Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų ūkis“, trečiajam asmeniui R. B. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“ (toliau – atsakovė) 575,00 Eur turtinės žalos atlyginimą, 13,00 Eur kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo reikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. įvykio metu buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala vonios kambario sienoms ir luboms. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad jos apdrausto turto remonto kainą sudaro 575,00 Eur ir kompensavo atsiradusią žalą išmokėdama tokio dydžio draudimo išmoką. Ieškovės apdraustas turtas buvo sulietas dėl vandens pratekėjimo iš bendro naudojimo vamzdžio. Pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi paskirta atsakovė, todėl ji privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendruosius inžinerinius tinklus, organizuoti jų remontą. Atsakovė yra atsakinga už viso pastato priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus.

3. Ieškovės atstovė nurodė, kad atsakovės teismui pateiktas statinio apžiūros aktas ir išrašas iš techninės priežiūros žurnalo, iš kurių matyti, kad buvo atliekamos tik kasmetinės bendro naudojimo objektų apžiūros, nepatvirtina, kad atsakovė vykdė pareigą organizuoti bendro naudojimo objektų nuolatines apžiūras bei stebėjimus. Be to, nėra duomenų, kad atsakovė bandė patekti į butus, siekdama apžiūrėti per juos einančius bendro naudojimo vamzdynus, įvertinti jų būklę, o negalint to padaryti, fiksavo atitinkamas aplinkybes. Ieškovo atstovė nesutinka su atsakovės nuomone, jog žalos dydis turi būti mažinamas sąmatoje nurodytu sienų ir lubų aptaisymu dailylentėmis, kadangi jomis buvo uždengtas patekimas prie bendro naudojimo vamzdyno ir ardymo darbai buvo būtini siekiant pakeisti stovą. Ieškovė nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovės apdraustame bute vamzdynai dailylentėmis buvo apkalti aklinai, nesudarant priėjimo prie stovo. Kaip matyti iš turto sugadinimo, sunaikinimo akto, jos buvo nuardytos siekiant pakeisti vamzdį, tačiau buvo išmestos dėl spalvos pakitimų, t. y. joms buvo padarytas poveikis vandeniu, kadangi patalpos lubos ir siena tose vietose buvo sulietos. Taigi, visa ieškovės apskaičiuota ir išmokėta žala buvo pagrįsta.

II. Atsakovės argumentai

4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, kadangi ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, t. y. neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ar netinkamai atliktos administratoriaus pareigos, todėl neegzistuoja ir priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų bei atsiradusios žalos. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė bei jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovės avarinėje tarnyboje iškvietimas registruotas 2019 m. rugsėjo 26 d., nustatyta, kad bute Nr. 69 šlampa WC patalpos lubos, viršutiniame bute Nr. 93 namo bendrojo naudojimo inžinerinė įranga uždengta buto apdaila, gyventojas informuotas, kad turi nusiardyti plyteles. 2019 m. spalio 2 d. atsakovė avariją likvidavo - pakeitė dalį WC stovo tarp 3 ir 4 aukštų (tarp butų Nr. 69 ir 93). 2019 m. birželio 28 d. atsakovei atlikus statinio apžiūrą nebuvo nustatytų namo vamzdynų defektų, gyventojai prieš įvykį taip pat nebuvo pateikę jokių pranešimų apie netinkamą jų būklę, todėl atsakovė neturėdama jokių duomenų apie tai, neturėjo objektyvių priežasčių remontuoti šią namo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos dalį. Ginčo atveju avarija namo inžineriniame įrenginyje, kuris buvo uždengtas buto Nr. 93 apdaila, įvyko netikėtai.

