Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Boleslovo Kalainio ir Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. J. ir jo gynėjo advokato Anatolijaus Šichovcovo (Anatolij Šichovcov) bei nuteistojo N. J. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) ir 260 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir Ž. J. skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas Ž. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. gegužės 5 d. 07.30 val. iki 2022 m. gegužės 5 d. 12.55 val., t. y. 1 (viena) para ir laikyta, kad yra atlikta 1 (viena) laisvės atėmimo diena.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo momento.

Ž. J. paskirtas kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

N. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo momento.

N. J. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei dokumentų paėmimą – nuspręsta taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas N. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. gegužės 5 d. 07.30 val. iki 2022 m. gegužės 5 d. 12.10 val., t. y. 1 (viena) para ir laikyta, kad yra atlikta 1 (viena) laisvės atėmimo diena.

Nepriteistos iš nuteistojo Ž. J. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos.

Nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti: 1) (duomenys neskelbtini) saugomus po LTEC atlikto objektų tyrimo spec. išvada: 11-892(22), voke likę: K. Š. eksperimentiniai rašysenos pavyzdžiai, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti; 2) (duomenys neskelbtini) saugomus po LTEC atlikto objektų tyrimo spec. išvada: 11-1081(22), voke likę: Ž. J. ir N. J. eksperimentiniai rašysenos pavyzdžius ir du vokus vieną adresuotą A. B., kitą adresuotą D. D., nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti; 3) (duomenys neskelbtini) saugomus eksperimentinius D. J. rašysenos pavyzdžius, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini; 4) (duomenys neskelbtini) saugomus po VTMT Serologijos ir DNR laboratorijos atlikto tyrimo specialisto išvadą Nr. S277/2022(01), likusius voke: N. J. lyginamuosius seilių pavyzdžius, nuosprendžiui įsiteisėjus - sunaikinti; 5) (duomenys neskelbtini) saugomi po Lietuvos teismo ekspertizės centro atlikto objektų tyrimo Nr. 11- 2069(21), likusius: 4,5599 g popieriaus lapas, kuriame yra 0,1431 g gryno MDMB-4en-PINACA, voką ir pakuotę supakuotus į voką, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti; 6) (duomenys neskelbtini) saugomus po Lietuvos teismo ekspertizės centro atlikto objektų tyrimo (2021 m. spalio 20 d. Specialisto išvada Nr. 11-2200 (21)), likusius 1 voke: laišką impregnuotą sintetiniu kanabinoidu 4-fluoro-MDMB-BUTICA, kurio grynasis kiekis nenustatytas nesant pamatinės medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti; 7) (duomenys neskelbtini) saugomus po Lietuvos teismo ekspertizės centro atlikto tyrimo (2022 m. sausio 14 d. Specialisto išvada Nr. 11-2820 (21)) likusius tyrimo objektus (4,3982 g, 4,4638 g ir 4,5502 g (atitinkamai 0,1847 g, 0,1517 g ir 0,2594 g gryno sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA) lapų iškarpas, 14,6490 g voko iškarpas ir pakuotę – 1 (vieną) voką, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti; 8) (duomenys neskelbtini) saugomus po Lietuvos teismo ekspertizės centro atlikto tyrimo (2022 m. sausio 21 d. Specialisto išvada Nr. 11-17 (22)) likusius tyrimo objektus (4,2433 g, 4,2313 g ir 4,0675 g (atitinkamai 0,1570 g, 0,2200 g ir 0,1546 g gryno sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA) lapų iškarpas, 15,3927 g voko iškarpas ir pakuotę – 1 (vienas) vokas, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti; 9) kompaktinį diską, kuriame 2021 m. gruodžio 10 d. vaizdo registratoriumi užfiksuotas vaizdo įrašas (siunčiamas voke kartu su baudžiamąja byla, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti prie bylos; 10) kompaktinį diską, kuriame įrašyta įtariamojo N. J. apklausa ir papildoma apklausa (siunčiamas voke kartu su baudžiamąja byla), nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti prie bylos; 11) kompaktinį diską, kuriame 2021 m. lapkričio 23 d. ir 2021 m. gruodžio 4 d. AB „Lietuvos Paštas“ vaizdo įrašai (siunčiamas voke kartu su baudžiamąja byla), nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti prie bylos; 12) kompaktinį diską, kuriame 2021 m. rugsėjo 7 d., 2021 m. rugsėjo 8 d., 2021 m. rugsėjo 14 d., 2021 m. rugsėjo 15 d. AB „Lietuvos Paštas“ (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašai – palikti saugoti prie bylos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ž. J. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 5 d., savo namuose, (duomenys neskelbtini), ranka užrašė ant voko, kuriame buvo įdėtas A4 formato popieriaus lapas, impregnuotas psichotropine medžiaga – sintetiniu kanabinoidu MDMB-4en-PINACA, kurio grynasis kiekis popieriaus lape 0,1578 g, siuntėjo duomenis: „K. M., (duomenys neskelbtini)“, gavėjo duomenis: „E. G., (duomenys neskelbtini)“ ir 2021 m. rugpjūčio 5 d. savo namuose, (duomenys neskelbtini), perdavė šį voką D. J. bei nurodė jį išsiųsti, o D. J. (nedalyvaujant nusikalstamoje veikoje), tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 5 d., (duomenys neskelbtini), įmetus šį voką į AB „Lietuvos paštas“ pašto dėžutę, tokiu būdu jis išsiuntė minėtą voką su psichotropine medžiaga – sintetiniu kanabinoidu MDMB-4en-PINACA į (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)), kuris 2021 m. rugpjūčio 9 d. gautas (duomenys neskelbtini).

