Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2S-590-650/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-07-30
Bylos Nr.: e2S-590-650/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-19-3-01476-2024-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Alma Jurgelienė
Atsakovas: D. S.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-590-650/2025Teisminio proceso Nr. 2-19-3-01476-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.1.18.7; 3.1.18.8; 3.3.2.6.1. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė,

(duomenys neskelbtini) apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) D. S. atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2025 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-648-523/2025, kurioje išnagrinėjo atsakovo D. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių sąlygų ir masto pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui D. S. dėl išlaikymo vaikams dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

2. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. spalio 1 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškovės prašymu– nustatyta kad iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9901-523/2024 (teisminio proceso Nr. 2-19-3-01476-2024-1) įsiteisėjimo dienos, atsakovas numatytą savaitgalį, kai vaikai (nepilnametės dukros G. S. ir G. S.) būna pas tėvą, penktadienį pasiima dukras 18:00 val. iš mamos namų ir sekmadienį 18:00 val. parveža atgal į mamos namus.

3. Teisme buvo gautas atsakovo prašymas dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. spalio 1 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sąlygų ir masto pakeitimo, kuriuo atsakovas prašė:

- nustatyti, kad iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, ieškovė numatytą savaitgalį pagal 2023 m. birželio 6 d. numatytą tvarką, kai vaikai būna pas tėvą, penktadienį atveža dukras/dukrą į tėvo gyvenamąją vietą (šiuo metu (duomenys neskelbtini)) 18:00-18:30, o sekmadienį atsakovas parveža duras/dukrą į jų gyvenamąją vietą 18:00-18:30 val.;

- 2025 m. vasaros atostogų laikotarpiu, šalys apie savo planuojamas atostogas viena kitą informuoja iš anksto prieš mėnesį, o šalims nesusitarus laikytina, jog atsakovas su dukra G. S. nepertraukiamai bendrauja nuo 2025 m. liepos 18 dienos iki rugpjūčio 8 dienos imtinai, pasiimdamas ją iš gyvenamosios vietos liepos 18 d. nuo 12 val. iki 15 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą rugpjūčio 8 d. iki 18 val.;

- tais atvejais, kai abipusiu sutarimu patvirtinama ir susitariama jog vaiką/vaikus iš jų gyvenamosios vietos išimties tvarka pasiims ieškovas (pvz. atostogų, švenčių metu, kai pati ieškovė yra išvykusi ir pan.), tinkamu tvarkos įvykdymu laikytina, jei vietoje jo atvyksta pasiimti kiti vaikui pažįstami asmenys ieškovo pavedimu;

- nustatyti, jog ieškovei faktiškai neatvežus vaikų/vaiko pagal nustatytą tvarką nustatytu laiku, tinkamu tvarkos įvykdymu laikytina vaikų paėmimas iš jų gyvenamosios vietos nuo penktadienio 19.30 val. iki šeštadienio 12 val., įpareigojant ieškovę kompensuoti faktiškai patiriamas atsakovo kuro išlaidas kelionei – 50 Eur.

Atsiliepimas

4. Atsakovas D. S. prašyme nurodė, jog sunkumai atsakovui inicijuojant bendravimą su dukromis kyla iki šiol. 2024 m. spalio 1 d. teismas priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal ieškovės prašymą. Ši nutartis iš esmės pakeitė iki tol teismo nustatytą bendravimo tvarką, ir proceso metu tampa akivaizdžia kliūtimi tėvui bendrauti su vaikais, nes ieškovė naudojasi šia nutartimi kliudydama bendravimui. Pirma – pareiga atvykti į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) ir po to parvežti vaikus po savaitgalio išimtinai tenka tik tėvui. Ieškovė yra ne kartą išreiškusi poziciją, jog atsakovui vėluojant atvykti į vaikų gyvenamąją vietą, atsakovui iš vis nebus leista bendrauti su dukromis. Dėl šios priežasties keičiant laikinąsias apsaugos priemones, atsakovo ir dukrų bendravimo tvarką reiktų nustatyti tokias sąlygas, kurios užkirstų kelią tokio pobūdžio konfliktui ir ribojimams kilti. Antra, jei ieškovė atvežtų tėvo bendravimo metu, o atsakovas parvežtų – tuomet vaikų vežiojimo išlaidos ir laikas pasiskirstytų tolygiai, ieškovė netektų preteksto teigti, jog vaikai (vyresnioji dukra) nenori bendrauti, būtų įpareigota skatinti bendravimą. Ieškovė netektų preteksto neleisti bendrauti su vaiku, jei atsakovas, kuriam darbas baigiasi 18 val. (duomenys neskelbtini), iki 18.00 val., nespėja pasiimti vaiko (duomenys neskelbtini). Geruoju susitarti dėl vaikų atvežimo nepavyksta, nes ieškovė proceso metu išsakė kategorišką nesutikimą su tokiu prašymu. Kita priežastis – ieškovė kategoriškai nesutinka, kad vaiką pasiimtų iš (duomenys neskelbtini) atsakovui artimi žmonės, kuriuos vaikas ar vaikai pažįsta, todėl būtų patenkintas ir pačios ieškovės poreikis, jog vaikus į (duomenys neskelbtini) vežiotų ne vaikų tėvai. Ieškovei yra svarbus itin tikslus nutarčių ar sprendimų laikymasis. Prašyme taip pat nurodyta, jog artėjant vasaros laikotarpiui, ieškovė atsisako bendradarbiauti su atsakovu planuojant atsakovo ir dukros G. laisvalaikį, jų bendravimą. Atsakovas yra samdomas darbuotojas, atostogas derina visas kolektyvas. Atsakovui pranešus ieškovei apie iš anksto numatytas vasaros atostogas, jokios diskusijos nėra galimos ir jokie derinimai atsakovo atžvilgiu nevyksta. Priešingai, ieškovė išreiškė kategorišką poziciją, jog šiuos klausimus yra derinti dar per anksti. Dėl to, vykstant bylos nagrinėjimui, laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra tikslinga apspręsti ir vasaros atostogų klausimą.

