Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, kolegijos teisėjų Lina Muchtarovienė, Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. V. ir uždarosios akcinės bendrovės „Dolona“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-579-767/2018 pagal ieškovų S. V. ir uždarosios akcinės bendrovės „Dolona“ patikslintą ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai „Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija“ ir B. K. dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens dalykinę reputaciją (gerą vardą), tokių duomenų paneigimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Byloje sprendžiama dėl paskleistų duomenų (ne)pripažinimo neatitinkančių tikrovės, menkinančių įmonės dalykinę reputaciją bei žeminančią asmens garbę ir orumą, duomenų paneigimo, neturtinės žalos atlyginimo.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos dalies teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

14. Pažymėtina, kad apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 straipsnio 1 dalis), todėl, šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos institutas, todėl draudžiama apeliacinės instancijos teisme kelti naujus reikalavimus, pateikti naujus įrodymus. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsnis).

Dėl CK 2.24 straipsnio taikymo

15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis). CK 2.24 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dėl asmens garbės ir orumo gynimo būdų pasisakyta, kad asmuo, kurio garbė ir orumas yra pažeisti paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, gali ginti savo teises: 1) prašydamas įpareigoti atsakingą asmenį paneigti tokius duomenis; 2) teismo sprendimu pripažinti juos neatitinkančiais tikrovės; 3) priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas kaip toks arba taikomi keli teisių gynimo būdai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2010).

16. Asmens garbė – tai teigiamas asmens socialinis vertinimas, gera viešoji nuomonė apie jį. Orumas yra asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomeninis vertinimas, nes visuomenė nustato, kokie elgesio standartai yra teigiami, kokie neigiami. Įstatymas gina asmens garbę ir orumą kaip asmens moralinį vertinimą, tačiau saugo ne visas šio vertinimo puses. Asmeniui garantuojamas tik tas vertinimas, kurį jis sukuria savo veiksmais, poelgiais. Teisė į garbę ir orumą – tai asmens teisė reikalauti, kad viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu, ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą, ir, ketvirta, faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011)

18. Juridinio asmens teisės į dalykinę reputaciją apsauga įtvirtinta CK 2.24 straipsnio 8 dalies normoje – pažeista juridinio asmens dalykinė reputacija ginama laikantis tų pačių taisyklių, kaip ir fizinio asmens garbė ir orumas. Juridinis asmuo turi įstatyme garantuotą teisę į dalykinės reputacijos apsaugą nuo jį žeminančių, neatitinkančių tikrovės duomenų paskleidimo ir į tokiu paskleidimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau juridinio asmens dalykinės reputacijos apsauga nėra absoliuti. Reputaciją bloginanti informacija gali būti skleidžiama, jeigu savo pobūdžiu tai nėra tikrovės neatitinkantys duomenys. Juridinis asmuo gali būti kritikuojamas, jeigu tai daroma sąžiningai, siekiant informuoti visuomenę apie jos interesus galinčią pažeisti juridinio asmens veiklą ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-241/2014).

20. Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino per neatitikimo tikrovei prizmę teiginių: „Lietuviai toliau kontrabandos būdu į užsienį gabena šuniukus“, „vežėjai sutinka pervežti šuniukus žinodami, kad jie yra per jauni ir su suklastotais duomenimis pasuose“, „siekiant nuslėpti komercinį vežimą, į šuniukų pasus savininko skiltyje jis įrašo kartu keliaujančio keleivio duomenis“, nurodydamas, kad jie yra abstraktaus pobūdžio, jų negalima sieti su konkrečiu vežimu, kadangi juose nėra pasisakoma apie šuniukų vežimo sąlygas, šios išvados galėjo būti padarytos bendravimo su kitais vežėjais pasėkoje, nebūtinai vykus į kelionę kartu ir stebėjus situaciją. Apeliantai nurodo, kad tokia teismo motyvacija yra nenuosekli sprendimo kontekste, pažymima, kad nors pirmosios instancijos teismas sprendė, jog visa straipsnio dalis apie vežėjus, joje pateikta informacija, yra siejama būtent su ieškovais, vertindamas teiginių neatitiktį tikrovei teismas nepagrįstai apsiribojo tik teiginiais, kurie, pasak teismo, galėjo būti parašyti po dalyvavimo 2017 m. gegužės 20-21 d. kelionėje, o skaitytojas, nežinantis visų bylos nagrinėjimo eigoje nustatytų aplinkybių, dėl prie straipsnio patalpintos vaizdinės medžiagos, visą straipsnyje esančią informaciją apie vežėjus sieja su ieškovais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad „Dogs Trust“ ataskaitoje ir straipsnyje yra aprašoma UAB „Dolona“ 2017 m. gegužės 20-21 d. dienomis vykdyta kelionė į Didžiąją Britaniją, todėl tik teiginiai apie šuniukų vežimo sąlygas, susijusios su šiuo konkrečiu vežimu, vertintini kaip paskleistos žinios apie ieškovus.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl paskleistų duomenų kaip žeminančių garbę ir orumą pobūdžio, turi būti analizuojamas visas straipsnio ar kalbos kontekstas, o ne atskiros (ginčijamos) pastraipos, sakiniai ar jų dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009). Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas 2016 m. birželio 2 d. sprendime Nr. 61561/08, byloje Ekonominių reformų institutas prieš Ukrainą, pabrėžė, jog vertinant ginčo pareiškimą, turi būti išanalizuota visa jo struktūra, neišimant atskirų pareiškimo dalių iš jo konteksto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino per neatitikimo tikrovei prizmę teiginių: „Lietuviai toliau kontrabandos būdu į užsienį gabena šuniukus“, „vežėjai sutinka pervežti šuniukus žinodami, kad jie yra per jauni ir su suklastotais duomenimis pasuose“, „siekiant nuslėpti komercinį vežimą, į šuniukų pasus savininko skiltyje jis įrašo kartu keliaujančio keleivio duomenis“, nes jie viso straipsnio kontekste nesietini su ieškovais.

22. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad straipsnyje nurodyti teiginiai: „Daugiau nei 30 val. be maisto ir beveik be vandens“, „Daugiau nei 30 val. trunkančioje kelionėje šuniukai nei karto nebuvo šeriami. Pagirdyti tik du kartus“ buvo paneigti liudytojų M. J., N. D. bei L. Š. parodymais, todėl įvertinti kaip neatitinkančiais tikrovės. Apeliantai sutiko su tokiu teismu vertinimu. Kitus teiginius: „Visi keturi šuniukai buvo vežami transportavimo dėžėse, sudėti kartu su siuntiniais“, „šuniukai buvo perkelti į keleivių patalpą, pateikiant taip, kad patikrinimo metu atrodytų, jog jie keliauja nuolatos stebimi ir kartu su keleiviais kaip jų augintiniai“, „Kelionės metu vienas šuniukas suviduriavo, kitas vėmė, trečias ėdė savo išmatas“ pirmosios instancijos teismas nelaikė neatitinkančiais tikrovės, kadangi būtent tokios aplinkybės įrodytos bylos medžiaga. Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas šiuos teiginius vertino ne visapusiškai, kaip tikrovę atitinkančius nurodė tik kai kuriuos teiginių fragmentus, kas, apeliantų įsitikinimu, nėra pakankama pripažinimui, kad visas teiginys atitinka tikrovę (CPK 263 straipsnis). Taip pat apeliaciniame skunde apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinyje nurodytas bylos nagrinėjimo ribas, kai sprendime nurodė, kad ieškovas neatitinkančius tikrovės laikė sakinio dalį dėl šuniukų gabenimo transportavimo dėžėse, nors tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo aiškiai nurodyta, kad neatitinkanti tikrovės, žeidžianti garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją yra sakinio dalis apie tai, kad šuniukai vežami sudėti su siuntiniais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštaringas ir kita.

23. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, kad atsižvelgiant į bylos duomenis 2017-07-18 VšĮ Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija, kuriai vadovauja B. K., savo internetiniame tinklalapyje patalpino informacinį pranešimą „Lietuviai toliau kontrabandos būdu į užsienį gabena šuniukus“ su vaizdine medžiaga.

24. Ieškovai ieškiniu prašė įpareigoti atsakoves Organizaciją ir B. K. paneigti paviešintą UAB „Dolona“ dalykinę reputaciją bei S. V. garbę ir orumą žeidžiančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją:

1) „Lietuviai toliau kontrabandos būdu į užsienį gabena šuniukus“;

2) „Daugiau nei 30 val. be maisto ir beveik be vandens“;

3) „<...> vežėjai sutinka pervežti šuniukus žinodami, kad jie yra per jauni ir su suklastotais duomenimis pasuose <...>“;

4) „Vienas vežėjas paaiškino, kad vežimo metu, siekiant nuslėpti komercinį vežimą, į šuniukų pasus savininko skiltyje jis įrašo kartu keliaujančio keleivio duomenis“;

5) „Visi keturi šuniukai buvo vežami transportavimo dėžėse, sudėti kartu su siuntiniais <...>“;

7) „Daugiau nei 30 val. trunkančioje kelionėje šuniukai nei karto nebuvo šeriami. Pagirdyti tik du kartus. Kelionės metu vienas šuniukas suviduriavo, kitas vėmė, trečias ėdė savo išmatas“.

