti visiškai; išlaidų už nukentėjusiajai R. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteisti. Atnaujinti įrodymų tyrimą ir: apžiūrėti prie apeliacinio skundo pridedamą kompaktinį diską su dviem vaizdo įrašais – dėl liudytojo V. Š. negalimumo matyti, kas vyksta prie R. V. namų ir liudytojos N. A. pasakojimą apie R. V. prašymus liudyti; iškviesti ir apklausti Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistę Z. M. dėl 2021 m. liepos 2 d. duotos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl R. V. sužalojimo aplinkybių; iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus išreikalauti sodų bendrijos „A“ planą (dėl galimos įvykio vietos nustatymo, dėl D. P. judėjimo trajektorijos, dėl V. Š. galimumo matyti (duomenys neskelbtini)).
3.1. Skunde nurodo, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų bei pažeidė teisingumo, rungtyniškumo principus. Teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką dėl įrodymų vertinimo, dėl ko neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes. Teismo išvados, turinčios esminę reikšmę šios nusikalstamos veikos požymių konstatavimui, nepagrįstos visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių ištyrimu ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl yra nuteistas nepagrįstai ir neteisingai.
3.2. Skunde pažymima, kad jo teiktų duomenų į bylą teismas, ne tik kad nevertino, bet teikiamų, jį teisinančių duomenų nepriėmė, taip pažeisdamas BK 7 straipsnyje numatytą rungtyniškumo principą. 2022 m. sausio 14 d. teismo posėdžio metu buvo prašoma iškviesti ir apklausti Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini)skyriaus specialistę Z. M., kuri 2021 m. liepos 2 d. davė specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl R. V. sužalojimo aplinkybių. 2022 m. vasario 25 d. teismo posėdžio metu buvo prašoma prijungti vaizdo įrašą, kuriame N. A. nurodo, kad R. V. ieškojo liudytojų, galinčių melagingai paliudyti apie šį įvykį, ir apie tai apklausti ją bei jos draugą A. D., bei prijungti vaizdo įrašą, iš kurio matyti, kad liudytojas V. Š. niekaip negalėjo matyti nei D. P. judėjimo, nei R. V. namo, nei R. V. nurodomos jų susitikimo vietos, nes pro jo namų langus tas nesimato, tačiau prašymai buvo nemotyvuotai atmesti.
3.3. Skundo autorius pažymi, kad iš duomenų lieka neaišku, kurioje vietoje įvyko spyris. R. V. kiekviename iš procesinių veiksmų vis skirtingai nurodo pačią įvykio vietą, kas kelia pagrįstų abejonių jos nuoširdumu ir jos parodymų patikimumu, ir patvirtina nuteistojo parodymus, kad su R. V. įvykio dieną niekaip fiziškai nekontaktavo. R. V. koja jau buvo pažeista iki šio įvykio. R. V. noras Bendrajam pagalbos centre konstatuoti faktą dėl neva spyrio jai, tik patvirtina tai, jog ji nuteistąjį apkalba melagingai. R. V. nenuoseklius, nelogiškus, prieštaringus tarpusavyje ir su kitais bylos duomenimis (su A. V. parodymais, nuteistojo parodymais) parodymus teismas turėjo vertinti jo naudai.
3.4. Apeliantai nuodo, kad specialisto išvada duota tik 2021 m. liepos 2 d., praėjus beveik 3 mėnesiams po galimo įvykio, neapžiūrint gyvai žmogaus. Specialisto išvadoje nenurodoma nei konkreti sužalojimo vieta kūne, nei sužalojimo forma, spalva, išsidėstymas kūne, nei sužalojimo dydis, pobūdis, nei sužalojimo būklė ir jo padarymo mechanizmas, paremtas objektyviais medicininiais tyrimais. Taip pat nėra nustatytas tikslus sužalojimo laikas ir nėra nurodyti jokie objektyvūs medicininiai tyrimai patvirtinantys, jog sužalojimas padarytas 2021 m. balandžio 15 d. Specialisto išvada tik tikimybinė, tiek dėl sužalojimo mechanizmo, tiek dėl jo padarymo laiko.
3.5. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad A. V. nematė įvykio, o jį žino tik iš R. V. pasakojimo, todėl jos parodymai turi būti vertinti kritiškai kaip šališki, nenuoseklūs ir nesutampantys su kitais bylos duomenimis. Nuteistasis iki įvykio tokio asmens kaip A. V. nepažinojo ir su ja bendravęs nebuvo, ji nuolat sodo bendrijoje „A“ nei iki įvykio, nei įvykio metu negyveno, todėl keista kaip liudytoja A. V. nurodė jį kaip jai pažįstamą asmenį. Nuosprendyje nurodytas aplinkybes, kad lazdyno krūmas visiškai žaliuoja, jo šakos didelės, tai pro jį nesimatė (duomenys neskelbtini) gatvėje stovinčios policijos pareigūnės (b. 1. 55) paneigia ir prie parodymų patikrinimo vietoje protokolo su liudytoja A. V. pridėtos foto nuotraukos Nr. 4, 7, parodymų patikrinimo vietoje protokolo su liudytoja R. V. pridėta foto nuotrauka Nr. 3 ir jo 2022 m. sausio 15 d. teismo posėdžio metu teikta fotonuotrauka.
3.6. Apeliantas nurodo, kad iš prie skundo pridėto vaizdo įrašo matyti, kad V. Š. pro savo namų langus dėl jų išsidėstymo negalėjo matyti nei (duomenys neskelbtini) gatvės prie R. V., nei (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžos su pagrindiniu keliuku, nei jo bėgimo nuo R. V. namo pusės. V. Š. namas yra antras nuo (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžos su pagrindiniu keliu, jo langai nenukreipti į R. V. namą. R. V. namas yra kitoje sankryžos pusėje, antrame sklype, todėl V. Š. jo nubėgančio nuo R. V. namų pusės niekaip negalėjo matyti fiziškai.