5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad nepilnamečių vaikų atžvilgiu fiksuoti tokie vaiko teisių pažeidimai: 2023-03-14 nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai G. S. ir G. S. atžvilgiu (vaikų tėvui nustatytas 0,34 prom. girtumas. Vaiko tėvai, gyvendami skyriumi, konfliktuoja tarpusavyje, į konfliktus įtraukdami vaikus. G. S. ugdymo įstaigoje patyrė fizinį smurtą ir patyčias). Vertinta vaiko situacija, informacija apie galimą smurtą vaiko atžvilgiu perduota teisėsaugos institucijoms, inicijuota atvejo vadyba. Ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti; 2023-03-17 nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai G. S. atžvilgiu (nepilnametei tėvas rašė žinutes, neįvertinęs vaiko amžiaus ir brandos. Tarp abiejų tėvų kyla konfliktai į kuriuos įtraukiamas vaikas). Vertinta vaiko situacija, inicijuota atvejo vadyba; 2023-04-03 nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai G. S. ir G. S. atžvilgiu (gauta informacija, kad praėjusių metų rugpjūčio mėn. vaikų motina dukrai G. S. pasakojo apie jo praeityje buvusias problemas su teisėsaugos institucijomis, vadino jį „kalėjimo kamščiu“, galimai bandydama formuoti dukros neigiamą požiūrį į jį. Tėvas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2023-03-06, kaip dukra G. sirgo vėjaraupiais, motina ją sergančią buvo palikusi vieną namuose, pati buvo išėjusi į darbą. 2023-03-10 vakare vaikų motina laiką leido kavinėje, dukros galimai nuo tėvo slepia informaciją. Šiuo metu tėvas bendraudamas su dukromis jaučia, kad jos nėra atviros, yra įsitempusios, bijo bendrauti). Vertinta vaiko situacija, inicijuota atvejo vadyba; 2023-10-23 nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai G. S. atžvilgiu (tėvas nusišalinęs nuo savo kaip tėvo pareigų: engia dukrą, ja nesidomi. Dukra jaučiasi atstumta. Tėvai gyvena skyriumi, tėvas negeba rasti kompromisų, todėl nuolatos vyksta konfliktai, į juos įtraukiama ir dukra). Vertinta vaiko situacija, inicijuota atvejo vadyba; 2023-10-25 nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai G. S. ir G. S. atžvilgiu (Vaiko tėvas nurodė, kad motina nesilaiko numatytos bendravimo su vaikais tvarkos, nesudaro sąlygų bendrauti su vaikais, kaip numatyta taikos sutartyje). Vertinta vaiko situacija, inicijuota atvejo vadyba. 