25. Bylos duomenimis, Jungtinės Karalystės organizacijos „Dogs Trust“ ataskaitoje minimi teiginiai:

3) „Tyrimas taip pat atskleidė pagrindinę grandinės jungtį-vežėjus, kurie sutiko vežti reikiamo amžiaus nesulaukusius šuniukus ir patardavo, kada važiuoti, jog šuniukai nebūtų aptikti; siekdami išvengti įtarimų, jie imdavo tik po vieną arba du šuniukus“; „Užfiksuoti vežėjai, kurie sutinka į Didžiąją Britaniją vežti tinkamo amžiaus nesulaukusius šuniukus ir kurie pataria tyrėjams, jog šuniukų siuntos turėtų būti mažos, nes taip jos nesukels įtarimo“; „Nufilmuoti Lietuvos ir Lenkijos veterinarai, sutinkantys sufalsifikuoti pasus, kad šuniukai „taptų“ vyresni, negu yra iš tikrųjų“; (civ. b., t. 1, b. l. 101; civ. b., t. 2, b. l. 29).

6) „Tačiau, kertant sieną, šuniukai buvo perkelti į mikroautobuso priekį, kad būtų matomi“; (civ. b., t. 2, b. l. 46).

26. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės Organizacija ir B. K. teigia, kad apeliantai kvestionuoja ne straipsnio atitiktį pirminiam informacijos šaltiniui, bet pačios Jungtinės Karalystės organizacijos „Dogs Trust“ surinktos informacijos tikrumą, todėl Organizacija ir B. K. nelaikytini tinkamais atsakovais byloje. Atsakovės nurodo, kad pranešimo turinys buvo parengtas, vadovaujantis Jungtinės Karalystės organizacijos „Dogs Trust“ atlikto tyrimo duomenimis, organizacijos „Dogs Trust“ atliktų tyrimo rezultatų tikrumo netikrino, tik atliko tik išviešinimo funkciją.

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu, kas reiškia, kad kiekviename procese yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam yra pareiškiamas reikalavimas). Šalys civiliniame procese dažniausiai yra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės (atvejai, kai šalys civiliniame procese nėra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės yra tada, kai, pavyzdžiui, ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo, ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui ir pan.). Procesinių teisių turėjimas yra nulemtas materialiųjų teisių turėjimo. Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris – pareigą pagal ją atsakyti. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012). Taigi, ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių kilusį ginčą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014)

28. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2006; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-186/2011; 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2014; 2014 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2014).

29. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl atsakovių tinkamumo, atkreipė dėmesį į tai, kad straipsnyje ir „Dogs Trust“ ataskaitoje naudota vaizdinė medžiaga, kuri yra šios bylos priežastis, skiriasi. Nurodė, kad Ataskaitoje naudojama fotonuotrauka yra retušuota, ant joje matomo siuntinio nėra įmanoma perskaityti užrašyto adresato. Tuo tarpu straipsnyje naudota fotonuotrauka leidžia perskaityti siuntos gavėją bei jo duomenis. Be to, pažymėjo, kad „Dogs Trust“ ataskaitoje nėra naudojamas vaizdo įrašas, o straipsnis yra iliustruotas ir vaizdo įrašu. Teismo vertinimu nors atsakovės teigia, kad neretušuotus fotonuotrauką ir vaizdo įrašą su prašymu juos paviešinti Organizacija gavo iš „Dogs Trust“, tačiau ši aplinkybė nėra įrodyta. Be to, net ir pasitvirtinus tokiai aplinkybei, teismo įsitikinimu, atsakovės vis tiek būtų atsakingos už duomenų konfidencialumo užtikrinimą skelbiant vaizdinę medžiagą viešoje erdvėje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad ne dėl ataskaitoje, o dėl straipsnyje naudotos vaizdinės medžiagos kilo šis ginčas, teismas konstatavo, kad Organizacija ir B. K., o ne „Dogs Trust“ yra tinkamas atsakovas.

