Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. D. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės DNB bankas ieškinį atsakovams V. D. ir S. R. dėl skolos, palūkanų, delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuo ja:

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10. Apeliaciniu skundu atsakovas ginčija tas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis priteisti delspinigiai, bylinėjimosi išlaidos ir netenkintas atsakovo prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 3 metams.

Dėl delspinigių priteisimo

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su atsakovais 2008 m. balandžio 23 d. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , pagal kurią ieškovė suteikė atsakovams 8 688,60 Eur vartojimo kreditą, kurį atsakovai įsipareigojo grąžinti sutartyje nustatytais terminais ir tvarka iki 2013 m. kovo 29 d., ir mokėti 6,59 proc. metines palūkanas. Sutarties bendrųjų sąlygų 27 punkte šalys numatė, jog vėluodami sumokėti mėnesines įmokas mokės 0,08 proc. dydžio delspinigius už pradelstą sumokėti sumą už kiekvieną pradelstą dieną. Sutarties bendrųjų sąlygų 38.3 punkte atsakovai sutiko už kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymą atsakyti solidariai. Atsakovai savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, kredito ir palūkanų iki sutartyje nustatyto termino negrąžino. Atsakovai aplinkybės, jog pagal kredito sutartį gavo vartojimo kreditą ir jo negrąžino neginčijo.

12.Apeliantas teigia, jog šalių sudarytoje kreditavimo sutartyje numatyti neprotingai dideli delspinigiai, kurie apelianto manymu turėtų būti visai nepriteistini arba bent jau sumažinti iki 0,02 proc. Apeliantas teigia, jog apie šalių sudarytoje kreditavimo sutartyje nurodytus delspinigius sutarties sudarymo metu nebuvo tinkamai informuotas, kreditavimo sutartis buvo pasirašyta pagal iš anksto Banko pateiktą sutarties projektą, kreditavimo sutartyje numatyti delspinigiai yra 4 kartus didesni nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatyti 0,02 proc. dydžio delspinigiai. Taip pat apeliantas teigia, kad ieškovė nenurodė, kokie yra patirti nuostoliai. Šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija vertina nepagrįstais.

13. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, dėl jų dydžio yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-303/2012 ir kt.). Tik esant argumentuotam skolininko reikalavimui mažinti netesybas, kyla kreditoriaus pareiga, atsikertant į skolininko argumentus, įrodyti, kad netesybų dydis pagrįstas, jos atitinka kreditoriaus nuostolius ar kitus turtinius praradimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016). Nagrinėjamu atveju apelianto prašymas mažinti netesybas yra neargumentuotas, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai viršija ieškovės patirtus nuostolius, todėl ieškovei nekilo pareiga įrodinėti netesybų dydžio pagrįstumo.

14. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

15. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 1 ir 4 dalys). Nagrinėjamu atveju šalys susitarė, jog, atsakovams nevykdant arba netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, jie įsipareigoja mokėti ieškovei 0,08 procentų dydžio delspinigius nuo uždelstos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties bendrųjų sąlygų 27 punktas). Taigi šalys kredito sutartyje susitarė dėl delspinigių taikymo tuo atveju, kai atsakovai nevykdys arba netinkamai vykdys sutartinius įsipareigojimus ir aiškiai apibrėžė tokių delspinigių dydį, t. y. 0,08 proc.

16.Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto teiginys, jog jis nebuvo tinkamai informuotas apie sutartyje numatytus delspinigius ir jų skaičiavimo tvarką, yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiais įrodymais. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovai kredito sutarties sąlygų nei pasirašant šią sutartį, nei vėliau neginčijo, reiškia sutiko su sąlygomis, delspinigių ir palūkanų dydžiu ir galėjo numatyti sutarties neįvykdymo teisinius padarinius. Teisėjų kolegijos vertinimu sutarties nuostatos dėl delspinigių dydžio buvo informatyvios, aiškios, lengvai suprantamos vartotojui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo pripažinti, kad dėl tokio dydžio delspinigių apeliantas nebuvo išreiškęs laisvos valios sudarydamas kredito sutartį.

17. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Kadangi sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, tai teismas, įgyvendindamas suteiktus įgalinimus mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013 ir kt.).

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas daug kartų yra sprendęs CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo klausimus. Ankstesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje buvo teigiama, kad 0,1 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą paskolos grąžinimo dieną yra aiškiai per dideli, todėl jie mažintini iki įprastų – 0,02 proc. už kiekvieną praleidimo dieną (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2005; 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006. Savo argumentus pagrįsti minėtas nutartis pateikia ir apeliantas).

19. Tačiau pažymėtina, jog nuo 2007 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, kad nesant sukonkretintoms įstatymo sąvokoms „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir negalima laikyti, kad teismų praktikoje yra nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas. Sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu. Priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažįstamas tinkamu, kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje nėra ir negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010).

