Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. Š. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-22606-2023 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo L. S. 2023 m. lapkričio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-22606-2023 M. Š. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį, už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 1 d. 10.03 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 0,55 promilių neblaivumas. Nutarimu M. Š. buvo paskirta 800 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – šešis mėnesius specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) ir dvylika mėnesių uždrausta vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. Š. teismo posėdžiu metu paaiškino, kad 2023 m. spalio 31 d. vartojo alkoholinius gėrimus, tai yra vartojo 0,7 l degtinės kartu su draugu. 2023 m. lapkričio 1 d. atsikėlęs ryte pasitikrino blaivumą savo turimu alkotesteriu, kuris parodė 0,3 promilių neblaivumą, tačiau iš karto nesėdo už automobilio vairo, išvažiavo šiek tiek vėliau, kai papusryčiavo ir atsigėrė kavos. Jo nuomone toks alkoholio kiekis tokiam kaip jis nėra didelis, jis nesijautė neblaivus nei vakare, nei ryte. Važiuojant pamatė, kad vyksta reidas, tačiau kaip minėjo prieš tai nesijautė neblaivus ir nors turėjo galimybę nusukti į kitą kelią, nevengė neblaivumo patikros, nes jautėsi gerai, tačiau policijos pareigūnų alkoholio matuoklis pirmo tikrinimo metu parodė 0,6 promilių neblaivumą, antro – 0,57 promilių neblaivumą. Anksčiau nėra baustas už panašaus pobūdžio nusižengimus, tačiau yra baustas už kitus nusižengimus, tokius kaip nustatyto greičio viršijimas ir mobiliojo ryšio telefono naudojimas vairuojant. Šiuo metu dirba pas ūkininką, traktoriaus vairuoti nereikia, todėl dirba kitus darbus. Nepilnametis sūnus gyvena su motina. Vairuotojo teisės jam yra labai reikalingos, savo kaltę pripažįsta visiškai. Prašo skundą tenkinti.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Š. skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamoje byloje Institucijos 2023 m. lapkričio 13 d. nutarimu M. Š. buvo pripažintas padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už tai jam buvo paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones šešis mėnesius bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai dvylika mėnesių. Ginčo dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo nėra, skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimą skirti trumpesniam terminui.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas transporto priemones vairavo, kai tai darė neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo. Aptariamo straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Kaip matyti įstatymų leidėjas bet kokio laipsnio apsvaigimą, fiksuojamą nuo 0,41 promilių iki 1,5 promilės, laiko vienodai pavojingu ir atsakomybės už skirtingo laipsnio apsvaigimą, nurodytų promilių diapazone, nediferencijuoja. Tokiu būdu akivaizdu, jog valstybė vairavimą apsvaigus, kai apsvaigimas viršija įstatymo numatytą leidžiamą ribą, laiko itin šiurkščiu kelių eismo taisyklių pažeidimu, už kurio įvykdymą numatytas privalomas specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones, atėmimas, taip siekiant užkardyti administracinių nusižengimų pakartotinumą.

ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarka. Sutinkamai su straipsnio 3 dalimi asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, vis tik, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos administracinio poveikio priemonės, t. y. paskirti tokią administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos/administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).

Atkreiptinas dėmesys, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Analogiški reikalavimai taikomi ir skiriant administracinio poveikio priemone.

ANK 7 straipsnyje yra įtvirtintos administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltės formos: asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, o ANK 8 ir 9 straipsniuose išvardytos ir apibūdintos tyčios ir neatsargumo rūšys. ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020). Vis dėlto nagrinėjamu atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kokia administracinio nusižengimo sudėtis – formali ar materiali – yra įtvirtinta ANK 422 straipsnio 5 dalyje.

ANK 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. To paties straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, jog: administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti; administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Kaip matyti iš ANK 9 straipsnio nuostatų, tuo atveju, kai administracinis nusižengimas padaromas dėl neatsargumo (dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo), atsiranda ANK numatyti padariniai.

Įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, charakterizuojančius administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį M. Š. bei skundo argumentus, aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas vertina, jog nebuvo nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių svarstyti dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. Kaip jau aukščiau aptarta, vairavimas esant neblaiviam yra laikytinas itin šiurkščiu kelių eismo taisyklių pažeidimu, galinčiu sukelti negrįžtamas pasekmes ne tik vairuotojui, tačiau ir aplinkiniams. Skunde nurodytos aplinkybės ir papildomi teismo posėdžio metu pateikti duomenys apie tai, kad M. Š., nesijautė neblaivus, dėl ko sėdo už vairo, tai, kad teisė vairuoti yra itin reikalinga darbiniu/finansiniu aspektu, taip pat, kad teisė vairuoti yra reikalinga tenkinti šeimos poreikius, nėra laikytinos nei išskirtinėmis, nei asmens teisinę padėtį švelninančiomis. M. Š. priimdamas sprendimą vairuoti transporto priemonę ryte, kai iš vakaro vartojo itin stiprius alkoholinius gėrimus, o būtent degtinę, savo būseną turėjo įvertinti išskirtinai kritiškai, juo labiau, kad atsikėlus ryte ir patikrinus savo neblaivumą turimu alkotesteriu, alkotesteris visgi parodė 0,3 promilių neblaivumą, kas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, leido suvokti situaciją, kad jis nėra visiškai blaivus, o jo pasitikėjimas turimu alkotesteriu, tik patvirtina jo sąmoningai prisiimtą riziką vairuoti transporto priemonę objektyviai suvokiant, jog jis nėra absoliutaus blaivumo būsenoje. Pažymėtina ir tai, kad vien tai, kad už analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus M. Š. baustas nebuvo, jo nei teigiamai nei neigiamai necharakterizuoja, nes bendrąją prasme administracinių nusižengimų įvykdymas, nepaisant to kokio pobūdžio, jau neigiamai charakterizuotų asmenį kaip nelinkusį laikytis įstatymų, šiuo atveju vis tik atkreiptinas dėmesys, kad M. Š. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baustas buvo. Kaip jau aukščiau aptarta, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios administracinio poveikio priemonės taikymą, tai jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, kadangi šios aplinkybės, kaip ir kitos, kurios skunde nurodytos, kaip teisinę padėtį švelninančios, egzistavo M. Š. jau darant administracinį nusižengimą, tačiau pats asmuo šių aplinkybių nevertino kaip jį atgrasančių nuo vairavimo neblaiviam, kai neblaivumo faktas, kaip pats asmuo teigė, jam objektyviai buvo žinomas, jį nusistačius asmeninio alkotesterio pagalba.

Padaryto administracinio nusižengimo įtvirtinto ANK 422 straipsnio 5 dalyje sudėtis yra formalioji, o tai reiškia, kad neteisėtas yra pats vairavimo, esant neblaiviam, faktas ir nors M. Š. nurodė aplinkybę, jog jis administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, o ne tyčia, niekaip jo atsakomybės nešalina, juo labiau, byloje yra įrodyta, kad administracinį nusižengimą M. Š. padarė tyčia, tai yra suvokė, jog vairuoja transporto priemonę apskritai dar veikiamas iš vakaro suvartotų alkoholinių gėrimų, nes kaip jau minėta, teismo posėdžio metu pats nurodė faktą, kad įvykio rytą tikrinosi nuosavu alkotesteriu, kuris fiksavo nors ir leistinos normos, tačiau apsvaigimą, ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, aplinkybę dėl apsvaigimo suvokdamas, vairavo transporto priemonę. Pažymėtina, kad M. Š., kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo, šeimos gerbūvio ir kitoms funkcijoms vykdyti, pats turėjo būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat jis privalėjo ir turėjo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems giminaičiams ar net kitiems eismo dalyviams. Taigi atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir galėtų būti vertinamos kaip pagrindas pakeisti Institucijos priimtą nutarimą. Be kita ko, Institucija surašydama nutarimą ir paskirdama administracinio poveikio priemonę, pritaikė išlygą, tai yra specialiosios teisės atėmimas šešiems mėnesiams, tuo tarpu pasibaigus šiam terminui M. Š. galės vairuoti transporto priemones, tačiau tik tas, kuriose bus įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ir tai nesuvaržys jo teisės vairuoti ir patirti papildomus nepatogumus ar keisti darbą vien dėl to, jog negali vairuoti.

Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas konstatuoja, jog tenkinti M. Š. skundo nėra teisinio pagrindo, teismas nenustatė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybių ir sprendžia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo L. S. 2023 m. lapkričio 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-22606-2023 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 6 dalimi, teismas,

nutaria:

netenkinti M. Š. skundo ir Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo L. S. 2023 m. lapkričio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-22606-2023, palikti nepakeistą.

Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.