5. Atsakovė savo kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratorės pareigas atliko tinkamai: ji, laikydamasi Daugiabučio namo administravimo nuostatų, Statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017, Civilinio kodekso nuostatų, nuolat tikrina namo būklę, nustato defektus bei juos šalina, informacija yra pildoma Statinio apžiūros žurnale, statinio apžiūros aktuose, bendrovės pastatų ūkio valdymo sistemoje (PUV), atliktų darbų aktuose ir kituose dokumentuose. Atsakovės pateiktas 2019 m. birželio 28 d. statinio apžiūros aktas Nr.KA-771-2019 įrodo, kad prieš įvykį atsakovė įvertinusi statinio techninę būklę, nenustatė jokių bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos - vamzdynų defektų ar blogos jų būklės, dėl kurios būtų sutrikusi jų funkcinė paskirtis. Atsakovė vykdė namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu dėl elektros instaliacijos remonto darbų, taip pat 2019 m. gegužės mėn. šaukė namo gyventojų susirinkimą, kas rodo, jog atsakovė buvo aktyvi vykdydama savo kaip namo administratoriaus pareigas: prižiūrėjo statinį, įvertino jo būklę, fiksavo defektus bei organizavo jų šalinimą.

6. Atsakovė nurodo, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti atsakovei, savaime nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų atsakomybės už pastato trūkumus. Atsakovė neturi teisės valdyti pastato kaip savininkė, kadangi negali be savininkų sutikimo ar tiesioginio nurodymo pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio. Iki įvykio nebuvo gauta jokių nusiskundimų iš butų Nr. 69 ar Nr. 93 gyventojų: vandens pratekėjimus, blogą kvapą butuose ar kitas aplinkybes, kurias nustačius buvo galima įtarti blogą vamzdyno būklę ir organizuoti jo remontą (gauti butų savininkų sutikimus tokius darbus atlikti). Taip pat atsakovė atkreipė dėmesį, kad nustatytas gedimas buvo namo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos dalyje, prie kurios priėjimas galimas tik iš privataus buto (Nr. 93), tačiau šiuo atveju priėjimas net ir nebuvo galimas, nes gyventojas stovą buvo uždengęs buto apdaila. Ir tik atlaisvinus priėjimą - vamzdyno dalis esanti perdangoje tarp aukštų buvo sutvarkyta.

7. Atsakovė nurodo, kad ji vizualiai nematomų vamzdžių, esančių gyventojams privačios nuosavybės teise priklausančiose patalpose, keitimo savo iniciatyva nevykdo, o vykdo tik gavus pačių butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus defektus bei gavus daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sutikimus tokius darbus atlikti.

8. Taip pat atsakovė nesutinka ir su ieškovės paskaičiuotu žalos atlyginimo dydžiu, kadangi į jį įeina 113,00 Eur už lubų ir sienų aptaisymą medžio dailylentėmis/keitimą, kadangi jomis buvo uždengta priėjimo prie remontuojamo vamzdžio vieta, kurią gyventojas buvo įsirengęs pats ir privalėjo nusiardyti, kad atsakovės darbuotojai galėtų prieiti prie avarijos vietos iš šio buto bei pakeisti trūkusį vamzdį, esantį perdangoje tarp 3 ir 4 aukštų (butų Nr.69 ir Nr.93). O tai reiškia, kad šie nuostoliai (medžio dailylenčių nuėmimas) buvo neišvengiami ir neturėtų būti priskirti atsakovės atsakomybei.

