- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-06
- Bylos Nr.
- e2A-126-259/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00051-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus butų ūkis“
- Trečiasis asmuo
- R. N., V. V., Daugiabučio namo savininkų bendrija
- Kategorijos
- 2.5.10.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.39.2.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus butų ūkis“, tretieji asmenys – R. N., V. V., Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini), dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 203,52 Eur turtinei žalai atlyginti, 14,55 Eur palūkanų ir 6 procentus metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-09-14 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sienoje trūkus bendrojo naudojimo šalto vandens vamzdžiui, užpiltas butas Nr. 31. Įvykio metu butas Nr. 31 ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Ieškovės atstovas turto sunaikinimo, sugadinimo akte aprašė įvykį - žalos vyksmą ir priežastį. Apskaičiuojant nuostolius ir mokant draudimo išmoką, ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2013-01-03 redakcija, galiojanti nuo 2013-02-11). Pagal lokalinę sąmatą sugadinto turto kaina yra 710 Lt. Ši suma išmokėta draudėjai R. N.. Atsakovė yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė. Ji privalėjo prižiūrėti daugiabučio gyvenamojo namo bendruosius inžinierinius tinklus, t. y. nuolat vykdyti pastato inžinerinės sistemos priežiūrą, teikti techninį aptarnavimą, atlikti atnaujinimo darbus. Žinodama apie pastato sistemos galimai avarinę būklę, rūpestingai bei atsakingai vykdydama savo įsipareigojimus, atsakovė privalėjo atlikti statybinius tyrinėjimus, pastato ar atskirų jo dalių būklei nustatyti, gyvenamojo namo ar jo dalių ekspertizę, tačiau šios pareigos nevykdė. Dėl atsakovės nerūpestingumo, išsamiai ir visapusiškai neatliktos vamzdynų priežiūros, ieškovės draudėjai atsirado žala. Pagal Pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugų sutarties 5.1. punktą atsakovė yra įsipareigojusi užtikrinti bendrojo naudojimo inžinierinių sistemų saugų naudojimą, jų profilaktiką (šalto vandens tinklų nuo įvadinės sklendės iki buto šalto vandens įvadinės uždaromosios armatūros). 2014-10-15 atsakovei išsiųsta pretenzija buvo raginama atlyginti žalą, tačiau atsakovė žalos neatlygino. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad administruodama pastatą ir vykdydama nuolatinę priežiūrą, atsakovė vadovaujasi LR aplinkos ministro 2010-12-31 įsakymu Nr. D1-1067 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1. 12.05:2002 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“. Gyvenamajame name 2014 metais vykdyti nuolatiniai stebėjimai, 2014-08-20 atlikta gyvenamojo namo kasmetinė apžiūra. Gyvenamojo namo energetinis naudingumo sertifikavimas, gyvenamojo namo ar jo dalių ekspertizė ir statybiniai tyrinėjimai nevykdyti, taip pat nevykdytos neeilinės apžiūros atliekamos po stichinių nelaimių, kadangi stichinių nelaimių nebuvo. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), specifika yra ta, kad bendro naudojimo inžinierinė įranga - šalto, karšto vandens ir kanalizacijos vamzdynai bei stovai yra įrengti pačiuose butuose, o ne bendro naudojimo patalpose, kurios gali būti lengvai prieinamos administratoriui ar techniniam prižiūrėtojui. Butų savininkai, tarp jų ir 40 buto savininkė R. N., yra panaikinusi angas su durelėmis, kurios leistų vykdyti nuolatinius stebėjimus, kasmetinę apžiūrą, patikrinti vamzdynų, esančių butuose, stovį. R. N. bute vamzdynai buvo apkalti aklina plokšte, todėl panaikinta galimybė apžiūrėti vamzdynus. Atsakovė neturi galimybės be savininko sutikimo patekti į jo butą, o tuo labiau prievartiniu būdu privačiuose butuose be savininko sutikimo ardyti jo sienas, apžiūrėti vamzdynus ir juos remontuoti. Atsakovės nuomone, ji atliko visus nuo jos priklausančius ir jai, kaip administratoriui, numatytus veiksmus, todėl neturi pareigos atlyginti žalą. Nėra priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos, trūkus bendrojo naudojimo šalto vandens vamzdžiui, ir netinkamo administratoriaus pareigų vykdymo. Pagal nurodytame reglamente nustatytus statybinių tyrinėjimų būdus ir tvarką, neįmanoma tinkamai atlikti statybinių tyrinėjimų, jeigu nėra laisvo priėjimo prie konstrukcijų