3.7. Apeliantas pažymi, kad jo parodymus, kad nukentėjusiosios nesužalojo, teismas atmetė kaip paneigtus bylos įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nereagavo, neaprašė ir nevertino gynybos baigiamosiose kalbose nurodytų bylos duomenų prieštaravimų tarpusavyje ir su kitais bylos duomenimis, įrodymus nuosprendyje aprašė selektyviai, išskirtinai kaltinamojo nenaudai. Teismas šių aprašytų prieštaravimų neaptarė, neanalizavo ir nevertino, nesigilino į prieštaravimus ir nenuoseklius tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojų parodymus, nuketėjusiosios parodymams nepagrįstai suteikė prioritetą prieš jo parodymus, taip pažeidžiant BPK 20 straipsnio normas bei teisę į gynybą, nevertino įrodymų visumos ir nepatikrino jo versijos ir taip pažeidė jo teises gintis nuo melagingo kaltinimo.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti pilna apimtimi. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusioji ir jos atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti proceso išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. P. ir jo gynėjos advokatės Jurgitos Jablonskienės apeliacinis skundas atmestinas.
5. Nuteistojo D. P. ir jo gynėjos apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas, netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir jį pripažino kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Tačiau, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai pripažino D. P. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
6. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl apelianto nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto sprendimo priėmimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, jog byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265/2011, 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-294-648/2017, 2K-67-699/2018).
Žemesnės instancijos teismas
7. Pirmosios instancijos teismas turi pareigą tiksliai nustatyti faktines bylos aplinkybes, t. y. teisiamajame posėdyje privalo kruopščiai ištirti visus byloje surinktus įrodymus – kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, specialisto išvadas, kitus bylai reikšmingus rašytinius duomenis, juos sugretinti tarpusavyje, pašalinti esančius prieštaravimus, įrodymų vertinimą grįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamasis įstatymu priimti teisėtą ir pagrįstą BPK reikalavimus atitinkantį procesinį sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas šių reikalavimų laikėsi.
8. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde detaliai analizuoja jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, atskirus bylos įrodymus (proceso dalyvių parodymus, rašytinę bylos medžiagą), itin išsamiai nurodydamas, kodėl vienas ar kitas įrodymas nepatvirtina byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmiau paminėtos BPK įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą grandinę. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Aptartų duomenų visumoje įvertinus skundžiamo nuosprendžio turinį, abejonių pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegijai nekyla. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad D. P. dėl nežymaus nukentėjusiosios R. V. sveikatos sutrikdymo nuteistas remiantis ne prielaidomis, o byloje surinktais ir tinkamai ištirtais įrodymais (nukentėjusiosios R. V. ir paties nuteistojo D. P. parodymais, liudytojos A. V. parodymais, specialisto išvada, Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus apžiūros protokolu ir kitą rašytine bylos medžiaga) bei jų visuma. Teismo sprendime įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, teismo išvados logiškos, neprieštaringos, pagrįstos įrodymų palyginimu, prieštaravimų pašalinimu, t. y. byloje surinktų įrodymų tinkamu vertinimu.
Žemesnės instancijos teismas
9. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018).
10. Nuteistasis D. P. viso proceso metu kaltės nepripažino. Duodamas paaiškinimus parodė, kad nukentėjusiąją pažįsta, ji yra sodo bendrijos ,,A“ (duomenys neskelbtini), o jis tame sode turėjo sodo sklypą. Šiuo metu sodo sklypą yra pardavęs. Su nukentėjusiąją santykiai tapo priešiški, kai jis gavo sąskaitą susimokėti už sodo sklypą. Kadangi dirba (duomenys neskelbtini) specialistu, supranta kaip vykdomos aferos, ėmėsi iniciatyvos, kad būtų atliekamas tyrimas dėl lėšų iššvaistymo ir pasisavinimo. Kreipėsi į policijos komisariatą, buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Jis kreipėsi į nukentėjusiąją, kad jam detaliai suteiktų informaciją, kur buvo panaudotos lėšos. Kadangi nukentėjusioji jam tokios informacijos neteikė, neparodė dokumentų, gavosi nesusikalbėjimas. Jis kreipdavosi į nukentėjusiąją, kad turėtų įrodymus, filmuodavo. Nukentėjusioji jį provokuodavo, jis buvo sekamas, jam buvo grasinama, kad jis mažiau gilintųsi. Nukentėjusioji viską derindavo su V. Š., jie abu nuolatos gyvena sodų bendrijoje, žino, kad jis apie 13.00 val. turi pietų pertrauką ir iš kito sodo kur gyvena, eina į sodų bendriją ,,A“, kur turi sodo sklypą. Visa tai vyko iki įvykio. Įvykio dieną jis ėjo iš savo sodo sklypo ir matė, kaip V. Š. žiūri pro langą, nes jam puikiai atsiveria gatvė, mato, kad jis eina, telefonu informuoja nukentėjusiąją. Jis sutiko nukentėjusiąją, ji ėjo (duomenys neskelbtini) gatve nuo V. Š. pusės, ties sankryža, jiems susitinkant, jis pristabdė žingsnius ir ji metė jam į akis žvyrą. Tai buvo dar viena provokacija, jis telefonu bandė filmuoti, tarp jo ir nukentėjusiosios jokio fizinio kontakto nebuvo, jis nukentėjusiajai nespyrė. Nuėjo namo, gatvėje žmonių nebuvo. Su V. Š. jis jokių reikalų neturi, teisme liudytojas melavo. Jis buvo nuėjęs prie V. Š. namų, norėjo viską nufotografuoti, kad būtų akivaizdu, kad iš jo namų neįmanoma matyti įvykio. Liudytojos A. V. įvykio metu nebuvo, ji negalėjo matyti įvykio per savo namų langą, nes ji ten nuolatinai negyvena, tik kartais atvažiuodavo vasarą, jos namelis neturi kamino. Jis skambino liudytojai A. V., nes sodų skelbimo lentoje rado skelbimą, kad teikiamos kirpimo paslaugos, pokalbio metu suprato, kad paskambino melagingai liudytojai. Nukentėjusioji turi motyvą jį apkalbėti, nes jis bando viešinti trijų sodo bendrijų (duomenys neskelbtini) finansinius nusikaltimus. Įvykio dieną nukentėjusioji jam į veidą metė žvyrą, dėl to jis į policiją nesikreipė, nes nebuvo liudytojų. Jis buvo sumuštas kito sodų bendrijos (duomenys neskelbtini), buvo tas pats scenarijus. Liudytojos A. V. neteisingai nurodytas namo numeris (duomenys neskelbtini), nes tai yra kitas namas, o jos namas iš tikrųjų yra (duomenys neskelbtini). Sklypų ir namo numeriai buvo keičiami, apklausų metu, o sodų bendrijos planas pašalintas iš skelbimų lentos. Jis bendrijos (duomenys neskelbtini) pateiktas sąskaitas šiuo metu yra apmokėjo: 55 Eur, 24 Eur ir dar iš jo išreikalavo 18 Eur, nes norėjo parduoti sodo sklypą, o kol nebuvo sumokėjęs, nukentėjusioji neišdavė pažymos reikalingos notarui. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.
