Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Audrius Cininas Baudžiamoji byla Nr. 1A-372-497/2015

Teisėjas Arūnas Budrys Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01032-2011-3

2015 m. birželio 8 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Cinino, teisėjų Pavelo Frolovo, Arūno Kisieliaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios O. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo O. R. nuteista pagal LR BK 260 str. 1 d. 3 metų laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. R. nuteista už tai, kad ji 2011-08-22 apie 11.35 val., romų bendrijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš A. B. neatlygintinai įgijo 0,053 g narkotinės medžiagos – heroino, ir 2011-08-22 apie 11.35 val. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Dariaus ir Girėno g. 185-1, Vilniuje, už 80 Lt pardavė P. S. 0,053 g narkotinės medžiagos – heroino.

Teismo posėdžiu metu apeliantė ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistoji apeliaciniu skundu prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir bylą jos atžvilgiu nutraukti, nesant nusikalstamos veikos sudėties požymių. Apeliantė skunde neigia padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau neneigia, kad pati vartoja narkotines medžiagas, todėl niekada nepardavinėjo ir neketino parduoti jai pačiai reikalingų narkotinių medžiagų. Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus su tokiais nuteistosios O. R. argumentais nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad O. R. pagal BK 260 str. 1 d. nuteista pagrįstai, jos kaltė įrodyta byloje esančių įrodymų visuma.

Apeliantės skundo argumentai, kad nei pas ją, nei garaže, kuriame ji gyvena, niekada nebuvo rasti narkotikai, todėl byloje neįrodyta, jog ji platino narkotikus, yra nepagrįsti ir atmestini. Visų pirma, nuteistosios O. R. kaltę padarius BK 260 str. 1 d. numatytą nusikaltimą patvirtina pačios nuteistosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos patvirtina kitų nuteistųjų A. B. ir P. S. parodymai ir policijos pareigūnų duoti parodymai. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu O. R. savo kaltę pripažino pilnai, parodymus davė dalyvaujant gynėjui ir ji nuosekliai paaiškino - kaip, už kiek pardavė narkotines medžiagas, taip pat paaiškino iš kur jas gavo. Parodė, kad narkotinės medžiagos priklausė A. B., detaliai nurodė kur buvo narkotikai, t. y. nurodė aplinkybes, kurių O. R. apklausiantys pareigūnais negalėjo žinoti.

Nors apeliantė teisiamajame posėdyje iš dalies jau neigė savo kaltę, t.y. neigė platinusi narkotines medžiagas, tačiau tokius jos parodymus nuosekliai patvirtina objektyvūs bylos duomenys. Apeliaciniame skunde nuteistosios iškelta versija apie tai, kad policijos pareigūnas A. M. įkalbinėjo ir patarinėjo jai duoti parodymus prieš liudytoją A. B., tokiu būdu ji išvengs bausmės, nes priešingu atveju pareigūnai suras liudytojus narkomanus, kurie duos parodymus prieš apeliantę, paneigia byloje nustatytų aplinkybių visuma.

Teisėjų kolegija, nuteistosios apeliaciniame skunde pateiktą versiją dėl ikiteisminio tyrimo metu jai daromo spaudimo ir duotų parodymų neteisingumo atmeta, kadangi tokios versijos nepatvirtina jokie bylos duomenys, apeliantės pateiktą versiją paneigia liudytojų policijos pareigūno duoti parodymai, kad O. R. parodymus davė savo noru, niekieno neverčiama. Duomenų apie tai, kad O. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas spaudimas ir kitaip pažeistos jos teisės, byloje nėra. Pažymėtina, kad nuteistosios ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės atitinka faktines įvykių aplinkybes ir kitų nuteistųjų bei liudytojų nurodytas aplinkybes. Teismas neturi pagrindo netikėti O. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi jie sutampa su kitais byloje esančiai įrodymais, o teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, jog ji apklausiama buvo apsvaigusi nuo narkotikų, todėl visas nurodytas aplinkybes sukūrė, kad būtų paleista, yra neįtikinantys ir nepagrįsti kitais bylos duomenimis

Apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį apeliantės atžvilgiu, rėmėsi tokiais įrodymais: teisiamajame posėdyje apklaustų kaltinamųjų: A. B. ir P. S. parodymais, atpažinimo protokolu, liudytojų policijos pareigūnų A. M., V. B. parodymais bei kitais byloje surinktais įrodymais. P. S. teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, jog jis kartu su S. S. vartoja narkotines medžiagas, iš moters čigonės pravarde (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) ne kartą buvo pirkęs narkotikus, ankščiau ji gyveno viršutiniame tabore. Ji jau ne jauna, apie 50 metų, ji plono kūno sudėjimo. Dabar jis neatpažįsta tos moters, nes daug laiko praėjo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis iš nuotraukų atpažino moterį jam pardavusią narkotikus, bet ne iš karto, policininkas jam liepė geriau įsižiūrėti. Per atpažinimą jokio spaudimo jam niekas nedarė. Sulaikymo dieną jis iš tos pačios čigonės nupirko 4 folijos „čekius“ su heroinu. Mano, kad pareigūnai juos sekė, kai jie pirko narkotikus ir viską matė.

Tą faktą, kad apeliantės pravardė yra (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), teisiamajame posėdyje patvirtino ir pati O. R., kad ji dar yra vadinama (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Anot jos, ji pati vartojo narkotikus – heroiną, ir tą dieną apie 6 val. ryto buvo pavartojusi narkotikų, todėl ant jos pirštų ir galėjo likti pėdsakų. Nei P. S., nei S. S. ji nepažįsta. Sulaikyta policijos ji viską pripažino, nes jai buvo bloga, reikėjo narkotikų, todėl davė tokius parodymus.

Nuteistasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nepamena tikslios datos, bet padėjo heroiną į sekciją ir apie tai pasakė O. R., kad ji gali jį paimti. Jo nebuvo namuose, kai O. R. paėmė narkotikus ir pardavė. Nuteistasis patvirtino, kad kiek žino, O. R. išplatino narkotikus, iš jos atlygio už narkotikus jis neprašė ir negavo. Nežino tiksliai, už kiek O. R. pardavė narkotikus, lygtai už 80 Lt. Šiuos savo parodymus A. B. patvirtino teisiamuosiuose posėdžiuose.

Aplinkybes, kad apeliantė platina narkotines medžiagas patvirtino ir liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. M., kuris parodė, kad sulaikius S. S. ir P. S. su 4 vnt. lankstinukais su heroinu, pastarieji prisipažino, kad narkotikus už 80 Lt nusipirko tabore pas čigonę vardu Ona, pravarde (duomenys neskelbtini). Buvo nustatyta, kad moteris vardu (duomenys neskelbtini), kuri taip pat yra pravardžiuojama (duomenys neskelbtini), yra O. R.. Nustačius asmenybę O. R. buvo sulaikyta nuteistojo A. B. namuose, pastaroji prisipažino platinusi narkotikus. Po šio įvykio ji dar kartą buvo sulaikyta dėl platinimo. Tuo metu buvo pradėti keli ikiteisminiai tyrimai. Be to, pareigūnas patvirtino, kad sulaikymo metu O. R. neatrodė blogai, viską paaiškino nuosekliai, ji savo valia davė paaiškinimus prieš A. B.. Ji dar sakė, kad jai dabar bus tabore blogai. Tuo metu jis nematė jokių O. R. abstinencijos požymių. Pati O. R. sakė, kad ji vergauja pas A. B.. O. R. buvo sulaikyta pas A. B. namuose. Ji sakė, kad neturi kur gyventi, dėl to prekiauja narkotikais. Sulaikymo metu pas O. R. narkotikų nerado, bet sulaikė asmenis, kurie iš jos įsigijo narkotikų. Ji tuo metu su jais bendradarbiavo, pergyveno, kad liudija prieš giminaitį. Jie, pareigūnai, visus prekiaujančius narkotikais asmenis daugiau ar mažiau žino. Jie jau anksčiau žinojo, kas yra Šiaulietė ir turėjo duomenų, kad O. R. platina narkotines medžiagas.

