Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. 2021 m. balandžio 15 d. apie 14.20 val., (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą spyrė R. V. į dešinę blauzdą ir tokiu būdu mušdamas, nukentėjusiajai R. V. padarė dešinės blauzdos sumušimą ir dėl to nežymiai sutrikdė jos sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusiąją pažįsta, ji yra sodo bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkė, o jis tame sode turėjo sodo sklypą. Šiuo metu sodo sklypą yra pardavęs. Su nukentėjusiąją santykiai tapo priešiški, kai jis gavo sąskaitą susimokėti už sodo sklypą. Kadangi jis dirba finansų audito specialistu, supranta kaip vykdomos aferos, jis ėmėsi iniciatyvos, kad būtų atliekamas tyrimas dėl lėšų iššvaistymo ir pasisavinimo. Kreipėsi į policijos komisariatą, buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Jis kreipėsi į nukentėjusiąją, kad jam detaliai suteiktų informaciją, kur buvo panaudotos lėšos. Kadangi nukentėjusioji jam tokios informacijos neteikė, neparodė dokumentų, gavosi nesusikalbėjimas. Jis kreipdavosi į nukentėjusiąją, kad turėtų įrodymus, filmuodavo. Nukentėjusioji jį provokuodavo, jis buvo sekamas, jam buvo grasinama, kad jis mažiau gilintųsi. Nukentėjusioji viską derindavo su V. Š., jie abu nuolatos gyvena sodų bendrijoje, žino, kad jis apie 13.00 val. turi pietų pertrauką ir iš kito sodo kur gyvena, eina į sodų bendriją (duomenys neskelbtini) kur turi sodo sklypą. Visa tai vyko iki įvykio. Įvykio dieną jis ėjo iš savo sodo sklypo ir matė, kaip V. Š. žiūri pro langą, nes jam puikiai atsiveria gatvė, mato, kad jis eina, telefonu informuoja nukentėjusiąją, Jis sutiko nukentėjusiąją, ji ėjo (duomenys neskelbtini) nuo V. Š. pusės, ties sankryža, jiems susitinkant, jis pristabdė žingsnius ir ji metė jam į akis žvyrą. Tai buvo dar viena provokacija, jis telefonu bandė filmuoti, tarp jo ir nukentėjusiosios jokio fizinio kontakto nebuvo, jis nukentėjusiajai nespyrė. Nuėjo namo, gatvėje žmonių nebuvo. Su V. Š. jis jokių reikalų neturi, teisme liudytojas melavo. Jis buvo nuėjęs prie V. Š. namų, norėjo viską nufotografuoti, kad būtų akivaizdu, kad iš jo namų neįmanoma matyti įvykio. Liudytojos A. V. įvykio metu nebuvo, ji negalėjo matyti įvykio per savo namų langą, nes ji ten nuolatinai negyvena, tik kartais atvažiuodavo vasarą, jos namelis neturi kamino. Jis skambino liudytojai A. V., nes sodų skelbimo lentoje rado skelbimą, kad teikiamos kirpimo paslaugos, pokalbio metu suprato, kad paskambino melagingai liudytojai. Nukentėjusioji turi motyvą jį apkalbėti, nes jis bando viešinti trijų sodo bendrijų pirmininkų finansinius nusikaltimus. Įvykio dieną nukentėjusioji jam į veidą metė žvyrą, dėl to jis į policiją nesikreipė, nes nebuvo liudytojų. Jis buvo sumuštas kito sodų bendrijos pirmininko, buvo tas pats scenarijus. Liudytojos A. V. neteisingai nurodytas namo numeris (duomenys neskelbtini), nes tai yra kitas namas, o jos namas iš tikrųjų yra (duomenys neskelbtini). Sklypų ir namo numeriai buvo keičiami, apklausų metu, o sodų bendrijos planas pašalintas iš skelbimų lentos. Jis bendrijos pirmininkės pateiktas sąskaitas šiuo metu yra apmokėjo: 55 Eur, 24 Eur ir dar iš jo išreikalavo 18 Eur, nes norėjo parduoti sodo sklypą, o kol nebuvo sumokėjęs, nukentėjusioji neišdavė pažymos reikalingos notarui. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Nukentėjusioji R. V. parodė, kad ji yra sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkė, kaltinamasis šioje bendrijoje turėjo sodo sklypą. Santykiai pašlijo, kai kaltinamajam 2019 m. įteikė sąskaitą sumokėti bendrijos mokestį. Jis sąskaitos nepriėmė, ją nusifotografavo. 2021 m. balandžio 15 d. apie 14 val. ji ėjo (duomenys neskelbtini) link namų, ėjo ieškoti katino. Netoli yra sankryža su pagrindiniu keliu, ėjo D. P.. Ji su D. P. susitiko sankryžoje, jis telefonu ją filmavo, kalbėjo, prašė kažkokių išrašų, nors žinojo, kad pas ją nėra jokių dokumentų, nes jis parašė skundą ir dokumentai buvo pas tyrėją. D. P. dažnai ją filmuodavo. Ji jam kažką atsakė. Kartu paėjo apie 10 metrų. Likus iki jos sklypo apie 10 metrų, ji paspartino žingsnį, jis ėjo paskui ir pajautė smūgį, jis jai spyrė į dešinės kojos blauzdą ir pabėgo. Jai skaudėjo koją, ji pasilenkė prie kojos, pasimetė, nuo kelio paėmė žvyro ir sauja metė link kaltinamojo, bet jis jau buvo sankryžoje. Priėjusi prie savo sklypo pajuto tvinkčiojimą ir pradėjo tinti koja tiesiog akyse. Grįžusi namo paskambino pagalbos telefonu, pasakė, kad įspyrė, skauda. Atvažiavusi greitoji medicininė pagalba išvežė į traumatologinį, kaulų lūžių nenustatė. Koja buvo labai ištinusi, jai buvo uždėta longetė, su ja vaikščiojo 10 dienų, paskui 5-6 savaites šlubavo, ant kojos buvo mėlynė. Ant kelio daugiau žmonių nebuvo. Kai grįžo iš ligoninės tą pačią ar kitą dieną sutiko A. V., kuri jai pasakė, kad matė įvykį, klausė ar kreipėsi į policiją. A. V. jai sakė, kad ji buvo virtuvėje ir per langą matė įvykį. A. V. sklype nuo gatvelės auga ne aukšta gyvatvorė, toliau kaimynų tvora, prie lango yra lazdynas, kuris balandžio mėnesį būna be lapų, todėl matosi gatvelė. Tyrėja su A. V. darė nuotraukas. Kaltinamasis gyvena sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), kuri yra netoli nuo sodų bendrijos (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) įvykio metu turėjo sodo sklypą su nameliu, dabar jau pardavęs. Kaltinamasis mokesčius sumokėjo, nes norėjo parduoti savo sodo sklypą, jam reikėjo pažymos, o ji pažymą išduoda tik kai pilnai atsiskaitoma su bendrija. Sumokėjo jau po šio įvykio. Kaltinamasis pastoviai ją persekiodavo, filmuodavo, rašo skundus, vadina ją aferiste ir vagilka. Dėl šmeižto ir persekiojimo, ji vieną kartą kreipėsi į policiją. Tyrimas dėl jos finansinės veiklos buvo nutrauktas. Ji yra pensininkė, šis įvykis jai padarė stiprų poveikį, bijo išeiti už sklypo ribų, o reikia eiti pas sodininkus. Patyrė pažeminimą, depresiją, be raminamųjų vaistų ilgą laiką negalėjo užmigti. Įvykio metu buvo pavasaris negalėjo dirbti darže dėl fizinės būklės, viena neina iki konteinerių, gyvena kaip kalėjime, pastovi įtampa, net savo sklype apsidairo ar D. P. ne ateina. Kaltinamasis jai spyrė koja, batas buvo masyvus, storu padu. Liudytoja A. V. nėra jos draugė. Iki įvykio jos koja buvo sveika, buvo patyrusi avariją vaikystėje, kai jai buvo 11 metų, dėl to likęs randas priekinėje kojos dalyje. Liudytojas V. Š. gyvena bendrijoje, jis jai pasakė, kad matė, kad D. P. nubėgo telefoną iškėlęs. Jų bendrijoje sklypų numeriai ir namų numeriai nesutampa. Ankščiau visi namai turėjo tik sklypo numerius, po to buvo reikalavimas suteikti gatves ir namų numerius. A. V. sklypo numeris (duomenys neskelbtini), kaip jos diedukai buvo užsikabinę nr. (duomenys neskelbtini), nes ten yra (duomenys neskelbtini) sklypo numeris, taip ir dabar sklypo numeris užkabintas, o adresas (duomenys neskelbtini).