III. Trečiojo asmens pozicija

9. Trečiasis asmuo R. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Byloje nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2020 m. balandžio 22 d. buvo apdraudusi nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 26 d. ieškovė registravo įvykį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini)apliejimo. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, kad draudėjo atstovė pranešė, kad nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. bute skverbiasi vanduo vonioje pro lubas. Taip pat atsirado dėmė gretimame kambaryje ant sienų. Kad patikrinti pro kur skverbiasi vanduo buvo nuardyta dalis lubų ir sienų lentelių vonios kambaryje. Akte taip pat nurodyta, jog butų ūkis nustatinės avarijos vietą, kol kas priežastis neaiški, galima bendrų vamzdynų avarija. Akte nurodyta, kad kambaryje remontas darytas 2017 metais, vonios kambaryje – apie 2020 metais. Nustatyti sugadinimai – vonios kambaryje lubos po lentelėmis 3,2 m² dėmėtos, siena apie 1,5 m² dėmėta, nuardyta apie 1 m² medinių lentelių nuo lubų ir apie 0,6 m² medinis vamzdžių uždengimas. Draudėjos teigimu lentelės išmestos, nes pakeitė spalvą; kambaryje sienos - dažyti tapetai, ant jų matosi dėmės (19,10 m²), taip pat dėmės matosi ant lubų (15 m ²), patalpose juntama drėgmė. Kadangi įvykio metu butas buvo apdraustas ieškovės, todėl buto savininkui buvo išmokėtas 575,31 Eur žalos atlyginimas pagal remonto sąmatą. Į šią sumą įeina lubų perdažymas 60,72 Eur, lubų tapetų dažymas 73,62 Eur, lubų aptaisymas medžio dailylentėmis/keitimas 78,51 Eur, šviestuvų permontavimas 18,17 Eur, sienų perdažymas 22,36 Eur, sienų tapetų dažymas 93,25 Eur, sienų aptaisymas MPP arba medžio dailylentėmis/keitimas 34,49 Eur, kiti darbai – plėvelinės apsaugos /grindų ir kt. dangų 12,42 Eur, patalpų valymas ir šiukšlių išvežimas 54,46 Eur, baldų ir kt. daiktų išnešimas - įnešimas 26,54 Eur, drėgmės surinkėjo nuoma 46,88 Eur, drėgmės surinkėjo transportavimas 53,89 Eur. pastato, esančio Plento g. 5, Kaune, administratore įvykio metu buvo atsakovė.

Dėl deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų ir daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus atsakomybės

11. Nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir žalos dydžio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246-6.249 straipsniai).

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovės veiksmai ar neveikimas.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, vertintina, kaip administratorius atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

14. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad atsakovė yra atsakinga dėl vandens prasiskverbimo į draudėjo patalpas ir jo padarinių, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorė, kuri neprižiūrėjo pastato bendro naudojimo konstrukcijų (bendro naudojimo vamzdžių) ir neorganizavo jų remonto, tokiu būdu elgėsi nerūpestingai, ko pasekoje, dėl trūkusio bendro naudojimo vamzdžio ieškovės apdraustam turtui atsirado žala, kuri yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo rezultatas.

15. Byloje nėra ginčo dėl to, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 23 d. buvo užlietas dėl šiame name trūkusio bendro naudojimo WC stovo, kuris yra šio namo bendrojo naudojimo inžinerinių įrenginių dalis, o įvykio metu atsakovė buvo minėto namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorė. Nustatyta, kad atsakovė įsipareigojo teikti daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugas.

16. Teismas pažymi, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius (nagrinėjamu atveju – atsakovė) objektą administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (ginčui aktuali 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau – Nuostatai), pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas; Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą (4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas). Nuolatiniai gyvenamojo namo, kuriame įvyko draudiminis įvykis, inžinerinės įrangos priežiūros darbai turėjo būti atliekami pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, pagal kurio 34 p. nuolatiniai statinio būklės stebėjimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį, o pagal 35 p. nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami dažniau kaip kartą per mėnesį, kai: pastebėti statinio (jo konstrukcijų, inžinerinių sistemų) būklės defektai ar neleistinos deformacijos; vykdomi statinio dalies rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai; statinio sklype ar besiribojančiuose sklypuose vykdomi naujo statinio statybos arba esamo statinio rekonstravimo darbai; pageidauja Naudotojas.

17. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir konstatavus, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto avarijos, būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji pagal kompetenciją ėmėsi visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta tokios žalos.