2. Be to, Ž. J. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2021 m. rugsėjo 8 d. 7 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini), ranka užrašė ant voko, kuriame buvo įdėtas A4 formato popieriaus lapas, impregnuotas psichotropine medžiaga – sintetiniu kanabinoidu – MDMB-4en-PINACA, kurio grynasis kiekis popieriaus lape yra 0,1006 g, siuntėjo duomenis: „E. S., (duomenys neskelbtini)“, gavėjo duomenis: „Š. D., (duomenys neskelbtini)“ ir tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2021 m. rugsėjo 8 d. 7.10 val., (duomenys neskelbtini), įmetė šį voką į AB „Lietuvos paštas“ pašto dėžutę ir tokiu būdu išsiuntė minėtą voką su psichotropine medžiaga – sintetiniu kanabinoidu – MDMB-4en-PINACA į (duomenys neskelbtini), kuris 2021 m. rugsėjo 9 d. gautas (duomenys neskelbtini).

3. Be to, Ž. J. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2021 m. lapkričio 25 d. 7 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini), ranka užrašė ant voko, kuriame buvo įdėti trys A4 formato popieriaus lapai, impregnuoti psichotropine medžiaga – sintetiniu kanabinoidu – MDMB-4en-PINACA, kurio grynasis kiekis šiuose trijuose popieriaus lapuose yra 0,6599 g (atitinkamai po 0,2048 g, 0,1674 g ir 0,2877 g grynos psichotropinės medžiagos), siuntėjo duomenis: „K. A., (duomenys neskelbtini)“, gavėjo duomenis: „A. B., (duomenys neskelbtini), ir tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2021 m. lapkričio 25 d. 7.10 val., (duomenys neskelbtini), įmetė šį voką į AB „Lietuvos paštas“ pašto dėžutę ir tokiu būdu išsiuntė voką su dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų į (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini)e, kuris 2021 m. lapkričio 26 d. gautas (duomenys neskelbtini).

4. Be to, Ž. J. ir N. J. pripažinti kaltais pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas, veikdami bendrininkų grupėje, Ž. J. tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2021 m. lapkričio 17 d., (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgijus tris A4 formato popieriaus lapus, impregnuotus dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – sintetiniu kanabinoidu – MDMB-4en-PINACA, kurio grynasis kiekis šiuose trijuose popieriaus lapuose yra 0,6005 g (atitinkamai po 0,1764 g, 0,2476 g ir 0,1765 g grynos psichotropinės medžiagos), t. y. kartu laikė šiuos lapus, impregnuotus psichotropine medžiaga savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), po to tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 8 d. 11.40 val., N. J., įdėjus šiuos lapus į voką ir ranka užrašius ant voko, siuntėjo duomenis: „K. Š., (duomenys neskelbtini)“, gavėjo duomenis: „(duomenys neskelbtini)“, bei perdavus Ž. J., po to, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 8 d. 11.50 val., (duomenys neskelbtini), Ž. J. įmetus šį voką į AB „Lietuvos paštas“ pašto dėžutę, tokiu būdu išsiuntė voką su dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų į (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kuris 2021 m. gruodžio 10 d. gautas (duomenys neskelbtini).