Civilinį ieškinį palaikė, prašo priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Liudytoja A. V. parodė, kad 2021 m. balandžio 15 d. apie pietus savo sodo namelyje, kūreno pečių ir pro langą matė, kaip (duomenys neskelbtini) ateina sodo bendrijos pirmininkė, o jai iš paskos ėjo kaltinamasis ir pasivijęs įspyrė nukentėjusiajai į dešinę blauzdą bei pabėgo. Nukentėjusioji suklupo, lyg bandė kažką nuo kelio paimti. Nukentėjusioji gyvena name kuris yra priešais jos sodo namelį per kelią. Įvykio metu matė, kad kaltinamasis rankose laikė atkištą telefoną, kad filmuoja. Negirdėjo, ar nukentėjusioji šaukėsi pagalbos. Matomumas buvo geras, tarpe yra lazdynas, bet jis buvo plikas be lapų. Yra tujų gyvatvorė, tačiau neužstojo matomumo. Su nukentėjusiąją bendravo tą pačią dieną, į vakarą, ją susitiko kai ėjo pasivaikščioti. Ant jos namelio yra (duomenys neskelbtini) numeris. Sklypo ir namo numeriai skiriasi. Pirmą kartą atvykusi tyrėja netikrinio ar per jos langą matosi įvykio vieta, o antrą kartą tikrino. Tuomet buvo kitas metų laikas, įvykio vietą užstojo lazdyno lapai, bet balandžio mėnesį lazdynas buvo be lapų ir netrukdė jai matyti įvykį. Yra mačiausi, kad kaltinamasis ateina su nukentėjusiąją pasikalbėti, filmuoja telefonu. Po įvykio bandė ir ją filmuoti, kai ji važiavo automobiliu. Mano, kad tai sąmoningas įtampos kėlimas, sužinojus, kad ji yra liudytoja. Po įvykio jai skambino, bandė prigąsdinti, neprisistatė, apsimetė kvailiu, kvietė susitikti.