18. Atsakovė į bylą pateikė 2019 m. birželio 28 d. statinio apžiūros aktą Nr. KA-771-2019 bei išrašus iš statinio apžiūros žurnalų, kurie, atsakovės manymu, turėtų įrodyti, kad ji savo kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratorės pareigas atliko tinkamai, kadangi ji prieš įvykį buvo įvertinusi statinio techninę būklę ir nenustatė jokių bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos – vamzdynų defektų ar blogos jų būklės, dėl kurios būtų sutrikusi jų funkcinė paskirtis. Atsakovė nurodo, kad minėtos apžiūros metu buvo nustatyta, kad name, adresu (duomenys neskelbtini) elektros instaliacijos būklė neatitinka elektros saugos reikalavimų, todėl 2019 m. vasario mėn. atsakovė vykdė namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu dėl elektros instaliacijos remonto darbų, taip pat 2019 m. gegužės mėn. atsakovė šaukė namo gyventojų susirinkimą. Atsakovės vertinimu, šios faktinės aplinkybės parodo, kad ji buvo aktyvi vykdydama savo kaip namo administratorės pareigas, nes prižiūrėjo statinį, įvertino jo būklę, fiksavo defektus bei organizavo jų šalinimą.

19. Su tokiais atsakovės argumentais teismas nesutinka. Pagal jau minėtą įvykio metu galiojusią Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas) redakciją, privalomuosius reikalavimus sudaro reikalavimai išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus; reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį, nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai ir nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Gyvenamojo namo būklė turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumą per visą ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę (Reglamento 84 punktas). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turėjo būti užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais (Reglamento 86.1 punktas). Vamzdyno būklę vieną kartą per metus, vykdydamas pastato profilaktinę techninę priežiūrą, tikrina namo administratorius.

20. Taigi, atsakovė, būdama namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdytoja, yra saistoma pareigos organizuoti daugiabučio namo techninę vamzdynų priežiūrą ir už ją atsakyti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. birželio 28 d. buvo atlikta namo kasmetinė apžiūra, tikslu įvertinti statinio techninę būklę. Buvo atlikta bendrojo naudojimo konstrukcijų, bendrųjų inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų apžiūra. 2019 m. birželio 28 d. statinio apžiūros akte Nr. KA-771-2019 be kita ko nurodyta, kad vandentiekio, lietaus nuotekų, nuotekų sistemos vamzdynų būklė patenkinama. Nei ankstesnių, nei vėlesnių metų kasmetinių apžiūros aktų į bylą nėra pateikta. Tačiau iš atsakovės pateikto namo, esančio (duomenys neskelbtini) techninės priežiūros žurnalo matyti, kad namo nuotekų vamzdynas nebuvo geros būklės, nes tik 2008 m. dalis jo buvo perklota, o vėliau buvo atliekamas tik dalinis jų remontas, vamzdynai buvo pakeisti 9 buto sandėlyje, 60, 84, 109, 111 butuose. Taigi, atsakovė žinojo ir suprato, kad namas yra senos statybos, per ilgą laiką atsiranda vamzdynų korozija, todėl atsakovė privalo užtikrinti intensyvesnį jų tikrinimą, priežiūrą, inicijuoti remontą ir taip užkirsti kelią avarinėms situacijoms.

21. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad atsakovė trečiojo asmens R. B. bute esančių bendrųjų inžinerinių sistemų iki 2019 m. rugsėjo 23 d. įvykio neapžiūrėjo, taip pažeisdama aukščiau paminėtus Reglamento 88.1, 91 punktų reikalavimus. Nežiūrint to, kad į gyventojų butus atsakovės darbuotojai gali pateikti tik butų savininkų leidimu, byloje nenustatyta, kad atsakovė iki 2019 m. rugsėjo 23 d. įvykio apskritai būtų dėjusi kokias nors pastangas patekti į trečiojo asmens butą tikslu įvertinti bendrųjų pastato inžinerinių sistemų būklę, o trečiasis asmuo R. B., būtų neleidęs jai tą daryti. Taip pat nenustatyta, kad atsakovė būtų pareikalavusi trečiojo asmens atidengti dailylentėmis uždengtą kanalizacijos vamzdyną, siekiant vizualiai jį apžiūrėti (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-455-730/2017; Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-126-259/2017). Atsakant į argumentą, jog trečiasis asmuo niekada nesikreipė į atsakovę ir nepranešė apie jo patalpose esančios bendrosios inžinerinės įrangos būklę, pažymėtina, kad trečiasis asmuo nebūdamas šios srities specialistas, negalėjo numatyti, jog yra būtinas bendrojo naudojimo vamzdžio remontas, todėl ir galimo vamzdžio įtrūkimo negalėjo numatyti.