II. Apeliacinių skundų argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo Ž. J. ir jo gynėjo advokato Anatolijaus Šichovcovo bei nuteistojo N. J. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl nuteistojo Ž. J. ir jo gynėjo advokato Anatolijaus Šichovcovo skundo

14. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nuteistasis Ž. J. padarė ne atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse, o vieną tęstinę nusikalstamą veiką.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, susidedanti iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, padarytų tokiu pat būdu, tokiomis pat aplinkybėmis, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visus juos sieja vieninga tyčia dėl to paties objekto, dalyko. Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats arba alternatyvūs veikos požymiai. Nusikalstamų veikų pripažinimą tęstine veika paprastai lemia žalos padarymas tam pačiam nukentėjusiajam, vieningos tyčios buvimas, t. y. konstatavimas, kad kaltininko tyčia susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iš esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis, ir siekiama vieno rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, Nr. 2K-322/2008, Nr. 2K-P-412/2007, Nr. 2K-84/2011, Nr. 2K-269/2011, Nr. 2K-77/2013, Nr. 2K-90/2013, Nr. 2K-7-109/2013, Nr. 2K-128/2013, Nr. 2K-438/2013, Nr. 2K-535/2013, Nr. 2K-51-648/2019). Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2010, Nr. 2K-7-96/2012, Nr. 2K-258- 677/2016, Nr. 2K-178-699/2018), tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, Nr. 2K-258-677/2016). Antai, tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmos veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2010, Nr. 2K-7-109/2013, Nr. 2K-51-648/2019). Taigi, pagrindinis kriterijus, leidžiantis konstatuoti tęstinį nusikalstamos veikos pobūdį, yra bendra tyčia ir jos susiformavimo momentas. Vadinasi, jei tyčia padaryti kitą neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis veiką susiformuoja po pirmos veikos padarymo, šios veikos paprastai laikomos savarankiškomis nusikalstamomis veikomis ir kvalifikuojamos atskirai. Kartu pažymėtina, kad, sprendžiant apie bendros tyčios buvimą šios kategorijos, kaip nagrinėjamos, bylose, be objektyvių duomenų, tokių kaip laiko tarpai tarp atskirų disponavimo psichotropinėmis medžiagomis epizodų; ar medžiagos platinamos tam pačiam asmeniui; ar platinama ta pati medžiagų rūšis, svarbu yra subjektyvūs požymiai – kaip savo veiksmus suvokia kaltininkas, ar jo tyčia kiekvieną kartą įgyjant (platinant ir pan.) psichotropines medžiagas formuojasi savarankiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-648/2019). Jei baudžiamojoje byloje nustatoma, kad dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo, laikymo ir (ar) pardavimo buvo tartasi atskirai, realizuojant atskirus sumanymus neteisėtai disponuoti narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kiekviena iš padarytų nusikalstamų veikų kvalifikuojama kaip savarankiška BK 260 straipsnyje numatyta nusikalstama veika.

16. Nagrinėjamu atveju Ž. J., be jau aptartų dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 2 dalyje, taip pat pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 5 d., savo namuose, (duomenys neskelbtini), ranka užrašė ant voko, kuriame buvo įdėtas A4 formato popieriaus lapas, impregnuotas psichotropine medžiaga – sintetiniu kanabinoidu MDMB-4en-PINACA, kurio grynasis kiekis popieriaus lape 0,1578 g, siuntėjo duomenis: „K. M., (duomenys neskelbtini)“, gavėjo duomenis: „E. G., (duomenys neskelbtini)“ ir 2021 m. rugpjūčio 5 d. savo namuose, (duomenys neskelbtini), perdavė šį voką D. J. bei nurodė jį išsiųsti, o D. J. (nedalyvaujant nusikalstamoje veikoje), tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 5 d., (duomenys neskelbtini), įmetus šį voką į AB „Lietuvos paštas“ pašto dėžutę, tokiu būdu jis išsiuntė minėtą voką su psichotropine medžiaga – sintetiniu kanabinoidu MDMB-4en-PINACA į (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kuris 2021 m. rugpjūčio 9 d. gautas (duomenys neskelbtini).

