- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-05
- Bylos Nr.
- e2A-2227-871/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23349-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Renata Beinoravičienė, Ramunė Mikonienė
- Atsakovas
- viešajai įstaigai „Daemons“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Renatos Beinoravičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės ir Astos Pikelienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Signumus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Signumus“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Daemons“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Signumus“ (toliau – ir ieškovė) paduotu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia MB „Signumus“ ir viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Daemons“ (buvęs pavadinimas – VšĮ „Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems“) (toliau – ir atsakovė) 2021 m. vasario 2 d. sudarytą Paramos sutartį (toliau – ir Paramos sutartis) ir taikyti vienašalę restituciją – priteisti ieškovei iš atsakovės 29 423 Eur. Ieškinys buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Paaiškino, kad Paramos sutartimi ieškovė suteikė atsakovei paramą daiktais, t. y. veido apsaugos priemonėmis (vienkartinėmis kaukėmis, respiratoriais). Paramos teikimo metinėje ataskaitoje už 2020 metus deklaruota 29 423 Eur parama atsakovei.
1.2. Pažymėjo, kad ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu reiškia ieškovės nemokumo administratorė Jolanta Žukauskienė (toliau – nemokumo administratorė). Likviduojamos dėl bankroto MB „Signumus“ bankroto byloje yra patvirtinti jos kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 81 821,49 Eur sumai. Paramos suteikimas pažeidė ne tik ieškovės, bet ir jos kreditorių teises ir interesus, nes atsakovei neatlygintinai buvo perduotas didelės vertės, t. y. 29 423 Eur turtas, kuris galėjo būti realizuotas ir iš gautų pajamų bent iš dalies atsiskaitoma su ieškovės kreditoriais. Ieškinyje išdėstytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad Paramos sutarties sudarymo metu ieškovės kreditoriai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) Panevėžio skyrius turėjo galiojančias reikalavimo teises į ieškovę. Tikrinant ginčijamą Paramos sutartį nenustatyta jokių duomenų, kad Paramos sutartį ieškovė sudarė, vykdydama įstatyme įtvirtintą pareigą ar teismo sprendimą / nutartį arba būtinybė sudaryti sandorį kilo dėl kitų susiklosčiusių faktinių aplinkybių. Kreditorių finansiniai reikalavimai pradėjo formuotis nuo 2020 m. birželio mėnesio. Ši faktinė aplinkybė rodo, kad tuo atveju, jeigu ieškovė nebūtų suteikusi atsakovei 29 423 Eur vertės paramos, piniginės lėšos, gautos realizavus paramai skirtus daiktus, būtų tiesiogiai skirtos ieškovės atsiskaitymams su valstybe bei socialinio draudimo fondo biudžetu. Ieškovei, kaip juridiniam asmeniui, yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Ieškovė, žinodama apie savo įsiskolinimus valstybei ir socialinio draudimo fondui biudžetui ir sudarydama Paramos sutartį, laikytina nesąžininga CK 1.5 straipsnyje įtvirtinto sąžiningumo principo prasme. Ginčijamas sandoris yra neatlygintinis, todėl pagal kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat kasacinio teismo suformuotas sąlygas actio Pauliana (Pauliano ieškinys) taikymui, atsakovės, kaip trečiojo asmens, sudariusio neatlygintinį sandorį su skolininke MB „Signumus“, nesąžiningumas neįrodinėjamas. Įmonės vadovas dokumentus nemokumo administratorei perdavė 2024 m. gegužė 13 d., todėl laikytina, kad apie pažeistas kreditorių teises ji sužinojo ne anksčiau kaip dokumentų perdavimo dieną ir vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieškinio reikalavimu nesutinka. Pažymėjo, kad Paramos sutartį sudarė buvęs VšĮ „Daemons“ direktorius, su kurio veikla nauji vadovai ir savininkai nėra susiję. Nurodė, kad gauta parama buvo dalinama ligoninėms, įmonėms, tačiau tikslesnių duomenų nėra, nes