11. Iš aukščiau išdėstytų nuteistojo D. P. parodymų visumos matyti, kad jis kategoriškai neigia savo kaltę jam inkriminuojamo nusikaltimo, įtvirtinto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Kaip nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, nuteistasis sutinka tik su aplinkybe, jog aptariamo įvykio metu (2021 m. balandžio 15 d.) dienos metu buvo įvykio vietoje. Analogiškos pozicijos nuteistasis laikėsi tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą savo apeliaciniame skunde, iš esmės neigdamas bet kokių fizinio pobūdžio veiksmų atlikimą nukentėjusiosios atžvilgiu. Bylos kontekste pažymėtina, jog vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šį manymą sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/ paneigianti asmens kaltę. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės bei gresiančios bausmės, juo labiau, kad šią versiją paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
12. Nukentėjusioji R. V. parodė, kad yra sodų bendrijos ,,A“ (duomenys neskelbtini), kaltinamasis šioje bendrijoje turėjo sodo sklypą. Santykiai pašlijo, kai kaltinamajam 2019 m. įteikė sąskaitą sumokėti bendrijos mokestį. Jis sąskaitos nepriėmė, ją nusifotografavo. 2021 m. balandžio 15 d. apie 14 val. ji ėjo (duomenys neskelbtini) gatve link namų, ėjo ieškoti katino. Netoli yra sankryža su pagrindiniu keliu, ėjo D. P.. Ji su D. P. susitiko sankryžoje, jis telefonu ją filmavo, kalbėjo, prašė kažkokių išrašų, nors žinojo, kad pas ją nėra jokių dokumentų, nes jis parašė skundą ir dokumentai buvo pas tyrėją. D. P. dažnai ją filmuodavo. Ji jam kažką atsakė. Kartu paėjo apie 10 metrų. Likus iki jos sklypo apie 10 metrų, ji paspartino žingsnį, jis ėjo paskui ir pajautė smūgį, jis jai spyrė į dešinės kojos blauzdą ir pabėgo. Jai skaudėjo koją, ji pasilenkė prie kojos, pasimetė, nuo kelio paėmė žvyro ir sauja metė link kaltinamojo, bet jis jau buvo sankryžoje. Priėjusi prie savo sklypo pajuto tvinkčiojimą ir pradėjo tinti koja tiesiog akyse. Grįžusi namo paskambino pagalbos telefonu, pasakė, kad įspyrė, skauda. Atvažiavusi greitoji medicininė pagalba išvežė į traumatologinį, kaulų lūžių nenustatė. Koja buvo labai ištinusi, jai buvo uždėta longetė, su ja vaikščiojo 10 dienų, paskui 5-6 savaites šlubavo, ant kojos buvo mėlynė. Ant kelio daugiau žmonių nebuvo. Kai grįžo iš ligoninės tą pačią ar kitą dieną sutiko A. V., kuri jai pasakė, kad matė įvykį, klausė ar kreipėsi į policiją. A. V. jai sakė, kad ji buvo virtuvėje ir per langą matė įvykį. A. V. sklype nuo gatvelės auga ne aukšta gyvatvorė, toliau kaimynų tvora, prie lango yra lazdynas, kuris balandžio mėnesį būna be lapų, todėl matosi gatvelė. Tyrėja su A. V. darė nuotraukas. Kaltinamasis gyvena sodų bendrijoje ,,B“, kuri yra netoli nuo sodų bendrijos ,,A“. Kaltinamasis sodų bendrijoje ,,A“ įvykio metu turėjo sodo sklypą su nameliu, dabar jau pardavęs. Kaltinamasis mokesčius sumokėjo, nes norėjo parduoti savo sodo sklypą, jam reikėjo pažymos, o ji pažymą išduoda tik kai pilnai atsiskaitoma su bendrija. Sumokėjo jau po šio įvykio. Kaltinamasis pastoviai ją persekiodavo, filmuodavo, rašo skundus, vadina ją aferiste ir vagilka. Dėl šmeižto ir persekiojimo, ji vieną kartą kreipėsi į policiją. Tyrimas dėl jos finansinės veiklos buvo nutrauktas. Ji yra pensininkė, šis įvykis jai padarė stiprų poveikį, bijo išeiti už sklypo ribų, o reikia eiti pas sodininkus. Patyrė pažeminimą, depresiją, be raminamųjų vaistų ilgą laiką negalėjo užmigti. Įvykio metu buvo pavasaris negalėjo dirbti darže dėl fizinės būklės, viena neina iki konteinerių, gyvena kaip kalėjime, pastovi įtampa, net savo sklype apsidairo ar D. P. neateina. Kaltinamasis jai spyrė koja, batas buvo