Liudytojas V. Š. parodė, kad 2021 m. balandžio mėnesį pro langą matė kaip D. P. bėgo keliu nuo R. V. pusės ir suprato, kad kažkas tarp jų įvyko, nes D. P. niekada nebėgdavo. Paskambino R. V. ir ši pasakė, kad D. P. jai įspyrė į koją, kad koja tinsta, kad ji kviečia greitąją pagalbą ir policiją. Matė, kad neužilgo buvo atvažiavo greitoji pagalba ir policija. Jis pastoviai gyvena sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pro jo langą matosi pagrindinė gatvė, dalis R. V. kiemo. D. P. matė išbėgusį į pagrindinę gatvę, bėgo link tiltelio, kur jam reikia eiti į jo bendriją. Matė, kad jis bėgo, sustojo ir pradėjo fotografuoti R. V.. Kad D. P. spyrė R. V. nematė. Per savo virtuvės langą mato kaip D. P. vaikšto. Dabar sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) jau pardavė savo sklypą. Matė, kad po įvykio R. V. kurį laiką šlubavo. Su nukentėjusiąją R. V. bendrauja tik kaip turi sodo bendrijos reikalų. Dėl šio įvykio policija pas jį buvo tą patį vakarą, tačiau pareigūnai nieko nerašė. D. P. savaitė iki šio teismo posėdžio buvo atėjęs prie jo namų, klausė kur jo virtuvė, sakė, kad jam reikia namo išdėstymo. Iš kito sklypo fotografavo jo namą.

Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

R. V. protokolu – pareiškimu (t.1, b.6), pranešė kad 2021m. balandžio 15 d. apie 14.20 val. konflikto metu, (duomenys neskelbtini) D. P. tyčia įspyrė vieną kartą su batu į dešinę koją.

2021 m. gegužės 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su fotonuotraukomis (t.1, b.l.13-16) užfiksuota įvykio vieta, P(duomenys neskelbtini).