17. Be to, Ž. J. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2021 m. rugsėjo 8 d. 7 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini), ranka užrašė ant voko, kuriame buvo įdėtas A4 formato popieriaus lapas, impregnuotas psichotropine medžiaga – sintetiniu kanabinoidu – MDMB-4en-PINACA, kurio grynasis kiekis popieriaus lape yra 0,1006 g, siuntėjo duomenis: „E. S., (duomenys neskelbtini)“, gavėjo duomenis: „Š. D., (duomenys neskelbtini)“ ir tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2021 m. rugsėjo 8 d. 7.10 val., (duomenys neskelbtini), įmetė šį voką į AB „Lietuvos paštas“ pašto dėžutę ir tokiu būdu išsiuntė minėtą voką su psichotropine medžiaga – sintetiniu kanabinoidu – MDMB-4en-PINACA į (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kuris 2021 m. rugsėjo 9 d. gautas (duomenys neskelbtini).

18. Taigi šioje byloje nustatyta, jog Ž. J. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, veikdamas vienas pats ir bendrininkų grupėje kartu su N. J., laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. iki 2021 m. gruodžio 10 d. vykdė psichotropinių medžiagų persiuntimą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)kalintiems asmenims. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nuteistasis visus laiškus siuntė tuo pačiu metu, kadangi minėti laiškai įkalinimo įstaigose buvo gauti skirtingu laiku – 2021 m. rugpjūčio 9 d. (2021 m. rugpjūčio 6 d. siunta buvo išimta iš siunčiamosios pašto korespondencijos dėžutės (1 t., b. l. 131-132)), 2021 m. rugsėjo 9 d. (2021 m. rugpjūčio 6 d. siunta buvo išimta iš siunčiamosios pašto korespondencijos dėžutės (1 t., b. l. 131-132)), 2021 m. lapkričio 26 d. (2021 m. lapkričio 25 d. siunta buvo išimta iš siunčiamosios pašto korespondencijos dėžutės (2 t., b. l. 130-131)) ir 2021 m. gruodžio 10 d. (ant voko esanti data patvirtina, kad jis siųstas 2021 m. gruodžio 8 d. (3 t., b. l. 15-25)). Nustatyta, kad visi keturi atskiri Ž. J. disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, epizodai laiko atžvilgiu buvo pakankamai nutolę vienas nuo kito, nors neteisėtai disponuojama ir ta pačia psichotropinių medžiagų rūšimi (sintetiniu kanabinoidu MDMB-4en-PINACA). Psichotropinės medžiagos platintos ne vienam asmeniui, jos buvo siunčiamos į skirtingas pataisos įstaigas. Skundo teiginys, kad Ž. J. nusikaltimai turėtų būti kvalifikuoti kaip viena tęstinė veika, kadangi visus impregnuotus popieriaus lapus jis gavo vienu kartu, prieštarauja paties Ž. J. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodytoms aplinkybėms, jog pirmą kartą jis gavo vieną voką ir vieną lapelį su adresais, jį išsiuntė tą pačią arba kitą dieną. Trečiame epizode nurodytus lapus tvirtino gavęs dieną prieš išsiuntimą. Pirmosios instancijos teisme jis taip pat tvirtino, kad vokus gavo per du kartus (7 t., b. l. 69-72, 83-86, 9 t., b. l. 127-128). Taigi, iš paties nuteistojo Ž. J. parodymų matyti, kad jis veikė ne viena išankstine tyčia dėl visų keturių nusikalstamų veikų, jo tyčia dėl kiekvieno epizodo susiformuodavo iš naujo. Ž. J. neplanavo daugiau kaip vienos nusikalstamos veikos į priekį, apie kitą (sekančią) nusikalstamą veiką iš anksto jam nebuvo žinoma, kiekvieną kartą iš naujo buvo vykdomas atskiras psichotropinių medžiagų disponavimas jomis (siuntimas skirtingiems gavėjams (adresatams)). Šiuo atveju nuteistasis Ž. J. siųsdamas psichotropines medžiagas veikė ne vieninga, o kiekvienu atveju iš naujo susiformavusia, savarankiška tyčia, todėl jo padarytas veikas pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalis kaip nusikaltimų daugetą, o ne vieną tęstinę nusikalstamą veiką.