2024-10-06 gautas pranešimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nesilaikymo, tėvų tarpusavio nesutarimų, į kuriuos įtraukiami ir vaikai. Skyriaus specialistams bendraujant su nepilnamete G. S., ji nurodė, kad su tėčiu ji susitinka kas antrą savaitgalį. Tėtis gyvena (duomenys neskelbtini). Pasak vaiko, ją atvažiuoja pasiimti tėtis. Su tėčiu važiuoja pabūti į (duomenys neskelbtini), važiuoja į kitus miestus, susiranda įvairių veiklų. Tėtis ją pasiima penktadienį, o parveža namo sekmadienį. Mergaitė išsakė nuomonę, kad nėra buvę tokio atvejo, kad mama nebūtų išleidusi jos važiuoti su tėčiu. Mažametė sakė, kad tėvai bendrauja elektroniniu paštu, todėl nesusitinka bei nesipyksta. Mažametė G. S. atsakė, kad ji su tėčiu norėtų susitikti dažniau nei yra šiuo metu. Norėtų daugiau su juo praleisti laiko. Svarbiausia, jos teigimu, kad tai nebūtų tomis dienomis kai ji mokosi, nes tuomet nespėtų su juo praleisti laiko. Mergaitė su tėčiu dažnai po pamokų bendrauja telefonu, jai tėtis paskambina. Būna, kad tėtis jai paskambina apie 20 valandą, tačiau tuo metu ji jau guli lovoje, ilsisi ir, kaip nurodė, pati nenori kalbėtis. Mama, jos teigimu, bendrauti su tėčiu telefonu netrukdo, leidžia kalbėti tuo metu, kai nesiilsi. Skyriaus specialistams bendraujant su nepilnamete G. S., ji paaiškino, kad su savo biologiniu tėvu ji jau nebebendrauja apie metus laiko, buvo susitikę tik vieną kartą 2024 m. balandžio mėn., susitikimas truko apie 20-30 min. Anot mergaitės, tėtis jai buvo paskambinęs tik vieną kartą 2024 m. sausio 1 d. Pasak nepilnametės, 2023 m. rugpjūčio mėn. buvo pas tėtį namuose, kur įvyko konfliktas tarp jos ir tėčio sugyventinės vaiko. Tada tėtis subarė nepilnametę, išvadino intrigante ir liepė atsiprašyti tėčio sugyventinės vaiko. Kaip teigė G. S., mama jai netrukdo bendrauti su tėčiu, netgi skatina sakydama „bendraukit, žinau, kad tau trūksta tėčio“. Mergaitė paaiškino, kad su tėčiu bendrauti nori, bet tėtis pats turėtų įrodytų, kad ji tėčiui yra svarbi. Nepilnametė nurodė, kad jai skaudu, kad tėtis daugiau dėmesio skiria sesei, o su ja bendrauja retai. Anot G. S., ji penktadienį buvo sutikusi tėtį prie laiptinės, kuris ją kaltino nebendraujant. Mergaitė paminėjo, kad prieš metus laiko tėtis užblokavo jos banko kortelę ir telefono numerį. Skyrius atkreipia dėmesį, kad Skyriuje nepilnamečių G. S. ir G. S. atžvilgiu ne kartą buvo gauti bei nagrinėti pranešimai, susiję su vaikų teise bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Skyriaus nuomone, nagrinėjamu atveju turėtų būti nustatoma itin detali ir aiški bendravimo tvarka. Itin detalios ir aiškios bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas labiausiai atitiktų vaikų interesus susidariusioje situacijoje, padėtų išvengti tėvų tarpusavio nesutarimų, galimų vaiko teisių pažeidimų šiuo klausimu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2025 m. gegužės 6 d. nutartimi atsakovo D. S. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino.