2021 m. rugsėjo 24 d parodymų patikrinimo vietoje protokolu su foto nuotraukomis (t.1, b.l.23-27) užfiksuota, kad nukentėjusioji R. V. parodė namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena; namą, esantį priešingoje gatvės pusėje adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena A. V.; vietą (duomenys neskelbtini), nuo jos namo 12,60 m atstumu, kur jai būnant, spyrė į dešinę koją D. P..

Specialisto išvadoje (t.1, b.l.38,39), konstatuota, kad R. V. dešinės blauzdos sumušimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu ir galėjo gautis spiriant koja ir kitu panašias savybes turinčius daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2021 m. balandžio 15 d. ir aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

2021 m. rugsėjo 24 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu su foto nuotraukomis (t.1, b.l.55-61) užfiksuota, kad liudytoja A. V. parodė namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena; namą, esantį priešais jos namą, kuriame gyvena R. V.; langą, pro kurį matė kaip (duomenys neskelbtini) gatvėje D. P. spyrė R. V. į dešinę koją; vietą (duomenys neskelbtini) gatvėje, nuo jos namo 19 m atstumu, kur D. P. spyrė R. V. į dešinę koją; langą iš jos namo vidaus, pro kurį ji matė kaip D. P. spyrė R. V.; kaminą, kuris yra prie jos namo. Taip pat užfiksuota, kad parodymų patikrinimo vietoje metu, 2021 m. rugsėjo 24 d. pro liudytojos rodomą langą nesimatė stovinčios policijos pareigūnės, nes augantis lazdyno kūmas visiškai žaliuoja, jo šakos didelės, o kai buvo atliekama 2021 m. gegužės 5 d. įvykio vietos apžiūra lazdyno krūmas buvo be lapų.

Akistatos protokolu (t.1, b.l.67-69) užfiksuota nukentėjusiosios R. V. ir įtariamojo D. P. akistata, kuriuos metu tarpusavio prieštaravimai nepašalinti.

Apžiūros protokolu (t.1, b.l.73-74), apžiūrėtas garso įrašas (duomenys neskelbtini) gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Apžiūros metu nustatyta, kad R. V. 2021m. balandžio 15 d. 14.22 val. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie tai, kad (duomenys neskelbtini) ją sužalojo sodininkas su kuriuo konfliktuoja, kad ji yra bendrijos pirmininkė, kad spyrė jai į koją ir pabėgo. Nurodė, kad koją skauda ir kad ji tinsta ir kad jai reikalingi medikai.

Tarnybiniu pranešimu (t.1, b.l.77) užfiksuota, kad 2021 m. balandžio 15 d. apie 16.30 val. į Alytaus apskrities VPK OVS buvo gautas Kauno traumatologijos punkto priėmimo skyriaus medikės telefoninis pranešimas apie tai, kad 2021 m. balandžio 15 d. apie 16 val. į gydymo įstaigą GMP pristatė R. V., kuri paaiškino, kad ją sužalojo D. P.. Nustatyta diagnozė: blauzdos sričių sumušimas.

Tarnybiniu pranešimu (t.1, b.l.78) užfiksuota, kad 2021 m. balandžio 15 d. apie 15.00 val. gavus pranešimą, kad sodininkas sumušė moterį, atvykus nurodytu adresu buvo rasta D. V., kuri nurodė, kad jai paskambino motina R. V. ir pasakė, kad konflikto metu sodų gyventojas D. P. spyrė į koją, kuri pradėjo tinti, dėl to greitosios medicininės pagalbos buvo išgabenta į (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjos nepavyko apklausti.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo

Aptartais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis D. P. padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo D. P. parodymai, kad nukentėjusiosios nesužalojo, atmestini, kaip paneigti bylos įrodymais.

Pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis D. P., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia spyrė R. V. į dešinės kojos blauzdą, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Kaltinamasis visiškai nepripažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau pripažino, kad 2021 m. balandžio 15 d. dienos metu buvo įvykio vietoje. Kaltinamasis kaltės nepripažino ir ikiteisminio tyrimo metu. D. P. tvirtina, kad tarp jo ir nukentėjusiosios įvykio dieną, jokio konflikto nebuvo, taip pat nebuvo ir fizinio kontakto, jis nukentėjusiajai į koją nespyrė. Kaltinamasis teigia, kad nukentėjusioji turi motyvą jį apkalbėti, kad tai buvo provokacija.