ir inžinerinės įrangos. Taip pat atsižvelgiant į nurodytą reglamentą nebuvo nei vienos iš privalomų sąlygų statinio ekspertizei vykdyti, o statinio naudotojai- savininkai, taip pat nėra išreiškę tokio pageidavimo ir sutikimo apmokėti statinio ekspertizę. Prašomas priteisti žalos dydis - 203,52 Eur, grindžiamas lokaline sąmata, kuri parengta pagal pačius didžiausius maksimalius įkainius, todėl atsakovė nesutiko ir su prašomu priteisti žalos dydžiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė pagal 2012-06-29 sudarytą Pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugų sutartį. Iš byloje pateiktų įrodymų, teismas nustatė, kad buvo užlietas trečiojo asmens R. N. butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas Būsto draudimu. Draudikas draudėjui išmokėjo 710 Lt išmoką, kurią subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 str.) prašo priteisti iš atsakovės, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra užlietas butas, bendrosios nuosavybės objektų administratorės.Teismas nenustatė atsakovės kaltės ir priežastinio ryšio dėl atsakovės neveikimo ir atsiradusios žalos. Nurodė, kad vykdydama administravimo sutartį atsakovė 2014-09-20 atliko gyvenamojo namo apžiūrą, nustatė trūkumus „kanalizacijos“ pozicijoje, ten, kur galimas prieinamumas prie bendrojo naudojimo inžinierinių tinklų. Butų savininkams kartu su nuolat siunčiamomis sąskaitomis nurodoma informacija atkreipti dėmesį į bendro naudojimo vamzdynus, esančius butuose ir informuoti apie jų patikimumą. Teismas pripažino, jog tai, kad atsakovė yra ginčo pastato bendrosios nuosavybės administratorė, nereiškia, kad šiai bendrovei buvo perduotas bendros nuosavybės valdymas. Nurodė, kad atsakovė tik teikia administravimo paslaugas už nustatytą atlygį, bet ji neturi galimybės valdyti pastato kaip savininkė (CK 4.22 str. 1 d.), t. y. be butų savininkų sutikimo ar tiesioginio nurodymo pastatui daryti ūkinį ar fizinį poveikį - pakeisti susidėvėjusius bendrosios nuosavybės kanalizacijos vamzdynus. Teismo vertinimu, byloje nustačius, kad ginčo butas buvo užlietas dėl gyvenamojo namo butų savininkams priklausančio kanalizacijos stovo movos trūkimo dėl jos susidėvėjimo (namas statytas 1976 m.), draudiko surašytas turto sunaikinimo sugadinimo aktas dalyje dėl įvykio aprašymo neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir šioje dalyje yra ydingas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismo išvada, kad ieškovės atstovo įvykio vietoje sudarytas Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas yra ydingas, padaryta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, numatytas LR CPK 185 straipsnyje. Atsakydama į ieškovės paklausimą apie 2014-09-14 avarijos aplinkybes atsakovė 2014-10-10 raštu informavo AB „Lietuvos draudimas“, kad 2014-09-14 įvykis bute Nr. 40 nebuvo registruotas. Vertinant šią atsakovo ieškovei pateiktą informaciją būtina įvertinti, kad tik atsakovė sprendžia registruoti ar neregistruoti įvykį savo vedamuose registruose. Taip pat atsakovė sprendžia teikti ar neteikti teismui įrodymus, kurie atsakovei nenaudingi. Kita vertus, vandentiekio sistemos avarija įvyko ne bute Nr. 40, o bute Nr. 44, todėl atsakovės registruose galimai neregistruota. Atsakovė neteikė į bylą įrodymų apie 2014-09-14 bute Nr. 44 įvykusią vandentiekio avariją. Atsakovė teikė į bylą įrodymus apie 2014-09-11 atsakovės keistą kanalizacijos stovą bute Nr. 44. Tačiau kanalizacijos stovas buvo keičiamas ne 2014-09-14, o trimis dienomis anksčiau (2014-09-11), ir ne bute Nr. 40, bute Nr. 44. Ieškovės atstovas apdraustą butą Nr. 40 apžiūrėjo 2014-09-19. Apžiūros metu padarytos nuotraukos akivaizdžiai tvirtina bute Nr. 40 atsakovės vykdytus šalto vandens vamzdžio remonto darbus. Ieškovės ekspertas vietoje sprendė, kad patalpos užpiltos vandeniu, o ne kanalizuotu vandeniu. Apeliantės nuomone, šių aplinkybių bylą nagrinėjęs teismas objektyviai neįvertino ir rėmėsi tik atsakovės paaiškinimais bei įrodymais, kurie nesusiję su 2014-09-14 įvykiu, kai vandeniu buvo užpiltas butas Nr. 40. Teismas netinkamai taikė LR aplinkos ministro 2010-12-31 įsakymu Nr. D1-1067 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (Gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ 9 ir 11 punktus, LR aplinkos ministro 2004-06-21 įsakymu Nr. D1-347 