19. Apeliaciniame skunde nuteistasis Ž. J. ir jo gynėjas taip pat prašo sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę, kadangi jis pripažino savo kaltę, gailisi, pažadėjo ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų veikų. Mano, jog pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes turėjo įvertinti kaip nuteistojo atsakomybę lengvinančias.

20. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

21. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse, už kurių padarymą Ž. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), už šių nusikalstamų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes, alternatyvių bausmių laisvės atėmimui baudžiamasis įstatymas nenumato.

22. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo keisti Ž. J. už atskiras jo įvykdytas BK 260 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) ir 260 straipsnio 2 dalyje (2 veikos) nusikalstamas veikas paskirtų bausmių ar bausmės, kuri apeliantui buvo paskirta subendrinus šias bausmes. Iš skundžiamo nuosprendžio išdėstytų bausmės Ž. J. skyrimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, į kurias teismas privalo atsižvelgti skirdamas kaltininkui bausmę. Tai yra, buvo vertintas Ž. J. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis, stadija, kaltės forma, jų padarymo motyvai ir tikslai, nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, jo vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme bei atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, jų reikšmė ir santykis (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Laikantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatų, bausmės taip pat buvo paskirtos BK 260 straipsnio 1 dalies ir 260 straipsnio 2 dalies sankcijų ribose. Nepažeistos ir kitos bausmės skyrimą reglamentuojančios teisės normos. Įvertinusi tai, kad Ž. J. šioje byloje buvo nuteistas už keturias sunkias nusikalstamas veikas, veikos baigtos, pirmąją nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė net nepraėjus trims mėnesiams po paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos (7 t., b. l. 2-8, 14-18), veikdamas tiesiogine tyčia ir iš savanaudiškų paskatų, jo vaidmuo ir indėlis paskutinės nusikalstamos veikos padaryme buvo pirmaeilis, lyginant su nuteistuoju N. J., į tai, kad jis praeityje yra teistas keturis kartus, baustas administracine tvarka, nustatyta po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Ž. J. paskirtos bausmės už kiekvieną jo padarytą nusikaltimą ir bausmė, kuri buvo paskirta jas subendrinus, yra ne per griežtos. Pažymėtina, jog pagal BK 260 straipsnio 2 dalį Ž. J. buvo paskirtos vos 6 mėnesiais ilgesnės laisvės atėmimo bausmės, nei straipsnio sankcijoje numatytas minimumas, o bendrinant paskirtąsias bausmes, parinktas nuteistajam palankesnis dalinio (o ne visiško) sudėjimo būdas. Be to, prie griežčiausios 8 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės buvo pridėta tik 3 metai nuo visų kitų jam paskirtų laisvės atėmimo bausmių ir skirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 11 metų 6 mėnesiams. Byloje nėra ir BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų, taip pat nenustatyta nei išimtinių aplinkybių, mažinančių Ž. J. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima prieiti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas Ž. J. už jo nusikalstamų veikų padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi, pažadėjo ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų veikų, jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, be to, nėra pakankamos, kad jomis remiantis būtų galima švelninti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę. Tuo tarpu tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek po 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų (įstatymas Nr. XIV-1925), BK 260 straipsnis keičiamas nebuvo.

Dėl nuteistojo N. J. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus skundo

23. Apeliaciniu skundu N. J. gynėjas advokatas Vilmantas Poškus prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį dėl N. J. pripažinimo katu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį. Iš esmės vienintelis nuteistojo gynėjo skundo argumentas yra tas, kad jo kaltė grįsta neobjektyviais, neteisingai įvertintais byloje esančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas su šia nuteistojo gynėjo pozicija nesutinka.

24. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo posėdyje proceso dalyvių pateiktus argumentus bei paaiškinimus, išnaudojusi BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytą procesinę galimybę bei atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas, pripažindamas N. J. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir bešališkai ištyręs esmines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą, nepažeisdamas teisingumo principo, priėjo pagrįstą išvadą, jog N. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta visiškai. Tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančius įrodymus kitaip, nei to tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad teismas juos įvertino pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.

26. Kaip minėta, BK 260 straipsnyje reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti ir jas platinant. Baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai asmuo neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena ar siunčia narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Įstatymo leidėjas šio straipsnio 2 dalyje įtvirtino kvalifikuojantį požymį – didelį kiekį. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji – jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš šiame straipsnyje minėtų alternatyvių veiksmų padarymo, nes kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį, todėl bet kurios iš jų padarymas gali būti pakankamas pagrindas kaltininką bausti. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia.