direktorius nevedė tvarkingos paramos gavimo ir dalinimo ataskaitos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių teises ir, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai. Pažymėjo, kad Paramos sutartis sudaryta COVID-19 pandemijos laikotarpiu, kai Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas ir paramos objektu buvusių kaukių ir respiratorių poreikis buvo didelis. Nors iš dalies sutiko su nemokumo administratore, kad ieškovė galėjo pardavinėti kaukes ir respiratorius ir iš to gaunamomis lėšomis dengti skolas VMI ir VSDFV Panevėžio skyriui, tačiau nusprendė, kad paramos teikimo gyvybę tuo metu padedančiomis apsaugoti ir pandemijos plitimą stabdančiomis priemonėmis pripažinimas nesąžiningais ieškovės veiksmais prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, neatitiktų viešojo intereso. Paramos sutarties sudarymo metu šalyje galiojo judėjimo ribojimai, parduotuvių darbo ribojimai, buvo draudžiami visi gyvai vykstantys renginiai, kaukės buvo privalomos dėvėti visose viešose vietose. Todėl konstatavo, kad paramos suteikimas atsakovei kaukėmis ir respiratoriais minėto laikotarpio kontekste atitiko geros moralės nuostatas ir nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas kaip kreditorių teises pažeidžiantis sandoris.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. gegužės 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023 yra išaiškinęs, kad juridinis asmuo, sudarydamas sandorį esant galiojantiems skoliniams įsipareigojimams, pažeidžia kreditorių interesus ir elgiasi nesąžiningai, jei sudaro nenaudingą ar neatlygintinį sandorį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. vasario 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-684/2025 pažymėjo, kad net turto perleidimas už aiškiai per mažą kainą vertinamas kaip nesąžiningas veikimas. Nagrinėjamu atveju MB „Signumus“ neatlygintinai perleisdama turtą, turėjo suprasti ir neabejotinai suprato savo blogą finansinę padėtį. Vadovas privalėjo veikti išimtinai MB „Signumus“ interesais, užtikrinti kreditorių teisių apsaugą ir vengti nuostolingos veiklos. Priešingas elgesys – didelės vertės turto neatlygintinis perleidimas – laikytinas veikimu prieš įmonės ir jos kreditorių interesus ir yra nesąžiningas.
5.2. Pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos ir neteisingos, nes ieškovė buvo ne labdaros ar paramos organizacija, o privatus juridinis asmuo, kurio tikslas – siekti pelno. Esant kreditorinių įsipareigojimų, kuriems padengti įmonė neturėjo pakankamai turto ir lėšų, įmonės vadovas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo neatlygintinai perleisti įmonės turtą, nes turtas turėjo ir galėjo būti skirtas skolų dengimui. Viešojo intereso siekimas negali būti pateisinamas privačių asmenų sąskaita, kai dėl tokio veikimo pažeidžiamos kreditorių teisės. Vadovas privalėjo užtikrinti prioritetinę kreditorių interesų apsaugą ir priimti sprendimus, atitinkančius įmonės ekonominį naudingumą.
6. Atsakovės atsiliepimas į apeliacinį skundą buvo grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
10. Ieškovė (paramos davėjas) ir atsakovė (paramos gavėja) 2021 m. vasario 2 d. sudarė Paramos sutartį, kuria susitarė, kad: paramos davėjas savanoriškai ir neatlygintinai suteikia paramos gavėjui paramą, o paramos gavėjas įsipareigoja naudoti paramos dalyką savo įstatuose ir Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nurodytiems visuomenei naudingiems tikslams pasiekti (Paramos sutarties 1.1 papunktis); paramos davėjas paramos gavėjui skiria fondo vykdomai veiklai paramą veido apsaugos priemonėms: vienkartinės kaukės trijų sluoksnių, viso 135 650 vnt., kurių vertė 0,19 Eur/vnt., viso 25 773,50 Eur, bei KN-95 respiratoriai, viso 3 650 vnt., kurių vertė 1 Eur/vnt., viso 3 650 Eur; bendra paramos daiktais vertė 29 423 Eur (Paramos sutarties 1.2 papunktis).
11. Ieškovė 2021 m. gegužės 17 d. Paramos teikimo metinėje ataskaitoje už 2020 metus deklaravo, kad suteikė atsakovei 29 423 Eur paramą.
12. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. eB2-70-856/2025).
Žemesnės instancijos teismas
13. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi patvirtintas ieškovės kreditorių sąrašas, kuris patikslintas 2024 m. sausio 31 d. ir 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimis. Į ieškovės kreditorių sąrašą įtraukti šie kreditoriai: A. V. su 1 986,18 Eur finansiniu reikalavimu; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyrius su 1 632,18 Eur finansiniu reikalavimu; antstolis Artūras Bložė su 806,39 Eur finansiniu reikalavimu; uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pay Ray Bank“ su 1 940,89 Eur finansiniu reikalavimu; akcinė bendrovė (toliau – AB) „Telia Lietuva“ su 1 828,73 Eur finansiniu reikalavimu; Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su 66 529,30 Eur finansiniu reikalavimu; UAB „Finansų bitė verslui“ su 4 349,22 Eur finansiniu reikalavimu; UAB „DPD Lietuva“ su 335,80 Eur finansiniu reikalavimu; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyrius su 1 920,01 Eur finansiniu reikalavimu; AB „Lietuvos paštas“ su 492,79 Eur finansiniu reikalavimu.
Dėl ginčo esmės
14. Nemokumo administratorė ginčija Paramos sutartį CK 6.66 straipsnio pagrindu. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana); sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises; neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo (CK 6.66 straipsnio 2 dalis).
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes, galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių teises ir, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai.
17. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus teises: jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006; 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008).
18. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas. Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (žr., pvz., pirmiau nurodytą nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).
19. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė pateikė duomenis, kad iki Paramos sutarties sudarymo ieškovė buvo įsiskolinusi Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriui – įsiskolinimas VMI pradėjo formuotis nuo 2020 m. birželio mėn. ir Paramos sutarties sudarymo dieną, t. y. 2021 m. vasario 2 d., sudarė 50 137,68 Eur, iš kurių 44 689,68 Eur sudarė įsiskolinimas už pridėtinės vertės mokestį ir 5 448 Eur – už gyventojų pajamų mokestį; įsiskolinimas VSDFV Panevėžio skyriui pradėjo formuotis 2020 metais ir 2021 m. kovo 31 dienai sudarė 1 007,23 Eur, iš kurių 1 002,56 Eur sudarė įsiskolinimas už valstybinio socialinio draudimo įmokas ir 4,67 Eur sudarė delspinigiai.
20. Bankroto bylos duomenimis, ieškovė finansinės atskaitomybės dokumentus registro tvarkytojui paskutinį kartą teikė už 2020 metų ataskaitinį laikotarpį – pagal registro tvarkytojui pateiktą balansą, ieškovė turėjo turto už 159 138 Eur, kurį sudarė ilgalaikis (9 633 Eur) bei trumpalaikis (149 505 Eur) turtas (atsargos, sumokėti avansai ir vykdomi darbai sudarė 93 648 Eur, per vienus metus gautinos sumos – 31 855 Eur, pinigai – 24 002 Eur), įsipareigojimai sudarė 109 442 Eur; pagal registro tvarkytojui pateiktą pelno (nuostolių) ataskaitą, ieškovė veikė pelningai – gavo 8 410 Eur pelno.
21. Teisėjų kolegija, įvertinusi turėto turto ir įsipareigojimų santykį, nenustatinėdama ieškovės nemokumo momento, vertina, kad faktas, jog ji, turėdama pradelstų įsipareigojimų, neatlygintinai perleido 29 423 Eur vertės turtą, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, sudaro pagrindą išvadai, kad tokiu būdu buvo sumažintos realios galimybės ieškovei atsiskaityti su kreditoriais. Taigi, ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių teises. Tuo tarpu vertinant ieškovės (ne)sąžiningumą, pritartina ginčijamame sprendime nurodytiems argumentams.