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašo“ 10.2, 36, 37, 37.1, 37.2, 37.3, 37.4, 38, 39 punktus. Byloje nustatyta, kad atsakovė išoriškai nematomų inžinerinių tinklų būklės nenustatė, o pareigą nustatyti butuose esančios ir išoriškai nematomos bendrosios inžinerinės įrangos techninę būklę perkėlė butų gyventojams. Toks atsakovės elgesys yra neteisėtas. Atsakovė turi teisę reikalauti, kad butų gyventojai atlaisvintų priėjimus prie butuose esančios bendrosios inžinerinės įrangos, jeigu priėjimas prie šios įrangos apsunkintas. Pastato administratorius atlieka tyrinėjimus bendrosios įrangos būklei nustatyti. Atsakovė, kaip pastato bendro naudojimo objektų administratorius, turi pareigą užtikrinti vandentiekio ir kitų sistemų sandarumą, kad šių sistemų eksploatavimas nedarytų žalos. Nagrinėjamu atveju atsakovė neužtikrino bute Nr. 44 esančios bendrosios inžinerinės įrangos sandarumo.Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad pagal gyvenamojo namo inžinerinių sistemų techninę dokumentaciją ar kitus normatyvinius dokumentus šio namo bendrojo naudojimo nuotekų sistemos gyvavimo trukmė nebuvo pasibaigusi, dėl ko atsakovė neturėjo pagrindo inicijuoti statybinius tyrinėjimus siekiant nustatyti bendrojo naudojimo nuotekų sistemos ar jos dalies nusidėvėjimo faktą, laipsnį, nustatyti privalomus gyvenamojo namo bendrojo naudojimo nuotekų sistemos atnaujinimo darbus. Nesant šių duomenų, kurie, be abejo, reikšmingi neigiant vieną iš sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, teigti, kad atsakovė nėra atsakingas už tokią žalą, nėra pagrindo. Priešingu atveju, atsakovė, kuri yra paskirta užtikrinti, kad jos administruojamas gyvenamasis namas visą jo naudojimo laiką atitiktų privalomus reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą gyvenamąjį namą prižiūrėti taip, kad būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (per nusidėvėjusią bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą nepradėtų sunktis vanduo), būtų nelaikoma atsakinga už būtent jai teisės aktų priskirtų funkcijų neatlikimą, kurios yra nustatytos visos gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos atžvilgiu. Todėl atsakovės atsikirtimas, kad jos atsakomybę šalina aplinkybė, jog bendrojo naudojimo nuotekų stovas gyvenamajame name natūraliai nusidėvėjo toje vietoje, kuri buvo aklinai užmūryta, atmestinas kaip nepagrįstas. Susidarius tokiai situacijai, jog atsakovė negalėjo įprastais metodais apžiūrėti trūkusio vamzdžio, ji turėjo ne elgtis pasyviai, o ieškoti alternatyvių variantų, kuriuos pasitelkus būtų buvę galima užtikrinti tinkamą trūkusio vamzdžio apžiūrą. Šiuo atveju atsakovė pasirinko nerūpestingą elgesio modelį, t. y. laukė kol vamzdis sutruks ir tik tuomet jį sutvarkė. Toks atsakovės elgesys vertintinas kaip didelis nerūpestingumas.Atsakovė UAB „Alytaus butų ūkis“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Apeliantė, prašydama priteisti 218,07 Eur žalos atlyginimą, ieškinį grindė 2014-09-19 turto sugadinimo aktu, ieškinyje nurodė, kad ieškovės atstovas turto sunaikinimo, sugadinimo akte aprašė įvykį. Minėtame turto sugadinimo akte nurodyta, kad įvykio data 2014-09-14, nurodant žalos priežastį įrašyta „...Atvykę Alytaus butų ūkio specialistai nustatė, kad draudėjos buto sienose, ties lubomis yra įtrūkęs šalto vandens bendro naudojimo vandens tiekimo vamzdis. Vamzdį suremontavo...“. Tačiau jokie atsakovės darbuotojai tokių išvadų ieškovės atstovui ekspertui I. D. nepateikė, ekspertui nustatinėjant įvykio priežastis dalyvauti nebuvo kviesti ir nedalyvavo. Kuo remiantis ekspertas padarė tokias išvadas atsakovei nežinoma. R. N. teisme nurodė, kad jos bute Nr. 40 šalto vandens bendro naudojimo vandentiekio vamzdis nebuvo trūkęs ir nebuvo remontuojamas, t. y. draudėja patvirtino, kad 2016-09-19 turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyti žalos vyksmas ir priežastis neatitinka tikrovės. Apeliantės nurodyta 2014-09-14 įvykusi avarija, kurios metu buvo aplietas butas (duomenys neskelbtini), UAB „Alytaus butų ūkis“ nebuvo registruota, apie šį įvykį, įvykusį 2016-09-14, UAB „Alytaus butų ūkis“ nepranešta. Trečiojo asmens R. N. bute jokie vamzdynai neremontuoti, nes nebuvo trūkę. UAB „Alytaus butų ūkyje“ yra gautas 2016-09-11 DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkės prašymas pakeisti 44 buto kanalizacijos stovą. UAB „Alytaus butų ūkis“ 2016-09-11 laikotarpiu 13:40 vai. - 15:20 bute (duomenys neskelbtini) pakeitė kanalizacijos stovą. Apie kokią nors šalto vandens vamzdyno avariją 2014-09-14 įvykusią bute Nr. 44 UAB „Alytaus butų ūkis“ nebuvo informuotas, jokių remonto darbų tame bute po 2016-09-11 nevykdė. Teismas neteikė išankstinės galios atsakovės pateiktiems įrodymams, teismas vertino visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, tiek ieškovės, tiek atsakovės, taip pat draudėjos trečiojo asmens R. N., trečiojo asmens buto Nr. 44 savininkės V. V. ir DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkės I. K. parodymus, ir savo išvadas grindė įrodymų visuma. Trečiųjų asmenų parodymai patvirtino atsakovės rašytiniuose įrodymuose esančius duomenis ir paneigė 2014-09-19 turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodytas žalos vyksmo aplinkybes ir priežastis, todėl teismas pagrįstai padarė išvadą, kad draudiko surašytas turto sunaikinimo sugadinimo aktas dalyje dėl įvykio aprašymo neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir šioje dalyje yra ydingas.Atsakovė, administruodama pastatą ir vykdydama nuolatinę techninę priežiūrą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-12-31 įsakymu Nr. D1-1067 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.12.05:2002 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai” (toliau – Reglamentas). Namas (duomenys neskelbtini) pastatytas 1976 metais, vamzdynai nekeisti ir visi butų savininkai žino apie būtinumą vamzdyną atnaujinti. Pati atsakovė be DNSB narių visuotinio susirinkimo sprendimo negali pakeisti bendro naudojimo vamzdynų, tam turi būti priimtas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas bei sukauptos lėšos ar numatyti kiti finansavimo šaltiniai. Statinių tyrimai ir ekspertizės taip pat finansuojami daugiabučio namo savininkų bendrijos, o ne administruojančio įmonės, lėšomis. Pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugas pagal sutartį teikianti atsakovė atliko visus nuo jos priklausančius ir Reglamente numatytus veiksmus, kad būtų įgyvendinti privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), tačiau negali priimti sprendimų, kurie yra DNSB narių kompetencija.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl draudiko, išmokėjusio draudėjui pagal turto draudimo sutartį draudimo išmoką už sunaikintą turtą, subrogacijos teisės įgyvendinimo, reikalaujant išmokėtos sumos iš atsakingo už atsiradusią žalą asmens. Nustatyta, kad ieškovė CK 6.1015 straipsnio 2 dalies pagrindu pareiškė ieškinį atsakingam už padarytą žalą asmeniui atsakovei UAB „Alytaus butų ūkis“, prašė priteisti iš jos 203,52 Eur turtinei žalai atlyginti, 14,55 Eur palūkanų ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo faktiniu pagrindu, jog atsakovė yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė, ji privalėjo prižiūrėti daugiabučio gyvenamojo namo bendruosius inžinierinius tinklus, t. y. nuolat vykdyti pastato inžinerinės sistemos priežiūrą, teikti techninį aptarnavimą, atlikti atnaujinimo darbus, pagal Pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugų sutarties 5.1. punktą atsakovė yra įsipareigojusi užtikrinti bendrojo naudojimo inžinierinių sistemų saugų naudojimą, jų profilaktiką (šalto vandens tinklų nuo įvadinės sklendės iki buto šalto vandens įvadinės uždaromosios armatūros), tačiau šių pareigų tinkamai nevykdė. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ieškovė, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, todėl šalių ginčą išsprendė neteisingai. Teismas netinkamai aiškino ir taikė poįstatyminių aktų nuostatas (LR aplinkos ministro 2010-12-31 įsakymas Nr. D1-1067, kuriuo patvirtintas Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (Gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, LR aplinkos ministro 2004-06-21 įsakymas Nr. D1-347, kuriuo patvirtintas Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“), kurie numato pareigą gyvenamuosius namus administruojančiam subjektui rūpintis gyvenamojo namo inžinerine įranga ir bendro naudojimo vandentiekio ir kanalizacijos tinklais taip, kad jos administruojamas gyvenamasis namas visą jo naudojimo laiką atitiktų privalomus reikalavimus, ir būtų nepažeistos trečiųjų asmenų turtinės teisės, dėl ko teismas nepagrįstai nenustatė atsakovės kaltės ir priežastinio ryšio tarp jos neveikimo ir atsiradusios žalos. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka nustatė, jog R. N. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Buto savininkė R. N. ir ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2013-10-31 sudarė būsto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas draudėjos turtas bendrosios civilinės atsakomybės draudimu. Į apdraudžiamąsias sąlygas (be kitų išvardintų) įėjo draudimas dėl vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų, šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijos, vandens prasiskverbimas pro pastato konstrukcijas. Draudiminiu laikotarpiu, 2014-09-14 dieną draudėjos butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo užlietas. Iš byloje esančio turto sugadinimo akto nustatyta, kad užliejimas įvyko dėl namo bendro naudojimo šalto vandens tiekimo vamzdžio įlūžimo. AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo draudėjai 203,52 Eur draudiminę išmoką. Atsakovė UAB „Alytaus butų ūkis“ yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė pagal 2012-06-29 sudarytą Pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugų sutartį.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiantis per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialą v. UAB „Klaipėdos mėsinė“, bylos Nr. 3K-3-415/2012; kt.). Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas nustatė, jog ieškovė pagrįstai ir teisėtai pasinaudojo įstatymo įtvirtinta galimybe nukreipti reikalavimą į atsakingą už atsiradusią žalą asmenį.Kauno apygardos teismas vertina, kad Alytaus rajono apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, be faktinio ir teisinio pagrindo sprendė, jog atsakovė tik teikia administravimo paslaugas už nustatytą atlygį, nevaldo pastato kaip savininkė, todėl tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio, kas šalina atsakovės civilinę teisinę atsakomybę nagrinėjamu atveju. Pažymėtina, jog civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Civilinėje teisėje skolininko kaltė preziumuojama. Kalto asmens elgesys suprantamas kaip nemokėjimas užtikrinti reikiamo atidumo, rūpestingumo ir apdairumo, kuris buvo būtinas konkrečiomis sąlygomis. Byloje nustatyta, kad UAB „Alytaus butų ūkis“ yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė pagal 2012-06-29 sudarytą Pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugų sutartį. Pagal šios sutarties 5 straipsnio nuostatas atsakovė įsipareigojo vykdyti gyvenamojo namo būklės nuolatinį stebėjimą,, konstrukcijų mechaninio patvarumo palaikymą, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimą, jų profilaktiką < > tame tarpe bendrosios inžinerinės įrangos: šalto vandens vandentiekio tinklų nuo įvadinės sklendės iki buto šalto vandens įvadinės uždaromosios armatūros, buitinių nuotėkų šalinimo tinklų nuo atsišakojimo į buto vidaus tinklą iki pirmojo šulinio ir avarijų šiose sistemose lokalizavimą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad draudėjos butas buvo užlietas dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo šalto vandens vandentiekio tinklo vamzdžio įlūžimo. Esant šiai nustatytai aplinkybei, Kauno apygardos teismas vertina, jog gyvenamojo namo administratorė UAB „Alytaus butų ūkis“ neatliko gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpose esančių vamzdynų techninės priežiūros: neužtikrino, kad sistemų priežiūra būtų vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo pobūdžio darbus. CPK 178 straipsnis nustato pareigą šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo ieškinio reikalavimus ir atsikirtimus į juos. Atsakovė nepateikė byloje įstatymo leistinų įrodymų, paneigiančių netinkamą namo bendro naudojimo inžinerinių tinklų būklės priežiūrą. Galiojantys teisiniai aktai LR aplinkos ministro 2010-12-31 įsakymas Nr. D1-1067, kuriuo patvirtintas Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (Gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, LR aplinkos ministro 2004-06-21 įsakymas Nr. D1-347, kuriuo patvirtintas Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ įtvirtina, kad namo administratoriai atlikdami privalomuosius darbus (atskiri ar kompleksas priežiūros ir statybos darbų, kuriuos atlikus gyvenamųjų namų būklė