7. Teismas nustatė, kad atsakovas būtinumą pakeisti taikomų laikinųjų apsaugos priemonių sąlygas ir mastą iš esmės grindė tuo, kad ieškovė kliudo jam bendrauti su dukromis, atsisako bendradarbiauti. Prašyme nurodytoms aplinkybėms pagrįsti pateikė susirašinėjimus, iš kurių, teismas nustatė, kad šalių santykiai yra konfliktiški.

8. Teismas įvertinęs atsakovo nurodytas aplinkybės, nustatė, kad jos iš esmės yra deklaratyvaus pobūdžio. Pateiktų šalių susirašinėjimų turiniai nėra informatyvūs, neaiškūs jų kontekstai. Kitų nurodytas aplinkybes pagrindžiančių rašytinių įrodymų atsakovas teismui nepateikė, taip pat nepateikė teismui įrodymų, kad kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinį skyrių dėl to, jog ieškovė kliudo atsakovui bendrauti su dukromis, nebendradarbiauja.

9. Teismas, išdėstytų aplinkybių pagrindu, konstatavo, kad atsakovas neįrodė būtinumo šioje bylos stadijoje keisti taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir sąlygas, todėl jo prašymo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Atskiruoju skundu (atsakovas) D. S. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2025 m. gegužės 6 d. nutartį ir atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti, t. y. pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. spalio 1 d. nutartimi šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Apelianto nuomone, ieškovė aiškiai parodo, jog ji ieško pretekstų kaip apsunkinti bendravimą, o ne būdų kaip pasiekti laikinųjų apsaugos priemonių tikslą – vaiko ir tėvo bendravimo užtikrinimą iki teismo sprendimo. Dar daugiau – ieškovė nurodo, jog atsakovas privalo naudotis darbo kodekso lengvatomis darbuotojams, auginantiems vaikus, tačiau pagal teismo sprendimą, vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, ir ji nepateikia duomenų, kad tokiomis lengvatomis naudojasi su tikslu laikytis teismo sprendimo vaikų ir tėvo bendravimo dalyje;

10.2. Pažymi, kad faktiškai susidūręs su situacija, kai teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apsunkina vaiko ir tėvo bendravimą bei sudaro nelygias galimybes abiems tėvams, prašo šias priemones pakeisti iki sprendimo byloje įsiteisėjimo, nes susilpnėjus bendravimui, įtraukus dukrą G. į tėvų tarpusavio santykių aiškinimąsi, sukeliant vaiko lojalumo konfliktą (t. y. kai dukra gyvena ir yra priklausoma nuo mamos, vaikui deklaruoti šiltus jausmus tėvui, kurį mama nevengia pažeminti - yra itin jautri ir subtili situacija, kurią, teismui nepriimant ar atsisakant priimti nors ir laikiną sprendimą – vėliau gali būti sudėtinga ištaisyti, nes nėra objektyvių vertinimo kriterijų žalai, kuri padaroma vaiko ir tėvo tarpusavio ryšiui);

10.3. Apeliantas nurodo, kad numatytą savaitgalį, kai vaikai būną pas tėtį, penktadienį jas iš mamos namų paima tėtis, o sekmadienį iš tėčio namų vaikus paima mama. (Ši tvarka keistina atvirkščiai, kad nebūtų konflikto dėl pasiėmimo, ir kad ieškovė būtų skatinama motyvuoti vaikus bendrauti, nes pagrindo bendravimo ribojimui – nėra.) Sekantį numatytą savaitgalį, kai vaikai būna pas tėtį, pas tėtį juos nuveža mama, sekmadienį pas mamą vaikus parveža tėtis. Pažymi, kad laiko intervalas vaiko pasiėmimui ar atvežimui yra būtinas, nes vykstant 100 km ruožu kelyje gali būti nenumatytų įvykių, tokiu laiku gali būti eismo „kamščiai“ išvykstant iš (duomenys neskelbtini) (apie 17 val. penktadienį), yra daug eismo ribojimų, kelias siauras ir pan. Mano, kad laikantis tokios tvarkos, pagrindinis dėmesys būtų skiriamas vaikui, nes vaikas yra neabejotinai socialiai jautresnis, labiau pažeidžiamas, nei jį globojantys suaugę asmenys;

10.4. Nurodo, jog apeliantas (kuris yra pareiškęs priešieškinį byloje) reikalavimas ir atitinka skundžiamoje nutartyje nurodytus kriterijus, nes santykių sureguliavimas tarpusavio geranorišku sutarimų yra labai komplikuotas, o nepavykstant – apeliantas nemato vaikų jau beveik du mėnesius. Ieškovė aiškiai išreiškė nuomonę, jog ji vykdys tik teismo procesinį sprendimą: dėl to tokių laikinųjų apsaugos priemonių nustatymas, kai tikslas bendrauti su vaiku pasiekiamas tiek tėvui, tiek kitiems asmenims atvykstant paimti vaiką ir tai padarant ne laiko konstantoje (18 val. ir 15 min. ieškovės „malonės“), o laiko intervale – leistų užkirsti kelią tokiems nepagrįstiems ieškovės argumentams, kurie pateikiami po dabartinių laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo;

10.5. Apeliantas pažymi, kad pati ieškovė turi būti įpareigota skatinti vaikų ir tėčio bendravimą bei turi būti užkirstas kelias konfliktinėms situacijoms (kurios atsirado šiuo metu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu), bei siekiant laikinai t. y. iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai (realiai atsakovas tebebendrauja su jaunesniąja dukterimi), bei siekiant sureguliuoti ginčo situaciją (ieškovė ne kartą faktiškai išreiškė kategorišką poziciją, kad „vaikų nevežios“, „vaikų neduos kitiems asmenims“, nors vaikai gyvena su ieškovės sutuoktiniu, kuris nėra jų tėvas), galiausiai siekiant užtikrinti realų tėvų lygiateisiškumo vaikų atžvilgiu principo įgyvendinimą.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą (ieškovė) J. B. prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