Nukentėjusioji R. V. parodė, kad ji su kaltinamuoju susitiko sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) pagrindinio kelio ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Jie kartu paėjo apie 10 metrų, kaltinamasis kaip visada klausė jos išrašų, ji jam kažką atsakė. Po to, ji paspartino žingsnį, kaltinamasis liko už jos ir tuomet ji pajautė smūgį į dešinės kojos blauzdą. Kaltinamasis jai įspyręs pabėgo, ji dar pasilenkusi nuo kelio paėmė saują žvyro ir metė link kaltinamojo, bet šis jau buvo sankryžoje. Kaltinamasis 2021 m. rudenį savo sodo sklypą, esantį sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) pardavė, visus mokesčius yra sumokėjęs. Tyrimas dėl jos kaip sodų pirmininkės finansinės veiklos nutrauktas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) turėjo jam nuosavybes teise priklausantį sodo sklypą. Nukentėjusioji R. V. yra sodų bendrijos pirmininkė. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, kad jų tarpusavio santykiai tapo nedraugiški, kai 2019 metais, sodo pirmininkė įteikė kaltinamajam sąskaitas sumokėti sodo bendrijai mokesčius. Kaltinamasis nesutiko su sąskaitose nurodytomis sumomis, kreipdavosi į nukentėjusiąją kad jam detalizuotų mokesčius, filmuodavo nukentėjusiąją, dėl jos kaip sodų bendrijos pirmininkės veiklos kreipėsi į tyrimo įstaigas dėl lėšų išvaistymo ir pasisavinimo. Byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių kaltinamojo ir nukentėjusiosios konfliktiškus santykius, kurie susiję su nukentėjusiosios kaip sodų bendrijos pirmininkės veika.

Bylos įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiajai sužalojimas buvo padarytas kontakto su kaltinamuoju metu. Teismas kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip jo gynybinę versiją, kaltinamasis taip siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji nurodė, kad įvykio vietoje kitų asmenų be jų nebuvo. Nors įvykio vietoje kitų asmenų nebuvo, tačiau liudytoja A. V. patvirtino, kad ji iš savo sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), pro langą matė, kaip kaltinamasis eidamas paskui nukentėjusiąją, jai įspyrė į dešinę blauzdą. Kaltinamasis teigė, kad liudytoja A. V., įvykio metu sode nebuvo, ji negalėjo matyti įvykio aplinkybių, nes vaizdą įvykio vietoje užstojo lazdyno krūmas, be to, jos sodo namelis neturi kamino. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta įvykio vieta ir užfiksuota tyrimui reikšmingos aplinkybės. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir foto nuotraukų matyti, kad prie liudytojos A. V. sodo namelio auga lazdyno krūmas, kuris įvykio vietos apžiūros metu t.y. 2021 m. gegužės 5 d. buvo be lapų. Siekiant patikrinti ar liudytoja galėjo matyti įvykio aplinkybes pro savo sodo namelio langą, buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje, kurio metu buvo nustatyta, kad pro rodomą liudytojos langą nesimatė stovinčios policijos pareigūnės, nes lazdyno krūmas visiškai žaliuoja. Kaip matyti įvykio vieta buvo atlikta 2021 m. gegužės 5 d. ir iš apžiūros metu padarytų fotonuotraukų matyti, kad pavasarį, lazdyno krūmas buvo be lapų, o parodymų patikrinimas vietoje su liudytoja A. V. buvo atliktas rudenį t.y. 2021 m. rugsėjo 24 d. Todėl parodymų patikrinimas vietoje nepaneigia liudytojos A. V. parodymų, kad ji matė įvykio aplinkybes, nes įvykio metu 2021 m. balandžio 15 d. lazdyno krūmas, akivaizdu buvo be lapų ir liudytojai matomumo neužstojo. Taip pat iš įvykio vietos apžiūros ir parodymų patikrinimo vietoje užfiksuotų nuotraukų matyti, kad prie liudytojos A. V. gyvenamojo namo yra kaminas, o namo pamatas yra aukštokai nuo žemės. Teismas neturi pagrindo abejoti šios liudytojos parodymais, nenustatė aplinkybių dėl kurių jos parodymai būtų nepatikimi.