masyvus, storu padu. Liudytoja A. V. nėra jos draugė. Iki įvykio jos koja buvo sveika, buvo patyrusi avariją vaikystėje, kai jai buvo 11 metų, dėl to likęs randas priekinėje kojos dalyje. Liudytojas V. Š. gyvena bendrijoje, jis jai pasakė, kad matė, kad D. P. nubėgo telefoną iškėlęs. Jų bendrijoje sklypų numeriai ir namų numeriai nesutampa. Ankščiau visi namai turėjo tik sklypo numerius, po to buvo reikalavimas suteikti gatves ir namų numerius. A. V. sklypo numeris (duomenys neskelbtini), kaip jos diedukai buvo užsikabinę Nr. (duomenys neskelbtini), nes ten yra (duomenys neskelbtini) sklypo numeris, taip ir dabar sklypo numeris užkabintas, o adresas (duomenys neskelbtini). Civilinį ieškinį palaikė, prašė priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
13. Vertinant nukentėjusiosios parodymus akcentuotina, kad jie, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nekito, išliko nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir iš esmės sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, apelianto nuomone, rodančios nukentėjusiosios parodymų nepatikimumą – įvardintas spyris batu, o ne koja, konkretaus prieš įvykį apelianto reikalauto pateikti dokumento neįvardijimas, neįvertinimas aplinkybių, kad visi bendrijos dokumentai tuo metu buvo pateikti tyrėjui, todėl apeliantas negalėjęs jokių dokumentų reikalauti, neatsižvelgimas į sklypo pardavimo laiką (kad pavasarį negalėjo reikalauti pažymos dėl sklypo, kurį pardavė rudenį), nuteistojo motyvo įspirti neįvardijimas, kad nurodymas tarp šalių esant konfliktiškiems santykiams, rodo nukentėjusiosios motyvą nuteistąjį apkalbėti, – teisėjų kolegijos vertinimu nėra reikšmingos, kad sudarytų objektyvų pagrindą šiais parodymais netikėti. Analogiškai vertintinos ir kitos apeliaciniame skunde keliamos abejonės R. V. parodymų tikslumu ir nuoseklumu, kadangi, priešingai nei kad teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu esminėse detalėse buvo nuoseklūs, t. y. ji nuosekliai tvirtino, kad 2021 m. balandžio 15 d. apie 14 val. ėjo sodų bendrijoje „A“ pagrindiniu keliuku ieškoti katino. Einant link savo sklypo priėjo D. P., kuris šaukė, prašė įvairių pažymų. Jau nebe pirmą kartą kabinėjasi, bet iki šio įvykio dar niekada nebuvo fiziškai smurtavęs. Šį kartą nukentėjusiajai paspartinus žingsnį namų link, D. P. šiek tiek atsiliko, tačiau pasivijęs staiga spyrė į dešinę koją (į blauzdą). Nukentėjusiajai koją suskaudo, ji gindamasi norėjo mesti akmenį, bet jokio ant žemės nebuvo, todėl pasiėmė žvyro ir mesdama iš skausmo riktelėjo, kad šis eitų šalin. D. P. atsitraukė ir nubėgo. Nukentėjusioji nuėjo į savo sklypą ir išsikvietė medikus bei policijos pareigūnus. Dešinė koja po spyrio stipriai pradėjo tinti, todėl greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo išvežta į gydymo įstaigą apžiūrai. Pastebėtina, kad smulkus parodymų nesutapimas, ar nuteistojo motyvo smurtauti prieš nukentėjusiąją nežinojimas, nukentėjusiosios parodymų, patvirtinančių fizinio smurto jos atžvilgiu vartojimą, nepaneigia, nes gali būti paaiškinamas nukentėjusiosios patirtu stresu. Visiškai natūralu, kad stresinė situacija turi įtakos įvykio eigos fiksavimui ir įsiminimui, o aplinkybė, kad nukentėjusios atžvilgiu buvo panaudoti smurtiniai veiksmai nustatyta taip pat įvertinus liudytojos A. V. parodymus bei kitus rašytinius įrodymus. Tad vien dėl to, kad nukentėjusioji vienu atveju nurodė riktelėjusi, o kitu atveju nešaukusi pagalbos ir pan., nesudaro pagrindo jos parodymus laikyti prieštaringais ir jais nesivadovauti, sprendžiant D. P. kaltės klausimą. Nors apeliaciniame skunde teigiama priešingai, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kita byloje surinkta medžiaga.