22. Pagal bendrąjį civilinės teisės principą sąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. asmuo laikomas sąžiningu tol, kol jo nesąžiningumas neįrodytas. Įstatyme nustatytos ir sąžiningumo prezumpcijos išimtys – nesąžiningumo prezumpcijos, t. y. aplinkybės, kurioms esant daroma prielaida, kad asmuo yra nesąžiningas. Tokio teisinio reguliavimo pavyzdys yra CK 6.67 straipsnis, kuriame įtvirtintos sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcijos. Priklausomai nuo to, kuri prezumpcijų taikytina, keičiasi įrodinėjimo proceso taisyklės. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga. Nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas baigtinis, todėl, nenustačius byloje aplinkybių, įtvirtintų šio straipsnio dispozicijoje, jis netaikytinas. CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos negali būti aiškinamos per plačiai, nes jos nustato išimtį iš bendros taisyklės, kad skolininko nesąžiningumą turi įrodyti kreditorius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 64 punktas).
23. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė jokia nesąžiningumo prezumpcija nesirėmė, todėl jai teko ieškovės nesąžiningumo įrodinėjimo našta.
24. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Teisingumo ir protingumo principų turinys, kaip ir sąžiningumo principo, turi būti atskleidžiamas aktualių faktinių aplinkybių kontekste; tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad tai, kas yra protinga ir teisinga, turi būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamų teisinių santykių pobūdį, juose galiojančią logiką bei sąžiningos praktikos kriterijus, specifinius elgesio standartus. Komerciniuose santykiuose esminiais sąžiningumo principo elementais, t. y. pagrindiniais sąžiningo elgesio vertinimo kriterijais, turi būti laikomi protingumas bei pareiga veikti nuosekliai – laikytis to, kas pažadėta, nenukrypti nuo susiformavusios sutarties vykdymo praktikos ir tinkamai bei laiku informuoti kitą sutarties šalį apie visas reikšmingas aplinkybes. Objektyvusis sąžiningumo kriterijus actio Pauliana bylose sprendžiant dėl trečiojo asmens sąžiningumo turi būti taikomas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, atsižvelgiant į nagrinėjamo sandorio pobūdį, tame verslo sektoriuje egzistavusią sąžiningą dalykinę praktiką bei ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes. Spręsdamas dėl actio Pauliana pagrindu ginčijamo pirmenybinio sandorio šalių sąžiningumo, teismas turi vertinti ne tik tai, ar ginčijamas sandoris pažeidė kitų skolininko kreditorių interesus, bet ir tai, kokioje verslo aplinkoje veikė šalys, ar faktinės aplinkybės nesuponavo būtinumo skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį, kokius interesus patenkinti siekė sandorį sudaręs trečiasis asmuo, atsisakymo sudaryti sandorį galimą poveikį jam, kaip verslo subjektui, bei jo paties kreditorių interesams. Ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne ex post – pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018 ; 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020 ; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020 ; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2021 ).
25. Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovė veiklą vykdė ilgą laikotarpį, t. y. juridinių asmenų registre įregistruota 2013 m. liepos 3 d. Kaip buvo pažymėta pirmiau, 2020 metų ataskaitiniu laikotarpiu veikė pelningai. Taip pat pelningai veikė ir praėjusių metų ataskaitinį laikotarpį. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Paramos sutartis sudaryta COVID-19 pandemijos laikotarpiu – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ buvo paskelbtas karantinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiui nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ – laikotarpiui nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. Parama suteikta daiktais – veido apsaugos priemonėms (vienkartinėmis kaukėmis ir respiratoriais).
26. Įvertinus pirmiau nurodytas faktines aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad paramos teikimo gyvybę tuo metu padedančiomis apsaugoti ir pandemijos plitimą stabdančiomis priemonėmis pripažinimas nesąžiningais ieškovės veiksmais prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, neatitiktų viešojo intereso. Nenustatyta ir nemokumo administratorė neįrodinėjo, kad ieškovė, sudarydama ginčijamą sutartį, siekė kitų tikslų, nei paramos suteikimas. Taigi, nemokumo administratorei neįrodžius visų būtinųjų actio Pauliana sąlygų, paduotas ieškinys atmestas pagrįstai.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato dėl materialiųjų reikalavimų neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
28. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuoja, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jo panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, 331 straipsniais,
nutaria:
ieškovės likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Signumus“ apeliacinį skundą atmesti.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.