11.1. Ieškovė nurodo, kad atsakovas dar 2024 m. sausio 9 d. prisiėmė įsipareigojimus vaikus pasiimti iš vaikų gyvenamosios vietos ir juos grąžinti į vaikų gyvenamąją vietą nurodytu laiku. Tuo metu atsakovas gebėjo įvertinti esamą situaciją, suvokė, kad turės papildomų išlaidų atvykstant vaikų pasiimti du kartus per mėnesį ir toks susitarimas atitiko ne tik vaikų poreikius, bet ir paties atsakovo interesus ir nebuvo laikytinas, kaip pažeidžiantis jo teises;

11.2. Apie tai, kad atsakovas nutars nesilaikyti mediacijos metu pasiekto ir mediacijos pažymoje įtvirtinto susitarimo, ieškovei tapo žinoma 2024 m. rugsėjo 8 d., kuomet dukra G. turėjo būti grąžinama į savo gyvenamąją vietą, tačiau atsakovas nusprendė, kad mediacijos metu pasiektas susitarimas ir užfiksuotas mediatoriaus išduotoje pažymoje yra tik „rašliava“, kuri, anot atsakovo, yra visiškai neįpareigojanti. Dėl tokių atsakovo veiksmų, buvo sutrikdyta ne tik vaikų rutina, pasirengimas rytdienos darbams, pamokoms, bet ir ieškovės laikas, nes ji turėjo važiuot parsivežti vienos dukros iš atsakovo gyvenamosios vietos;

11.3. Paaiškina, kad atsakovas skunde tvirtina, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra sukuriama diskriminacinė situacija jo atžvilgiu, nes tik jis turi atvykti pasiimti vaikų. Tokie atsakovo motyvai yra visiškai nepagrįsti. Teismas 2024-10-01 taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neapribojo tėvo teisės bendrauti su vaikais, tik laikinųjų apsaugos priemonių pagalba, stabilizavo šalių tarpusavio santykius, kas iš esmės atitinka 2024-01-19 mediatorės pažymoje įtvirtintą susitarimą. Šiuo atveju, bendravimo su vaikais tvarka yra nustatoma būtent su tuo tėvu, kuris gyvena skyriumi ir tokiai bendravimo tvarkai atsakovas buvo pritaręs 2024-01-19 mediacijos metu. Jei jau atsakovas yra įsitikinęs, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės jį, kaip tėvą, diskriminuoja, tuomet atsakovas turėtų suvokti, jog būtent ieškovė dukras turi vežioti ne tik į ugdymo įstaigą, būrelius, vaikų gimtadienius, todėl jos patiriamo kuro išlaidos yra ženkliai didesnės, nevertinant fizinio krūvio, kuris tenka ieškovei rūpinantis buitimi, mityba, vaikų išvykomis, vaikų apiprekinimu ir t.t. Tuo tarpu atsakovui, reikia tik du kartus per mėnesį atvykti pasiimti vienos iš dukrų, nes su vyresne dukra G., atsakovas kategoriškai atsisako bendrauti, neskatina savo ir vaiko tarpusavio ryšio atkūrimo;

11.4. Nurodo, kad atsakovo teisė bendrauti su abiem dukromis yra užtikrinama betarpiškai. Vaikai turi savo mobiliuosius telefonus, su vaikais atsakovas turi ryšį ir yra sudaromos visos galimybės vaikus pasiimti kas antrą savaitgalį. Ieškovė yra ne kartą nurodžiusi, kad sudaro sąlygas atsakovui bendrauti su dukromis, nepaisant to, kad jis bendrauja tik su viena dukra, ir yra sudaromos galimybės pasiimti dukras kas antrą savaitgalį, taip, kaip ir nustatyta bendravimo tvarkoje. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės niekaip nepažeidžia atsakovo teisės bendrauti su dukromis;

11.5. Ieškovė nesutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentais, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės tampa kliūtimi tėvui bendrauti su vaikais, nes neva ieškovė trukdo bendrauti su vaikais, o pareiga vaiką pasiimti tenka išimtinai tik tėvui. Tokie atsakovo teiginiai yra visiškai nemotyvuoti. Ieškovė niekada nekliudė ir nekliudo atsakovui bendrauti su vaikais. Pažymi, kad atsakovas bendrauja ne su abiem dukromis, o tik su viena iš jų - G. Atsakovui išsivežant pas save vieną dukrą, o kitą - ignoruojant, yra neigiamai veikiama to vaiko psichika ir daroma didžiulė žala vaiko vystymuisi, tokiais veiksmais atsakovas savo ir vyresniosios dukros tarpusavio ryšį nutraukia, o naujo ryšio sukūrimas ateityje dėl vaiko nuoskaudų gali būti net nebeįmanomas. Vertinant atsakovo atskirajame skunde nurodytus teiginius, jog neva niekas jo neatsiklausė dėl vaikų vežiojimo, būtina pastebėti, kad atsakovas priimdamas sprendimą pakeisti savo gyvenamąją vietą ir persikelti į kitą miestą, turėjo suvokti, jog jo bendravimo tvarka su nepilnamete dukra G., gali būti sudėtingesnė;