22. Įvertinus nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad atsakovė, sąžiningai gindamasi nuo jai reiškiamo reikalavimo, buvo laisva pateikti įrodymus apie namo, esančio (duomenys neskelbtini)bendrojo naudojimo objektų priežiūros faktinį vykdymą iki 2019 m. rugsėjo 23 d. įvykusio draudiminio įvykio, kurie, be kita ko, yra išimtinai atsakovės dispozicijoje, sutiktina su ieškove, kad ji, įrodydama trečiojo asmens buto apliejimo faktą dėl vandens pratekėjimo iš bendro naudojimo vamzdžio, kartu įrodė atsakovės neveikimą, nulėmusį ieškovės nurodomos žalos atsiradimą – jos administruojamo daugiabučio namo bendrųjų inžinerinių tinklų nepriežiūrą ar nepakankamą priežiūrą. Reikalauti, kad ieškovė kažkokiu kitokiu būdu įrodytų atsakovės neveikimą, teismas neturi pagrindo, nes pagal bendrą įrodinėjimo naštos pasiskirstymo taisyklę asmeniui tenka pareiga įrodyti teiginį, ne neiginį. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, būtent atsakovei teko pareiga paneigti minėtu būdu ieškovės įrodytą atsakovės neveikimą, ko atsakovė byloje neįvykdė. Todėl, vadovaujantis CPK įtvirtintu rungtyniškumo principu, teismui ieškovės pateikti įrodymai bei atsakovės pozicija neteikiant ar neturint įrodymų sąlygoja išvadą, kad šiuo atveju žala atsirado būtent dėl atsakovės neteisėto neveikimo (CPK 177, 185 straipsniai).

23. Teismas konstatuoja, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo bendrųjų inžinerinių tinklų priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei draudėjai atsiradusios žalos yra nustatytas. Kadangi ieškovė išmokėjo draudimo išmoką draudėjui, jai perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Atsakingai elgtis yra namo administratoriaus pareiga, kurios jis nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl atsakovei tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės, t. y. atlyginti patirtą žalą.

Dėl padarytos žalos dydžio

24. Žalą, padarytą asmens turtui, privalo atlyginti atsakingas asmuo (CK 251 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nustato visiško nuostolių atlyginimo principą, kuris išreiškia civilinės atsakomybės kompensavimo funkcijos esmę. Juo siekiama kompensuoti tuos turtinius praradimus, kuriuos patyrė nukentėjęs asmuo. Žala turi būti atlyginama visiškai, todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, t. y. ieškovas (CPK 178 straipsnis). Jeigu nukentėjusysis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, šalys nesutaria dėl jų dydžio, pateikia prieštaringus įrodymus, nuostolių dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

25. Turto sugadinimas yra fizinis poveikis turtinėms vertybėms, dėl kurio sumažėja medžiaginės, eksploatacinės, vartojamosios ar kitokios jų savybės. Pokytis gali būti objektyviai nustatytas ir įvertintas pinigais. Padaryta žala turi būti nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

26. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 575,00 Eur žalos atlyginimą. Žalos dydį byloje patvirtina ieškovės pateikti Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, Remonto sąmata ir mokėjimo nurodymas. Žalą ieškovė paskaičiavo vadovaudamasi Būsto draudimo taisyklėmis, pagal kurių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Taisyklių B skyriaus III skirsnio 2.2 punkte nurodyta, kad kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Turto remonto kainą - 575,00 Eur, ieškovė paskaičiavo pagal lokalinę sąmatą, sudaromą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu ND1-708 “Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus” patvirtinta Sistela programa.