20.Nagrinėjamu atveju šalys susitarė, jog, atsakovams nevykdant arba netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, jie įsipareigoja mokėti ieškovei 0,08 procentų dydžio delspinigius nuo uždelstos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes, kad atsakovai prievolę ieškovei pagal kreditavimo sutartį vėluoja įvykdyti daugiau kaip 33 mėnesius, per visą sutarties galiojimo laikotarpį grąžino tik mažą kredito dalį, neįvykdytos prievolės dydis sudaro daugiau nei 86,65 proc. išduoto pradinio kredito, atsakovai nesikreipė į ieškovę dėl prievolės pagal šią kreditavimo sutartį įvykdymo išdėstymo, neinformavo ieškovės apie pablogėjusią atsakovų finansinę būklę, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti šalių sudarytoje sutartyje nustatytų delspinigių dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas delspinigius priteisė vadovaudamasis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis, taikydamas nustatytą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškoti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio

21. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų. Ginčija priteistas 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, teigdamas, kad jos yra neprotingai didelės, kad pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ginčo sumos dydį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.

22.Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju iš apelianto ir atsakovės S. R. yra priteista po 467,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (104,00 Eur žyminio mokesčio ir 363, 00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti). Atsakovė S. R. teismo sprendimo neskundžia. Dėl to teisėjų kolegija pasisako tik dėl iš apelianto priteistos 363, 00 Eur sumos išlaidoms advokato teisinei pagalbai apmokėti.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti šios teismo sprendimo dalies, kadangi ji priimta nepažeidžiant proceso teisės normų, reglamentuojančių išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo klausimą, atsižvelgiant į proceso įstatyme nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis yra adekvatus advokato darbo ir laiko sąnaudoms konkrečioje byloje.

24. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalba apmokėjimo atlyginimo tvarka ir sąlygos. Nuspręsti dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio yra teismo diskrecija, nepriklausomai nuo to, kokia tvarka buvo kreiptasi į teismą. Rekomendacijų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) 2 punkte numatyta, į kokius kriterijus teismas atsižvelgia, nustatydamas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydį. Nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad priteista 363, 00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už šioje byloje advokato suteiktas teisines paslaugas – parengtą ieškinį, rašytinius paaiškinimus, yra neadekvačios advokato turėtoms laiko ir darbo sąnaudoms, taip pat, kad neatitinka Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už tokių procesinių veiksmų atlikimą. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Rekomendacijomis, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Todėl, atsižvelgiant į tai, kad nurodytas rodiklis sudaro 748, 00 Eur, bei įvertinant, kad pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už atsiliepimo į ieškinį parengimą taikytinas 2,5 koeficientas (maksimali už ieškinio parengimą priteistina suma sudaro 1 870 Eur (748 x 2,5)), vertinant, kad byloje buvo rengiami rašytiniai paaiškinimai, priteista 7 529,09 Eur skola, 532,04 Eur palūkanos, 1 186,60 Eur delspinigių, nėra pagrindo pripažinti, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neteisingo dydžio.

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo

26.Apeliantas tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo prašo priteistą skolos likutį išdėstyti mokėti dalimis kas mėnesį išmokant priteistas sumas (skolą, žyminį mokestį bei susidariusias palūkanas) per tris metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pridedant einamas palūkanas kas mėnesį iki visiško priteistų sumų sumokėjimo. Pirmosios instancijos teismas netenkino šio apelianto prašymo, nurodydamas, kad sprendimo įvykdymo išdėstymas pažeistų teisėtus ieškovės interesus bei teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principus.

27. CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba susidarius labai nepalankioms aplinkybėms jį įvykdyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, jog atsakovai nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien apelianto galbūt bloga turtinė padėtis nėra pakankamas pagrindas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, kadangi įstatymas reikalauja atsižvelgti ir į kitos šalies – ieškovės – padėtį, jog nebūtų pažeisti jos teisėti interesai ir pabloginta jos padėtis, t. y. nebūtų pažeistas teisingumo principas. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovai savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį turėjo įvykdyti dar iki 2013 m. kovo 29 d., tačiau nei iki sutartyje numatyto termino, nei iki ieškovės kreipimosi į teismą ir bylos nagrinėjimo teisme metu su ieškove net iš dalies neatsiskaitė.

29. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą 3 metams yra nesuderinamas su ieškovės interesais, jo tenkinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, pažeistų lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principus.

Dėl bylos baigties

30. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė ginčo klausimui taikytinas teisės normas, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad už ieškovės atstovavimą apeliacinėje instancijoje patyrė 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija įvertinus bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, tai, kad Advokatų profesinė bendrija „Pivoras, Balevičienė, Aleksaitė ir partneriai“ ieškovę atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, skundžiamą sumą, Rekomendacijose nustatytus dydžius, sprendžia, kad yra pagrindas mažinti ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir ieškovei iš apelianto priteisia 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei AB DNB bankas, juridinio asmens kodas 112029270, 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.