11.6. Nurodo, kad atsakovui ir reikalaujant pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir vaiko vežiojimo pareigą paskirstyti šalims, nepasisako kaip tai paveiktų kitą dukrą, su kuria atsakovas nebepalaiko jokio tarpusavio ryšio ir kokią įtaką toks sprendimo būdas turėtų skiriamo išlaikymo dydžiui. Teismui panaikinus taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir jas pritaikius pagal atsakovo reikalavimą, susidarytų situaciją, kuomet ieškovė turėtų patirti papildomas išlaidas, nors jau dabar atsakovo teikiamas išlaikymas yra nepakankamas, vyresnioji dukra netektų papildomo ir kokybiško laiko su savo mama, būtų sutrikdyta ir ieškovės dienotvarkė, vyresniosios dukros atskirtis nuo kitos dukros tik didėtų;

11.7. Atsižvelgiat į atskirojo skundo motyvus, teigtina, kad skunde nurodyti argumentai net nėra susiję su teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes prašomomis panaikinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis nebuvo keičiamas nei bendravimo laikas, nei susitikimų derinimo tvarka. Teismas tik įtvirtino, kad dukrą turi pasiimti atsakovas, o pasibaigus bendravimo laikui, ją grąžinti į vaiko gyvenamąją vietą. Vasaros atostogų planavimas nėra taikytų laikinųjų apsaugos priemonių dalykas. Be to, atsakovo atskirojo skundo reikalavimų tenkinimas reikštų atsakovo priešieškinio reikalavimų tenkinimą, o tai neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.

13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta netenkinti atsakovo prašymo pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis nustatyta nepilnamečių vaikų su skyrium gyvenančiu tėvu laikina bendravimo tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl naujų įrodymų

14. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus. Apeliantas pateikė susirašinėjimo žinutes su dukra G. ir vaikų motina.

15. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.

16. Atsižvelgdamas į tai, kad apelianto pateikti nauji įrodymai susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, teismas sprendžia juos priimti, ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl atskirojo skundo esmės

17. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – pakeičiant su skyrium gyvenančiu tėvu nustatytą laikiną bendravimo tvarką su nepilnametėmis dukromis.

18. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui D. S. dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2025 m. gegužės 6 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo pakeisti pritaikytų (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. spalio 1 d. nutartimi laikinųjų apsaugos priemonių.

19. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų sprendimu 2021 m. gruodžio 6 d. civilinėje byloje Nr. e2YT-7026-714/2021 buvo nutraukta J. B. ((duomenys neskelbtini)), ir D. S. santuoka, numatant, kad nepilnamečių vaikų G. S. ir G. S. gyvenamoji vieta nustatoma su vaikų motina. Nepilnamečių vaikų tėvas D. S. teikia materialinį išlaikymą vaikams po 180 Eur kiekvieną mėnesį, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, kiekvieno mėnesio pirmąją dieną. Minėtame sprendime buvo įtvirtinta, kad J. B. netrukdys D. S. matytis su savo dukromis bei dalyvauti jų auklėjime, kiek tai neprieštaraus vaikų interesams, neribojant pasimatymo laiko ir trukmės.

20. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-5456-384/2023 buvo patvirtinta šalių sudarytą taikos sutartis, numatant tokią bendravimo su vaikais tvarką: 1. Kiekvieno mėnesio pabaigoje, bet ne vėliau kaip savaitę laiko prieš, tėtis aptaria su mama būsimus planus dėl nepilnamečių vaikų bendravimo, nurodant numatomas ar pageidaujamas bendravimo su vaikais dienas darbo dienomis, švenčių ir atostogų laiku. Susitarimas vykdomas elektroniniu paštu. 2. Darbo dienomis tėtis bendrauja su vaikais pagal savo galimybes ir vaikų poreikį. Bendravimas darbo dienomis (ne mamos namuose - išvykimai į tėčio namus, paėmimas iš mokyklos, nakvojimas tėčio namuose ir pan.) suderinami su mama iš anksto, elektroniniu paštu. 3. Kas antrą savaitgalį vaikai paeiliui bendrauja ir būna su vienu iš tėvų, ir būna namuose to, kurio bendravimo savaitgalis numatytas. Savaitgalis prasideda penktadienį nuo 18:00 val., baigiasi sekmadienį 15:00 val. Jei vėluojama vaikus grąžinti ar suruošti išvykimui, vienas iš tėvų (su kuriuo tuo metu yra vaikai) turi apie tai pranešti kitam iš tėvų elektroniniu paštu ir nurodyti kitą laiką. 4. Jei numatytą savaitgalį vienas iš tėvų, pas kurį turėtų būti vaikai, negali pasirūpinti jomis (liga, nelaimė ir pan.) privalo apie tai informuoti kitą iš tėvų ir suderinti kitą laiką. Informavimas turi įvykti kaip įmanoma anksčiau, per protingą laiką. 5. Vaikų išvykimas pas tėtį, ar grįžimas pas mamą susitariamas tokia tvarka: numatytą savaitgalį, kai vaikai būna pas tėtį, penktadienį jas iš mamos namų paima tėtis, o sekmadienį iš tėčio namų vaikus paima mama. Sekantį numatytą savaitgalį, kai vaikas būna pas tėtį, pas tėtį jas nuveža mama, o sekmadienį pas mamą vaikus parveža tėtis.