14. Byloje esantis apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, neginčijamai patvirtina, kad R. V. nedelsiant po aptariamo įvykio, t. y. 2021 m. balandžio 15 d. 14.22 val., paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie tai, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje ją sužalojo sodininkas su kuriuo konfliktuoja, kad ji yra bendrijos (duomenys neskelbtini), kad spyrė jai į koją ir pabėgo. Nurodė, kad koją skauda ir kad ji tinsta, ir kad jai reikalingi medikai (1 t., b. l. 73-74). Šią aplinkybę patvirtina tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 77) užfiksuota informacija apie tai, kad 2021 m. balandžio 15 d. apie 16.30 val. į Alytaus apskrities VPK OVS buvo gautas Kauno traumatologijos punkto priėmimo skyriaus medikės telefoninis pranešimas apie tai, kad 2021 m. balandžio 15 d. apie 16 val. į gydymo įstaigą GMP pristatė R. V., kuri paaiškino, kad ją sužalojo D. P.. Nustatyta diagnozė: blauzdos sričių sumušimas. Tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 78) užfiksuota, kad 2021 m. balandžio 15 d. apie 15.00 val. gavus pranešimą, kad sodininkas sumušė moterį, atvykus nurodytu adresu buvo rasta D. V., kuri nurodė, kad jai paskambino motina R. V. ir pasakė, kad konflikto metu sodų gyventojas D. P. spyrė į koją, kuri pradėjo tinti, dėl to greitosios medicininės pagalbos buvo išgabenta į Kauno klinikas, todėl pareiškėjos nepavyko apklausti.
15. Kaip matyti iš nukentėjusiosios telefoninio pokalbio su Bendrojo pagalbos centro darbuotoja turinio, R. V., atsižvelgdama į sužalojimo pobūdį, nebuvo tikra dėl medikų apžiūros reikalingumo, tačiau pokalbio metu sumuštai kojai pradėjus tinti, taip pat buvo iškviesta ir greitoji medicinos pagalba, kuri nukentėjusiąją pristatė į gydymo įstaigą apžiūrai. Pažymėtina, kad Bendrojo pagalbos centro darbuotojai R. V. nuosekliai išdėstė vertinamo įvykio aplinkybes, kurios iš esmės atitiko jos viso proceso metu duotus parodymus. Tai, kad šie sužalojimai buvo padaryti D. P. tyčiniais veiksmais, nukentėjusioji R. V. patvirtino tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame teismo posėdyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinėje instancijoje. Taigi, nukentėjusiosios parodymai iš esmės atitinka jai nustatyto sužalojimo mastą, lokalizaciją, mechanizmą bei laiką. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajai konstatuotas sužalojimas galėjo būti padarytas ne įvykio dieną, ar buvo sąlygotas nukentėjusiosios anksčiau patirtos kojos traumos. Tokių duomenų nuteistasis nepateikė ir su apeliaciniu skundu, todėl šie nuteistojo pasvarstymai laikytini nepagrįstais ir neįrodytais. Nors nagrinėjamu atveju nuteistasis turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo, vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, tačiau tai nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis.
16. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir 2021 m. balandžio 22 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato veiklos skyriuje priimtas R. V. protokolas-pareiškimas, kuriuo prašoma ištirti įvykį ir nubausti D. P. įstatymų nustatyta tvarka. Protokole nukentėjusiosios nurodyta, kad 2021 m. balandžio 15 d. apie 14.20 val. konflikto metu, (duomenys neskelbtini) gatvėje, sodų bendrijoje „A“, D. P. tyčia įspyrė vieną kartą su batu į dešinę koją. Dėl šio sužalojimo kreipėsi į LSMU Kauno klinikas. Po medikų apžiūros buvo nukreipta gydytis ambulatoriškai namuose.
17. Nukentėjusiajai padarytus sužalojimus betarpiškai patvirtina byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 38, 39), kurioje, remiantis specialistui pateiktu medicininiu dokumentu, nurodyta, kad R. V. konstatuotas dešinės blauzdos sumušimas. Šioje išvadoje taip pat nurodyta, kad sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu ir galėjo gautis spiriant koja ir kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. balandžio 15 d., ir aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą.
18. Atsižvelgiant į skundo argumentus, šioje vietoje pastebėtina, kad specialisto išvada pateikta po specialistui pateiktų medicininių dokumentų apžiūros. Specialistui pateikto tyrimo objektas yra aiškiai nurodytas šios išvados 5 punkte – R. V. medicininiai dokumentai (1 t., b. l. 38). Vien tai, kad sveikatos sutrikdymo mastas buvo nustatytas iš medicininių dokumentų, o ne apžiūrint nukentėjusiąją gyvai, bei praėjus keliems mėnesiams po įvykio, nelaikytina pagrindu abejoti aptariamos išvados teisingumu, ar spręsti, kad nukentėjusiajai padarytas sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo ir teismų praktikos reikalavimų. Kai tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Taip pat pažymėtina, kad specialisto išvada skirta nustatyti nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo mastą, sužalojimo padarymo tikėtiną mechanizmą, kad šį įrodymą vertinant susietai kitų įrodymų grandinėje, būtų galima pagrįsti arba paneigti nukentėjusiosios parodymus, taip pat nuteistojo kaltę.
19. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad nors nusikaltimo padarymo metu įvykio vietoje buvo tik nukentėjusioji ir nuteistasis, šį įvykį tiesiogiai (per savo namo langą) matė A. V.. Liudytoja A. V. parodė, kad 2021 m. balandžio 15 d. apie pietus savo sodo namelyje, kūrė pečių ir pro langą matė, kaip (duomenys neskelbtini) g. ateina sodo bendrijos (duomenys neskelbtini), o jai iš paskos ėjo D. P., ir pasivijęs įspyrė nukentėjusiajai į dešinę blauzdą bei pabėgo. Nukentėjusioji suklupo, lyg bandė kažką nuo kelio paimti. Nukentėjusioji gyvena name, kuris yra priešais jos sodo namelį per kelią. Įvykio metu matė, kad D. P. rankose laikė atkištą telefoną, kad filmuoja. Negirdėjo, ar nukentėjusioji šaukėsi pagalbos. Matomumas buvo geras, tarpe yra lazdynas, bet jis buvo plikas be lapų. Yra tujų gyvatvorė, tačiau neužstojo matomumo. Su nukentėjusiąja bendravo tą pačią dieną, į vakarą, ją susitiko, kai ėjo pasivaikščioti. Ant jos namelio yra (duomenys neskelbtini) numeris. Sklypo ir namo numeriai skiriasi. Pirmą kartą atvykusi tyrėja netikrinio ar per jos langą matosi įvykio vieta, o antrą kartą tikrino. Tuomet buvo kitas metų laikas, įvykio vietą užstojo lazdyno lapai, bet balandžio mėnesį lazdynas buvo be lapų ir netrukdė jai matyti įvykį. Yra mačiusi, kad nuteistasis ateina su nukentėjusiąja pasikalbėti, filmuoja telefonu. Po įvykio bandė ir ją filmuoti, kai ji važiavo automobiliu. Mano, kad tai sąmoningas įtampos kėlimas, sužinojus, kad ji yra liudytoja. Po įvykio jai skambino, bandė prigąsdinti, neprisistatė, apsimetė kvailiu, kvietė susitikti. Netikėti šios liudytojos parodymais objektyvaus pagrindo nėra, kadangi jos parodymai iš esmės atitinka nukentėjusiosios nurodytus parodymus, kad prisivijęs nukentėjusiąją iš nugaros nuteistasis spyrė nukentėjusiajai į koją, kad po spyrio nukentėjusioji pasilenkė prie žemės, nuo kelio pagriebė žvyro ir metė link nuteistojo, tačiau pastarasis jau buvo nubėgęs.
20. Apeliaciniame skunde itin akcentuojama 2021 m. rugsėjo 24 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu su foto nuotraukomis užfiksuota aplinkybė, kad 2021 m. rugsėjo 24 d. pro liudytojos rodomą langą nesimatė stovinčios policijos pareigūnės, nes augantis lazdyno kūmas visiškai žaliuoja, jo šakos didelės (1 t., b. l. 55-61). Apelianto teigimu, ši aplinkybė įrodo liudytoją A. V. fiziškai negalėjus matyti aptariamo įvykio. Šiuo atžvilgiu aukštesnysis teismas pažymi, kad su apeliaciniame skunde atkartotais argumentais nuteistasis nepaneigė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados, jog liudytoja A. V. pro savo namo langą galėjo matyti kaip kaltinamasis, eidamas paskui nukentėjusiąją ir ją prisivijęs, įspyrė jai į dešinę blauzdą. Kaip jau konstatuota, įvykį matyti ji galėjo, nes pro langą, prie kurio stovi krosnelė ir kurią įvykio metu liudytoja kūrė, matosi (duomenys neskelbtini) gatvė, o prie namo augantis lazdyno krūmas tuo metu dar nebuvo sužaliavęs, todėl neužstojo gatvės vaizdo. Liudytojos parodymų nepaneigia parodymų patikrinimo vietoje metu nustatyta aplinkybė, kad pro langą nesimatė už žaliuojančio lazdyno krūmo stovinčios policijos pareigūnės, kadangi įvykio metu (ankstyvą pavasarį) krūmas buvo be lapų. Be to, įvykio vietos apžiūros ir parodymų patikrinimo vietoje užfiksuotose nuotraukose matyti, kad liudytojos gyvenamojo namo pamatas yra aukštokai nuo žemės, taigi, ji galėjo matyti tvoros neužstotą gatvės vaizdą. Pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo liudytojos A. V. parodymus ir juos įvertinęs kartu su kitais įrodymais, o būtent – nukentėjusiosios parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, taip pat kitais aukščiau aptartais įrodymais, – padarė pagrįstą išvadą, jog jie iš esmės patvirtina nukentėjusiosios nurodytą įvykio seką ir jos sužalojimo mechanizmą, taip pat nukentėjusiosios ir nuteistojo elgesį po to. Skundo argumentų kontekste pastebėtina, kad liudytoja apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad D. P. pažįsta iš matymo, yra mačiusi, kad jis ateina su nukentėjusiąja pasikalbėti, filmuoja telefonu, todėl nekelia abejonės aplinkybė, kad liudytoja atpažino iš matymo pažįstamą nuteistąjį net, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, šiam būnant gatvėje už 19 metrų. Taigi apeliaciniu skundu nepagrindus pozicijos, kad ši liudytoja negalėjo įvykio matyti, teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos parodymais ir jais nesivadovauti.
21. Apeliaciniu skundu ginčijamas ir liudytoju apklausto V. Š. parodymų atitikimas faktinėms įvykio aplinkybėms. Byloje nustatyta, kad liudytojas V. Š. nematė aptariamo įvykio tiesiogiai, tačiau parodė, kad 2021 m. balandžio mėnesį pro langą matė kaip D. P. bėgo keliu nuo R. V. pusės ir suprato, kad kažkas tarp jų įvyko, nes D. P. niekada nebėgdavo. Apie įvykį ir jo aplinkybes sužinojo paskambinęs nukentėjusiajai R. V.. Šioje vietoje reikalinga paminėti, kad atsižvelgiant į tai, jog V. Š. nagrinėjamo įvykio nematė tiesiogiai ir nenustačius, kokiu būdu jam tapo žinomos įvykio aplinkybės, skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio išvados šio liudytojo parodymais paremtos nebuvo. Esant šioms aplinkybėms, plačiau dėl su šio liudytojo parodymų vertinimu susijusių skundo argumentų nepasisakytina.