Liudytojas V. Š. teismo posėdyje patvirtino, kad įvykio dieną matė kaip kaltinamasis bėgo keliu nuo R. V. pusės, todėl suprato, kad kažkas negerai, nes D. P. niekada nebėgdavo. Todėl jis paskambino nukentėjusiajai, ir ši jam pasakė, kad D. P. jai spyrė į koją, kad tinsta koja, kad ji kviečia greitąją medicininę pagalbą ir policiją. Liudytojas V. Š. patvirtino, kad nematė, ar D. P. spyrė nukentėjusiajai. Kaltinamasis teigė, kad liudytojas V. Š. meluoja. Kaltinamasis teismo posėdyje pats patvirtino, kad įvykio dieną, jis ėjo iš sodo sklypo ir matė, kad V. Š. žiūrėjo pro langą, nes jam puikiai atsiveria gatvė. O, po to, kaltinamasis teigia, kad iš V. Š. namų neįmanoma matyti įvykio, nors liudytojas V. Š. ir patvirtino, kad matė kaltinamąjį bėgant, o paties įvykio nematė. Liudytojas V. Š. tvirtino, kad apie nukentėjusiosios sužalojimą sužinojo iš jos pačios, kai pamatęs bėgantį D. P., jai pats paskambino. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad liudytojas V. Š. skambino nukentėjusiajai ir iš nukentėjusiosios sužinojo, kad D. P. įspyrė jai į koją, todėl teismas šią aplinkybę laiko neįrodyta. Tačiau teismas neturi pagrindo netikėti, jog V. Š. matė bėgantį D. P., nes ir pats kaltinamasis teismo posėdyje patvirtino, kad liudytojui V. Š. iš namų atsiveria gatvė.

Nors kaltinamasis neigia, kad jis nespyrė nukentėjusiajai į koją, tačiau nukentėjusiosios parodymų patikimumą, be liudytojų parodymų, patvirtina specialisto išvadoje jai nustatytas sužalojimas, jo padarymo mechanizmas.

Fizinio smurto panaudojimą ir sveikatos sužalojimo faktą patvirtina teismo medicinos ekspertas išvadose, kuriose konstatuota, nukentėjusiajai R. V. dešinės blauzdos sumušimas. Padarytas sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu ir galėjo gautis spiriant koja ir kitu panašias savybes turinčius daiktu ir įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad sužalojimas padarytas nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis. Specialisto išvadoje nukentėjusiajai padarytas sužalojimas patvirtina nukentėjusiosios parodymus prie kokių aplinkybių ji patyrė sužalojimą. Specialisto išvadoje konstatuotas sužalojimas – dešinės blauzdos sumušimas.

D. P. kaltę patvirtina kiti bylos duomenys t.y. nukentėjusiosios protokolas-pareiškimas, kuriame ji nurodė, kad sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) būtent D. P. tyčia įspyrė jai į dešinę koją; bendrojo pagalbos centro informacija, kad iš karto po įvykio nukentėjusioji R. V. telefonu pranešė, kad (duomenys neskelbtini) jai spirdamas į koją, ją sužalojo sodininkas su kuriuo ji konfliktuoja. Kaip minėta tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, kad jie konfliktuodavo dėl išrašytų ir kaltinamojo neapmokėtų sodo bendrijos (duomenys neskelbtini) sąskaitų. Nukentėjusioji nurodė, kad vienintelis sodininkas su kuriuo ji nesutarė ir konfliktuodavo buvo D. P.. Pats kaltinamasis šios aplinkybės neneigė ir nenurodė jokio kito asmens, su kuriuo nukentėjusioji konfliktuodavo.

Teismas įvertinęs, kad dėl nukentėjusiajai suduoto smūgio į dešinę koją be jos parodymų, nagrinėjamą aplinkybę patvirtino kiti baudžiamojoje byloje esantys ir ištirti įrodymai, yra pakankami D. P. kaltei konstatuoti. Nors kaltinamasis teigė, kad tai provokacija, kad jis tapo keršto auka, nes jis siekė išsiaiškinti dėl jam išrašomų sąskaitų, tačiau byloje nenustatytos aplinkybės, kad kaltinamojo smurtinius veiksmus išprovokavo nukentėjusiosios elgesys.