21. 2024-01-19 mediatorė L. B. išdavė pažymą, kurioje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2023-12-29 iki 2024-01-17 buvo vykdoma neteisminė mediaciją dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos pakeitimo, taikos sutartis tarp šalių nepasirašyta, tačiau nurodyta, kad ginčo šalys susitarė pakeisti 2023-05-25 pasirašytos taikos sutarties punktus numatant, kad be kitų punktų, keičiamas ir 2023-05-25 pasirašytos taikos sutarties 1.2.5 punktas, jį išdėstant taip: numatytą savaitgalį, kai vaikai būna pas tėtį, penktadienį jas iš mamos namų pasiima tėtis, o sekmadienį parveža atgal į mamos namus.

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, įvertinęs atsakovo nurodytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis, atmetė atsakovo prašymą pakeisti nustatytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, nustatęs, kad šalių santykiai konfliktiški bei įvertinęs atsakovo argumentus, jog vaikų mama nesiekia išsaugoti ryšio su skyrium gyvenančiu tėvu, padarė išvadą, kad šie argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti. Be to atsakovas, siekdamas išspręsti nesutarimus su ieškove dėl teismo nustatytos laikinos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, nesikreipė pagalbos į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinį skyrių, todėl vertino atsakovo prašymą kaip nepagrįstą.

23. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad teismas netenkindamas skundžiama nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, neatsižvelgė į jo prašyme nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas apskritai neįvertino atsakovo nurodytų aplinkybių dėl jo galimybių atvažiuoti pasiimti dukros G. iš kito miesto ((duomenys neskelbtini)), patiriamų kelionės (apie 400 km atstumo išlaidų ir laiko, ieškovės nesutikimo, kad vaiką paimtų kitas jam pažįstamas asmuo (atsakovo sužadėtinė).

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, ginčo šalių paaiškinimus, neturi pagrindo pritarti atskirojo skundo argumentams.

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

26. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas iš esmės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. Kartu pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ar pakeitimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.

27. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Teismas turi nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

28. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl atsakovo prašomos pakeisti nustatytos laikinos bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog iš esmės yra nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas formaliai vertino susiklosčiusią situaciją, neatsižvelgė į apelianto gyvenamosios vietos ir turimo darbo sąlygas, kad apeliantas yra samdomas darbuotojas, todėl negali atvykti pasiimti dukros G. 18 val. iš kito miesto, kad išlaidas už vaiko parsivežimą turėtų po lygiai dalintis abi ginčo šalys, teismas taip pat turėjo sureguliuoti laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais atostogų laikotarpiu.

29. Atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliantas siekia, kad 2024 m. spalio 1 d. nutartimi nustatyta laikinoji bendravimo tvarka su nepilnametėmis dukromis būtų pakeista, tačiau atskirojo skundo argumentai iš esmės grindžiami vienpusišku ir neigiamu pirmosios instancijos teismo priimtos skundžiamos nutarties vertinimu. Apeliantas atskirajame skunde tik išdėstė subjektyvius argumentus kaip turėtų būti pakeista jau nustatyta laikina bendravimo tvarka, iš esmės nepaneigdamas pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją tarp šalių, atsižvelgęs į jų tarpusavio konfliktiškus santykius, be kita ko ir aplinkybę, kad atsakovas nebegali taikiai susitarti su vaikų motina dėl laikinos bendravimo tvarkos vykdymo ir būtent dėl įtemptų tarpusavio santykių, bei konstatavo, kad tokiu atveju atsakovas siekdamas sunormalizuoti situaciją turėjo pirmiausia kreiptis dėl pagalbos vykdyti laikiną bendravimo su vaikais tvarką į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinį skyrių. Šiuo atveju šalims kreipiantis pagalbos į kompetentingus specialistus, siekiant tinkamai vykdyti teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką ginčo laikotarpiu, labiau tikėtina, kad nesutarimai dėl laikinos bendravimo tvarkos vykdymo būtų išspręsti.