22. Vis tik, skundo argumentų kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad įvykio metu nuteistojo ir nukentėjusiosios santykiai buvo konfliktiški (D. P. į prokuratūrą kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimų nukentėjusiosios padarytų pažeidimų tvarkant bendrijos buhalteriją, jų tarpusavio bendravime esant įtampai nuo 2019 m. neneigia nei nuteistasis, nei nukentėjusioji), todėl kiekvienos šalies poziciją viena kitos atžvilgiu reikia vertinti labai atidžiai, tačiau vien dėl tokių aplinkybių nukentėjusiosios parodymai savaime negali būti laikomi šališkais ir neteisingais. Be to, įrodymais gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikšmingą aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, patikrinti arba paneigti tiriamas versijas. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti tiek R. V., tiek D. P. parodymų teisingumą ir patikimumą, vertino juos byloje surinktų įrodymų visumos kontekste, tarp jų – ir netiesioginių įrodymų (liudytojų parodymų, tarnybinio pranešimo, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje ir specialisto išvados), ir pagrįstai nustatė, kad būtent ne nuteistojo, o nukentėjusiosios parodymus patvirtino bylos duomenų visetas. Iš naujo ištyrusi aukščiau aptartus duomenis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nukentėjusiosios parodymai dėl kvalifikavimui esminių aplinkybių yra nuoseklūs, juos iš dalies patvirtina paties nuteistojo parodymai, liudytojos A. V. parodymai, Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus garso įrašo apžiūros protokolas, Alytaus AVPK tarnybinis pranešimas apie gautą telefoninį pranešimą apie R. V. sužalojimą, o nukentėjusiajai padaryto sužalojimo mastą patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto 2021 m. birželio 25 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios parodymais, o ne nuteistojo iškelta versija.
23. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, akivaizdžiai suteikdamas viršenybę nukentėjusiosioms pozicijai, atsisakė apklausti specialisto išvadą pasirašiusią specialistę Z. M., prijungti vaizdo įrašą, pagrindžiantį, jog R. V. ieškojo liudytojų galinčių melagingai paliudyti apie šį įvykį, apie tai apklausti N. A. bei jos draugą A. D., bei kitus apelianto prašymus. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas sprendė ir argumentuotai pasisakė dėl kiekvieno netenkino prašymo. Atsisakydamas iškviesti specialisto išvadą surašiusią specialistę, apylinkės teismas nurodė, jog neaiškumų specialisto išvadoje nėra, tam pritarė ir prokuroras, ir nukentėjusiosios atstovas. Analogiškas apelianto ir jo gynėjos prašymas buvo atmestas ir aukštesniojo teismo 2022 m. gegužės 4 d. teismo posėdyje nurodant, jog specialisto išvadoje nurodyti duomenys yra išsamūs, dėl ko specialistės apklausa neduos papildomų duomenų. Apylinkės teismas motyvuotai – kaip negalinčius patvirtinti bylai reikšmingų aplinkybių, atsisakė priimti ir apeliaciniame skunde minimus vaizdo bei garso įrašus. Šioje vietoje pastebėtina, kad teismas gali vadovautis tik teisme ištirtais duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis. Aptariamu atveju, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius duomenis, jų pagrįstumą bei objektyvumą, spręstina, kad buvo atlikti visi esminiai procesiniai veiksmai, kurių rezultate gautų duomenų pakako pagrįstai konstatuoti D. P. kaltę jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme.
24. Nors apeliantas taip pat teigia esant nenustatyta kurioje vietoje įvyko spyris, byloje įvykio vieta buvo apžiūrėta ne kartą. Todėl aukštesnysis teismas, remdamasis byloje esančiu įvykio vietos apžiūros protokolu su fotonuotraukomis (1 t., b. l. 13-16), parodymų patikrinimo vietoje protokolu su fotonuotraukomis (1 t., b. l. 23-27) bei atsižvelgdamas į šalių ir liudytojos parodymus, neturi pagrindo nesutikti su ikiteisminio tyrimo metu nustatyta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) g., sodų bendrijoje „A“.
25. Abejoti D. P. kalte jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padaryme teisėjų kolegijai neleidžia ir apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą bei papildomai liudytojais apklausus L. J. (apeliaciniame skunde klaidingai įvardintą kaip N. A.), A. D. ir V. C..
26. Teismo posėdyje apeliacine tvarka apklausta liudytoja L. J. parodė, kad su D. P. kartais pabendrauja, kai susitinka. Su R. V. taip pat pabendrauja, nes ji buvusi jų sodų bendrijos (duomenys neskelbtini). Apie konfliktus tarp P. ir V. nežino, tik girdėjo „pletkus“. Su V. yra bendravusi nuo gegužės mėnesio, ji apie teismą nieko nesakė, tik P. sakė, kad reikės liudyti, kad yra kažkokie įrašai, tačiau nežino kokie. Su V. apie liudijimą nekalbėjo, nebent dėl kitos bylos, kur matė. Kiek supranta D. P. filmuoja pastoviai, kai tik prieina, pradeda pokalbį apie kaimo „pletkus“ ir įrašinėja. 2021 m. vasarą D. P. pasakojo apie tą įvykį, tačiau ji jo nematė. R. V. prašė D. paliudyti dėl kitos bylos, kur per tvorą lipo. Peržiūrėjus nuteistojo pateiktą vaizdo įrašą Nr. 2, liudytoja L. J. parodė, jog sakė, kad kaimas kalba, o ne ji. Nuteistasis klausinėjo kokie „pletkai“, tačiau ji sakė, kad A. nieko negali paliudyti, nes jie (abu) nieko nematė. Kaimo „pletkai“, kad V. prašė melagingai liudyti. Didžiausią „pletką“ pats P. ir pasako, nes jis juos ir paleido.