27. N. J. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su Ž. J., turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2021 m. lapkričio 17 d., (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgijus tris A4 formato popieriaus lapus, impregnuotus dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – sintetiniu kanabinoidu – MDMB-4en-PINACA, kurio grynasis kiekis šiuose trijuose popieriaus lapuose yra 0,6005 g (atitinkamai po 0,1764 g, 0,2476 g ir 0,1765 g grynos psichotropinės medžiagos), t. y. kartu laikė šiuos lapus, impregnuotus psichotropine medžiaga savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), po to tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 8 d. 11.40 val., N. J., įdėjus šiuos lapus į voką ir ranka užrašius ant voko, siuntėjo duomenis: „K. Š., (duomenys neskelbtini)“, gavėjo duomenis: „(duomenys neskelbtini)“, bei perdavus Ž. J., po to, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 8 d. 11.50 val., (duomenys neskelbtini), Ž. J. įmetus šį voką į AB „Lietuvos paštas“ pašto dėžutę, tokiu būdu išsiuntė voką su dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų į (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kuris 2021 m. gruodžio 10 d. gautas (duomenys neskelbtini).

28. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme N. J. kaltės nepripažino ir teigė, kad nesuprato, jog siuntė lapus su impregnuotomis psichotropinėmis medžiagomis. Nurodė, kad pats narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja, jokių juostelių nekirpo, vokų ir pašto ženklų nepirko, tik paprašytas brolio užrašė užrašus ant lapo ir ant voko. Nelabai gilinosi, kodėl lapas buvo kitoks (9 t., b. l. 128-129). Nuteistasis Ž. J. tik pat teigė, kad N. J. apie daromą nusikalstamą veiką nežinojo, jam apie tai nieko nesakė (9 t., b. l. 127-128). Tačiau tokius jų parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė prieštaraujančiais byloje surinktų įrodymų visumai bei gynybine versija, siekiant išvengti/padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nuteistųjų parodymus, kad N. J. nesuvokė darantis nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, paneigia specialistų išvadose, tarnybiniuose pranešimuose, telefoniniuose pokalbiuose, apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys. Tarnybinis pranešimas ir laiško su jame esančiais lapais apžiūros protokolas patvirtina, kad ant laiške, adresuotame D. D., rastų lapų matyti ryškios įvairų formų dėmės, popieriaus spalvos pakitimai – gelsvi atspalviai (3 t., b. l. 6, 15-25). Tokias aplinkybes patvirtino ir apklausta liudytoja R. S. (3 t., b. l. 34-37). Tuo tarpu specialisto išvada Nr. S 277/2022(01) patvirtina, kad ant popieriaus lapo gautas vienas vyriškos lyties DNR profilis sutampa su N. J. DNR profiliu (3 t., b. l. 126-127). Šių įrodymų pagrindu galima konstatuoti, jog N. J. matė siunčiamame voke buvusius lapus su akivaizdžiais psichotropinės medžiagos požymiais. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai rėmėsi 2022 m. birželio 1 d. pokalbių suvestinės Nr. LV-2840 duomenimis, iš kurių, kaip ir iš apeliacinės instancijos teisme pagarsintų telefoninių pokalbių matyti, jog 2021 m. lapkričio 17 d. pokalbio metu N. J. kalbasi su Ž. J. ir N. J. sako: „Nu, karoče, paėmiau aš tavo tuos laiškus.“ Ž. J. sako: „Atėjo, atėjo?“ N. J. sako: „Jo, jo“. Ž. J. sako: „Gerai, tegul būna. Padėk kur nors“. N. J. sako: „Nu, karočė, vieną lapą aš turiu su savimi, karočė. Va čia su savimi chatoje yra“. Ž. J. sako: „Negerai, nieko nedaryk, padėk visus“. N. J. sako: „Aš, karočė, biški nukirpau parūkyti“. <...> N. J. sako: „Nedaug, nedaug, nebijok. Bet primesk, kokie tie lapai geltoni, Dar net nerūkiau. Nes turėjau su savimi atsinešti, su tavimi parūkyti“. Ž. J. sako: „aš nenoriu“. N. J. sako: „aš net nerūkiau dar. Bet viskas yra padėta.“ (4 t., b. l. 26). Iš minėto telefoninio pokalbio galima suprasti, kad nuteistasis N. J. mažiausiai iš dviejų lapų, kurie buvo impregnuoti psichotropinėmis medžiagomis, buvo atkirpęs po juostelę, kurią ketino surūkyti. 2021 m. lapkričio 18 d. Ž. J. pokalbio su N. J. metu Ž. J. sako: „a girdi, „(duomenys neskelbtini)“ paskui ateis, iš naujo lapo nedidelę juostelę atkirpk – švariai, gražiai, kad nesimatytų su „britva iš stanoko kokio“ išimk, ar su skalpeliu. N. J. sako: „o tai nuo to, kur aš kirpau, netinka? Ž. J. sako: „ne, nu ten dar nukirpsi, man išsiųsti reikės jį, kad mažiau matytųsi nu, nu iš naujo.“ (4 t., b. l. 28-29). Todėl šių įrodymų pagrindu visiškai pagrįstai konstatuota, jog N. J. žinojo, kad voke esantys lapai, kuriuos Ž. J. išsiuntė į (duomenys neskelbtini), buvo impregnuoti psichotropinėmis medžiagomis.

