- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-14
- Bylos Nr.
- 2A-274-278/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03961-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Margarita Dzelzienė, Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- Andriui Bespalovui
- Trečiasis asmuo
- AAS „ BTA Baltic Insurance Company“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Dzelzienės, Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7731-223/2018 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui Andriui Bespalovui, trečiajam asmeniui AAS „ BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. B. prašė teismą priteisti iš atsakovo antstolio A. Bespalovo 10 000 Eur neturtinės, 4 080 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo išieškotinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad antstoliui vykdant išieškojimą iš jo buvo nepagrįstai areštuotas jo motinai G. B. priklausantis turtas, nepranešus apie tai nei jam nei jo motinai, be to, nekilnojamasis turtas – 1,8000 ha žemės ūkio paskirties sklypas (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo parduotas žymiai pigiau nei rinkos kaina ir dėl to patirta turtinė žala. Be to, nurodė, kad antstolis A. Bespalovas, vykdydamas išieškojimą, areštavo jo turimo turto iš esmės daugiau, nei jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, dėl to patyrė neturtinę žalą, nes nepagrįstai buvo suvaržyta jo teisė kurį laiką disponuoti turimu turtu – ne tik žemės sklypu, kuris buvo parduotas iš varžytynių jam nežinant, bet ir butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Teigė, kad dėl atsakovo veiksmų patyrė ir patiria diskomfortą, negalėjo ir iki šiol negali laisvai disponuoti savo nekilnojamu turtu ir yra įbaugintas dėl to, kad jo turtas, kuris žymiai viršijo priteistiną skolos dalį, ateityje gali būti parduotas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-11-20 sprendimu ieškovo R. B. ieškinys atmestas ir iš R. B. priteista 20 Eur pašto išlaidų valstybei.
4. Teismas nustatė, jog antstolis A. Bespalovas vykdė vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išieškojimo iš skolininko R. B.. Iš Centrinės hipotekos įstaigos pranešimo, 2015-06-04 Turto arešto akto (vykd. bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatė, kad skolininko R. B. prievolei užtikrinti buvo areštuotas 1,800 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad minėtame pranešime pažymėta, kad žemės sklypas, pagal dovanojimo sutartį (notaro pranešimas 2015-05-11 Nr.1015038593), priklauso R. B.. Iš Nekilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. PNE-15-015 (vykd. bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad žemės sklypo vertė 7 400 Eur, o iš 2016-02-08 Leidimo įregistruoti nuosavybę (vykd. bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad R. B. leidžiama susitvarkyti nuosavybės dokumentus į 1,800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas G. B. vardu, bei užregistruoti minėtą turtą R. B. vardu. Nurodė, kad iš VĮ Registrų centras išrašo (vykd. bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, jog 1,800 ha žemės sklypas nuo 2016-03-04 nuosavybės teise priklausė R. B.. Nustatė, kad iš 2016-03-17 Patvarkymo Dėl varžytynių (vykd. bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad buvo paskelbtos varžytynės 1,800 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), priklausančiam R. B., pradinė parduodamo turto vertė 5 920 Eur, o iš 2016-05-10 Turto pardavimo iš varžytynių akto, išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo (vykd. bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 139) nustatė, kad 1,800 ha žemės sklypas parduotas už 5 920 Eur, o lėšos paskirstytos kreditoriams Ž. B. ir A. B.. Teismas nurodė, kad 2016-02-01 antstolis A. Bespalovas areštavo R. B. priklausantį 2-jų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir areštas panaikintas 2016-05-26.
5. Įvertinęs aplinkybę, kad pagal dovanojimo sandorį apdovanotajam nuosavybės teisė pereina sandorio sudarymo momentu, teismas konstatavo, jog antstolis teisėtai areštavo ginčo žemės sklypą, kaip skolininkui R. B. nuosavybės teise priklausantį turtą, iš kurio galimas išieškojimas.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėje byloje Nr.2-2395-902/2017 buvo konstatuotos nagrinėjamai bylai svarbios, prejudicinę galią turinčios, aplinkybės – jog 1,8000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos kaina buvo nustatyta teisėtai ir pagrįstai, o antstoliui 2015-06-04 priimant patvarkymą dėl turto arešto bei 2015-06-11 patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti, dovanojimo sandorio pagrindu žemės sklypas nuosavybės teise priklausė R. B.. Darė išvadą, jog antstolis, areštuodamas ginčo žemės sklypą, veikė teisėtai ir pagrįstai, teisės normų, reguliuojančių vykdymo procesą ir kitų teisės normų nepažeidė.
7. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepateikė jokių pakankamų ir pagrįstų įrodymų, jog ginčo žemės sklypo vertė jo arešto metu buvo 10 000 Eur, o apsiribojo tik deklaratyviais sklypo vertę nusakančiais teiginiais. Be to, nurodė, kad juos paneigia Nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr.PNE-15-015, iš kurio matyti, kad žemės sklypo vertė yra 7 400 Eur. Teismas darė išvadą, kad, skelbdamas pirmąsias ginčo sklypo varžytynes, realizuotino žemės sklypo vertę antstolis nustatė vadovaujantis CPK 718 straipsnio nuostatomis.
8. Konstatavo, jog antstolis pagrįstai, siekdamas įvykdyti teismo sprendimą, nustatęs, jog 1,8000 ha žemės sklypas, nėra galutinai įformintas skolininko R. B. vardu ir dėl to išieškojimas iš minėto turto yra apsunkintas, areštavo kitą skolininkui R. B. priklausantį turtą – butą. 2016-02-01 patvarkymu dėl turto arešto, buto vertė nebuvo nurodyta, nes ji nebuvo žinoma bei jai nustatyti buvo skirta ekspertizė. Nurodė, jog teigti, kad antstolis A. Bespalovas tyčia areštavo didesnės vertės turtą nei yra būtina išieškojimui, nėra pagrindo.
9. Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog antstolis veikė atidžiai ir rūpestingai įrodo ir tai, kad ieškovui R. B. įregistravus jo nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, antstolis 2016-05-26 patvarkymu areštą ginčo butui panaikino. Konstatavo, jog laikinas disponavimo teisės apribojimas ieškovo nekilnojamuoju turtu – butu, truko trumpą laikotarpį, duomenų, kad skolininkas dėl to patyrė realių nuostolių byloje nėra, o antstolis pats ėmėsi priemonių turto areštui panaikinti. Konstatavo, jog antstolio veiksmus, areštuojant ieškovo butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikyti neteisėtais nėra pagrindo.
10. Pažymėjo, jog ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų neturtinei žalai pagrįsti ir darė išvadą, jog net jei ieškovas ir turėjo jo nurodytas sveikatos problemas, byloje nėra įrodymų apie tai, kad jos yra tiesiogiai susijusios su antstolio veiksmais, t.y., antstolio veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovo nurodytomis sveikatos problemomis ir kitais nepatogumais. Tai, jog, ieškovo teigimu, jis patyrė dvasinių išgyvenimų dėl teisėtų priverstinio vykdymo veiksmų, laikoma natūraliu gyvenimo reiškiniu, todėl reikalauti neturtinės žalos iš antstolio A. Bespalovo dėl patirtų nepatogumų, kurie patirti dėl paties ieškovo gera valia nevykdomo reikalavimo įvykdyti prievolę išieškotojams, yra nesąžininga ir neprotinga.
11. Sprendė, kad nenustačius neteisėtų antstolio veiksmų ir nesant įrodytai žalai, nėra pagrindo konstatuoti esant priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Byloje nenustatyta ir antstolio kaltė, nors ieškovas teigia, kad antstolis veikė neteisėtai ir nesąžiningai, tačiau tai patvirtinančių aplinkybių byloje nenustatyta (CK 6.248 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovas R. B. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
13. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą ir neatsižvelgė į aplinkybę, jog vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis A.Bespalovas, 2015-06-04 areštuodamas 1,8000 ha žemės ūkio paskirties sklypą, žinojo, kad minėtas žemės sklypas priklauso ne jam, o jo motinai G. B. bei, kad jo realizuoti įstatymų nustatyta tvarka neturi teisės ir negalės to padaryti, tačiau nepagrįstai surašė turto arešto aktą ir apie jo areštą neinformavo nei faktinės sklypo savininkės G. B., nei jo ir tuo pažeidė jų turtines teises.
14. Teigia, jog priėmus spendimą jis kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas išaiškinti faktinę aplinkybę – nuo kada faktiškai laikomas 1,8000 ha sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininku ir faktiniu valdytoju ir, ar antstolis A. Bespalovas areštavo G. B. priklausiusį sklypą ar jau jo nuosavybėje esantį nekilnojamąjį turtą. Tačiau teismas šią aplinkybę atsisakė išaiškinti. Tvirtina, jog minėto žemės sklypo savininku teisiškai jis tapo tik 2016-03-04, todėl atsakovas be jokio teisinio pagrindo 2015-06-04 areštavo motinos G. B. nuosavybėje tuo metu buvusį žemės sklypą, taip pat atliko šio žemės sklypo vertės nustatymą. Be to, 2016-03-04 žemės sklypo savininku tapus jam, antstolis, neinformavęs jo organizavo žemės sklypo varžytynes ir pardavė žemės sklypą beveik per pusę pigiau nei reali žemės sklypo vertė – už 5 920 Eur, todėl jam ir jo jau mirusiai motinai G. B. neteisėtais atsakovo A. Bespalovo veiksmai yra padaryta 4 080 Eur turtinė žala, kurią atsakovas ir turi atlyginti.
15. Teigia, jog sprendime nepagrįstai teigiama, kad jis nepateikė įrodymų, kokia 2016 m. balandžio mėnesį buvo reali iš varžytynių parduoto žemės sklypo vertė. Turimi duomenys leidžia teigti, kad reali 1,8000 ha žemės sklypo vertė, pardavimo iš varžytynių dieną, buvo ne mažesnė kaip 10 000 Eur. Teismas turėjo atsižvelgti į civilinėje byloje Nr. 2-2395-902/2017 esančią V. J. įmonės konsultaciją dėl žemės sklypo vertės ir ja vadovautis arba skirti ekspertizę tikrajai sklypo vertei, jo pardavimo iš varžytynių metu nustatyti.
Žemesnės instancijos teismas
16. Nesutinka su teismo išvada, jog atsakovas, atlikdamas vykdymo veiksmus, veikė atidžiai ir rūpestingai. Mano, kad atsakovas A. Bespalovas, neinformavęs jo, kaip skolininko vykdomosiose bylose, varžytynes pradėjo ir jas baigė be jo žinios ir tuo pažeidė CPK 643, 704 straipsnių, 706 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
17. Be to, nurodo, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas areštavo 2016-02-02, nors tuo pat metu jau buvo areštavęs ir 1,8000 ha žemės ūkio paskirties sklypą, kurio teisinės registracijos jis dar nebuvo įforminęs. Tvirtina, jog atsakovas A. Bespalovas, areštuodamas butą, pažeidė išieškojimo procesą reglamentuojančias Civilinio kodekso (toliau ir CK) ir Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) normas, nesivadovavo antstolio veikloje privaloma sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta 2005-10-27 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352, ir nepagrįstai areštavo žymiai didesnę turto dalį nei buvo reikalinga išieškojimui įvykdyti ir tokiais veiksmais padarė jam 10 000 Eur neturtinę žalą.
18. Teigia, kad savalaikiai antstolio veiksmų neskundė, nes apie juos – motinai priklausančio turto areštą, varžytynes, nebuvo informuotas, o sužinojus apie įvykusį faktą, jau buvo suėję procesiniai skundų padavimo terminai dėl antstolio patvarkymų. Apie tai, kad yra panaikintas areštas butui, sužinojo tik nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, 2018 m. spalio mėnesį.
19. Nurodo, kad skundžiamu sprendimu iš esmės pripažįstamas atsakovo nesąžiningumo jo atžvilgiu faktas, tačiau nepriteisti neturtinės žalos nepagrįstai motyvuojamas tuo, kad jis jokių dvasinių išgyvenimų dėl to nepatyrė.
Atsiliepimas
20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. Bespalovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas skunde pateikia iškraipytus faktus, neatitinkančius vykdomosiose bylose esančios informacijos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovo R. B. apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
22. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad sprendžiant dėl antstolio civilinės atsakomybės turi būti taikomos bendrosios CK šeštosios knygos XXII skyriaus nuostatos, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Tam, kad būtų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinio reikalavimą ir taikyti antstolui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas antstolio civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog apeliantui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka ir įrodinėjimo pareiga, t.y., jis turi įrodyti antstolio neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas nėra galimas.
23. Apeliantas R. B. reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo grindžia aplinkybėmis, jog antstolis A. Bespalovas, vykdydamas išieškojimą iš jo, areštavo jam nepriklausiusį nekilnojamąjį turtą, kuris turto arešto momentu buvo įregistruotas šiuo metu jau mirusios jo motinos G. B. vardu, be to, šį turtą varžytynėse pardavė mažesne nei rinkos kaina. Teigia, jog apie minėtus vykdymo veiksmus antstolis neinformavo nei jo, nei jo motinos G. B.. Be to, antstolis nepagrįstai, pažeisdamas CPK 677 straipsnio 2 dalies nuostatas, areštavo jam priklausantį butą.
24. Teisėjų kolegija, išanalizavusi civilinės bylos bei prie jos prijungtų vykdomųjų bylų medžiagą, apeliacinio skundo argumentus ir atsiliepimo į juos motyvus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai, pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas bei padarė išsamiai motyvuotą ir pagrįstą išvadą, jog antstolio veiksmų tiek areštuojant ginčo žemės sklypą, tiek jį realizuojant varžytynėse nėra pagrindo laikyti neteisėtais, nes areštuojamas ginčo sklypas arešto metu nuosavybės teise priklausė skolininkui R. B.. Be to, įvertinus, jog vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės, skolininkui R. B. vengiant įvykdyti teismo sprendimą gera valia, daryti išvadą, kad antstolis tyčia areštavo didesnės vertės turtą nei yra būtina išieškojimui, nėra pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai, beje, analogiški teismo jau išnagrinėtiems, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Aplinkybė, jog apeliantas nesutinka su teismo atliktu ginčo situacijos teisiniu įvertinimu nedaro skundžiamo sprendimo nepagrįstu ar neteisėtu, tuo labiau, kad ir apeliaciniame skunde nenurodomi jokie kokybiškai nauji argumentai dėl ginčo situacijos, o iš esmės atkartojami pirmosios instancijos teismo jau išanalizuoti teiginiai.
25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog antstolio A. Bespalovo kontoroje buvo vykdomas išieškojimas iš skolininko R. B. vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Gera valia nevykdant teismų sprendimų, 2015-06-04 Turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. 0025/13/03127 buvo areštuotas 1,8000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2015-05-06 dovanojimo sutartį priklausantis R. B.. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad 2015-06-11 patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti buvo paskirta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizė, pavedant ją atlikti UAB „Verslavita“. Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. PNE-15-015, minėtas 1,8000 ha žemės sklypas buvo įvertintas 7 400 Eur (vykdomosios bylos 1 t., b.l. 47, 49-50, 59-89). Nustatyta, kad 2015-06-17 antstolis priėmė turto arešto aktą bei patvarkymą dėl turto įvertinimo, kuriais areštavo 1,8000 ha žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklausantį skolininkui R. B. bei nustatė šio turto vertę – 7 400 Eur (vykdomoji byla Nr. 0025/13/03127, 1 t., b.l. 90 – 93). Iš minėtos vykdomosios bylos duomenų matyti, kad 2015-06-17 patvarkymas dėl turto įvertinimo (areštavimo), 2015-05-18 buvo įteiktas asmeniškai R. B. (vykdomoji byla, 1 t., b.l. 92). Minėtame patvarkyme nurodyta, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją (CPK 704 straipsnis). Be to, nustatyta, kad 2016-03-17 R. B. buvo siunčiamas patvarkymas apie paskelbtas žemės sklypo varžytynes. Esant minėtiems duomenims nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantui nebuvo žinoma apie žemės sklypo pardavimą varžytynėse (vykdomoji byla, 1 t., b.l. 129-131).
26. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog antstolis pirmiau minėtą turtą areštavo neteisėtai, nes, kaip matyti iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, turto arešto metu (2015-06-04) ginčo žemės sklypas 2015-05-06 Dovanojimo sutarties pagrindu, nuosavybės teise priklausė R. B.. Tai, kad apeliantas delsė šį juridinį faktą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nekeičia fakto, jog žemės sklypas teisiškai, nuo sandorio sudarymo, buvo R. B. nuosavybė, todėl antstolis turėjo teisę vykdymo veiksmus nukreipti į šį turtą. Minėta aplinkybė buvo konstatuota ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-06-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2395-902/2017 bei Panevėžio apygardos teismo 2017-10-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-617-544/2017, nagrinėjant minėto žemės sklypo pardavimo varžytynėse teisėtumo klausimą. Be to, minėtais įsiteisėjusiais sprendimais buvo konstatuota ir tai, jog apeliantui buvo žinoma apie vykstantį vykdymo procesą, todėl atmestini, kaip nepagrįsti skundo teiginiai, jog apeliantas apie minėto žemės sklypo areštą, jo vertės nustatymą bei pardavimą iš varžytynių sužinojo tik įvykus varžytynėms, gavus 2016-05-18 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą. Panevėžio apygardos teismo 2017-10-10 nutartimi buvo konstatuota, jog dalis dokumentų apeliantui dar vykdymo proceso eigos pradžioje buvo įteikta tinkamai (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), 1 t., b.l. 5 ) ir apeliantas buvo informuotas apie galinčias kilti neigiamas pasekmes, pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus. Aplinkybė, jog R. B. deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) nei siųsti dokumentai, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai dėl pažeistų apelianto teisių ar netinkamo vykdymo proceso, nes pats apeliantas, gavęs dokumentus apie pradėtą vykdymo procesą, nesikreipė į antstolį bei nepateikė prašymo procesinius dokumentus siųsti kitu adresu, nors, pagal bylos duomenis, jo atžvilgiu buvo vedamos penkios vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo, be to, jis lankydavosi antstolio A. Bespalovo kontoroje bei patvirtindavo dokumentų gavimą, kuriuose buvo nurodomas adresas (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), 1 t., b.l. 92, 115a, 118,121).
27. Papildomai pažymėtina ir ta aplinkybė, jog apeliantui teisiškai priklausiusio žemės sklypo realizavimas varžytynėse buvo galimas tik po to, kai jis įregistravo šį juridinį faktą Nekilnojamojo turto registre, o šiam veiksmui atlikti, kaip matyti iš vykdomųjų bylų duomenų, esant įregistruotam areštui, buvo reikalingas antstolio leidimas, kuris apeliantui buvo įteiktas asmeniškai antstolio kontoroje (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 1 t., b.l. 121). Šie duomenys taip pat paneigia apelianto argumentus, jog jam nebuvo žinoma apie 1,8000 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), taikytą areštą bei po to sekusius veiksmus.
28. Apeliantas teigia, jog žemės sklypas buvo parduotas ženkliai mažesne kaina nei jo tikroji vertė ir tuo jam padaryta 4 080 Eur žala. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad klausimas dėl turto vertės jau buvo išspręstas Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2395-902/2017, kurioje teismų procesiniais sprendimais konstatuota, jog 1,8000 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos kaina (7 400 Eur) buvo nustatyta teisėtai ir pagrįstai, todėl nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią sprendžiant nagrinėjamos bylos reikalavimus (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Apeliantas tvirtina, kad paminėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2395-902/2017 yra V. J. įmonės konsultacija apie žemės sklypo vertę, iš kurios matyti, kad ginčo žemės vertė rinkoje 2016-04-25 galėjo siekti 10 800 Eur, todėl turėjo būti vadovaujamasi minėta konsultacija arba pasiūlyta ir jam sutikus, skirti ekspertizę tikrajai sklypo vertei, buvusiai sklypo pardavimo iš varžytynių metu, nustatyti. Teisėjų kolegija pažymi, jog dėl minėtos V. J. įmonės konsultacijos pagrįstumo bei reikšmės sprendžiant dėl žemės sklypo vertės, detaliai buvo pasisakyta įsiteisėjusiais ir šioje byloje prejudicinę galią turinčiais pirmiau minėtais teismų sprendimais, kuriuose konstatuota, jog minėta V. J. įmonės konsultacija nėra pakankama pripažinti, jog Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. PNE-15-015 nustatyta žemės sklypo vertė neatitiko rinkos kainos, nes konsultacija neturi juridinės galios, yra pateikta neturinčio teisės vertinti turtą asmens, nenurodyta žemės sklypo vertės nustatymo metodika (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 2 t., b.l. 99-102). Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad civiliniame procese galiojantys dispozityvumo bei rungimosi principai (CPK 12, 13 straipsniai) reiškia, jog pačios šalys privalo pateikti jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, taip pat pačios šalys sprendžia kaip naudotis joms priklausančioms procesinėmis teisėmis, todėl atmestini, kaip nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai apie buvusią teismo pareigą nagrinėjamoje byloje skirti ekspertizę tikrajai žemės sklypo vertei, buvusiai turto pardavimo varžytynėse metu, nustatyti. Prašymą dėl ekspertizės skyrimo, manydamas, jog tai yra būtina, naudodamasis savo procesinėmis teisėmis turėjo visas galimybes pateikti R. B.. Duomenų, jog tokia teise jis pasinaudoti negalėjo, byloje nėra. Nustatyta, kad sklypas parduotas nepažeidžiant CPK 718 straipsnio reikalavimų, todėl atmestini teiginiai, jog apeliantui padaryta 4 080 Eur žala.
29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ir antstolio veiksmus, areštuojant apelianto butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikyti neteisėtais taip pat nėra pagrindo. Apeliantas antstolio veiksmų neteisėtumą iš esmės grindžia CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu imperatyviu draudimu areštuoti daugiau skolininko turto negu jo reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
30. Procesiniai įstatymai numato, kad sprendimą vykdantis antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis). Tačiau ši įstatyminė nuostata nustato ne tai, kad areštuoto turto vertė privalo neviršyti turto arešto masto, tačiau tik tai, kad areštuota negali būti iš esmės daugiau. Vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis savo iniciatyva turi imtis visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Akivaizdu, jog šios normos negali būti aiškinamos taip, kad antstoliui, ginant išieškotojo interesus, keliamas reikalavimas iš anksto numatyti visas galimas situacijas, susijusias su turto realizavimo galimybėmis, pardavimo realia kaina ir pan.. Tačiau tiek minėtų normų paskirtis, tiek teismo sprendimo privalomumas ir reikalavimo tinkamai įvykdyti teismo sprendimą esmė suponuoja išvadas, kad, pirma, antstolis, būdamas profesionalas, turėdamas atitinkamą praktinę patirtį vykdymo procese, gaudamas atitinkamą atlygį už savo darbą, turi aktyviai ir rūpestingai veikti taip, jog būtų maksimaliai išnaudotos visos teisėtos priemonės sprendimui įvykdyti, o ne apsiriboti vien tik formaliais, bet realiai neužtikrinančiais sprendimo įvykdymo veiksmais; antra, tinkamam sprendimo įvykdymui turi būti areštuojamas ne mažesnės vertės turtas nei yra išieškotina suma, o teisėtas bus ir didesnės vertės turto areštas, jei tai nebus „iš esmės“ daugiau (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-09 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-65-178/2016).
31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog skolininkui neįvykdžius teismo sprendimų (taip pat ir dėl išlaikymo priteisimo) gera valia, antstolis, patikrinęs skolininko R. B. turimas lėšas, pajamas, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei nustatęs, jog pirmiau minėtas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra galutinai įformintas skolininko R. B. vardu, kaip jo nuosavybės teisės objektas bei siekdamas užtikrinti išieškotojų interesus bei įvykdyti teismo sprendimą, areštavo skolininkui R. B. priklausantį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog šio turto arešto metu, 2016-02-01 Patvarkyme dėl turto arešto areštuojamo turto vertė nebuvo nurodyta, nes ji nebuvo žinoma ir šiai vertei nustatyti 2016-02-01 patvarkymu buvo paskirta ekspertizė (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 1 t., b.l. 109-110, 115a, 116-120). Minėtų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog konstatuoti, kad antstolis tyčia areštavo didesnės vertės turtą nei yra būtina išieškojimui, nėra pagrindo. Be to, minėto turto areštas galiojo iki 2016-05-26, jį panaikinus antstolio patvarkymu (vykdomoji byla, 1 t., b.l. 146-149).
32. Atsižvelgiant į visų pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog R. B. neįrodė (178 straipsnis) neteisėtų antstolio veiksmų, kaip vienos iš būtinos civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (CPK 178 straipsnis, CK 6.246 straipsnis), todėl prašomos priteisti žalos atlyginimas nėra galimas.
33. Konstatuotina ir tai, jog R. B. nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis) tiek apie patirtą neturtinę žalą, tiek, jog turėtos sveikatos problemos buvo susijusio su vykdymo procesu, o vien nurodytos aplinkybės apie patirtus išgyvenimus (dėl streso skaudėjo skrandį, nemiegojo ir pan.), šios žalos nepagrindžia. Sutiktina su teismo išvada, jog skolininkui gera valia nevykdančiam teismo sprendimų pats priverstinio išieškojimo procesas sukelia neigiamus išgyvenimus, tačiau neįrodžius neteisėtų antstolio veiksmų, kaip vienos iš būtinos civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (CPK 178 straipsnis, CK 6.246 straipsnis), reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą nėra galimas, nes tam nėra teisinio pagrindo.
34. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).
35. Atmetus apeliacinį skundą, R. B. patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.