27. Teismas pažymi, kad ieškovės sudarytoje sąmatoje nurodytos buto remontui reikalingos, o ne faktiškai draudėjo patirtos išlaidos; toks draudimo išmokos apskaičiavimo būdas yra galimas ir priklauso nuo draudėjo pasirinkimo. Pagal kasacinio teismo praktiką draudimo išmoka apskaičiuojama ir išmokama draudėjui nepaisant to, ketina jis atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintą turtą ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad turto sugadinimo atveju žalos dydis gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012).

28. Atsakovė nesutinka su ieškovės paskaičiuota žalos dalimi -113,00 Eur už nuardytas lubų ir sienų dailylentes, nurodydama, kad bendrojo naudojimo vamzdis buvo uždengtas medinėmis lentelėmis, dėl ko fiziškai prie šio vamzdžio prieiti nebuvo galima. Teismas šiuos atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Byloje esantys įrodymai – foto nuotraukos patvirtina, kad trečiojo asmens bute buvo reikalinga nuardyti medžio dailylentes tam, kad pakeisti jo bute esantį vamzdį. Šie įrodymai patvirtina, jog bendrojo naudojimo vamzdis, buvo uždengtas lentelėmis, tačiau šios nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, neatleidžia atsakovės nuo savo pareigų vykdymo ir nešalina jos atsakomybės. Be to, byloje nėra įrodymų, jog trečiasis asmuo savavališkai minėtą vamzdyną užsandarino, taip pat nėra įrodymų, kad vamzdynas buvo užsandarintas aklinai ir nebuvo galima prieiti prie bendrojo naudojimo vamzdžio. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad nuardytos dailylentės buvo išmestos dėl to, kad dėl drėgmės jos pakeitė spalvą, todėl tapo nebetinkamos naudoti. Teismas sprendžia, kad trečiojo asmens patirti nuostoliai, susiję su lubų ir sienų aptaisymu medžio dailylentėmis, yra patirti dėl draudiminio įvykio, dėl kurio nagrinėjamu atveju kalta yra atsakovė, todėl ieškovė pagrįstai juos įtraukė į kompensuojamos žalos dydį. Atsakovė nepaneigė ieškovės nurodyto žalos apskaičiavimo metodo ar dydžio teisingumo, nepateikė kitų duomenų, kuriais remiantis galima būtų įvertinti ieškovės paskaičiuotą ir draudėjai atlygintą žalą už turto sugadinimą užliejus butą, todėl teismas vertina, kad ieškovės pateikti įrodymai yra tinkami prašomos priteisti žalos dydžiui patvirtinti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovė privalo atlyginti ieškovei 575,00 Eur dydžio žalą (CPK 178 straipsnis).

Dėl kompensacinių ir procesinių palūkanų priteisimo

29. Praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (LR CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005).

30. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuojamos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4d. priimtą nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).

31. Byloje nustačius, kad atsakovė neįvykdė prievolės atlyginti ieškovei žalą šios nurodytu terminu, ieškinio reikalavimas dėl 13,00 Eur kompensuojamųjų palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo reikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pateikimo teismui, tenkinamas (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis).

32. Po bylos iškėlimo skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal LR CK 6.210 straipsnio 2 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 27 d.) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

33. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė, teikdama ieškinį sumokėjo 18,00 Eur žyminį mokestį, todėl ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteisiamos ieškovei iš atsakovės.

34. Byloje duomenys apie ieškovės patirtas teisinės pagalbos išlaidas nėra pateikti, todėl šis klausimas nesprendžiama.

35. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis, 98 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 ir 284 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“, juridinio asmens kodas 132532496, 575,00 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) žalos atlyginimą, 13,00 Eur (trylikos eurų 00 ct) kompensacines palūkanas, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18,00 Eur (aštuoniolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.