29. Nuteistojo N. J. apeliacinės instancijos teisme duoti parodymai, kad jis neatpažįsta savo balso minėtuose telefoniniuose pokalbiuose (perklausyti garso įrašai aplankai Nr. 8, 72, 521) (10 t., b. l. 59-60), taip pat vertinami kaip jo gynybinė pozicija. Bylos duomenimis nustatyta, kad mobilaus ryšio abonento numeris (duomenys neskelbtini), kurio telefoniniai pokalbiai buvo užfiksuoti su Ž. J. ir D. J., naudojosi N. J. ( t., b. l. 26-33, 49-55). Be to, iš telefoniniuose pokalbiuose užfiksuotų aplinkybių matyti, kad Ž. J. ir D. J. kalba su kartu gyvenančiu asmeniu, o pačių nuteistųjų ir liudytojos D. J. parodymai patvirtina, jog N. J. gyveno kartu su jais.

30. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad N. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) įvykio metu buvo nepilnametis, narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų nevartojo, nebuvo kalinamas pataisos įstaigose (kalėjimuose), todėl negalėjo suvokti, kad minėtu laišku buvo siunčiamas didelis kiekis psichotropinių medžiagų. Kaip matyti, specialisto išvada Nr. 11-17(22) patvirtina, kad 2021 gruodžio 10 d. (duomenys neskelbtini) gauti laiškas buvo impregnuotas dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – sintetiniu kanabinoidu – MDMB-4en-PINACA, kurio grynasis kiekis buvo 0,6005 g (3 t., b. l. 75-76). Jau minėta, iš 2022 m. sausio 20 d. nuteistųjų N. J. ir Ž. J. pokalbio su nenustatytu asmeniu matyti, kad nuteistieji pasako, jog pusę juostelės duoda už „bonkę“, Ž. J. pasako, kad liko 30 „milikų“, kas akivaizdžiai parodo, jog buvo kalbama apie psichotropinės medžiagos kiekį, kad asmuo tris dienas galės judėti su ta juostele (atkirpta lapo dalimi), taigi orientavosi apie psichotropinių medžiagų kiekius, lapus dalino į kelias mažesnes dalis (4 t., b. l. 52; 10 t., b. l. 49, 68). Iš ankstesnio telefoninio pokalbio (2021 m. lapkričio 17 d.) taip pat matyti, kad nuteistasis N. J. pasako Ž. J. „kokie tie lapai geltoni“, kas taip pat akivaizdžiai parodo, jog tiek N. J., tiek Ž. J. suprato, kad trijuose siųstuose lapuose buvo didelė psichotropinės medžiagos koncentracija (4 t., b. l. 26; 10 t., b. l. 49, 68).