30. Matyti, kad apeliantas, siekdamas paneigti skundžiamos nutarties teisėtumą, nevertina kritiškai savo pasyvaus elgesio kito vaiko (vyresnės dukros) atžvilgiu. Kaip pažymėjo byloje išvadą teikusi institucija ir ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, apeliantas iš esmės siekdamas susitikti ir artimai bendrauti tik su viena iš dukrų, teismo reikalaudamas pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones bei vieno vaiko vežiojimo pareigą paskirstyti abiem tėvams, iš esmės nepasisako, kaip tai paveiktų kitą dukrą, su kuria atsakovas nebepalaiko jokio tarpusavio ryšio ir nusišalinęs nuo jos auklėjimo bei priežiūros, bei kokią įtaką toks sprendimo būdas turėtų skiriamo išlaikymo dydžiui. Apeliantas atskirajame skunde nepateikė argumentų, kokiais veiksmais siekia geranoriškai susitarti su ieškove dėl bendravimo su kitu nepilnamečiu vaiku. Pažymėtina, kad pačiam apeliantui pirmiausia kyla pareiga dėti pastangas išlaikyti savo kaip tėvo ryšį su abiem vaikais, todėl jo siekis, pasikeitus gyvenamajai vietai, turėti laikinai sau palankesnio bendravimo su viena iš dukrų negali būti vertinamas kaip objektyviai pateisinamas bei nediskriminuojantis kitos dukters, jos teisių ir teisėtų interesų taip pat artimai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu bei gauti iš jo tinkamą išlaikymą.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jų keitimo, nevertina ir netiria ginčo aplinkybių tarp šalių iš esmės, o tik laikinai sureguliuoja ginčo situaciją. Todėl apelianto argumentai, kad jam būtų patogiau atvykti ir pasiimti vieną iš dukrų vėliau, nei nustatytu laikinoje bendravimo tvarkoje laiku, nėra pagrįsti. Apeliantas nepateikė teismui duomenų, kokiu darbo grafiku jis dirba, kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad ne nuo atsakovo priklausančių objektyvių aplinkybių negalintis pasiimti vaiko iš gyvenamosios vietos 18 val., kaip nustatyta laikinoje bendravimo tvarkoje. Bet to apelianto nurodyti argumentai, kad ieškovė ( vaikų motina) elgiasi netinkamai, griežtai laikydamasi teismo nutartimi patvirtintos laikinos bendravimo tvarkos, tėra apelianto subjektyvūs teiginiai ir kitoks situacijos vertinimas, kuris nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

32. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje pateikti susirašinėjimai, neįrodo vien tik ieškovės, kaip vaikų motinos, neigiamo elgesio atsakovo, kaip vaikų tėvo, atžvilgiu. Pažymėtina, kad iš Skyriaus išvados matyti, jog ginčo šalių tarpusavio santykiai konfliktiški, abi šalys negeba konstruktyviai susitarti dėl bendravimo su vaikais vienas kito atžvilgiu. Matyti, kad ginčo šalių keliami kaltinimai vienas kito atžvilgiu tėra tarpusavio asmeninių nesutarimų išdava, kas neigiamai veikia šalių vaikų emocinius ryšius, jų psichikos sveikatą. Pažymėtina, kad abi šalys turi siekti tarpusavio nuolaidomis suvaldyti konfliktinę situaciją dėl nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės pagrindžia skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

33. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nepilnamečiai vaikai neturėtų tapti suaugusiųjų tarpusavio konfliktų sprendimo įrankiu. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo vaikų ateitį, todėl turėtų vengti konfliktinių tarpusavio santykių, vaikus auklėti ir jais rūpintis abipusiu geranorišku sutarimu, nepaisant su kuriuo iš tėvų yra nustatyta vaikų gyvenamoji vieta. Todėl teismas skatina šalis, nepaisant jų tarpusavio santykių, ieškoti ir rasti tarpusavio kompromisus, užtikrinant abiejų vaikų saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikai jaustųsi, jog jie abiem tėvams yra vienodai svarbūs, kad abu tėvai jiems yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaikų tada, kada jiems labiausiai reikia, kad abu tėvai jais rūpinasi, domisi ir juos globoja.

34. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

35. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad byloje esantys duomenys įvertinti netinkamai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018).

36. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, teismas daro išvadą, jog kiti skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, rašytinius įrodymus byloje, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus bei atsižvelgdamas į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais, todėl pirmos instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atsakovo atskirąjį skundą atmesti.

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2025 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Alma Jurgelienė