27. Teisme posėdyje apeliacine tvarka apklaustas liudytoju A. D. parodė, kad D. P. tik susitinka gatvėje, pasilabina. R. V. pažįstama kaip buvusi (duomenys neskelbtini), kartais pabendrauja. D. P. pasakojo, kad su sodo kaimyne vyksta ginčai, tačiau jis nieko nematė ir nežino. R. V. jo neprašė liudyti. D. P. klausė, ar liudytojas gali paliudyti, atsakė, kad nieko nematė ir negirdėjo, todėl neturi, ką liudyti. Nežino, ar D. P. jį filmavo. Tik žmonių kalbas yra girdėjęs apie D. P. spyrį R. V. į koją. Negirdėjo kalbų, kad V. prašė liudyti kitų sodininkų. Nežino, ar sodininkai bijo R. V.. Jis R. V. nebijo, nes jokių konfliktų neturėjo. P. minėjo apie liudijimą prieš šį teismą.
28. Teisme posėdyje apeliacine tvarka apklaustas liudytoju V. C. parodė, kad D. P. pažįsta, jis kaimynas, R. V. yra sodų (duomenys neskelbtini). Jis nematė jokių konfliktų tarp R. V. ir D. P., su jais apie jų tarpusavio konfliktus nekalbėjo. Jie liudytojo neprašė liudyti, ar papasakoti kokias nors aplinkybes. Gyvena SB „A“, R. V. yra (duomenys neskelbtini), kaip iš (duomenys neskelbtini) jokio poveikio nejaučia. Kažkokius „pletkus“ girdėjo, kad D. P. spyrė V. Nieko negirdėjo apie liudytojų paiešką, kad R. V. ieškotų, kad kas melagingai paliudytų.
29. Taigi, apelianto prašymu apklausti liudytojai nepatvirtino apeliaciniame skunde palaikomos nuteistojo versijos, jog nukentėjusioji prašė įvykio nemačiusių sodų bendrijos gyventojų jos naudai paliudyti apie aptariamo įvykio aplinkybes, taip pat nepatvirtino apelianto nurodomos aplinkybės, kad nukentėjusioji buvo konfliktiška ir jos sodų bendrijoje bijoma. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliaciniame skunde išdėstyti nuteistojo motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme ir tėra savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Iš to seka, kad nuteistojo apeliacinio skundo motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami.
30. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teisme pakartotinai išanalizavus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. P. 2021 m. balandžio 15 d. apie 14.20 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie sklypo (duomenys neskelbtini) tyčia vieną kartą spyrė R. V. į dešinę blauzdą ir tokiu būdu smurtaudamas, nukentėjusiajai R. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą (sužalojimą) dėl dešinės blauzdos sumušimo bei sukėlė jai fizinį skausmą. Įvertinus nuteistojo atliktą veiksmą – spyrį koja, konstatuotina, kad nuteistasis suvokė, jog tokiu būdu daro pavojingą veiką, numatė, kad tokiu jo veiksmu gali būti sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, ir to siekė, veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai D. P. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Papildomai pastebėtina, kad galimai tarp šalių buvusi įtampa ir kiti su šia byla nesusiję konfliktai, nulėmę nors ir spontaniškus, tačiau neteisėtus veiksmus, nepateisina nuteistojo neteisėto elgesio ir baudžiamosios atsakomybės dėl to nešalina.
31. Apeliantas skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).
32. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas D. P. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumą. D. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, neteistas, administracinėmis nuobaudomis baustas, dirba. Teismas įvertino ir tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių bei paskyrė BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, jos dydį parinkdamas kiek didesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Nuteistasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad sutiktų su viešųjų darbų bausme, rastų galimybių tokią bausmę suderinti su profesine veikla.
33. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skyrė švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Nenustačius BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų pažeidimų, D. P. paskirtos bausmės nėra pagrindo koreguoti, be to, to nėra prašoma ir nuteistojo apeliaciniame skunde.
34. Kaip matyti pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, tinkamai atsižvelgė į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkino iš dalies bei priteisė 500 Eur neturtinės žalos jos naudai iš nuteistojo, kas laikytina teisinga ir pagrįsta suma. Be to, konstatavus, jog D. P. padarė nusikaltimą ir kad dėl jo neteisėtų veiksmų buvo sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata (konstatuotas blauzdos sumušimas), dėl ko nukentėjusioji buvo priversta gydytis (įsigijo vaistus nuo skausmo ir gelį, vartojamą mažinti patinimui ir malšinti skausmui), pateikė vaistų įsigijimą patvirtinančius kvitus, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas iš nuteistosios priteisė ir 19,61 Eur turtinės žalos.
35. D. P. atžvilgiu priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iš nuteistojo valstybės naudai pagrįstai priteista 284,09 Eur išlaidų už nukentėjusiajai R. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
36. Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo D. P. ir jo gynėjos apeliacinis skundas nepagrįstas, visos skunde minimos aplinkybės buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistojo veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Dėl proceso išlaidų apeliaciniame procese
37. 2022 m. rugsėjo 13 d. byloje gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiajai R. V., kurios sudaro 301,60 Eur (2 t., b. l. 127-132).
38. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.
39. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia nukentėjusiajam, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, turėti atstovą, kad jo teisės ir teisėti interesai proceso metu būtų ginami ir užtikrinami visapusiškai. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo D. P. ir jo gynėjos apeliaciniame skunde buvo ginčijamas klausimas, tiesiogiai liečiantis nukentėjusiosios interesus byloje, nukentėjusioji buvo priversta kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių profesionalios pagalbos atstovauti ją apeliacinės instancijos teisme. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinis skundas atmetamas, nuteistasis yra jauno ir darbingo amžiaus, dirba, o teisinė pagalba nuketėjusiajai buvo suteikta tinkamai, antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš nuteistojo D. P..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo D. P. ir jo gynėjos advokatės Jurgitos Jablonskienės apeliacinį skundą.
Priteisti iš D. P. valstybės naudai 301,60 Eur (tris šimtus vieną eurą 60 ct) išlaidų už antrinę teisinę pagalbą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.