31. Tai, kad 2021 m. lapkričio 17 d. ir 18 d. telefoniniuose pokalbiuose buvo kalbama būtent apie 2021 m. gruodžio 8 d. į (duomenys neskelbtini) išsiųstus popieriaus lapus, patvirtina tai, jog tiriant 2021 m. gruodžio 8 d. (duomenys neskelbtini) gautą voką (specialisto išvada Nr. 11-1081(22) buvo nustatyta, kad rankraštinius įrašus ant voko, adresuoto D. D., t. y. „K. Š. (duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, parašė N. J., tuo tarpu voke buvusių trijų popieriaus lapų, kurie buvo impregnuoti psichotropine medžiaga, išmatavimai skiriasi – du lapai 3 mm trumpesni nei trečias lapas (3 t., b. l. 108-111). Iš apžiūros protokolo, kuriuo apžiūrėtas vokas, adresuotas D. D., ir jame rasti trys lapai, taip pat matyti, kad du lapai sutepti dėmėmis, panašiomis į kraują (3 t., b. l. 15-25), o specialisto išvados Nr. S850/2021 (01) ir Nr. S277/2022 (01) (3 t., b. l. 77-85, 125-128) patvirtina, jog ant psichotropinėmis medžiagomis impregnuotų lapų yra N. J. kraujas. Taigi šie duomenys atitinka minėtame 2021 m. lapkričio 17 d. telefoniniame pokalbyje užfiksuotas aplinkybes, kad N. J. nukirpo juosteles būtent nuo minėtų lapų (pokalbio metu N. J. nurodo: „Aš, karočė, biški nukirpau parūkyti“), todėl 2021 m. gruodžio 8 d. (duomenys neskelbtini) gautų lapų išmatavimai skiriasi, o su aštriu daiktu kirpdamas plonas juosteles, galėjo susižeisti ir taip pat ant lapų atsirado jo kraujo dėmės. Todėl nėra jokio pagrindo manymui, jog aptariamuose telefoniniuose pokalbiuose yra užfiksuotos aplinkybės dėl vėlesnio įvykio, t. y. dėl 2021 m. lapkričio 26 d. (duomenys neskelbtini) gauto laiško su psichotropinėmis medžiagomis (buvo nustatyta, kad rankraštinius įrašus ant voko užrašė ne N. J., o Ž. J., visi lapai – vienodų išmatavimų (2 t., b. l. 123-125, 3 t., b. l. 108-111)), dėl kurio N. J. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dalyje dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, prokuroro 2021 m. spalio 12 d. nutarimu buvo nutrauktas (8 t., b. l. 164-169).

32. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką N. J. padarė veikdamas bendrininkų grupėje su Ž. J.. Šis skundo argumentas atmetamas.

33. Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-648/2015). Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas, tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, Nr. 2K-275/2007, Nr. 2K-229/2008, Nr. 2K-485/2008, Nr. 2K-400/2011, Nr. 2K-458/2014). Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-693/2015).

34. Bylos duomenys patvirtina, kad Ž. J. disponuodamas dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų turint tikslą jas platinti, veikė ne vienas, bet su N. J., juos siejo nuolatinis bendravimas, kuris atskleidžia jų daromos nusikalstamos veikos veikimo principus, susitarimo esmę, veiksmų pasiskirstymą ir kt. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Ž. J. įgijo tris lapus, impregnuotus dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, Ž. J. ir N. J. laikė šiuos lapus savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), po to, N. J. užrašė voką bei įdėjo šiuos lapus į voką, o Ž. J. išsiuntė šį voką su lapais į (duomenys neskelbtini), tai yra, jie abu atliko veiksmus, dėl kurių minėtas vokas su dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos buvo išsiųstas į (duomenys neskelbtini). Jų veiksmų bendrumas akivaizdžiai rodo jų susitarimą daryti bendrą nusikalstamą veiką. Iš jau aptartų aplinkybių matyti, jog nuteistieji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad veikoje dalyvauja abu kartu, pritarė vienas kito veiksmams, t. y. jie suvokė, jog veikia bendrininkų grupe ir siekė bendro tikslo, veikė vieninga tyčia. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, N. J. padarė bendrininkų grupėje kartu su Ž. J..

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas N. J. bausmę, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką būdamas nepilnamečiu, du kartus teistas, baustas administracine tvarka. Teismas įvertino ir tai, kad nusikaltimą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, bendrininkų grupe, tai buvo pripažinta nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). N. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė. Nuteistajam už jo padarytą nusikaltimą paskirta laisvės atėmimo bausmė 5 metams 6 mėnesiams savo rūšimi ir dydžiu yra teisinga, tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo Ž. J. ir jo gynėjo advokato Anatolijaus Šichovcovo bei nuteistojo N. J. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus apeliacinius skundus atmesti.