Konstatuotina, kad nukentėjusiosios patirtas fizinis skausmas ir sužalojimas yra kaltinamojo tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai išdava, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis, smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu atliko panaudodamas fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, šiuo atveju fizinis skausmas bei nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau elgėsi pavojingai, padarinių norėjo, taip sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Remiantis paminėtu, kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau teismo neteistas, dirba, baustas administracine tvarka. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus visas bylos aplinkybes ir siekiant baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – viešieji darbai. Kaltinamasis teismo posėdyje patvirtino, sutiktų atlikti viešuosius darbus.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000,00 Eur neturtinės žalos ir 69,61 Eur turtinės žalos atlyginimo (t.1, b.l.40-43, t.2, b.l.1). Kaltinamasis nesutinka atlyginti žalą.

Sprendžiant nukentėjusiojo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas - tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji R. V. savo ieškinį dėl neturtinės žalos dydžio iš esmės grindžia patirtu skausmu dėl padarytų sužalojimų, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija. Po įvykio pradėjo jausti nuolatinę baimę būti užpulta, nesijaučia saugi iki šiol. Vengia vaikščioti viena, skuba namo, smarkiai pablogėjo bendravimo galimybės. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajai nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo, tačiau jos prašoma priteisti 3000,00 Eur dydžio neturtinė žala, akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimo padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam kaltinamojo veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl dešinės blauzdos sumušimo. Tačiau nukentėjusiosios nurodyta 3 000 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti vis tik yra neadekvati nusikalstamų veiksmų padariniams, nes R. V. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, nukentėjusiajai nebuvo reikalingas stacionarus gydymas, ambulatorinis gydymas truko palyginti neilgai, byloje nėra objektyvių duomenų, kad padaryti sužalojimai reikšmingai pakenkė nukentėjusiosios sveikatai, itin neigiamai įtakojo jos gyvenimo kokybę. Kaltinamasis pakankamai jaunas, dirbantis. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (kaltinamasis dirba, gauna pastovias pajamas), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nukentėjusiosios elgesį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, reali ir įrodyta yra 500,00 Eur dydžio neturtinė žala.

Nukentėjusioji savo ieškinį dėl turtinės žalos 69,61 Eur grindžia kurui ir vaistams turėtoms išlaidoms. Kuro išlaidos sudaro 50,00 Eur, o medicininėmis priemonėmis įsigyti – 19,61 Eur. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji pristatė tris kvitus už kurą viso 70,01 Eur sumai (t.2, b.l.1). Žalos dydis grindžiamas kvitais, iš kurių matyti, kad buvo perkamas kuras, vaistai nuo skausmo, gelis. Kvitais pagrįsta išlaidos kurui – 70,01 Eur (2021 m. rugsėjo 29 d. kvitas – 20 Eur, 2021 m. lapkričio 12 d. kvitas – 20 Eur, 2022 m. sausio 13 d. kvitas – 30,01 Eur), vaistams, geliui – 19,61 Eur. Nukentėjusioji nurodė, kad išlaidas kurui patyrė dėl kelionių pas gydytojus, į policijos komisariatą, pas advokatą. Pažymėtina, kad čekių pateikimas savaime nepatvirtina, išlaidų dydžio. Civilinis ieškinys ikiteisminio tyrimo metu pareikštas 2021 m. rugsėjo 23 d. degalų įsigijimo kvitai yra po civilinio ieškinio pareiškimo, todėl jie nepatvirtina nukentėjusiosios nurodytų išlaidų. Išlaidos vaistams nuo skausmo ir geliui pagrįstos, todėl priteistinos. Žala ieškovui kilo dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamojo D. P. veiksmų, todėl jis privalo visiškai atlyginti turtinę žalą. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo priteistina 19,61 Eur turtinei žalai atlyginti.

Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiajai R. V. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir paskirta jos atstovu baudžiamojoje byloje advokatas Vytautas Aliuškevičius. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius teismui pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kad valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro 284,09 Eur (t.1. b.l. 46,189-192, t.2 b.l. 25-29). Ši suma yra pagrįsta ir priteistina iš kaltinamojo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, ir skirti jam 7 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį išdirbti visuomenės labui po 20 (dvidešimt) valandų.

Priteisti iš D. P. 19,61 Eur (devyniolika eurų 61 ct) turtinei žalai atlyginti, 500,00 eurų, (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios R. V. naudai.

Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš D. P. 284,09 eurų (du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus, 09 ct) valstybės naudai, išlaidų už nukentėjusiajai R. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams.