Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-02-07 · Civilinė byla Nr. 2S-170-198/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-02-07Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-05-14Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-07
Bylos Nr.
2S-170-198/2019
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-03961-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Jonaitienė
Ieškovas
R. B.
Trečiasis asmuo
AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-170-198/2019Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03961-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.12.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 7 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7731-223/2018 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui antstoliui A. B., trečiajam asmeniui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimu atmestas ieškovo R. B. ieškinys, iš jo priteistos 20,90 Eur pašto išlaidos valstybei.

Šalies argumentai

2. 2018 m. lapkričio 26 d. ieškovas pateikė prašymą dėl minėto sprendimo dalies išaiškinimo, kuriuo prašo išaiškinti, kaip teismas sprendime vertina nuosavybės laiką - kada jis tapo realiu 1,8000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininku ir iki kurio laiko (datos) šio sklypo savininke buvo jo motina G. B..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsisakė išaiškinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą.

4. Teismas pasisakė, kad teismo sprendimo aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būtų tinkamai įvykdomas.

5. Teismas sprendė, kad 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimas yra aiškus ir nedviprasmiškas. Todėl, aiškaus teismo sprendimo išaiškinimas, neatitiktų teismo sprendimo aiškinimo instituto paskirties (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 278 straipsnis). Be to, iš pareiškėjo prašymo išaiškinti teismo sprendimą matyti, kad jis nekelia abejonių dėl prašomo išaiškinti sprendimo rezoliucinės dalies neaiškumo (nesuprantamumo), o reikalauja jam išaiškinti, kada jis tapo realiu žemės sklypo savininku ir iki kurio laiko žemės sklypo savininke buvo jo motina G. B.. Tokiu pareiškėjo prašomu išaiškinimu siekiama kitokių tikslų, nei nurodomi CPK 278 straipsnyje ir paminėtoje teismų praktikoje.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovas R. B. prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

7. Nurodo, kad nesutinka su teismo pozicija atsisakyti aiškinti 2018 m. lapkričio 20 d. teismo sprendimą. Iš sprendimo turinio jo motyvai yra nepakankamai aiškūs. Pažymi, jog sprendime išdėstytas dviprasmiškas aplinkybių, nuo kada jis tapo realiu iš varžytinių parduoto žemės sklypo savininku, vertinimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas išaiškinti neįsiteisėjusiame teismo sprendime nurodytą aplinkybę, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Civilinio proceso kodekso 278 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę byloje dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Ši nuostata suprantama taip, kad sprendimas gali būti išaiškinamas, kai yra neaiškiai, nesuprantamai arba nevienareikšmiai suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to gali kilti keblumų sprendimą vykdyti.

11. Pagal kasacinio teismo praktiką nuostata, kad aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, jog aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

12. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad, aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose konstatuota, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2012).

13. Nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas išaiškinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą, prašo paaiškinti, kaip teismas sprendime vertina nuosavybės laiką - kada jis tapo realiu 1,8000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininku ir iki kurio laiko (datos) šio sklypo savininke buvo jo motina G. B..

14. Nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškovo ieškinys atmestas. Ieškovas atskirajame skunde sutinka su skundžiamos nutarties argumentais, kad sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški, teigia, jog jam neaiškūs yra sprendimo motyvai. Tačiau, kaip minėta, teismo sprendimo neaiškumas CPK 278 straipsnio prasme neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo, jų papildymo. Paminėtina ir tai, kad ieškovas prašymą dėl sprendimo išaiškinimo padavė jam neįsiteisėjus, t. y. sprendimui neturint vykdytino dokumento teisinės galios (CPK 18 straipsnis, 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 588 straipsnio 1 dalis). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovas 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą skundžia apeliaciniu skundu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai (civilinė byla Nr. 2A-274-278/2019, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nesutikimą su 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimu, abejones dėl teismo motyvų ieškovas išdėstė pateiktame apeliaciniame skunde. Taigi, 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, bylos faktinės aplinkybės, motyvai bus tikrinami ir dėl jų pasisakoma bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

15. Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 278 straipsnyje įtvirtintas sprendimo išaiškinimo institutas negali būti taikomas teismo sprendime nurodytoms faktinėms aplinkybėms, motyvams papildyti, plačiau atskleisti, kaip to faktiškai siekia ieškovas. Todėl pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimo išaiškinimas neatitiktų šio instituto paskirties.

16. Remiantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo išaiškinimą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Jonaitienė