30. Ieškovė teigia, kad 2017 m. liepos 18 d. atsakovės Organizacijos, kuriai vadovauja atsakovė B. K., internetiniame tinklalapyje www.gyvunuapsauga.lt, skiltyje „naujienos“ buvo patalpintas straipsnis pavadinimu „Lietuviai toliau kontrabandos būdu į užsienį gabena šuniukus“, prie kurio pridėta vaizdinė medžiaga su UAB „Dolona“ darbuotojais, automobiliais sudaro įspūdį, jog straipsnyje rašoma būtent apie ieškovę. Bylos duomenimis atsakovė nurodė, kad vaizdo įrašas buvo sukurtas ir visos teisės į jį priklauso Jungtinės Karalystės organizacijai „Dogs Trust“, kuri šį vaizdo įrašą į viešą erdvę patalpino 2017-07-12. (Žr. nuoroda į vaizdo įrašą: https://www.youtube.com/watch?v=CPdnf1n4PUs). Apeliacinis teismas pažymi, kad minėta filmuota medžiaga yra patalpinta www.gyvunuapsauga.lt bei patalpinta organizacijos „Dogs Trust“ https://www.youtube.com/watch?v=CPdnf1n4PUs).

31. Bylos duomenimis yra pagrindo spręsti apeliantų prašomų paneigti daugelis teiginių, kurie minimi VšĮ Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija, internetiniame tinklalapyje patalpintame informaciniame pranešime „Lietuviai toliau kontrabandos būdu į užsienį gabena šuniukus“ (toliau ir pranešimas) yra glaudžiai susiję su organizacijos „Dogs Trust“ parengtos ataskaitos medžiagoje nurodoma informacija. Kaip minėta atsakovės teigia, kad pranešimo turinys buvo parengtas, vadovaujantis Jungtinės Karalystės organizacijos „Dogs Trust“ atlikto tyrimo duomenimis ir, kad vaizdo įrašas buvo sukurtas ir visos teisės į jį priklauso Jungtinės Karalystės organizacijai „Dogs Trust“, kuri šį vaizdo įrašą į viešą erdvę patalpino 2017-07-12. (nuoroda į vaizdo įrašą: https://www.youtube.com/watch?v=CPdnf1n4PUs). Pažymėtina, kad atsakovės publikuotame pranešime buvo pateiktos nuorodos į informacijos šaltinį. Atsižvelgiant į tai yra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra padarytos neišsamiai ištyrus bylos duomenis. Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino esminių teisingam bylos išnagrinėjimui svarbių aplinkybių, neatskleidė bylos esmės todėl yra pagrindo spręsti, kad teismo išvados yra prieštaringos.

32. Pažymėtina, kad CPK 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Tuo atveju, kai teismas, nepaisydamas šio draudimo, priimtu byloje sprendimu nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų teisių ar pareigų, gali būti konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tačiau galimybė instancine tvarka konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą gali būti įgyvendinta tik tokiu atveju, jeigu kas nors iš dalyvaujančių byloje asmenų naudojasi apeliacijos teise (CPK 305 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis). Jeigu sprendimas apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas (kaip nagrinėjamos bylos atveju), galimybės instancine tvarka įvertinti, ar teismo sprendimu nebuvo nuspręsta dėl nedalyvavusio byloje asmens materialiųjų teisių ar pareigų, nėra. Tokiu atveju iš esmės vienintelė procesinė galimybė asmeniui, nedalyvavusiam byloje, ginti savo pažeistą teisę ar teisėtą interesą yra proceso atnaujinimo institutas, konkrečiai – CPK 336 straipsnio 1 dalies 7 punktas. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis).

33. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad taikant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, turi būti įvertinta, kokios apimties, kokių įrodymų, iš ko ir kokia tvarka turi būti išreikalaujama, ar jų reikalavimas iš esmės nereiškia naujo esminio bylos aplinkybių tyrimo, t. y. ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos, o jų apeliacinės instancijos teismas negali atskleisti dėl ribotai pateiktų įrodymų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta ( CPK 8 straipsnis). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.

34. Dėl bylos esmės (ne)atskleidimo kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-684/2017).

35. Įvertinus visumą bylos duomenų, atsižvelgiant į teismo nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys suteikia pagrindo kaip minėta išvadai, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus jos, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių ir reikalautinų bei tirtinų įrodymų apimtį ir pobūdį, negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti, todėl yra naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti aukščiau nurodytus procesinius pažeidimus, spręsti dėl šalių procesinių teisių, tinkamų atsakovų, dėl asmenų įtraukimo trečiaisiais asmenimis tikslingumo, tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes, ištirti ir įvertinti bylai reikšmingus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.

36. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad, jeigu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos ar kasaciniame teisme galutinis sprendimas nepriimamas, o panaikinęs procesinį bylą nagrinėjusio teismo sprendimą, teismas grąžina bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas, nes toks apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo procesinis sprendimas nelaikytinas palankesniu kuriai nors iš proceso šalių. Šiuo klausimu turi pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2016 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-916/2016). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir grąžintinas nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimą spręs pirmos instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. kovo 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-579-767/2018 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.