Apeliantės narkotinių medžiagų platinimo faktą taip pat patvirtino apklausto policijos pareigūno V. B. parodymai, iš kurių matyti, kad jis prisimena O. R.. Tikrinant narkotikų platinimo vietas, sulaikė P. S., iš kurio sužinojo, kad O. R. jam pardavė narkotines medžiagas. Sulaikyta O. R. pareigūnams prisipažino platinusi narkotines medžiagas, gautas iš A. B.. O. R. glaudėsi pas A. B., o už prieglobstį turėjo platinti narkotikus. Narkotikų A. B. name nerado. Tuo metu O. R. paaiškino, kad gyvena A. B. name, už tai ji pardavinėja narkotikus. Pas O. R. narkotikų taip pat nerado. V. B. yra O. R. sulaikęs kelis kartus. Be to, 2012-10-17 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką I. A. pareiškė, kad iš jai pateiktų asmenų nuotraukų atpažįsta asmenį Nr. 4. Tai asmuo pravarde (duomenys neskelbtini), kuri jai pardavinėjo narkotinę medžiagą – heroiną. Atpažįsta 100 proc. iš veido bendrų bruožų (baudžiamoji byla Nr. 1-488-891/2014, t. 4, b. l. 77). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu aptarti įrodymai paneigia nuteistosios O. R. apeliacinio skundo argumentus ir įrodo jos kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d., nes ji neteisėtai įgijo ir išplatino 0,053 g narkotinės medžiagos – heroino.

Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad kalėjimo ligoninėje yra medicininiai duomenys apie jos sveikatos būklę, kad ji serga diabetu, epilepsija, sulaužytas stuburas, todėl dėl sveikatos būklės negali užsiimti narkotikų pardavimo bizniu. Iš Vilniaus apygardos teismui apeliantės prašymu pateiktos ligos istorijos matyti, kad nuo 2011-12-05 O. R. nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant opiodus, abstinencinė būklė, cukrinis diabetas (ligos istorijų Nr. 2572, Nr. 2948, Nr. 2948-380, Nr. 3332-411 epikrizės). Iš 2005-02-11 ligos istorijos Nr. 367/138 epikrizės matyti, kad O. R. buvo nustatytas gimdos lejomioma. Nuo 2014-02-20 apeliantei yra nustatyti odos uždegimai – psoriazė, dermatitas, epidermophytia ir kt. (2014-02-20 ligos istorijos Nr. 557 epikrizė; 2015-03-24 ligos istorijos Nr. 842/421 epikrizė). Tačiau šios nustatytos ligos nepaneigia apeliantės narkotinių medžiagų pardavimo fakto. Be to, pateiktoje ligos istorijoje nenustatyta, dėl fizinės būklės ir apeliantei nustatytų diagnozių ji nepagali platinti narkotinių medžiagų. Visos šios nurodytos aplinkybės dėl O. R. sveikatos būklės jai jau buvo žinomos prieš darant nusikalstamą veiką, tačiau tai jos nesustabdė nuo nusikaltimo darymo. Todėl darytina išvada, kad dėl savo sveikatos būklės apeliantė galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. O tai, kad apeliantė savo noru ir iniciatyva vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas nešalina jo pakaltinamumo ir kaltės.

Be to, pirmosios instancijos teismas skirdamas O. R. bausmę atsižvelgė į BK 54 str. įtvirtintas nuostatas: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas vertino, kad kaltinamoji O. R. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.) ir pavojingą visuomenei. O. R. teista 4 kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, paskutinį kartą teista už narkotinių medžiagų disponavimą, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamosios asmenybę: Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai jos atžvilgiu bus pasiekti skiriant už jos padarytą nusikalstamą veiką bausmę, susijusią su realiu laisvės atėmimu. Už nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d. nustatyta nuo dvejų iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas apeliantei paskyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę, artima sankcijoje numatytos bausmės minimumui, todėl apeliantei paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas 42,46 Eurų. Prašyme nurodoma, jog, vadovaujantis už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231,2013, Nr. 79-4044), 4 punktu, antrinės pagalbos išlaidos, kurias advokatas Algirdas Grinevičius teikė apeliantei O. R., todėl šią sumą prašoma priteisti iš O. R. valstybės naudai.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kalinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.

Vilniaus apygardos teismo 2015-04-14 nutartimi teismas šioje byloje gynėjo dalyvavimą pripažino būtinu ir nuteistajai O. R. gynėjas paskirtas LR BPK 51 str. 2 d.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir LR BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, tai atvejais, kai gynėjo dalyvavimą teismas pripažįsta būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (kasacinė byla Nr. 2K–322/2014). Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų - 42,46 eurų, priteisimo iš nuteistosios O. R. atmestinas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistosios O. R. apeliacinį skundą atmesti.