pripažįstama atitinkanti naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą) turi užtikrinti gyvenamojo namo (jo patalpų, konstrukcijų ir inžinerinės įrangos) bei namo aplinkos naudojimą pagal paskirtį; nuolat stebėti ir prižiūrėti namo ir jo aplinkos būklę (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu, patalpų valymu, priskirtos teritorijos tvarkymu ir kitais prevenciniais darbais); racionaliai valdyti pastato energetinį ūkį; atlikti avarinės būklės likvidavimo darbus; planuoti statybos darbus - pastato ar jo dalių remontą ar rekonstrukciją, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą. Taigi, vadovaujantis paminėtais teisės aktais, atsakovė UAB „Alytaus butų ūkis“ privalėjo ne tik patikimai ir saugiai eksploatuoti namo šildymo ir karšto vandens bei šalto vandentiekio ir nuotekų sistemas, bet ir organizuoti tinklų bei šilumos vartojimo įrenginių remontą, sudaryti tinklų ir vartojimo įrenginių priemonių, saugančių nuo avarijų planą, o taip pat imtis priemonių ir neleisti atsirasti defektams, o jiems atsiradus – juos šalinti, o tai reiškia, kad būtent atsakovė UAB „Alytaus butų ūkis“ draudžiamojo įvykio metu buvo atsakingas už inžinerinių tinklų ir (ar) naudojimo įrenginių techninę būklę ir jų priežiūros (eksploatavimo) organizavimą.CPK 178 straipsnis numato pareigą šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas UAB „Alytaus butų ūkis“ savo netinkamu veikimu ar neveikimu, nepakankamai atidžiai ir rūpestingai vykdydamas teisės aktais jai pavestas funkcijas, pažeidė Administravimo paslaugų sutartį, todėl tai sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, kad ieškovė byloje įrodė atsakovės UAB „Alytaus butų ūkis“ kaltę, neteisėtą neveikimą, priežastinį ryšį tarp žalos ir šių veiksmų (CK 6.246 str. - 6.249 str.). Dėl nurodytų motyvų Kauno apygardos teismas vertina, kad ieškovės pareikštas ieškinys atsakovei dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 178 str.), o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas panaikintinas, byloje priimant naują sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 2 p.) . Teismas atmeta atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytas abejones dėl atsiradusios žalos dydžio. Kaip jau minėta, šios nutarties 13 punkte, subrogacijos instituto taikymas užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, jog draudimo bendrovė išmokėjo draudikei 203,52 Eur draudimo išmoką. Atsakovė nepateikė jokių leistinų įrodymų, kad draudimo išmoka buvo mažesnė, nei nurodyta mokėjimo pranešime, arba iš viso neišmokėta (CPK 178 str.). Dėl to atsakovės argumentai, jog ieškovė neįrodė atsiradusios žalos dydžio atmestini. Kauno apygardos teismas taip pat tenkina ieškovės reikalavimus priteisti iš atsakovės 14,55 Eur palūkanų ir 6 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 218 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-01-21) iki šio Kauno apygardos teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.).Nustatyta, kad ieškovė turėjo 70,08 Eur išlaidų už ieškinio parengimą, sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį už ieškinį, sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, turėjo 35,04 Eur išlaidų už apeliacinio skundo surašymą. Viso ieškovė byloje turėjo 135,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios priteisiamos iš atsakovės (CPK 93 str., 98 str.). Bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme valstybė turėjo 12,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus ieškinį ir ieškovės apeliacinį skundą, valstybės turėtos išlaidos priteisiamos iš UAB „Alytaus butų ūkis“ (CPK 92 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimą panaikinti.
Byloje priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) iš uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus butų ūkis“ (j. a. k. 149951417) 203,52 Eur turtinei žalai atlyginti, 14,55 Eur palūkanų ir 6 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 218,07 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-01-21) iki šio Kauno apygardos teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bei 135,12 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus butų ūkis“ (j. a. k. 149951417) 12,50 Eur turėtų išlaidų procesiniams dokumentams įteikti (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.